AS-662-967-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS662-967/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00886-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. S. ir E. P. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. S., I. A., E. P. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjų R. L., A. P., M. T., I. Č., A. B., S. S., I. A., V. M., E. P., V. G. ir A. P. prašymas, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos jiems neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl tuo metu sumažinto priedo už rangą dydžio.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 27 d. nutartimi priėmė pareiškėjų R. L., A. P., M. T., I. Č., A. B., S. S., I. A., V. M., E. P., V. G. ir A. P. prašymą. Išskyrė pareiškėjų A. B., V. M., V. G. ir A. P. prašymą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl tuo metu sumažinto priedo už rangą dydžio priteisimo į atskirą bylą ir suteikė jai Nr. I-3200-414/2014. Išskyrė pareiškėjų S. S., I. A. ir E. P. prašymą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl tuo metu sumažinto priedo už rangą dydžio priteisimo į atskirą bylą ir suteikė jai Nr. I-3201-414/2014. Administracines bylas Nr. I-3191-414/2014, Nr. I-3200-414/2014, Nr. I-3201-414/2014 pagal pareiškėjų prašymus atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo sustabdė iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. A602-1327/2014 (proceso Nr. 3-61-3-03580-2013-5).

Pareiškėjų skundas iš esmės atitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus, todėl buvo priimtas (ABTĮ 37 str. 1 d.). Teismas nurodė ABTĮ 69 straipsnio 2 dalį. Nors visi pareiškėjai prašo priteisti darbo užmokesčio dalį iš to paties atsakovo ir remiasi tais pačiais teisės aktais, tačiau iš pateikto prašymo bei jo priedų matyti, jog skirsis prašomos priteisti sumos, todėl susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką bei kitas reikšmingas aplinkybes kiekvienam pareiškėjui reikės nustatyti individualiai, atsižvelgiant į konkretaus asmens reikalavimui taikytiną teisinį reguliavimą. Dėl nurodytų argumentų teismas vertino, kad nagrinėjant visus reikalavimus vienoje byloje jos apimtis būtų labai didelė, būtų apsunkintas bylos nagrinėjimas, todėl tam, kad pareiškėjų reikalavimai būtų išnagrinėti visapusiškai bei siekiant užtikrinti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principą, tikslinga pareiškėjų A. B., V. M., V. G. ir A. P. prašymą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo išskirti į atskirą administracinę bylą, suteikiant jai Nr. I-3200-414/2014; pareiškėjų S. S., I. A. ir E. P. prašymą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo išskirti į atskirą administracinę bylą, suteikiant jai Nr. I-3201-414/2014.

Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Teismas nurodė Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-5648-437/2013, kurioje ginčas yra kilęs iš analogiškų teisinių santykių, 2013 m. gruodžio 20 d. priėmė teismo sprendimą ir pareiškėjos (statutinės valstybės tarnautojos) skundą tenkino iš dalies, priteisdamas jai iš Lietuvos valstybės pareigūno darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 12 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d., atmesdamas pareiškėjos skundo dalį dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo iš darbo užmokestį mokėjusios institucijos. Nurodyta byla šiuo metu yra perduota Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, jai suteiktas Nr. A602-1327/2014. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog apeliacinės instancijos teismas yra sudaręs išplėstinę teisėjų kolegiją nurodytai bylai nagrinėti, todėl padaryta išvada, kad būsimu procesiniu sprendimu, priimtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. A602-1327/2014, bus suformuota teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, todėl jis yra aktualus ir nagrinėjamoms byloms.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, administracinė byla, vadovaujantis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, gali būti stabdoma ir tuo atveju, kai kitoje administracinėje byloje bus pateiktas stabdomoje byloje taikytinų teisės normų aiškinimas (administracinė byla Nr. A261-521/2013). Dėl nurodytų argumentų administracinė byla stabdytina iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme apeliacine tvarka bus išnagrinėta administracinė byla Nr. A602-1327/2014, kurioje sprendžiamas analogiškas klausimas dėl neišmokėtos statutinių valstybės tarnautojų darbo užmokesčio dalies priteisimo.

II. Pareiškėja S. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta sustabdyti administracinę bylą Nr. I-3201-414/2014, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde nurodo, jog analogiško pobūdžio bylomis yra laikomos tokios bylos, kurių faktinės aplinkybės yra identiškos ir, sprendžiant ginčą, yra taikoma ta pati teisės norma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P143-7/2014). Taigi, vadovaujantis formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, galima teigti, kad norint nustatyti, ar bylos yra analogiškos, būtina kad sutaptų ne tik faktinės bylų aplinkybės, bet ir šioms byloms išspręsti turi būti taikoma ta pati teisės norma.

Pažymi, kad ji teikė skundą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo dėl priedo už rangus sumažinimo. 2009 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XI-535 (įsigaliojo nuo 2010 m. sausio 1 d.), kuriuo pakeitė šio statuto 41 straipsnio 3 dalį. Tokiu būdu buvo sumažinti bausmių vykdymo sistemos pareigūnų priedo už turimus rangus koeficientai.

Taikant minėtu įstatymu nustatytą priedo už rangą dydį buvo apskaičiuojamas ir jai mokamas darbo užmokestis. Pareiginės algos koeficientai valstybės tarnautojams buvo mažinti priėmus Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymą (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d. Žin., 2009, Nr. 49-1937), kuriame buvo nustatyti sumažinti 15-20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, bei priėmus Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymą (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11-20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai.

Priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai buvo mažinti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d. Teigia, jog skundžiamoje teismo nutartyje nėra aiškiai nurodoma, kokia apimtimi Kauno apygardos administracinis teismas laiko administracinę bylą Nr. I-3201-414/2014 ir Nr. A602-1327/2014 analogiškomis. Kauno apygardos administracinis teismas nutartyje nenurodė, ar sutampa faktinės abiejų minimų bylų aplinkybės, ar šioms byloms išspręsti yra taikoma ta pati teisės norma.

Mano, kad skundžiama nutartis yra neišsami ir neargumentuota, dėl to administracinė byla Nr. I-3201-414/2014 yra sustabdyta nepagrįstai.

Pareiškėjas E. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta sustabdyti administracinę bylą Nr. I-3201-414/2014, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde išdėsto tuos pačius argumentus, kaip ir pareiškėja S. S. savo atskirajame skunde.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Pareiškėjai S. S. ir E. P. atskiraisiais skundais ginčija Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarties dalį, kuria pirmosios instancijos teismas sustabdė administracinę bylą Nr. I-3201-414/2014 iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. A602-1327/2014 (proceso Nr. 3-61-3-03580-2013-5).

Nagrinėjamu atveju administracinė byla buvo sustabdyta ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y., kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Administracinis teismas kiekvienu atveju turi motyvuoti administracinės bylos sustabdymo būtinybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-691/2011). Be to, bylos sustabdymo klausimas negali būti sprendžiamas abstrakčių teiginių pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-679/2010). Kitaip tariant, teismas turi išanalizuoti, kokios aplinkybės, nustatytinos kitoje byloje ir iš naujo neįrodinėtinos, yra reikšmingos stabdomai bylai, priešingu atveju bylos sustabdymas gali būti vertinamas kaip nepagrįstas. ABTĮ 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama teismo teisė stabdyti administracinę bylą iki bus išnagrinėta kita administracinė byla, kurioje bus kuriamas teismo precedentas, sudarius išplėstinę teisėjų kolegiją (2014 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-468/2014, 2014 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-500/2014 ir kt.).

Pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl tuo metu sumažinto priedo už rangą dydžio priteisimo. Savo reikalavimą pareiškėjai kildina iš 2009 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-535 (įsigaliojo nuo 2010 m. sausio 1 d.) nuostatų, kuriomis buvo pakeista Statuto 41 straipsnio 3 dalis, taip sumažinant bausmių vykdymo sistemos pareigūnų priedo už turimus rangus koeficientus.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sustabdė administracinės bylos Nr. I-3201-414/2014 nagrinėjimą įvertinęs, jog administracinėje byloje Nr. A602-1327/2014 sprendžiamas analogiškas klausimas dėl neišmokėtos statutinių valstybės tarnautojų darbo užmokesčio dalies priteisimo, šios bylos nagrinėjimui Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra sudaryta išplėstinė teisėjų kolegija, tačiau teismas neatliko detalaus bylų faktinių ir teisinių aplinkybių sulyginimo.

Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje Nr. A602-1327/2014 ginčas kilęs dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 20 660,93 Lt darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį tarp jai faktiškai apskaičiuoto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kurį nuo 2009 m. gegužės 1 d. jai buvo privalu mokėti. Šį reikalavimą pareiškėja kildina iš 2009 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo, Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija Nr. XI-364), kuriuo nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. buvo pakeista 30 straipsnio 4 dalis, bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatų. Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime, be kita ko, nagrinėjo Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (2000 m. balandžio 18 d. redakcija) 42 straipsnio 6 dalies (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3923), Statuto (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija) 41 straipsnio 4 dalies (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2010 m. sausio 1 d., Žin., 2009, Nr. 91-3924) ir Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3924; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4301; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7040; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7995) konstitucingumą, tačiau nepasisakė dėl pareiškėjų keliamam ginčui aktualios teisės normos (Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-535 (įsigaliojo nuo 2010 m. sausio 1 d.) nuostatų, kuriomis buvo pakeista Statuto 41 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai savo skunde pirmosios instancijos teismui atkreipė dėmesį, jog Konstitucinis Teismas apie šių priedų sumažinimus nutarime nepasisakė, nes nagrinėjant bylą nebuvo keliamas klausimas dėl bausmių vykdymo sistemos pareigūnų priedų (už rangus) sumažinimo, taip pat pareiškėjai skunde suformulavo prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

Taigi, kaip matyti iš to, kas išdėstyta, administracinėje byloje Nr. A602-1327/2014, kurios pagrindu teismas sustabdė administracinę bylą Nr. I-3201-414/2014, nėra sprendžiamas klausimas dėl minėtoje administracinėje byloje aktualių teisinių klausimų, t. y. dėl 2009 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-535 (įsigaliojo nuo 2010 m. sausio 1 d.) nuostatų, kuriomis buvo pakeista Statuto 41 straipsnio 3 dalis, taikymo, be to, šio nuostatos konstitucingumo Konstitucinis Teismas nenagrinėjo 2013 m. liepos 1 d. nutarime, todėl negalima daryti išvados, jog administracinėje byloje Nr. A602-1327/2014 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos suformuotas precedentas bus aktualus šiai bylai. Aptariamose bylose bendra yra tik tai, jog jose sprendžiami klausimai yra susiję su neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimu, tačiau reikalavimai yra pareikšti skirtingiems atsakovams ir kildinami iš teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja skirtingi teisės aktai. Administracinės bylos Nr. A602-1327/2014 faktinės aplinkybės nėra analogiškos (identiškos) teisinei situacijai, nagrinėtinai administracinėje byloje Nr. I-3201-414/2014. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas ir nepagrįstai nutarė, jog nagrinėjamai bylai yra reikšminga, kaip bus išspręstas ginčas administracinėje byloje Nr. A602-1327/2014, todėl administracinę bylą Nr. I-3201-414/2014 sustabdė nepagrįstai.

Nors atskiruosius skundus šioje byloje yra padavę tik du pareiškėjai, t. y. S. S. ir E. P., o trečiasis pareiškėjas I. A., dalyvaujantis administracinėje byloje Nr. I-3201-414/2014, atskirojo skundo nėra padavęs, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo vertinti, jog panaikinant pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria sustabdytas administracinės bylos Nr. I-3201-414/2014 nagrinėjimas, tokiu būdu yra pabloginama atskirojo skundo nepadavusio I. A. padėtis ar pažeidžiami jo interesai, priešingai, taip yra sudaromos sąlygos operatyvesniam bylos nagrinėjimui.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nepagrįstai sustabdė bylą Nr. I-3201-414/2014, naikintina ir byla Nr. I-3201-414/2014 grąžintina šiam teismui nagrinėti iš esmės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. S. ir E. P. atskiruosius skundus tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarties dalį, kuria administracinės bylos Nr. I-3201-414/2014 nagrinėjimas sustabdytas, panaikinti ir grąžinti bylą šiam teismui nagrinėti iš esmės.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Veslava Ruskan Skirgailė Žalimienė