A-662-2370-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-2370/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00277-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės tarnybos Etikos komisijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. K. ir R. K. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga „Gargždų švara“).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) nariai S. K. ir R. K. (toliau – ir pareiškėjai) skundu prašė panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos (toliau – ir Etikos komisija, Komisija, atsakovas) 2013 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. EK-3 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo konstatuota, jog R. K., Tarybos narė, ir S. K., Tarybos narys, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – ir Kodeksas) padorumo principą.

Nurodė, jog Etikos komisija tyrimą pradėjo gavusi viešosios įstaigos „Gargždų švara“ (toliau – ir VšĮ „Gargždų švara“) skundą. Pareiškėjai manė, kad atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad Tarybos nariai R. K. ir S. K. vykdo veiklą, kuri yra nesuderinama su ta veikla, kurią jie vykdo kaip Tarybos nariai pagal įstatymus, ir kad pareiškėjai šiais savo veiksmais pažeidė Kodekso 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą valstybės politiko padorumo principą. Pareiškėjai nurodė, kad VšĮ „Gargždų švara“ vadovo R. M. skundą vertina kaip grubų ir šiurkštų kišimąsi į savivaldybės politikų –tarybos narių – veiklą, darant jiems spaudimą nevykdyti savivaldybės tarybos nario priesaikos, nes, anot skundo pateikėjo, Tarybos narys negali turėti jokios kitos nuomonės ir pozicijos, išskyrus tokią, kokią turi VšĮ „Gargždų švara“ vadovas R. M.. Pareiškėjai manė, kad šios įstaigos vadovas jiems negali uždrausti susitikinėti su gyventojais, padėti spręsti jiems aktualius klausimus, šis skundas yra viešosios įstaigos vadovo politikavimas, kai vietoje savo tiesioginio darbo yra bandoma užsiimti politika ir daryti spaudimą Tarybos nariams. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. Tl 1-627 patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašą, kuris nustato Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą komunalinių atliekų deklaravimo procedūros tvarką. Pareiškėjai nurodė, kad šios tvarkos įgyvendinimą jie aiškina gyventojams – vietinės rinkliavos mokėtojams, nes tai yra jų tiesioginė pareiga, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) ir Vietos savivaldos įstatyme. Pažymėjo, kad jie nėra pažeidę nė vieno Kodekso principo, įtvirtinto šio kodekso 4 straipsnyje.

Pareiškėjų nuomone, atsakovas be jokio pagrindo pripažino, kad jie pažeidė valstybės politikų padorumo principą. Atsakovas savo sprendimą grindė prielaidomis, hipotezėmis, todėl Sprendimas yra naikintinas. Kodekso 12 punkto nuostata, kurioje yra nurodyta, kad komisijos priimti sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsniui, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 ir 2 dalims, kadangi užkerta kelią pareiškėjams apginti savo pažeistas teises teismine tvarka. Pareiškėjai nurodė, jog teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Tuo atveju, jei teismas manytų, kad Kodekso 12 punktas nesuponuoja teismo teisės nagrinėti klausimo dėl skundžiamo Etikos komisijos sprendimo panaikinimo, prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar Kodekso 12 punkto nuostata, kurioje nurodyta, kad „Komisijos priimti sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami“, neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsniui, ABTĮ 5 straipsnio 1 ir 2 dalims.

Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos etikos komisija atsiliepime į skundą su pareiškėjų skundu nesutiko.

Nurodė, jog vadovaudamasi Kodekso 4 straipsniu ir Etikos komisijos nuostatų, patvirtintų Tarybos 2009 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. Tl 1-229, 27.3 punktu, 2013 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. EK-3 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narių R. K. ir S. K. elgesio“ konstatavo, kad R. K., Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė, ir S. K., Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys, pažeidė Kodekso padorumo principą. Komisija motyvus, kurių pagrindu priėmė ginčijamą Sprendimą, išdėstė pačiame Sprendime, todėl atsiliepime jų nekartojo. Manė, kad nagrinėjant VšĮ „Gargždų švara“ direktoriaus skundą buvo surinkta pakankamai įrodymų bei išsamiai išsiaiškintos aplinkybes, kurių pagrindu ir buvo nuspręsta, kad pareiškėjai pažeidė Kodekso 4 straipsnio 5 punkte įtvirtintą valstybės politiko padorumo principą. Kodekso 7 straipsnio 12 dalis numato, kad Etikos komisijos priimti sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami, todėl teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškėjų skundą. Atsižvelgdamas į tai, kad teismas priėmė pareiškėjų skundą, prašė administracinę bylą, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu, nutraukti. Teismui netenkinus šio prašymo, prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 6 d. sprendimu pareiškėjų S. K. ir R. K. skundą tenkino ir panaikino Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2013 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. EK-3, kuriuo konstatuota, jog R. K., Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė, ir S. K., Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys, pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso padorumo principą.

Dėl pareiškėjų teisės ginčyti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos sprendimą teismas nurodė Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-308/2009). Teismas konstatavo, kad nors Kodekso 7 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad Komisijos priimti sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2013 m. vasario 20 d. sprendimas Nr. EK-3 sukelia pareiškėjams teisines pasekmes, todėl gali būti ginčijamas ABTĮ nustatyta tvarka. Tokios praktikos laikėsi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A14-243/2007. Teismas atmetė kaip nepagrįstus Komisijos atsiliepime į pareiškėjų skundą išdėstytus argumentus, jog, vadovaujantis Kodekso 7 straipsnio 12 dalimi, Etikos komisijos sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami ir kad dėl to administracinė byla, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu, turi būti nutraukta. Teismas nurodė, kad Komisijos sprendimai gali būti skundžiami, ir šiuo aspektu dar pažymėjo, kad Kodekso 7 straipsnio 12 dalies pirmajame sakinyje, vertinant jį sistemiškai su visoje 7 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta nuostata, kalbama apie Komisijos sprendimų galutinumą ir neskundžiamumą ta prasme, kad pati Komisija neturi teisės pakartotinai svarstyti to paties klausimo ar atnaujinti tyrimo ir tuo pačiu klausimu priimti kitokį sprendimą, tačiau minėta teisės norma nereiškia teisės apskųsti Komisijos sprendimą teismui apribojimo.

Dėl skundžiamo administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo teismas išdėstė faktines ginčo aplinkybes ir nurodė Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 6 straipsnio 1 ir 3 dalis, 7 straipsnio 1, 2, 11 ir 12 dalis, 9 straipsnio 1 dalį, ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Byloje nebuvo ginčo dėl fakto, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisija VšĮ „Gargždų švara“ direktoriaus R. M. 2012 m. gruodžio 3 d. skundą „Dėl valstybės politikų S. K. ir R. K. neteisėtų veiksmų“ išnagrinėjo 2013 m. sausio 4 d. ir konstatavo, kad valstybės politikų R. K. ir S. K. neteisėta veikla galimai turi nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje, požymių, todėl, vadovaudamasi Kodekso 9 straipsnio 1 dalies 6 punktu, priėmė sprendimą VšĮ „Gargždų švara“ skundą ir surinktą medžiagą perduoti Klaipėdos apygardos prokuratūrai procesinio sprendimo priėmimui (b. l. 14-15). Komisija 2013 m. vasario 20 d. tęsė pradėtą tyrimą (taip nurodyta Sprendimo aprašomojoje dalyje) dėl tame pačiame VšĮ „Gargždų švara“ direktoriaus 2012 m. gruodžio 3 d. skunde nurodytų tarybos narių R. K. ir S. K. neteisėtų veiksmų ir konstatavo, kad R. K. ir S. K., Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nariai, pažeidė Kodekso padorumo principą. Toks, kaip vienas iš Komisijos galimų sprendimų, nurodytas Kodekso 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Pagal Kodekso 7 straipsnio 11 dalį, Komisija, atlikusi tyrimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tyrimo pabaigos savo posėdyje vertina tyrimo metu surinktus duomenis ir priima šio kodekso 9 straipsnyje numatytus sprendimus. Išsami ankščiau nurodytų teisės aktų nuostatų analizė ir nurodytos faktinės aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad dėl to paties VšĮ „Gargždų švara“ direktoriaus R. M. 2012 m. gruodžio 3 d. skundo Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisija atliko du tyrimus ir priėmė du sprendimus – 2013 m. sausio 4 d. ir 2013 m. vasario 20 d., o Kodeksas nenumato, kad tyrimas gali būti sustabdytas ir dėl to paties skundo gali būti priimti du sprendimai. Komisija dėl minėto skundo tyrimą atliko 2013 m. sausio 4 d. ir priėmė sprendimą, todėl tas pats skundas nebegalėjo būti dar kartą tiriamas 2013 m. vasario 20 d. Teisėjų kolegija konstatavo, kad Komisijos Sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Nustatęs, kad pareiškėjų skundžiamas Sprendimas naikintinas dėl esminio pagrindinių procedūrų ir taisyklių pažeidimo, teismas nepasisakė dėl skundo argumentų, susijusių su materialiosios teisės nuostatų galimu pažeidimu.

Teismui nekilo abejonių dėl Kodekso 7 straipsnio 12 dalies ta apimtimi, kuria ji nustato, kad Etikos komisijos sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami, prieštarauja Konstitucijai. Teismas jau nurodė, kad Etikos komisijos sprendimai gali būti skundžiami teismui, todėl netenkintas pareiškėjų prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Kodekso 7 straipsnio 12 dalis ta apimtimi, kurioje nurodyta, kad Komisijos priimti sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami, neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsniui, ABTĮ 5 straipsnio 1 ir 2 dalims. Pažymėta, kad toks kreipimasis nebeturi reikšmės nagrinėjamai bylai.

III. Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisija apeliaciniu skundu (b. l. 63-65) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir administracinę bylą nutraukti. Netenkinus šio prašymo, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Mano, kad teismas priimdamas sprendimą neteisingai taikė procesines ir materialines teisės normas. Nesutinka, kad ginčijamas sprendimas sukelia teisines pasekmes, nes jokių teisinių pasekmių sukelta nebuvo, netgi teismas sprendime nenurodė, kokios teisinės pasekmės buvo sukeltos. Taip pat mano, kad įstatymų leidėjas, priimdamas Kodeksą, sąmoningai 7 straipsnio 12 dalyje įtvirtino nuostatą, kad Komisijos priimti sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami, atsižvelgdamas į tai, kad politika yra specifinė veiklos sritis, kuriai gali būti taikomos kiek kitokios nei visuotinai taikomos normos. Atkreipia dėmesį, kad teismo sprendime nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. A14-243/2007 buvo nagrinėti santykiai, susiklostę dar iki įsigaliojant Valstybės politikų elgesio kodeksui, todėl minėta nutartis šiuo atveju neturėtų būti taikoma.

Pareiškėjai skunde prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Kodekso 7 straipsnio 12 dalies nuostata neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsniui. Nors teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje ir pasisakė, kad pareiškėjų prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkintinas, tačiau rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje to nenurodė, todėl teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei vadovaujantis ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas sprendime nurodė, kad teismui nekyla abejonių dėl Kodekso 7 straipsnio 12 dalies ta apimtimi, kuria ji nustato, kad Etikos komisijos sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami, prieštarauja Konstitucijai. Nors ši teismo išvada gramatine prasme surašyta nelabai aiškiai, tačiau galima daryti išvadą, kad teismas, peržengdamas savo kompetencijos ribas, motyvuojamoje sprendimo dalyje konstatavo Kodekso 7 straipsnio 12 dalies prieštaravimą Konstitucijai. Vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 2 dalimi, manytina, kad teismas turėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 12 dalis atitinka Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį.

Pareiškėjai S. K. ir R. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 70-73) prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, jog pareiškėjai neginčija pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl nustatytų procedūrinių pažeidimų ir su jomis sutinka. Dėl teisės kreiptis į teismą išdėsto Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai turi teisę kreiptis į teismą, taip pat pagrįstai atmetė pareiškėjų prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Dėl skundo priskirtinumo administraciniams teismams pažymi, jog Komisijos Sprendimas neginčijamai yra vienkartinis teisės taikymo aktas, adresuotas konkretiems subjektams – pareiškėjams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Komisijos Sprendimas yra individualus teisės aktas, kurio teisėtumas gali būti ginčijamas administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamo ginčo dalykas – Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2013 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. EK-3, kuriuo nuspręsta, kad R. K. ir S. K. pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintą padorumo principą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Ginčijamame sprendime konstatuota, kad Tarybos nariai R. K. ir S. K. vykdo veiklą, kuri yra nesuderinama su ta veikla, kurią jie vykdo pagal įstatymus kaip Savivaldybės tarybos nariai. S. K. ir R. K., būdami valstybės politikai, veikdami aktyviais veiksmais, suteikia galimybę gauti kitiems asmenims materialinės naudos Savivaldybės turto sąskaita. Politikai R. K. ir S. K. elgiasi netinkamai nuolat reikšdami pretenzijas dėl neva per didelių ir neteisingų mokesčių už komunalines paslaugas. Minėti tarybos nariai per masines informavimo priemones dezinformuoja rinkliavos mokėtojų ir stengiasi, kad nebūtų tinkamai įgyvendinamas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos priimtas sprendimas dėl rinkliavos už komunalines paslaugas mokesčio surinkimo. Vykdydami neteisėtus veiksmus, R. K. ir S. K., savo elgesiu akivaizdžiai kenkia Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos reputacijai ir autoritetui. Mano, kad R. K. ir S. K. taip veikdami nesąžiningai siekia pranašumo prieš kitus Tarybos narius, siekiant pranašumo tarp rinkėjų.

Valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime principų ir reikalavimų pagrindus, taip pat priemones, užtikrinančias valstybės politikų elgesio kontrolę ir atsakomybę už šio kodekso nuostatų pažeidimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksas (patvirtintas 2006 m. rugsėjo 19 d. įstatymu Nr. X-816). Šio kodekso 9 straipsnyje nustatyta, jog valstybės politiko elgesio tyrimą atlikusi Komisija gali priimti šiuos sprendimus: 1) konstatuoti, kad valstybės politikas nepažeidė šiame kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų valstybės politiko elgesio principų ar reikalavimų; 2) apsiriboti svarstymu Komisijoje; 3) konstatuoti, kad valstybės politikas pažeidė šiame kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus valstybės politiko elgesio principus ar reikalavimus; 4) rekomenduoti valstybės politikui suderinti savo elgesį ar veiklą su šiame kodekse ar institucijos, kurioje valstybės politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytais valstybės politiko elgesio principais ar reikalavimais; 5) rekomenduoti viešai atsiprašyti; 6) įtarus esant nusikalstamos veikos požymių, perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigoms ar prokuratūrai.

Ištyrusi ir įvertinusi 2012 m. gruodžio 4 d. gautą VšĮ „Gargždų švara“ direktoriaus R. M. skundą apie Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narių R. K. ir S. K. galimai neteisėtus veiksmus, Komisija 2013 m. sausio 4 d. priėmė sprendimą Nr. EK-1, kuriuo nusprendė, kad galimai esant anksčiau minėtų tarybos narių nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje, požymių, VšĮ „Gargždų švara“ skundą ir surinktą medžiagą perduoti Klaipėdos apygardos prokuratūrai procesinio sprendimo priėmimui. Tai reiškia, jog atlikusi politikų elgesio tyrimą, Komisija priėmė vieną iš Valstybės politikų elgesio kodekse numatytų sprendimų, t. y. tokiu būdu įgyvendino jai suteiktus įgaliojimus. Valstybės politikų elgesio kodekse nėra įtvirtinta jokių nuostatų (išimčių), kuriomis vadovaujantis Komisija dėl to paties skundo apie valstybės politiko galimai padarytą pažeidimą galėtų atlikti kelis tyrimus ir priimti kelis sprendimus. Priėmus vieną iš anksčiau aptartų sprendimų tyrimo procedūra užbaigiama. Komisija, vykdydama jai priskirtas funkcijas, yra saistoma teisės aktais nustatytos kompetencijos ir procedūrų, negali vadovautis absoliučios diskrecijos teise. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad dėl to paties VšĮ „Gargždų švara“ direktoriaus R. M. 2012-12-03 skundo Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisija atliko du tyrimus ir priėmė du sprendimus – 2013-01-04 ir 2013-02-20, o Valstybės politikų elgesio kodeksas nenumato, kad tyrimas gali būti sustabdytas ir dėl to paties skundo gali būti priimti du sprendimai. Etikos komisija dėl minėto skundo tyrimą atliko 2013-01-04 ir priėmė sprendimą, todėl tas pats skundas nebegalėjo būti dar kartą tiriamas 2013-02-20.

Pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra jo konstitucinė teisių ir laisvių apsaugos garantija. Konstitucinio Teismo doktrinoje pabrėžiama, kad teisė kreiptis į teismą grindžiama teisminės gynybos prioritetu ir universalumu, pažeistos teisės gali būti ginamos teisme nepriklausomai nuo to, ar ši Konstitucijojc garantuota asmens teisė įtvirtinta įstatyme arba jo įgyvendinamajame teisės akte ar ne. Asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso, asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai (Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. gegužės 8 d. nutarimai). Vėlesniame nutarime plėtodamas išaiškinimus Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; gali būti nustatyta ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d. nutarimas). Todėl nagrinėjamu atveju nėra objektyvios būtinybės šią teisę riboti. Taip pat atsižvelgiant į anksčiau minėtą Konstitucinio Teismo šiuo ginčo aspektu suformuotą jurisprudenciją kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 12 dalis atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, nėra jokio pagrindo.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Irmantas Jarukatis Veslava Ruskan