AS-438-1082-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS438-1082/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00297-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 60

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. K. ir I. U. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims N. V. ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai V. K. ir I. U. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. sausio 7 d. rašto panaikinimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi (II t., b. l. 122–124), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 84 straipsnio 2 dalimi, paskyrė pareiškėjui V. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2 500 Lt dydžio baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise.

Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme pareiškėjų skundas gautas 2013 m. sausio 28 d. Nustatyta, kad skundas surašytas nesilaikant ABTĮ reikalavimų, todėl 2013 m. vasario 4 d. nutartimi buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti (I t., b. l. 31–32). Šalinant trūkumus, teisme 2013 m. vasario 18 d. buvo gautas patikslintas skundas, kurio pirmu reikalavimu prašoma nušalinti teisėją G. Dzedulionį nuo šios bylos (I t., b. l. 55). Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkė 2013 m. vasario 19 d. nutartimi prašymo dėl teisėjo nušalinimo netenkino, motyvuodama tuo, kad nušalinimas reiškiamas dėl teisėjo atliktų teisėtų procesinių veiksmų, o duomenų, kurie leistų abejoti teisėjo objektyvumu, nėra (I t., b. l. 59–60).

Spręsdamas patikslinto skundo priėmimo klausimą, teisėjas 2013 m. vasario 25 d. nutartimi skundą priimti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad nepašalinti trūkumai (I t., b. l. 64). Dėl šios nutarties 2013 m. kovo 4 d. gautas pareiškėjų atskirasis skundas (I t., b. l. 66–71). Perdavus atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT), 2013 m. balandžio 8 d. gautas dar vienas pareiškėjų skundas, kuriuo reiškiamas nušalinimas visai LVAT kolegijai, turinčiai nagrinėti atskirąjį skundą (I t., b. l. 98–104). Reiškiamą nušalinimą motyvavo tuo, jog (jų nuomone) „administraciniai teismai daug kartų pažeidė Europos žmogaus teisių teismo suformuotą doktriną dėl teismo (teisėjų) nepriklausomumo ir nešališkumo, susidaro nuomonė, kad teisėjai specializuotuose pirmos ir apeliacinės instancijos administraciniuose teismuose yra nesavarankiški ir juos valdo nematoma jėga“. „Teismo (teisėjų) nepriklausomumo ir nešališkumo principo pažeidimas pasireiškia tuo, kad nereaguoja <...> į atsakovų veiksmus ir neveikimą, sudarant galimybę, kad per tą laikotarpį neteisėtai prieš N. V. vyktų apkaltos procesai dėl neliečiamybės panaikinimo <...>“ Šiuo skundu buvo reiškiamas pakartotinis nušalinimas teisėjui pranešėjui pirmosios instancijos teisme dėl to, kad „teisėjas pats nenusišalino ir teismas jį nenušalino, nors tam, mūsų manymu, yra pakankamai objektyvių priežasčių. Pats skundo padavimas jau yra pagrindas teisėjui būti nušalintam <...>“ Teismo pirmininkei I. Kirkutienei taip pat buvo reiškiamas nušalinimas, motyvuojant tuo, kad ji dalyvavo nagrinėjant kitą bylą, kurioje pareiškėjo giminaitės G. K. atžvilgiu buvo priimtas pastarosios netenkinantis sprendimas. Įvairiems LVAT teisėjams taip pat buvo reiškiamas nušalinimas dėl to, kad teisėjai kitose bylose priėmė pareiškėjo interesų neatitinkančius sprendimus (I t., b. l. 100, 101,102). LVAT pirmininkas 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi išnagrinėjo reiškiamus nušalinimus ir jų netenkino. Buvo konstatuota, kad nušalinimai reiškiami nesant pagrįstų abejonių dėl teisėjų nešališkumo, t. y. buvo padaryta išvada, jog pareiškėjas reiškia pageidavimus nušalinti teisėjus, nesant tam pagrindo (I t., b. l. 107).

Pareiškėjai 2013 m. gegužės 2 d. (I t., b. l. 119) ir vėl pareiškė nušalinimus LVAT pirmininkui ir paskirtos kolegijos, turėjusios nagrinėti pareiškėjų skundą, nariams. Savo pretenzijas grindė nuomone, kad teisėjai „jau turi susidarę nuomonę, nuostatą apie bylos baigtį“, kad teisėjai dalyvavo nagrinėjant bylas ar skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų, kurie netenkino pareiškėjo V. K. giminaitės – G. K., kad vienoje iš bylų buvo patenkinti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos reikalavimai, kad LVAT pirmininką paskyrė Prezidentė ir pan. LVAT 2013 m. gegužės 6 d. nutartimi prašymas dėl nušalinimo atmestas, motyvuojant tuo, kad nėra aplinkybių, kurios leistų abejoti bylą nagrinėti paskirto teisėjo ar teisėjų nešališkumu (I t., b. l. 149–151). LVAT 2013 m. liepos 31 d. nutartimi pareiškėjų nušalinimai teisėjui G. Dzedulioniui ir teismo pirmininkei I. Kirkutienei pripažinti nepagrįstais ir netenkinti; pagrindo abejoti teisėjų nešališkumu nenustatyta (I t., b. l. 175, 176).

2013 m. spalio 22 d. teismo posėdis buvo atidėtas, nes pareiškėjai pareiškė nušalinimą teisėjų kolegijai (I t., b. l. 188–189). Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkė 2013 m. spalio 23 d. nutartimi prašymo netenkino ir kolegijos nenušalino, nenustačius objektyvių nušalinimo pagrindų (I t., b. l. 190–191).

2013 m. gruodžio 5 d. turėjęs įvykti teismo posėdis buvo atidėtas, nes pareiškėjai ir vėl pareiškė nušalinimą teisėjų kolegijai, nagrinėjančiai bylą, ir teismo pirmininkei (II t., b. l. 82–83). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi prašymas dėl nušalinimo atmestas, nesant absoliučių nušalinimo pagrindų (II t., b. l. 84–85).

2014 m. gegužės 5 d. prasidėjęs teismo posėdis atidėtas, nes pareiškėjas V. K. ir vėl pareiškė nušalinimą visam Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir LVAT (II t., b. l. 100–107). Nušalinimas buvo grindžiamas visais prieš tai nurodytais pagrindais, kurie jau buvo pripažinti nepagrįstais, bei tuo, kad nebuvo tenkinami prieš tai reikšti nušalinimai. Pareiškėjo nuomone, teismų veiksmai, netenkinant jo prašymų dėl nušalinimo turėjo įtakos tam, kad į Lietuvos Respublikos prezidento postą kandidatuoja trys kandidatai <...>, kad prezidento rinkimai vyksta nedemokratiškai. Išsakė nuomonę, jog dėl tyčia vilkinamo teisingumo nustatymo, teisėja N. V. nedalyvauja prezidento rinkimuose, darė išvadą, kad teismo veikla turi politinės korupcijos požymių ir t. t. (II t., b. l. 106–107). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartimi prašymas dėl pareikšto nušalinimo netenkintas, nesant absoliučių teisėjų nušalinimo pagrindų (II t., b. l. 111–112).

ABTĮ 84 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 2 dalyje numatyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas ar teisėjas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise. Nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 5 000 litų baudą.

Pareiškėjų V. K. ir I. U. skundas Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas 2013 m. sausio 28 d. Nuo to laiko įvyko keturi šio teismo posėdžiai, kurie buvo atidėti dėl reiškiamų nušalinimų, ir trys LVAT posėdžiai, kai buvo nagrinėjami pareikšti nušalinimai.

Kaip jau buvo minėta, nušalinimai buvo reiškiami dėl to, kad teisėjai dalyvavo nagrinėjant kitas bylas, kuriose priimti sprendimai netiko pareiškėjui V. K., dėl to, kad N. V. nedalyvauja prezidento rinkimuose, dėl to, kad prezidento rinkimuose dalyvauja trys asmenys ir t. t. Visos pareiškėjų nurodytos priežastys daug kartų pripažintos nepagrįstomis, tačiau nušalinimai vėl ir vėl buvo reiškiami iš esmės tais pačiais pagrindais.

ABTĮ 47 straipsnyje numatyta, kad teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą, jeigu jis pirmiau dalyvavo nagrinėjant tą bylą kaip liudytojas, specialistas, ekspertas, vertėjas, atstovas, teismo posėdžių sekretorius, jeigu jis yra šalių ar kitų proceso dalyvių ar kolegijos teisėjų giminaitis, jeigu jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu.

ABTĮ 47 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta, kad nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės, vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus nagrinėti bylą iš esmės. Pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas.

Pareiškus nušalinimą bylą nagrinėjančiai kolegijai, teismo posėdžiai buvo atidedami, nes nušalinimo klausimą turėjo spręsti kiti teisėjai, kuriems buvo būtina susipažinti su bylos medžiaga ir reiškiamų nušalinimų nurodomais pagrindais, įsitikinti, ar nurodomi nušalinimo pagrindai pagrįsti, ar nebuvo nagrinėti ir vertinti anksčiau. Faktiškai visi teismo posėdžiai buvo atidedami dėl reiškiamų nušalinimų. Nežiūrint į tai, V. K. 2014 m. gegužės 5 d. dar kartą pareiškė nušalinimą, reikšdamas pretenzijas dėl to, kad vilkinamas bylos nagrinėjimas, jog teisėjai nebuvo nušalinti jo nurodytais pagrindais (II t., b. l. 100), kad teisėjai dalyvavo nagrinėjant kitas bylas, kuriose buvo priimti jam – V. K. ar jo giminaitei G. K. netinkantys ar nepalankūs sprendimai (II t., b. l. 101–102), kad LVAT pirmininkas neskundžiama nutartimi netenkino prašymo nušalinti LVAT kolegiją (II t., b. l. 103–105), kad Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkė buvo suinteresuota bylos baigtimi ir t. t. Visi nurodyti nušalinimo pagrindai jau buvo ne kartą išnagrinėti atsisakant tenkinti pareiškėjo reiškiamus nušalinimus, pareiškėjui ne kartą buvo išaiškinta, kad būtini objektyvūs duomenys, keliantys abejones dėl teismo ar teisėjo objektyvumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi, kad pareiškėjo nurodomi pagrindai nelaikytini absoliučiais nušalinimo pagrindais.

Kaip minėta, pareiškėjas V. K. reiškė nušalinimus, teismo veiklą siedamas su visuomenėje vykstančiais politiniais procesais dėl prezidento rinkimų, dėl sprendimų ikiteisminiuose procesuose (dėl N. V.), kurie visai nesusiję su bylą nagrinėjančiais teisėjais.

Piktnaudžiavimas nušalinimo teise suprantamas kaip sąmoningas tyčinis elgesys, žinant, kad reiškiamas nušalinimas grindžiamas pagrindais, kurie jau buvo pripažinti nepagrįstais, kai reiškiamos pretenzijos neatitinka ABTĮ 47 straipsnyje numatytų nušalinimo pagrindų.

Pareiškėjas V. K. yra teisininkas profesionalas. Todėl jo veiksmai vertinami kaip asmens, kuris žino ir suvokia norminių aktų nuostatas. Sistemingai reiškiant nušalinimus tais pačiais pagrindais, kurie jau buvo pripažinti nepagrįstais, reiškiant nušalinimus dėl to, kad nebuvo tenkinti jo prieš tai reikšti nušalinimai, reiškiant nušalinimus dėl to, kad prezidento rinkimuose dalyvauja jam netinkantys kandidatai, pareiškėjas suprato ir suvokė, kad reiškiamos pretenzijos yra nepagrįstos ir negali būti tenkinamos. Pareiškėjas suvokė ir tai, kad dėl reiškiamo nušalinimo teismo posėdis bus atidėtas. Todėl teismas jo veiksmus vertino kaip piktnaudžiavimą nušalinimo teise ir skyrė vidutinio dydžio piniginę baudą.

III. Pareiškėjas V. K. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarties (II t., b. l. 132–148) ir prašo šią nutartį panaikinti. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės, t. y. ar Vilniaus apygardos administracinio teismo ir LVAT veiksmai ir neveikimas bei priimti teisės aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir/ar šiuo neveikimu nepažeidžiamos jo konstitucinės teisės; taip pat prašant spręsti, ar LVAT teisėjo A. Baranovo 2013 m. gegužės 6 d. nutartis, LVAT pirmininko R. Piličiausko 2013 m. balandžio 12 d. nutartis, LVAT pirmininko R. Piličiausko 2013 m. liepos 31 d. nutartis, Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkės I. Kirkutienės 2013 m. spalio 23 d. nutartis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims bei teisingumo ir teisinės valstybės principams ir/ar teisėjų A. Baranovo, R. Piličiausko, I. Kirkutienės veiksmai ir neveikimas, priimti sprendimai neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams; ar Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims bei teisingumo ir teisinės valstybės principams; ar Lietuvos Respublikos Prezidentės 2014 m., rugpjūčio 29 d. dekretas Nr. 1K-53 „Dėl Dariaus Valio grąžinimo į Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas“ ir Prezidentės veiksmai/neveikimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams.

Pareiškėjo nuomone, jis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, o priešingai – siekė teisingumo, kad bylą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Skundžiama nutartimi pareiškėjui buvo atkeršyta, ši nutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teismas turi vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, buvo pažeista jo teisė kreiptis teisminės gynybos, teisė į nešališką ir teisingą teismą, teisė į gerą viešąjį administravimą, teisė į informaciją ir reikšti įsitikinimus bei kritikuoti valstybės įstaigų ir pareigūnų darbą. Teigia, kad nepasitiki teismais ir teisėjais.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarties prašo jo netenkinti.

Nurodo, kad pareiškėjas rėmėsi tik savo subjektyvia nuomone šalindamas bylą nagrinėjančius teisėjus, nes procesinių veiksmų atlikimas, vadovaujantis įstatymais, ir nepalankių sprendimų priėmimas, savaime nereiškia buvus teisėją šališką. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė pareiškėjui V. K. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi skyrė pareiškėjui V. K. 2 500 Lt baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimi (II t., b. l. 152) pareiškėjo atskirojo skundo prašymas kreiptis įvairiais klausimais į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nepriimtas, todėl šiuo apseku apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad „administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise“. „Administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams iki 1 000 litų, o pareigūnams ar institucijų ir įstaigų atstovams – iki 2 000 litų už kiekvieną pažeidimo atvejį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą atvejį. Nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 5 000 litų baudą. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties skirti baudą gali būti duodamas atskirasis skundas.“

Bylos medžiaga nustatyta, kad dėl pareiškėjo daugkartinių nušalinimų, reikštų Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjams dėl to, jog teisėjai dalyvavo nagrinėjant kitas bylas, kuriose priimti sprendimai netiko pareiškėjui V. K., dėl to, kad N. V. nedalyvauja prezidento rinkimuose, dėl to, kad prezidento rinkimuose dalyvauja trys asmenys ir t. t., buvo priimtos pareiškėjo prašymų netenkinančios keturios Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartys (2013 m. vasario 19 d., 2013 m. spalio 23 d., 2013 m. gruodžio 9 d., 2014 m. gegužės 7 d.) ir trys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys (2013 m. balandžio 12 d., 2013 m. gegužės 6 d., 2013 m. liepos 31 d.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai, kuriems esant teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, t. y.: 1) jeigu jis pirmiau nagrinėjant tą bylą dalyvavo kaip liudytojas, specialistas, ekspertas, vertėjas, atstovas, prokuroras, teismo posėdžių sekretorius; 2) jeigu jis yra šalių, kitų proceso dalyvių ar kolegijos teisėjų giminaitis; 3) jeigu jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnio 6 dalis imperatyviai numato, jog nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės, o vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus bylą nagrinėti iš esmės. Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų dėl nušalinimo (nusišalinimo) taikymas glaudžiai susijęs su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies taikymu, dėl kurio išsamiai yra pasisakęs Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT). Šis teismas savo praktikoje aiškiai nustatė, kad sąvoka „nešališkumas“ turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjų kolegijos nariams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Ir antra, teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (EŽTT 1989 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Hauschildt prieš Daniją, 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2005 m. gegužės 1 d. sprendimas byloje Indra prieš Slovakiją ir kt.). Minėta praktika nuosekliai taikoma ir administraciniuose teismuose (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62‑2974/2011, 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P520-91/2012 ir kt.).

Nušalinimo teisė yra viena iš įstatymų leidėjo laiduojamų šalims procesinių teisių ir asmuo negali būti baudžiamas už savo teisės realizavimą, t. y. už patį nušalinimo pareiškimo faktą. Tačiau ši teisė nėra absoliuti, o įgyvendinama įstatyme nustatyta tvarka, be to, draudžiama ja piktnaudžiauti. Piktnaudžiavimu gali būti pripažinti nušalinimai, kurie reiškiami apskirtai nesant įstatyme nustatytų pagrindų, nesant juos patvirtinančių aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju pareikšti nušalinimai bylą nagrinėjančioms teisėjų kolegijoms ar atskiriems teisėjams buvo grindžiami aplinkybėms, susijusiomis su visuomenėje vykstančiais procesais, kitų asmenų atžvilgiu išnagrinėtomis bylomis, o tai nėra tos aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos ar atskirų teisėjų nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų kolegijos nešališkumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų, jog teisėjai buvo šališki, suinteresuoti bylos baigtimi nei reikšdamas nušalinimus, nei teikdamas šį atskirąjį skundą.

Piktnaudžiavimas nušalinimo teise pasireiškia ne tik kaip pakartotinai, dėl tų pačių faktų reiškiami nepagrįsti nušalinimai teisėjui (teismui), bet ir kaip nušalinimai, kurie reiškiami apskritai nesant įstatyme numatytų pagrindų, nesant juos patvirtinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareikštų nušalinimų klausimus sprendę teismai nustatė, jog reikalavimai nušalinti bylą nagrinėjančius teisėjus nėra pagrįsti įstatyme numatytomis aplinkybėmis, be to, nušalinimo klausimai buvo išspręsti atmetant pareiškėjo pareiškimus net septyniais teismų procesiniais dokumentais, todėl šie pareiškėjo veiksmai pagrįstai laikytini piktnaudžiavimu nušalinimo teise, ir pareiškėjui paskirta vidutinio dydžio bauda (baudos dydžio pagrįstumo pareiškėjas neginčija).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino taikytinų teisės aktų nuostatas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys