A-552-442-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552-442/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00454-2013-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 6.8; 15.2.3.1; 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Klaipėdos teritorinei darbo biržai ir Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos teritorinės darbo biržos, trečiajam suinteresuotam asmeniui VšĮ Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centrui dėl sprendimo panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. B. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos teritorinės darbo biržos (toliau – ir Birža) 2013 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. SB-166(11.1) „Dėl bedarbio statuso suteikimo, sustabdymo, atstatymo, netekimo" 4 priedo 19 punktą (eilutę), kuriuo nustatyta, kad pareiškėjas netenka bedarbio statuso atsisakius siūlomo tinkamo darbo, priteisti 2 100 Lt padarytai materialinei žalai ir 1 000 Lt moralinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas paaiškino, jog jis 2012 m. gruodžio 17 d. įsiregistravo Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje ir jam 2012 m. gruodžio 17 d. buvo suteiktas bedarbio statusas. Jis 2013 m. balandžio 19 d. nuvyko įsidarbinti į VšĮ Klaipėdos turizmo ir kultūros centras (toliau – ir Centras) pagal atsakovo 2013 m. balandžio 19 d. išduotą rekomendaciją. Jam buvo pasakyta, kad reikės dirbti Giruliuose. Jis susijaudinęs pasakė, jog neturi automobilio, o važinėtis į darbą autobusu neturi pinigų. Į Centro direktorės klausimą, ar jis atsisako dirbti, atsakė, jog neatsisako dirbti. Pareiškėjo manymu, Centro direktorė neadekvačiai reagavo į situaciją, išsigalvojo nebūtus dalykus, iškvietė policijos pareigūnus. Atvykusiems policijos pareigūnams pareiškėjas paaiškino, jog Centro direktorė jam neatiduoda atsakovo rekomendacijos. Policijos pareigūnas grąžino jam atsakovo rekomendaciją ir liepė išeiti, nes negali nuspręsti, kas kaltas dėl kilusio konflikto. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas pagal darbdavio informaciją nepagrįstai konstatavo, jog jis atsisakė dirbti, viešuosius kiemo darbus prilygino atsisakymui dirbti kiemsargiu, t. y. dirbti ne pagal jo programuotojo kvalifikaciją. Pareiškėjo teigimu, jam padaryta neturtinė žala, nes buvo pažemintas, pabloginta jo reputacija, jam kilo nepatogumų, prarado teisę gauti socialinę 350 Lt pašalpą. Pareiškėjo tvirtinimu, jam taip pat padaryta turtinė žala, nes 6 mėnesius negalės registruotis darbo biržoje. Pareiškėjas pažymėjo, kad nedarbo socialinių draudimo išmokų negaudavo, Biržos specialistė tyčia nesigilino į situaciją, nesiklausė jo paaiškinimų, nesiuntė pakartotinai dirbti, todėl jis dėl atsakovo darbuotojų kaltės neteko bedarbio statuso.

Atsakovas Klaipėdos teritorinė darbo birža atsiliepimu į skundą prašė administracinę bylą dalyje dėl sprendimo panaikinimo nutraukti, nes skundžiamas sprendimas yra pripažintas netekusiu galios ir atkurta buvusi padėtis, t. y. atnaujinta pareiškėjo registracija teritorinėje darbo biržoje ir suteiktas bedarbio statusas nuo 2012 m. gruodžio 17 dienos. Atsakovas pareiškėjo skundą dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, jog pareiškėjas 2012 m. gruodžio 17 d. įsiregistravo Biržos Klaipėdos skyriuje, 2012 m. gruodžio 17 d. jam suteiktas bedarbio statusas. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas pageidavo dirbti programuotoju, 2013 m. vasario 19 d. pareiškėjui buvo pasiūlyta kreiptis į asociaciją „Gėrio misija" dėl programuotojo darbo ir išsiųsti savo gyvenimo aprašymą darbdaviui, tačiau pareiškėjas nebuvo įdarbintas. Atsakovas nurodė, kad duomenų bazėje nebuvo užregistruota laisvų darbo vietų pagal nurodytą pareiškėjo pageidaujamą darbą ir atitikimą keliamiems reikalavimams, todėl, įvertinus tai, kad pareiškėjas turi 10 metų darbinės veiklos pertrauką ir pagal pageidaujamą specialybę darbinės praktikos neturi bei siekiant pareiškėjo aktyvinimo darbo rinkoje – suteikti galimybę darbo ieškantiems asmenims užsidirbti pragyvenimui būtinų lėšų ir sudaryti sąlygas laikinai įsidarbinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjui 2013 m. balandžio 19 d. buvo išduota rekomendacija įsidarbinti Centre kiemų tvarkymo darbininku.

Pareiškėjas nuvyko įsidarbinti kiemų tvarkymo darbininku, tačiau pagal darbdavio įrašą rekomendacijoje darbdaviui su pareiškėju nepavyko susitarti dėl darbo, kadangi pareiškėjas nesilaikė viešosios tvarkos. Atsakovas pažymėjo, kad, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. SB-270(11.1) „Dėl Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus vedėjo sprendimo priedų kai kurių eilučių pripažinimo netekusiomis galiomis" pareiškėjui atnaujino registraciją teritorinėje darbo biržoje, suteikiant bedarbio statusą nuo 2012 m. gruodžio 17 dienos.

Atsakovas nurodė neturintis duomenų apie tai, kad pareiškėjui skundžiamo sprendimo priėmimo metu būtų skirta nedarbo socialinio draudimo išmoka ar socialinė pašalpa, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių turtinės žalos atlyginimo reikalavimą, todėl pareiškėjo skundą dalyje dėl turtinės 2 100 Lt žalos atlyginimo laikė atmestinu. Pareiškėjo argumentus dėl tariamai padarytos neturtinės žalos atsakovas laikė nekonkrečiais, paremtais bendromis frazėmis apie pažeminimą ir įstatymų numatytą asmens teisę į žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog būtent dėl šioje byloje skundžiamo administracinio akto priėmimo pareiškėjui būtų buvusios sukeltos neigiamos pasekmės ar jo subjektinių teisių pažeidimas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras (toliau – ir Centras) atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Centras paaiškino, kad pareiškėjas buvo supažindintas su darbo sąlygomis, jog turės dirbti Centrui priklausančiame kempinge, esančiame Giruliuose, tačiau pareiškėjas nurodė, kad neturi lėšų nuvykti į darbo vietą. Centro vadovės paprašytas patikslinti, ar jis atsisako jam siūlomo darbo, ar sutinka jį dirbti, pareiškėjas su Centro vadove pradėjo bendrauti familiariai, įžeidžiu tonu, konfliktinę situaciją matė ir girdėjo kiti Centro darbuotojai, dėl pareiškėjo netinkamo ir agresyvaus elgesio buvo iškviesta policija. Centro teigimu, pareiškėjo iššaukiantis, grubus ir provokuojantis elgesys gali būti traktuojamas tik kaip nenoras dirbti paskirtą darbą. Girulių kempingas, kuriame pareiškėjas turėjo dirbti, vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano patvirtinimo" yra priskirtas Klaipėdos miesto teritorijai. Centras pažymėjo, kad teisės aktai nenumato išlaidų kompensavimo vykstant į nuolatinę darbo vietą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Atsižvelgęs į tai, jog ginčijamas Biržos 2013 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. SB-166(11.1) „Dėl bedarbio statuso suteikimo, sustabdymo, atstatymo, netekimo" 4 priedo 19 punktas (eilutė), kuriuo nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2013 m. balandžio 24 d. netenka bedarbio statuso, yra pripažintas netekusiu galios ir atkurta iki šio sprendimo priėmimo buvusi padėtis, atsakovo sprendimas pareiškėjui nebesukelia teisinių pasekmių, teismas šio sprendimo 19 punkto (eilutės) teisėtumo ir pagrįstumo netyrė.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1, 4 dalimi, 6.248 straipsniu, 6.271 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovavosi 1984 m. rugsėjo 18 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto Rekomendacijos Nr. R(84)15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 straipsniu ir vertino, ar dėl atsakovo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. SB-166(11.1) 4 priedo 19 punkto (eilutės) priėmimo pareiškėjui buvo padaryta turtinė žala. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių turtinės žalos jam padarymą, todėl jo skundą dalyje dėl turtinės 2 100 Lt žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pareiškėjo skundo argumentus dėl tariamai padarytos neturtinės žalos laikė nekonkrečiais, deklaratyviais, paremtais bendromis frazėmis apie pažeminimą ir įstatymų numatytą asmens teisę į žalos atlyginimą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie sudarytų prielaidą konstatuoti, jog dėl skundžiamo administracinio akto priėmimo pareiškėjui buvo sukeltos tokios neigiamos pasekmės ar toks jo subjektinių teisių pažeidimas, kuris neabejotinai turėtų sąlygoti neturtinės žalos padarymo konstatavimą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas gana greitai, t. y. po dviejų mėnesių, pripažino netekusia galios skundžiamo sprendimo 4 priedo 19 eilutę, t. y. atkūrė iki tol buvusią situaciją. Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos 1 000 Lt atlyginimo teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas A. B. apeliaciniu skundu (b. l. 82-83) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo manymu, jo reikalavimas pripažinti neteisėtu bedarbio statuso netekimą pagal Biržos Klaipėdos skyriaus vedėjo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. SB-166(11.1) 4 priedo 19 punktą negali būti atmestas kaip nepagrįstas, nes juo buvo sukeltos neigiamos pasekmės – pareiškėjas turėjo nepatogumų du mėnesius iki sprendimo panaikinimo, už du mėnesius iki sprendimo panaikinimo buvo padaryta 700 Lt turtinė žala (negautos pajamos), jis negavo teisės gauti socialinę pašalpą, padaryta netrumpalaikė neturtinė žala. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas neįrodė, jog jis neturi darbinės praktikos pagal pageidaujamą specialybę. Pareiškėjo teigimu, jis programuotojo įgūdžius palaiko kiekvieną dieną laisvu laiku dirbdamas kompiuteriui.

Atsakovas Klaipėdos teritorinė darbo birža atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 89-91) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

Be argumentų, išdėstytų atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, atsakovas nurodo, kad pareiškėjui kilo pareiga įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus, pagrįsti, jog žala kilo būtent dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, tačiau pareiškėjas to nepadarė. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad skunde pirmosios instancijos teismui prašė atlyginti 2 100 Lt turtinę žalą, o apeliaciniame skunde – 700 Lt. Atsakovas pažymi, kad neturi duomenų, jog pareiškėjui skundžiamo sprendimo priėmimo metu būtų skirta nedarbo socialinio draudimo išmoka ar socialinė pašalpa. Atsakovas teigia, kad nėra gavęs duomenų apie pareiškėjo įgytą programuotojo darbo praktiką.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 93-94) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Centro manymu, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai yra abstraktūs, grindžiami prielaidomis ir tendencingai traktuojamais faktais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl teritorinės darbo biržos sprendimo, kuriuo pareiškėjas neteko bedarbio statuso, panaikinimo ir žalos, galimai padarytos pareiškėjui minėtu sprendimu, atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas visus skundo reikalavimus atmetė, nurodęs, jog skundžiamas sprendimas paties atsakovo gera valia yra panaikintas, o žalos ( tiek turtinės, tiek neturtinės) padarymo fakto pareiškėjas neįrodė.

Apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir pirminis pareiškėjo skundas, papildomai akcentuojant socialinės pašalpos negavimo faktą, du mėnesius trukusius išgyvenimus dėl neteisėtų atsakovo veiksmų.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl atsakovo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. SB-166(11.1) 4 priedo 19 punkto panaikinimo. Pagal administracinių teismų praktiką, atsakovui geruoju panaikinus skundžiamą sprendimą ir atkūrus iki jo buvusią pareiškėjo teisinę padėtį, skundas turi būti atmetamas kaip nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje yra įtvirtinta teisinės gynybos garantija – asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeistos, teisė kreiptis į teismą su skundu, prašymu, pareiškimu. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis taip pat nustato teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje. Pabrėžtina, jog nurodytos nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Atitinkamai, ta aplinkybė, ar asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismą, teisės iš tikrųjų buvo pažeistos, yra nustatoma nagrinėjant bylą iš esmės.

Pažymėtina, kad konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-208/2009). Todėl išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartį administracinė byla Nr. AS858-447/2013).

Atsakovas skundžiamą 2013 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. SB-166(11.1) dalį panaikino 2013 m. birželio 27 d., nurodydamas, jog pareiškėjui bedarbio statusas suteiktas nuo 2012 m. gruodžio 17 d. ir atnaujinta jo registracija darbo biržoje. Tai reiškia, kad pareiškėjui skundžiamas sprendimas nesukėlė jokių teisinių pasekmių bedarbio statuso turėjimo aspektu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį pareiškėjo reikalavimą kaip nepagrįstą.

Apeliaciniame skunde nurodoma pareiškėjo patirta turtinė žala apibrėžiama kaip negautos socialinės pašalpos už du mėnesius suma. Kartu pažymėtina, kad pareiškėjas nėra nuoseklus, apibrėždamas turtinės žalos dydį – pradiniame skunde jis nurodė negavęs socialinės pašalpos šešis mėnesius, o apeliaciniame skunde mini tik du mėnesius. Apeliantas byloje nėra pateikęs jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis 2013 metų balandžio – birželio mėnesiais yra kreipęsis į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrių dėl socialinės pašalpos gavimo ir kad pastaroji institucija atsisakė tokią pašalpą skirti, remdamasi skundžiamu atsakovo sprendimu. Kaip matyti iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2013 m. rugpjūčio 1 d. pranešimo Nr.15187, A. B. pagal jo 2013 m. liepos 2 d. prašymą nuo 2013 m. liepos 1 d. skirta kasmėnesinė 350 litų socialinė pašalpa. Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nėra įrodęs, jog jam buvo padaryta reali turtinė žala.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14 – 653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444 – 619/2008, Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A146-39/2012 ir kt.). Nors neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, tačiau bylą nagrinėjantis teismas visada turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Šioje byloje pareiškėjas teigia buvęs pažemintas, pabloginta jo reputacija, jis priverstas kęsti nepatogumus. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų išgyvenimų dėl atsakovo sprendimo, tačiau šie išgyvenimai buvo trumpalaikiai ir tik nežymiai viršijo įprastus neturinčio pragyvenimo šaltinio ir darbo asmens patiriamus nepatogumus. Įrodymų, kad būtų sutrikusi apelianto sveikata, kilę kitos itin neigiamos pasekmės, byloje nepateikta.

Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008).

Nagrinėjamu atveju atsakovas, panaikindamas savo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. SB-166(11.1) dalį, pripažino padaręs viešosios teisės pažeidimą ir toks pripažinimas laikytinas pakankamu pažeistai pareiškėjo teisei apginti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir naikinti šį sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 700 litų už atsiliepimo parengimą (b.l.96).

Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, išlaidų atlyginimą iš kitos šalies turi teisę gauti ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovui geruoju panaikinus savo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą, byloje neliko jokių sąsajų su trečiojo suinteresuoto asmens veiksmais, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti klausimą dėl VšĮ „Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras“ pašalinimo iš proceso dalyvių. Trečiajam suinteresuotam asmeniui pareiškėjas nekėlė jokių reikalavimų, teismo sprendimas neapgynė jokių trečiojo suinteresuoto asmens teisių ar teisėtų interesų, todėl nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nelaiko teismo sprendimo priimto trečiojo suinteresuoto asmens naudai. Dėl šios priežasties VšĮ „Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ „Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras“ prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas Ramūnas Gadliauskas