A-1066-624/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1066-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00979-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saulius ir Kristupas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saulius ir Kristupas“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Saulius ir Kristupas“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Saulius ir Kristupas“) su patikslintu skundu (b. l. 56–65) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. A-1715 „Dėl UAB „Saulius ir Kristupas“ išduotos licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo“.

Pareiškėjas nurodė, jog 2014 m. kovo 18 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) atliekamo operatyvaus patikrinimo metu parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad minėtoje parduotuvėje laikomi 3 buteliai degtinės „Balta“ 0,5 1 tūrio talpos po 15,30 Lt už vnt., 6 buteliai aromatizuoto vyno „Šventinis“ 1 l tūrio talpos po 5,99 Lt už vnt., 74 buteliai degtinės „Šimtmečio“ 0,2 1 tūrio talpos po 9,30 Lt už vnt., 14 butelių putojančio vyno „Alita“ 0,75 1 tūrio talpos po 13,60 Lt už vnt., viso už 960,44 Lt, kuriems patikrinimo metu nebuvo pateikti įsigijimą patvirtinantys dokumentai.

Alkoholinių gėrimų įsigijimą patvirtinantys juridinę galią turintys ir privalomi prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), laikyti dokumentai Kauno AVMI buvo pateikti 2014 m. kovo 24 d.: 3 buteliams degtinės „Balta“ 0,5 1 tūrio talpos po 15,30 Lt už vnt., 6 buteliams aromatizuoto vyno „Šventinis“ 1 l tūrio talpos po 5,99 Lt už vnt., 38 buteliams degtinės „Šimtmečio“ 0,2 1 tūrio talpos po 9,30 Lt už vnt., viso už 435,24 Lt. Kauno AVMI 2014 m. balandžio 1 d. nutarimu nutarė pareiškėjui skirti 1 000 Lt baudą, konfiskuoti alkoholinius gėrimus, nurodytus 2014 m. kovo 18 d. daiktų paėmimo protokole Nr. FR1043-2257.

Minėtus 36 butelius degtinės „Šimtmečio“ 0,2 1 tūrio talpos pareiškėjas įsigijo 2013 m. gruodžio 4 d. ir 2014 m. vasario 12 d. iš tiekėjo UAB „Mineraliniai vandenys“. Šie alkoholiniai gėrimai buvo skirti prekybai parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) (pagal pateikiamose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytą pristatymo vietos adresą), kurioje vykdyti mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais pareiškėjui išduota licencija Nr. (duomenys neskelbtini). 14 butelių putojančio vyno „Alita“ 0,75 1 tūrio talpos po 13,60 Lt už vnt. iš viso nebuvo skirti prekybai. 36 buteliai degtinės „Šimtmečio“ 0,2 1 tūrio talpos, atsakingiems darbuotojams nesupratus, kad alkoholinius gėrimus, skirtus vienai prekybos vietai, pervežti į kitą prekybos vietą, nepaisant to, kad abi prekybos vietos priklauso pareiškėjui, buvo atvežti į prekybos vietą, esančią (duomenys neskelbtini), dėl to, kad šioje prekybos vietoje tuo metu trūko prekių.

Pareiškėjas pripažino klaidą, operatyviai pašalino pažeidimą ir savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms. Paskirtą baudą pareiškėjas sumokėjo. Atsakovas, vadovaudamasis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 16 dalimi ir atsižvelgdamas į Kauno AVMI 2014 m. balandžio 1 d. nutarimą Taikyti ekonomines sankcijas už su mokesčiais nesusijusių įstatymų pažeidimus, nusprendė atimti bendrovei licenciją. Parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pajamos gaunamos iš alkoholinių gėrimų pardavimo palyginus su kitų prekių pardavimais, nors ir nedidele apimtimi, tačiau nuolat auga ir sudaro vis didesnę dalį.

Pareiškėjui, kaip smulkiam verslininkui, ir taip yra sudėtinga konkuruoti su didžiaisiais prekybos centrais, o nagrinėjamu atveju, dar ir netekus galimybės prekiauti alkoholiniais gėrimais, pareiškėjas atsidurs žymiai blogesnėje konkurencinėje padėtyje. Tokiu atveju gali tekti uždaryti parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini). Šiuo metu pareiškėjo finansinė padėtis nėra gera. Bet kokios papildomos pajamos yra gyvybiškai svarbios, kadangi greta įprastinės veiklos tenka vykdyti ir prisiimtus įsipareigojimus – 1 031 898 Lt ilgalaikių įsipareigojimų, bei 296 735 Lt trumpalaikių įsipareigojimų.

Nutraukus prekybą alkoholiniais gėrimais, apskaičiavus prognozuojamas prekybos apimtis, neišvengiamai tektų sumažinti darbo vietų skaičių. Galima tikimybė, kad parduotuvę gali tekti uždaryti visiškai. Pareiškėjas mano, kad skundžiamu įsakymu skirta ekonominė sankcija – Licencijos galiojimo panaikinimas – akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, kadangi pažeidimas yra nepiktybiškas, mažareikšmis, pareiškėjas pripažino pažeidimo padarymą, bendradarbiavo su Kauno AVMI, operatyviai pašalino pažeidimą ir savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms.

Licencijos galiojimo panaikinimas sąlygotų didelius ekonominius praradimus, verslo žlugimą ir neigiamas socialines pasekmes tiek pareiškėjui, tiek jo darbuotojams, tiek pačiai valstybei.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas) atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 104–106).

Paaiškino, jog 2014 m. birželio 17 d. buvo priimtas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A-1715 „Dėl UAB „Saulius ir Kristupas“ išduotos licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo panaikinamas UAB „Saulius ir Kristupas“ išduotos licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimas. Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 16 dalimi, atsižvelgiant į Kauno AVMI 2014 m. balandžio 1 d. nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už su mokesčiais nesusijusių įstatymų pažeidimus, Kauno AVMI 2014 m. gegužės 7 d. raštą Nr. (8.3-04.7.1)-K-4042 „Dėl informacijos pateikimo“.

Kauno AVMI 2014 m. balandžio 1 d. nutarime neginčijamai nustatyta, kad UAB „Saulius ir Kristupas“ parduodamas ir prekybos vietose laikydamas alkoholio produktus be juridinę galią turinčių privalomų jų įsigijimo dokumentų pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 10 punkto reikalavimus. Pareiškėjas šiuo atveju pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymu nustatytas alkoholio produktų apyvartos taisykles ir šis pažeidimas yra susijęs su pakankamai dideliu kiekiu alkoholio produktų be juridinę galią turinčių šių gėrimų įsigijimo arba gabenimo dokumentų, todėl nėra pagrindo teigti, jog pažeidimas yra mažareikšmis, ir už jį paskirta ekonominė sankcija – licencijos galiojimo panaikinimas – yra per didelė ir neproporcinga padarytam nusižengimui.

Pažymėjo, jog Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime išaiškino, kad turi būti preziumuojama, kad pareiškėjui buvo žinoma, jog Lietuvos Respublikoje yra draudžiama parduoti ir laikyti alkoholinius gėrimus, kurių įsigijimas nepatvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais (Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., 17 str. 2 d. 2 p.) ir iš to kylančias pasekmės (Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 16 d.). Licencijų sąlygų laikymasis ir jo priežiūra yra būtina prielaida sąžiningai konkurencijai atitinkamoje rinkoje, nagrinėjamu atveju – prekybos alkoholio produktais rinkoje, o saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę – valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalis).

Nesutiko su pareiškėjo argumentu dėl pažeidimo mažareikšmiškumo, nes ginčijamu atveju turi būti vertinamas pažeidimo pobūdis – imperatyvių teisės normų nevykdymas, viešojo intereso pažeidimas, o ne piniginė, alkoholinių gėrimų butelių be juridinę galią turinčių privalomų jų įsigijimo dokumentų, išraiška. Pareiškėjas pažeidė sąžiningos konkurencijos taisykles, dėl to nukentėjo kiti rinkos (alkoholio prekybos) dalyviai, bei sukėlė grėsmę vartotojų ir kitų asmenų teisėms, sąžiningai konkurencijai rinkoje, viešajam interesui, todėl iš rinkos pašalintas pagrįstai ir teisėtai.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 22 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Sulinkiai“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno AVMI 2014 m. balandžio 1 d. nutarimu taikyti ekonomines sankcijas už su mokesčiais nesusijusių įstatymų pažeidimus nutarė skirti UAB „Saulius ir Kristupas“ 1 000 Lt baudą (b. l. 107). Minėta bauda paskirta už tai, kad UAB „Saulius ir Kristupas“ veiklos vykdymo vietoje – maisto prekių parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš viso buvo rasti laikomi alkoholiniai gėrimai 960,44 Lt sumai, kuriems patikrinimo metu nebuvo pateikti juridinę galią turintys privalomi jo įsigijimą patvirtinantys dokumentai. Tolesnio operatyvaus patikrinimo metu daliai alkoholinių gėrimų juridinę galią turintys privalomi jų įsigijimą patvirtinantys dokumentai Kauno AVMI pateikti 2014 m. kovo 24 d. Tokiais veiksmais įmonė pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 10 punkto reikalavimus. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė buvo ta, kad įmonė pažeidimą pripažįsta, jį operatyviai pašalino ir savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A-1715 „Dėl UAB „Saulius ir Kristupas“ išduotos licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo“ nusprendė panaikinti UAB „Saulius ir Kristupas“ išduotos licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimą. Minėtas įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 16 dalimi ir atsižvelgiant į Kauno AVMI 2013 m. balandžio 1 d. nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už su mokesčiais nesusijusių įstatymų pažeidimus ir Kauno AVMI 2014 m. gegužės 7 d. raštą Nr. (8.3-04.7.1)-K-4042.

Teismas vadovavosi Alkoholio kontrolės įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2014 m. liepos 1 d.) 34 straipsnio 16 dalimi, 17 straipsnio 2 dalies 2 bei 10 punktais. Aiškinant Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 16 dalyje numatytos normos taikymą, administracinių teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad viešojo administravimo subjektas, kuris yra įgaliotas spręsti dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo, neturi pasirinkimo teisės spręsti panaikinti licenciją ar jos nepanaikinti, jeigu buvo padarytas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje nurodytas teisės pažeidimas, ir jis privalo licenciją panaikinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. A261-96/2009; Nr. A525-346/2009 ir kt.).

Pareiškėjas Kauno AVMI 2014 m. balandžio 1 d. nutarimu nubaustas dėl padarytų Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 10 punkto reikalavimų pažeidimų. Nutarimas yra įsiteisėjęs ir įvykdytas, o tai reiškia, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 10 punkto reikalavimų pažeidimų faktas yra įrodytas. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas pažeidimo neginčija ir jį pripažįsta. Nurodytų pažeidimų padarymas yra Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 16 dalies dispozicijoje numatytą sudėtį kvalifikuojantis požymis, todėl ginčijamas atsakovo sprendimas atitinka teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus, keliamus šio pobūdžio sprendimams.

Nagrinėjamu atveju aktualus Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, kuriame Konstitucinis Teismas, aiškindamas Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalies (ginčo nagrinėjimo metu galiojanti 16 dalis) nuostatas, konstatavo, kad teismas, net ir tuo atveju, kai yra padarytas toks įstatymo pažeidimas, už kurį nustatytas licencijos galiojimo panaikinimas, turi galimybę atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad minėta sankcija neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Tokiu būdu, teismas turi teisę spręsti, ar papildomos sankcijos skyrimas yra būtinas, o ginčijamas administracinis aktas tokiu atveju gali būti naikinamas ar keičiamas. Darytina išvada, kad nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojantys teisės aktai numato, jog tais atvejais, kai yra nustatomi pažeidimo, numatyto Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje, sudėties būtinieji požymiai, viešojo administravimo subjektas privalo priimti sprendimą dėl licencijos galiojimo panaikinimo ir tik teismui suteikia teisę priimti sprendimą dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje numatytos sankcijos netaikymo subjektui, padariusiam šį pažeidimą, t. y. jį atleisti nuo šios atsakomybės. Tai savo ruožtu taip pat lemia, kad tokiais atvejais, kai teismas nusprendžia atleisti subjektą nuo sankcijos (bausmės), numatytos Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje, naikinti teisėto ir pagrįsto viešojo administravimo subjekto sprendimo, kuriuo buvo panaikintas licencijos galiojimas, nėra teisinio pagrindo. Tokiu atveju, teismas gali tik pakeisti viešojo administravimo subjekto sprendimą, nurodydamas, kad subjektą, padariusį atitinkamos Alkoholio kontrolės įstatymo normos pažeidimą, jis atleidžia nuo sankcijos (bausmės), numatytos Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje.

Taikant bet kokią valstybės prievartą būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas, 2001 m. spalio 2 d. nutarimas).

Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju tokių sąlygų, kurios pagal Konstitucinio Teismo nutarimą būtų pakankamos netaikyti licencijos galiojimo panaikinimo, nėra, todėl skundžiamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 17 d. įsakymas Nr. A-1715 „Dėl UAB „Saulius ir Kristupas“ išduotos licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo“ negali būti panaikintas.

Alkoholio kontrolės įstatymu yra nustatytas griežtas alkoholio produktų apyvartos reguliavimas, kuriuo siekiama mažinti neigiamus padarinius, kuriuos žmonių sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms gali sukelti alkoholio vartojimas. Pareiškėjas šiuo atveju pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymu nustatytas alkoholio produktų apyvartos taisykles ir šis pažeidimas yra susijęs su pakankamai dideliu kiekiu alkoholio produktų, t. y. pareiškėjo parduotuvėje buvo rasta 14 butelių putojančio vyno „Alita“ (pareiškėjo teigimu jie iš viso nebuvo skirti prekybai) ir 36 buteliai degtinės „Šimtmečio“ (tik teismui pateiktos PVM sąskaitos- faktūros) be juridinę galią turinčių privalomų šių gėrimų įsigijimo arba gabenimo dokumentų, todėl nėra pagrindo teigti, jog pažeidimas yra mažareikšmis, padarytas atsitiktinai ir netyčia (atsitiktinumo faktą paneigia pareiškėjo nurodytos kitų minėtų alkoholio produktų įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių ir privalomų prekybos vietoje dokumentų pateikimo aplinkybės, kadangi pareiškėjui licencija Nr. (duomenys neskelbtini) yra išduota 2003 m. balandžio 30 d., todėl preziumuojama, kad pareiškėjui buvo žinoma, jog Lietuvos Respublikoje yra draudžiama parduoti ir laikyti alkoholinius gėrimus, kurių įsigijimas nepatvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais).

Atsižvelgiant į griežtą alkoholio produktų apyvartos reguliavimą ir šio reguliavimo tikslus, pareiškėjo parduotuvėje rastas didelis kiekis alkoholio produktų be juridinę galią turinčių privalomų įsigijimo arba gabenimo dokumentų šiuo atveju yra reikšminga aplinkybė, neleidžianti netaikyti pareiškėjui licencijos galiojimo panaikinimo. Pareiškėjas pažeidė licencijoje įtvirtintas sąžiningos konkurencijos taisykles, dėl ko nukentėjo kiti rinkos (alkoholio prekybos) dalyviai, bei sukėlė grėsmę vartotojų ir kitų asmenų teisėms, sąžiningai konkurencijai rinkoje, viešajam interesui, todėl iš rinkos turi būti pašalinamas.

Dėl nurodytų aplinkybių licencijos panaikinimas už padarytą įstatymo pažeidimą nėra neproporcingas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose A756-1962/2008; A756-90/2009, A442-1028/2010; A858-1293/2010 ir kt.) ir tai atitinka Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimo išaiškinimą, kad turi būti preziumuojama, kad pareiškėjui buvo žinoma, jog Lietuvos Respublikoje yra draudžiama parduoti ir laikyti alkoholinius gėrimus, kurių įsigijimas nepatvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais (Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., 17 str. 2 d. 2 p.) ir iš to kylančios pasekmės (Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 16 d.).

Licencijų sąlygų laikymasis ir jo priežiūra yra būtina prielaida sąžiningai konkurencijai atitinkamoje rinkoje, nagrinėjamu atveju – prekybos alkoholio produktais rinkoje, o saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę – valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalis) ir „<..> atvejai, kai minėta uždraudimo sankcija neturi būti taikoma, tegali būti itin reti, išimtiniai“.

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas UAB „Saulius ir Kristupas“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti (b. l. 125–132).

Apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamo teismo sprendimo motyvai yra deklaratyvūs, abstraktūs, neatitinka konkrečios faktinės situacijos, sprendimas priimtas neatsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir neatitinka teisingumo bei protingumo kriterijų. Mano, jog nagrinėjamu atveju licencijos galiojimo panaikinimas yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam pažeidimui ekonominė sankcija ir dėl to neteisinga.

Vadovaujasi Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. ir 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimais, Alkoholio kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi. Teismas turi teisę spręsti, ar papildomos sankcijos taikymas yra būtinas, o ginčijamas administracinis aktas tokiu atveju gali būti naikinamas ar keičiamas.

Nors teismo sprendime kalbama apie sąžiningos konkurencijos taisyklių pažeidimą, nukentėjusius kitus rinkos (alkoholio prekybos) dalyvius bei sukeltą grėsmę vartotojų ir kitų asmenų teisėms, sąžiningai konkurencijai rinkoje, viešajam interesui, tačiau nepateikiama jokio tokio pažeidimo pagrindimo, apsiribojama vien tik formaliu fakto konstatavimu. Pažymi, kad teismas, taikydamas Alkoholio kontrolės įstatymo 41 straipsnyje įtvirtintą normą, kiekvienu konkrečiu atveju suinteresuotos šalies ar savo iniciatyva privalo aptarti faktinę byloje nagrinėjamą situaciją tuo aspektu, ar yra (nėra) pagrindas, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad sankcija – licencijos galiojimo panaikinimas – įmonei už Alkoholio kontrolės įstatyme nurodytus teisės pažeidimus neturi būti taikoma, kas šioje byloje nebuvo padaryta.

Pabrėžia, jog pažeidimas yra formalaus, procedūrinio pobūdžio, juo pažeidžiamos visuotinai svarbios vertybės ir interesai, kurių apsauga yra pagrindinis Alkoholio kontrolės įstatymo tikslas. Pažymi, kad nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas rastais alkoholiniais gėrimais prekiautų, nes jie paimti ne iš prekybos patalpų, o iš sandėlio, todėl negalima teigti, kad faktiškai buvo pažeista konkurencija.

Tvirtina, jog nagrinėjamu atveju Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimo nebuvo. Pareiškėjas prekybai skirtus alkoholinius gėrimus yra įsigijęs teisėtai ir turi tai patvirtinančius įsigijimo dokumentus, tik neturėjo teisės šių alkoholinių gėrimų laikyti būtent toje prekybos vietoje, kurioje jie rasti. Kita dalis alkoholinių gėrimų nebuvo skirti prekybai. Net jei ir būtų pripažįstama, kad šio punkto reikalavimai buvo pažeisti, toks pažeidimas yra mažareikšmis dėl nedidelio reikalavimus neatitinkančio prekių kiekio bei nedidelės prekių bendros vertės, be to, Kauno AVMI pareiškėjui skyrė minimalią įstatymo nustatytą baudą. Skundžiamame teismo sprendime tik konstatuojama, kad rastas alkoholinių gėrimų be įsigijimo dokumentų kiekis yra reikšmingas, tačiau nepateikiami jokie kriterijai, koks kiekis gali būti laikomas dideliu.

Pažymi, kad pareiškėjas pažeidimo nepadarė tyčia. Kadangi pareiškėjas pripažino klaidą, operatyviai pašalino pažeidimą ir savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, prevenciniai nuobaudos tikslai buvo pasiekti ir be papildomos ekonominės sankcijos. Pareiškėjas nesiekė gauti neteisėtų pajamų. Nepagrįstai neatkreiptas dėmesys į tai, kad pareiškėjas neturėjo nuobaudų už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus.

Nurodo, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas nustatytas 2014 m. kovo 18 d., kas nurodyta Kauno AVMI 2014 m. balandžio 1 d. nutarime taikyti ekonomines sankcijas už su mokesčiais nesusijusių įstatymų pažeidimus. Atsakovui tai buvo žinoma, nes jis skundžiamame įsakyme būtent ir rėmėsi šiuo nutarimu. Nepaisant to, skundžiamas įsakymas priimtas 2014 m. birželio 17 d., t. y. pažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą.

Pažymi, kad teismas sprendime nepagrįstai nevertino licencijos galiojimo panaikinimo neigiamas socialines pasekmes pareiškėjui ir visuomenei.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 136–139) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą, teiktame pirmosios instancijos teismui.

Nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad skundžiamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas yra priimtas pažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Ši nuostata yra taikoma tik nagrinėjant bylas ir skiriant nuobaudas, ir nėra taikoma priimant savivaldybės vykdomosios institucijos įsakymus dėl licencijų panaikinimo, nes juos priimant jokios bylos nėra nagrinėjamos. Tai patvirtina ir Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių, patvirtintų 2004 m. gegužės 20 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 618, 51 punktas.

Tvirtina, kad pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 16 dalį savivaldybės vykdomoji institucija privalo panaikinti licencijos galiojimą tuo atveju, jei licencijos turėtojas nesilaikė šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė sąžiningos konkurencijos taisykles, dėl ko nukentėjo kiti rinkos (alkoholio prekybos) dalyviai, bei sukėlė grėsmę vartotojų ir kitų asmenų teisėms, sąžiningai konkurencijai rinkoje, viešajam interesui, todėl iš rinkos turi būti pašalinamas ir pagrįstai pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. A-1715, kuriuo buvo panaikintas UAB „Saulius ir Kristupas“ išduotos licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Kauno AVMI 2014 m. balandžio 1 d. nutarimu, atsižvelgiant į tai, kad operatyvaus patikrinimo metu UAB „Saulius ir Kristupas“ veiklos vykdymo vietoje – maisto prekių parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo rasti laikomi alkoholiniai gėrimai, kuriems patikrinimo metu nebuvo pateikti juridinę galią turintys privalomi jų įsigijimą patvirtinantys dokumentai, o tolesnio operatyvaus patikrinimo metu (2014 m. kovo 24 d.) daliai alkoholinių gėrimų juridinę galią turintys privalomi jų įsigijimą patvirtinantys dokumentai Kauno AVMI buvo pateikti, nutarė skirti UAB „Saulius ir Kristupas“ 1 000 Lt baudą (b. l. 107). Šiame nutarime konstatuota, kad pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 10 punkto reikalavimus. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A-1715 „Dėl UAB „Saulius ir Kristupas“ išduotos licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo“, vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 16 dalimi ir atsižvelgiant į Kauno AVMI 2013 m. balandžio 1 d. nutarimą ir Kauno AVMI 2014 m. gegužės 7 d. raštą Nr. (8.3-04.7.1)-K-4042, nusprendė panaikinti UAB „Saulius ir Kristupas“ išduotos licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimą.

Kauno apygardos administracinis teismas, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju tokių sąlygų, kurios būtų pakankamos netaikyti licencijos galiojimo panaikinimo, nėra, nusprendė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 17 d. įsakymas Nr. A-1715 negali būti panaikintas. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

Visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog skundžiamas Kauno miesto savivaldybės administracijos įsakymas priimtas pažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Šioje normoje (2007 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. X-1198 redakcija) nurodyta, kad šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam pažeidimui – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Pažymėtina, kad ši nuostata nėra aktuali savivaldybės administracijos direktoriui priimant įsakymą dėl licencijos galiojimo panaikinimo. Ši nuostata yra taikoma tik nagrinėjant bylas ir skiriant baudas, ir nėra taikoma priimant savivaldybės vykdomosios institucijos įsakymus dėl licencijų panaikinimo.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjo skundžiamas Įsakymas dėl licencijos panaikinimo priimtas vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 16 dalimi, kuri nustato, jog Įmonėms, turinčioms licencijas gaminti alkoholio produktus ar licencijas verstis didmenine prekyba alkoholio produktais ir pažeidusioms šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 4, 8 ir (ar) 9 punktų, 2 dalies 2, 4 ir (ar) 7 punktų reikalavimus, licencijų galiojimas panaikinamas ir naujos licencijos neišduodamos penkerius metus nuo licencijų galiojimo panaikinimo dienos. Licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinčioms įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, pažeidusiems šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 4, 8 ir (ar) 9 punktų, 2 dalies 2, 4 ir (ar) 7 punktų reikalavimus, licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais toje prekybos vietoje, kurioje nustatytas pažeidimas, galiojimas panaikinamas ir nauja licencija neišduodama vienus metus nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos.

Atsižvelgiant į tai, kad Kauno AVMI 2014 m. balandžio 1 d. nutarimu konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 ir 10 punktų reikalavimus, bei vadovaujantis suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 16 dalies normos, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad viešojo administravimo subjektas, kuris yra įgaliotas spręsti dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo, neturi pasirinkimo teisės spręsti panaikinti licenciją ar jos nepanaikinti, jeigu buvo padarytas Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 16 dalyje nurodytas teisės pažeidimas, ir jis privalo licenciją panaikinti, ir todėl ginčijamas atsakovo įsakymas atitinka teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus ir yra nenaikintinas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-525/2015, 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-505-662/2015).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarimu įvertino tam tikrų Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų atitikimą Konstitucijai. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas, be kita ko, konstatavo, kad teismas, nagrinėjantis bylą, susijusią su ekonominių sankcijų taikymu ūkio subjektui, pažeidusiam Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus, turi iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančius įgaliojimus, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad ūkio subjektui išduotos licencijos galiojimas neturi būti panaikinamas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ši sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo ir papildymo 2012 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-2103 buvo pakeistas Alkoholio kontrolės įstatymo 41 straipsnis, jo 4 dalyje įtvirtinant, kad skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę nuspręsti, kad už šio Įstatymo 34 straipsnio 16–20 dalyse nurodytus teisės pažeidimus licencijos ar leidimo galiojimas nepanaikinamas, jeigu dėl tam tikrų reikšmingų aplinkybių ekonominė sankcija – licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas – būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Taigi, teismo teisė spręsti dėl licencijos galiojimo panaikinimo kyla ne tik iš Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarime pateikto išaiškinimo, bet ir yra įtvirtinta įstatyme. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas šią materialinės teisės normą (Alkoholio kontrolės įstatymo 41 str.), kiekvienu konkrečiu atveju suinteresuotos šalies ar savo iniciatyva privalo aptarti faktinę byloje nagrinėjamą situaciją tuo aspektu, ar yra (nėra) pagrindas, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad sankcija – licencijos galiojimo panaikinimas – įmonei už Alkoholio kontrolės įstatyme nurodytus teisės pažeidimus neturi būti taikoma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-74/2014). Taigi, klausimas, ar vienokios, ar kitokios faktinės aplinkybės (aptariamu aspektu) gali būti pripažintos reikšmingomis bylai, yra teismo diskrecija. Tai reiškia, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas nėra saistomas tik aptariamos sankcijos subjekto konkrečius veiksmus ir jo ūkinę veiklą apibūdinančių aplinkybių analizės, bet ir gali praplėsti šių aplinkybių vertinimo kontekstą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-74/2014, 2015 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-58-525/2015).

UAB „Saulius ir Kristupas“, nesutikdamas su skundžiamu įsakymu taikyta sankcija, teigia, jog panaikinus licencijos galiojimą, pareiškėjas, kuriam kaip smulkiam verslininkui ir taip yra sudėtinga konkuruoti su didžiaisiais prekybos centrais, atsidurs žymiai blogesnėje konkurencinėje padėtyje. Tokiu atveju gali tekti uždaryti parduotuvę, neišvengiamai tektų sumažinti darbo vietų skaičių. Licencijos galiojimo panaikinimas sąlygotų didelius ekonominius praradimus, verslo žlugimą ir neigiamas socialines pasekmes tiek pareiškėjui, tiek jo darbuotojams, tiek pačiai valstybei. Mano, kad pažeidimas yra nepiktybiškas, mažareikšmis, pareiškėjas pripažino pažeidimo padarymą, bendradarbiavo su Kauno AVMI, operatyviai pašalino pažeidimą ir savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančiais duomenimis nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog licencijos galiojimo panaikinimas šiuo atveju būtų per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui sankcija ir dėl to neteisinga.

Pabrėžtina, kad teisės aktais nustatytu griežtu alkoholinių gėrimų apyvartos reguliavimu siekiama mažinti neigiamus padarinius, kuriuos žmonių sveikatai ir gerovei, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms gali sukelti alkoholio vartojimas. Todėl ekonominę sankciją – licencijos panaikinimą – teismas gali pripažinti neteisinga ir dėl to nuspręsti, jog ji neturi būti taikoma tik esant išimtinėms aplinkybėms, kai tokia sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga padarytam pažeidimui.

Pareiškėjas šiuo atveju pažeidė įstatymo nustatytas alkoholinių gėrimų apyvartos taisykles. 2014 m. kovo 18 d. operatyvaus patikrinimo metu pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), buvo rasti alkoholiniai gėrimai, kuriems patikrinimo metu nebuvo pateikti jų įsigijimą patvirtinantys dokumentai: 3 buteliai degtinės „Balta“ 0,5 1 tūrio talpos, 6 buteliai aromatizuoto vyno „Šventinis“ 1 l tūrio talpos, 74 buteliai degtinės „Šimtmečio“ 0,2 1 tūrio talpos, 14 butelių putojančio vyno „Alita“ 0,75 tūrio talpos.

Pažymėtina, jog nors pareiškėjas vėliau (2014 m. kovo 24 d.) Kauno AVMI pateikė dalį įsigijimą patvirtinančių dokumentų, tačiau jie patvirtino ne visų išvardintų alkoholinių gėrimų įsigijimą. Be to, pareiškėjas tik teismui pateikė PVM sąskaitas faktūras, patvirtinančias 36 butelių degtinės „Šimtmečio“ 0,2 1 tūrio talpos (dėl kurių dokumentai nebuvo pateikti Kauno AVMI) įsigijimą (b. l. 78–79). Pareiškėjas apskritai nepateikė jokių alkoholinių gėrimų įsigijimą patvirtinančių dokumentų 14 butelių 0,75 1 tūrio talpos putojančio vyno „Alita“, o jo paaiškinimas, jog šie 14 butelių putojančio vyno „Alita“, kurie buvo laikomi parduotuvėje, nebuvo skirti prekybai, yra neaiškus ir neįtinamas, t. y. nėra aišku, kokiu dar tikslu pakankamai didelis kiekis alkoholio, kurį be įsigijimą patvirtinančių dokumentų mažmeninės prekybos vietoje laikyti yra griežtai draudžiama, čia buvo laikomas.

Kauno AVMI 2014 m. balandžio 1 d. nutarime nurodyta pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (įmonė pažeidimą pripažįsta, jį operatyviai pašalino ir savo noru užkirto kelią žalingoms pasekmėms) savaime nėra pagrindas netaikyti jam sankcijos. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nustatytas pažeidimas nėra mažareikšmis, padarytas atsitiktinai ar netyčia, todėl vadovaujantis minėtais griežto alkoholio apyvartos teisinio reguliavimo tikslais, vertintina, jog nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo netaikyti pareiškėjui licencijos galiojimo panaikinimo.

Dėl pareiškėjo argumentų, jog panaikinus licencijos galiojimą, pareiškėjas, atsidurs žymiai blogesnėje konkurencinėje padėtyje, patirs ekonominius praradimus, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių duomenų, kurie patvirtintų, jog šie praradimai lems parduotuvės uždarymą, darbuotojų atleidimą ar kitas itin ir negrįžtamai įmonės veiklą apsunkinančias ar padarančias neįmanoma pasekmes. Pažymėtina, kad pareiškėjo parduotuvėje užsiimama ne tik alkoholio, bet ir maisto prekyba. Taigi, nors tam tikrus finansinius nuostolius pareiškėjas galimai ir patirs, tačiau nėra pagrindo laikyti, jog šiuo atveju kilsiančios pasekmės yra pernelyg didelės, neadekvačios Kauno AVMI operatyvaus patikrinimo metu nustatytam pažeidimui. Konstatuotina, jog šiuo atveju nėra išimtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui neturėtų būti taikoma Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 16 dalyje numatyta ekonominė sankcija.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, jog pareiškėjui skirta ekonominė sankcija – UAB „Saulius ir Kristupas“ išduotos licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimas – būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, todėl pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saulius ir Kristupas“ apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė