AS-858-346-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-346/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03220-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 59. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. (A. P.) skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – sodininkų bendrija „Karklas“) dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2013 m. spalio 25 d. buvo gautas pareiškėjo A. P. (toliau – ir pareiškėjas) prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas Vilniaus apygardos administraciniame teisme (b. l. 148-149).

Pareiškėjas paaiškino, jog administracinėje byloje teisines paslaugas jam teikė advokatė L. G.. Už byloje suteiktą teisinę pagalbą sumokėjo 1 500 Lt. Šias išlaidas sudaro skundo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) parengimas – 500 Lt, skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui surašymas, pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas teismo posėdyje – 1 000 Lt.

Atitinkamai, pareiškėjas prašė priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos jo naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas Vilniaus apygardos administraciniame teisme: žyminį mokestį 100 Lt ir 1 500 Lt išlaidų už advokatės pagalbą, viso 1 600 Lt (b. l. 148–149).

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (b. l. 177–179) nurodė, kad pareiškėjo prašoma priteisti 500 Lt suma už skundo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka Nacionalinei žemės tarnybai parengimą viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytą priteistiną maksimalų užmokesčio dydį ir yra mažintina.

Pabrėžė, jog pareiškėjo pateiktame prašyme ir prie jo pridėtuose dokumentuose nedetalizuojama, kiek pareiškėjas patyrė išlaidų už skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui parengimą ir kiek patyrė išlaidų už atstovavimą teismo posėdyje, todėl nėra galimybės tiksliai nustatyti patirtų išlaidų už atskiras teisines paslaugas ir jas įvertinti atsižvelgiant į Rekomendacijose nustatytus priteistinus maksimalius užmokesčio dydžius.

Atsakovo teigimu, nagrinėta administracinė byla nelaikytina sudėtinga, kadangi joje nagrinėtos aplinkybės buvo aiškios ir nereikalaujančios didelių laiko ir pastangų sąnaudų jas analizuojant, joje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, rengiant procesinius dokumentus nereikėjo papildomai gilintis, analizuoti, aiškintis aplinkybių, nereikėjo specialių žinių. Pareiškėjo skundas teismui yra mažos apimties, nesudėtingo turinio. Be to, pareiškėjo skundo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka Nacionalinei žemės tarnybai turinys iš esmės sutampa su pareiškėjo skundu Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl laiko sąnaudos skundui teismui parengti buvo nedidelės.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 23 d. nutartimi (b. l. 181-184) pareiškėjo A. P. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies ir iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos priteisė 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. spalio 14 d. nutartimi atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą atmetė, tačiau pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimo dalį dėl įpareigojimo ir šią dalį išdėstė taip: įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėją priimti įsakymą pradėti valstybinės žemės sklypo Nr. 55, esančio sodininkų bendrijoje „Karklas“ (duomenys neskelbtini) k., Marijampolio sen., Vilniaus rajone, pardavimo procedūrą A. P.. Atitinkamai, teismas sprendė, kad tiek pirmosios instancijos teisme, tiek galutiniu apeliacinės instancijos teismo sprendimu pareiškėjo teisės buvo apgintos, nes teismo sprendimai buvo priimti pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į išlaidų atlyginimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 29 d. sprendimu tenkino pareiškėjo reikalavimus.

Nurodė, jog advokatė L. G. pagal atstovavimo sutartį Vilniaus apygardos administraciniame teisme atstovavo pareiškėjo interesams. Pareiškėjas nurodė, jog patyrė 1 600 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 1) 100 Lt žyminis mokestis; 2) 500 Lt už atstovo skundo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka Nacionalinei žemės tarnybai parengimą; 3) 1 000 Lt už skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui surašymą, pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdyje. Prie prašymo pareiškėjas pridėjo 2012 m. spalio 30 d. ir 2012 m. gruodžio 14 d. sąskaitas už teisines paslaugas Nr. 102, Nr. 107 bei pinigų priėmimo kvitus 500 Lt ir 1 000 Lt sumai.

Teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 2 dalies nuostatas pareiškėjas turi teisę reikalauti sumokėto žyminio mokesčio atlyginimo. Byloje esantis mokėjimo kvitas patvirtino, kad pareiškėjas sumokėjo žyminį mokestį už skundo nagrinėjimą teisme, todėl teismas pareiškėjo naudai iš atsakovo priteisė 100 Lt žyminio mokesčio.

Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 500 Lt už advokatės skundo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka Nacionalinei žemės tarnybai parengimą. Bylos medžiaga patvirtino, kad 2012 m. spalio 29 d. Nacionalinėje žemės tarnyboje buvo gautas pareiškėjo skundas. Iš sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 107 buvo matyti, kad ji išrašyta už skundo ikiteismine tvarka surašymą Nacionalinei žemės tarnybai. Šios sąskaitos apmokėjimą patvirtino pinigų priėmimo kvitas. Tokiu būdu buvo įrodyta, kad pareiškėjas turėjo realių išlaidų dėl skundo surašymo ikiteismine tvarka. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi ir nurodė, kad šios pareiškėjo patirtos išlaidos nagrinėjant ginčą ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka priteistinos pagal Rekomendacijų 8.1 punktą, kuriame rekomenduojamas koeficientas už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme – 0,35. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių kaip pagrindas imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Minimalios mėnesinės algos dydis nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 718 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, kuris paslaugų teikimo metu buvo 850 Lt. Vadinasi, pareiškėjui už skundo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka Nacionalinei žemės tarnybai parengimą galima maksimaliai priteistina 297,50 Lt (850 x 0,35) suma.

Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 1 000 Lt už skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui surašymą, pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdyje Šių paslaugų apmokėjimą patvirtino sąskaita Nr. 107 ir pinigų priėmimo kvitas.

Pareiškėjas su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 2012 m. gruodžio 17 d., tačiau 2012 m. gruodžio 19 d. teismo nutartimi buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Pareiškėjas 2013 m. sausio 3 d. pateikė patikslintą skundą, kurį teismas priėmė nagrinėti. Pagal teisinių paslaugų teikimo metu galiojusį MMA dydį (MMA 1 000 Lt nuo 2013 m. sausio 1 d. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1543)) galima maksimali priteistina suma yra 3 000 Lt (1 000 x 3 = 3 000 Lt) pagal Rekomendacijų 8.2 punktą.

Nurodė, jog nagrinėjamu atveju pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas teismo posėdyje laikomos vienarūšėmis paslaugomis, kurių maksimalūs priteistini dydžiai nustatyti 8.18 punkte (už vieną atstovavimo valandą teisme – 0,15 proc.). Teismas pabrėžė, jog pareiškėjo atstovė advokatė L. G. dalyvavo 2013 m. kovo 12 d. teismo posėdyje, kuris prasidėjo 9 val. 58 min., baigėsi 10 val. 16 min., tačiau nagrinėjamu atveju vertinama kartu ir pasirengimas nagrinėjimui, todėl pareiškėjui pagal Rekomendacijų 8.18 punktą galima maksimali priteisti už 1 val. 150 Lt (MMA 1 000 Lt x 015 proc.) suma.

Teismas pabrėžė, jog pareiškėjas prašė priteisti iš viso 1 600 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurių dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Teismo nuomone, administracinė byla nėra didelės apimties, faktinės aplinkybės aiškios ir nereikalaujančios didelių laiko ir pastangų sąnaudų jas nustatinėjant. Pareiškėjo skundas ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka Nacionalinei žemės tarnybai turiniu iš esmės sutampa su pareiškėjo skundu Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl laiko sąnaudos skundui Vilniaus apygardos administraciniam teismui parengti nebuvo didelės. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą mažino iki 1 000 Lt. Teismas pabrėžė, jog ši suma neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.1, 8.2 ir 8.18 punktuose nustatyto dydžio, todėl tai laikytina protingomis ir pagrįstomis išlaidomis už suteiktas teisines paslaugas šioje administracinėje byloje.

III. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atskiruoju skundu (b. l. 188-190) prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartį, sumažinant priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį.

Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, nemotyvuota. Pabrėžia, kad pasirengimo bylos nagrinėjimui išlaidos nėra būtinos ir pagrįstos, nes pareiškėjo atstovė parengė skundą teismą šioje byloje, jai gerai buvo žinoma ginčo esmė, todėl skundo teismui parengimas apima ir pasirengimą bylos nagrinėjimui ir pasirengimo bylos nagrinėjimui negalima laikyti atskira pareiškėjui suteikta teisine paslauga, už kurios suteikimą pareiškėjui galėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Nurodo, kad pareiškėjo skundas teismui savo turiniu iš esmės sutampa su pareiškėjo skundu, pateiktu ikiteisminei ginčą nagrinėjančiai institucijai, nagrinėtoje administracinėje byloje nebuvo nagrinėta aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėtos ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka.

Pareiškėjas A. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo netenkinti pateikto atskirojo skundo.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo yra nepagrįstas. Pareiškėjas pateikė detalų bylinėjimosi išlaidų pagrindimą ir paskaičiavimą, pareiškėjas įrodė, kad turėjo realų bylinėjimosi išlaidų patyrimą, kurios yra susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kyla bylinėjimosi išlaidų priteisimo srityje. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartimi pareiškėjui A. P. priteistomis bylinėjimosi išlaidomis.

Teisėjų kolegija vertindama atsakovo pateiktą atskirąjį skundą visų pirma pažymi, jog šiuo atveju ginčo nekyla dėl to, kad pareiškėjas yra laikomas proceso šalimi pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalį turinčia teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes teismo sprendimas yra priimtas jo naudai ir administracinėje byloje buvo patenkintas jo siektas interesas, todėl šiuo klausimu plačiau nepasisakytina.

Šiuo atveju atsakovas ginčydamas pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį iš esmės remiasi dviem aspektais: pirma, kad pareiškėjo skundai, pateikti ikiteismine tvarka Nacionalinei žemės tarnybai ir pirmosios instancijos teismui, savo turiniu iš esmės sutampa, be to, pareiškėjo atstovei buvo žinoma ginčo esmė, todėl bylinėjimosi išlaidos dėl pasirengimo administracinės bylos nagrinėjimui nepagrįstai buvo priteistos, antra, kad priimta pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota.

Teisėjų kolegija tokiam atsakovo vertinimui nepritaria.

Kiek tai yra susiję su pareiškėjui priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 44 straipsnio 2 dalis numato, kad, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas.

Nors ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje nėra aiškiai nustatyta, kad turi būti priteisiamos išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, tačiau pareiškėjui gali būti priteisiamos ir kitos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsižvelgęs į nurodytas nuostatas yra išaiškinęs, kad atstovavimo išlaidos, patirtos ginčą nagrinėjant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą institucijoje, nepriklausomai nuo to, ar ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka privaloma ar ne, ginčui persikėlus į teismą laikytinos šalies kitomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu ir paprastai priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-33/2008, 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-513/2008). Taigi šios prašomos pareiškėjo bylinėjimosi išlaidos jam gali būti priteistos.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog administraciniame procese priteistinų atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 str. 6 d.).

CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino tokias Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijos pateikia maksimalius dydžius už konkrečias advokato (advokato padėjėjo) teikiamas teisines paslaugas, apskaičiuojamus taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Apskaičiuojant konkrečias sumas už teiktas teisines paslaugas, imamas tas minimalios mėnesinės algos dydis, kuris galiojo konkrečios teisinės paslaugos teikimo metu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-563/2008).

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad procesinių veiksmų atlikimo metu nagrinėjant ginčą ikiteismine tvarka galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas 2012 m. birželio 20 d. „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ Nr. 718, kai minimali mėnesinė alga buvo nustatyta 850 Lt. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal Rekomendacijos 8.1 punktą už pareiškimą spręsti bylą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme, maksimalus priteistinas atstovavimo išlaidų dydis yra 0,35 minimalios mėnesinės algos, t. y. 297,5 Lt (b. l. 10-12).

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal procesinių veiksmų atlikimo metu galiojusį reguliavimą galima maksimali priteistina suma už skundo pirmosios instancijos teismui pateikimą buvo 3 000 Lt (Rekomendacijų 8.2 p. (3x 1 000 Lt minimali mėnesinė alga, galiojusi teisinių paslaugų suteikimo metu ir patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ Nr. 1543) (b. l. 44-48, 83).

Kiek tai yra susiję su išlaidomis pasirengti administracinės bylos nagrinėjimui, teisėjų kolegija pabrėžia, kad susipažinimas su bylos medžiaga teisme, medžiagos rengimas ekspertui, pasirengimas teismo posėdžiui ir pan., traktuojami kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamieji elementai ir gali būti atlyginami pagal Rekomendacijų 8.18 punktą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-613/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-29/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012). Pažymėtina ir tai, jog kai kurios Rekomendacijų 8 punkte tiesiogiai neminimos teisinės paslaugos atitinkamais atvejais gali būti nelaikomos savarankiškomis ir už jų teikimą patirtos išlaidos gali būti atskirai nepriteisiamos, teismui įvertinus bylos medžiagą ir pripažinus, jog jos įeina į atskirų paslaugų, išvardintų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-19/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012). Taigi iš esmės administraciniam teismui yra paliekama bylinėjimosi išlaidų vertinimo teisė, atsižvelgus į konkrečią situaciją, atliktų procesinių veiksmų pobūdį.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė atlyginti išlaidas už pasirengimą administracinės bylos nagrinėjimui, atstovavimą teismo posėdyje, šiuo atveju pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjo atstovė advokatė L. G. dalyvavo 2013 m. kovo 12 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdyje, kuris prasidėjo 9 val. 58 min., baigėsi 10 val. 16 min. (b. l. 112). Pagal Rekomendacijų 9 punktą atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos ir paslaugų teikimo laikas skaičiuojamas jį apvalinant: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo proceso trukmę, į pareiškėjo nurodytą pasirengimą administracinės bylos nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjui pagal Rekomendacijų 8.18 punktą galima maksimali priteistina 150 Lt suma už 1 val. (1 000 Lt minimalios mėnesinės algos x 0,15 proc.) pasirengimo administracinės bylos nagrinėjimui, apimant ir dalyvavimą pirmosios instancijos teismo posėdyje.

Kiek tai yra susiję su konkrečia pareiškėjui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, taip pat atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog administracinis teismas spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje turi kompleksiškai įvertinti pareiškėjo patenkintų reikalavimų dalį, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 53 str. 3 d.). Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, reikalaujantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Nei vienas iš šių nurodytų kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamai šaliai klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).

Atsižvelgus į nurodytus išaiškinimus darytina išvada, jog ne visada faktiškai šalių sumokėtos sumos kaip bylinėjimosi išlaidos yra teismo priteisiamos, teismas kiekvieną kartą priteisdamas konkretų jų dydį atsižvelgia ir įvertina nurodytus kriterijus. Teismas turi nustatyti, ar šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo realiai patirtos, būtinos ir protingo dydžio. Taigi teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas pareiškėjui konkretų bylinėjimosi išlaidų dydį tinkamai vadovavosi Rekomendacijose įtvirtintu teisiniu reguliavimu, įvertino atsakovo argumentus dėl to, kad pareiškėjo skundas ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka Nacionalinei žemės tarnybai turiniu iš esmės sutampa su pareiškėjo skundu Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir į tai atsižvelgęs priteisė bylinėjimosi išlaidas. Atitinkamai, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo dar kartą įvertinti tas pačias aplinkybes ir dar labiau sumažinti pareiškėjui priteistinas bylinėjimosi išlaidas, be to, šiuo atveju iš esmės toks papildomas mažinimas ar iš viso tokių išlaidų nepriteisimas prieštarautų Rekomendacijų 8.1 punkte numatytam reguliavimui, pažeistų pareiškėjo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nėra pagrindo mažinti pareiškėjui priteistas bylinėjimosi išlaidas ar iš jų viso nepriteisti už pasirengimą bylos nagrinėjimui atsižvelgus į tai, kad ta pati pareiškėjui atstovaujanti advokatė ruošė skundą ir jai buvo žinoma ginčo esmė. Šiuo atveju už pasiruošimą bylos nagrinėjimui (atsižvelgus į Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdžio trukmę) pagrįstai buvo priteista. Tai, kad pareiškėjo advokatė rengė skundą ir jai buvo žinoma ginčo esmė, savaime nereiškia, kad šiuo atveju jai negali būti priteistos išlaidos dėl pasirengimo administracinės bylos nagrinėjimui. Teisėjų kolegija pastebi, kad šiuo atveju besąlygiškai remiantis vien tik tokia nurodyta atsakovo logika, galėtų būti neatlyginama daugelis teisinių paslaugų, suteiktų administracinės bylos nagrinėjimo metu, atitinkamai administracinę bylą laimėjusiai šaliai (Rekomendacijų 10 p.).

Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo mažinti pareiškėjui priteistas bylinėjimosi išlaidas, jų mažinimu būtų pažeidžiama pareiškėjo teisė į patirtų išlaidų atlyginimą, būtų pažeistas lygiateisiškumo principas.

Kiek tai yra susiję su atsakovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad motyvų nebuvimas teismo sprendime, nutartyje reiškia, kad teismo sprendimas ar nutartis neturi motyvuojamosios dalies arba iš konkretaus procesinio dokumento negalima susidaryti įspūdžio, kuo vadovaudamasis teismas priėjo išvados, suformuluotos teismo sprendimo, nutarties rezoliucinėje dalyje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P8-61/2005, 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nutartyje yra aiškiai išdėstyti motyvai, argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, dėl maksimalų priteistinų dydžių taikymo pagal Rekomendacijas ir konkretus priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis, įvertinus konkrečią analizuojamą situaciją, atsižvelgus į pareiškėjo ir atsakovo pateiktus argumentus dėl konkrečių priteistinų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 181-184). Be to, ir pats atsakovas atskirajame skunde pateikė gana išsamius motyvus dėl nesutikimo su priimta pirmosios instancijos teismo nutartimi (b. l. 188-190). Atsižvelgiant į tai, negalima daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota ir šiuo aspektu buvo pažeistos procesinės nuostatos, atsakovo teisės ir (ar) interesai.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, šiuo atveju nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Dėl šių priežasčių atsakovo atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys