2K-434/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-434/2014

Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01056-2008-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.7.4. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Viktoro Aiduko ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Mindaugui Gyliui,

išteisintosios V. S. gynėjui advokatui Mindaugui Vagoniui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Viktoro Biriukovo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 5 d. nuosprendžio.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu A. S. nuteistas: pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas UAB „E.“ buhalterinės apskaitos tvarkymas) laisvės atėmimu vieneriems metams; BK 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas DNSB „M. B.“ buhalterinės apskaitos tvarkymas) laisvės atėmimu vieneriems metams; BK 300 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) (AB „S.“ laidavimo rašto suklastojimas) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; BK 300 straipsnio 1 dalį (darbo sutarties suklastojimas) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaule įgytų VSDFV lėšų) laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams; BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į VSDFV lėšas) laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams; BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo UAB „G.“ atžvilgiu) laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija), 300 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią bausmę subendrinus su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, jas iš dalies sudedant, paskirta galutinė subendrinta dvejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

V. S. nuteista: pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (darbo sutarties suklastojimas) 50 MGL (6500 Lt) bauda; BK 300 straipsnio 1 dalį (pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. I ketvirtį suklastojimas) 20 MGL (2600 Lt) bauda; BK 300 straipsnio 1 dalį (pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. II ketvirtį suklastojimas) 20 MGL (2600 Lt) bauda; BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaule įgytų VSDFV lėšų) vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant ją būti namuose nuo 23 iki 6 val. ir per bausmės laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą civiliniam ieškovui VSDFV Kauno skyriui; BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į VSDFV lėšas) dvejų metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant ją būti namuose nuo 23 iki 6 val.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalie 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė dvejų metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant ją būti namuose nuo 23 iki 6 val. ir per bausmės laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą civiliniam ieškovui VSDFV Kauno skyriui.

Civiliniam ieškovui VSDFV Kauno skyriui solidariai iš A. S. ir V. S. priteista 26 394,72 Lt nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo (dalis dėl žalos, susijusios su motinystės pašalpos išmokėjimu). Civilinio ieškinio dalis dėl žalos, susijusios su ligos pašalpos išmokėjimu, palikta nenagrinėta.

Civiliniam ieškovui UAB „G.“ solidariai iš A. S. ir V. S. priteista 14 070,07 Lt nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš A. S. konfiskuota 21 182,18 Lt kaip iš nusikalstamos veikos gauti pinigai. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti DNSB „M. B.“ už V. S. sumokėti gyventojų pajamų mokesčiai bei Valstybinio socialinio draudimo įmokos, kaip darant nusikalstamą veiką panaudoti pinigai. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotas nešiojamasis kompiuteris „HP Pavilion XH“, saugomas FNTT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apskrities skyriuje, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 5 d. nuosprendžiu Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio dalis, kuria A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas DNSB „M. B.“ buhalterinės apskaitos tvarkymas) laisvės atėmimu vieneriems metams, BK 300 straipsnio 1 dalį (darbo sutarties suklastojimas) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaule įgytų VSDFV lėšų) laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į VSDFV lėšas) laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis.

A. S. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas DNSB „M. B.“ buhalterinės apskaitos tvarkymas), 300 straipsnio 1 dalyje (darbo sutarties suklastojimas), 182 straipsnio 1 dalyje (dėl apgaule įgytų VSDFV lėšų), 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į VSDFV lėšas), išteisintas, jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

Nuosprendžio dalis, kuria A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas UAB „E.“ buhalterinės apskaitos tvarkymas), 300 straipsnio 1 dalyje (AB „S.“ laidavimo rašto suklastojimas), 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo UAB „G.“ atžvilgiu), pakeista: pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas UAB „E.“ buhalterinės apskaitos tvarkymas), paskirta 100 MGL (13000 Lt) bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (AB „S.“ laidavimo rašto suklastojimas), paskirta 50 MGL (6500 Lt) bauda, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo UAB „G.“ atžvilgiu), paskirta 70 MGL (9100 Lt) bauda.

Šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 150 MGL (19 500 Lt) bauda.

Nuosprendžio dalis, kuria V. S. nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (darbo sutarties suklastojimas) 50 MGL (6500 Lt) bauda, 300 straipsnio 1 dalį (pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. pirmąjį ketvirtį suklastojimas) 20 MGL (2600 Lt) bauda, 300 straipsnio 1 dalį (pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. antrąjį ketvirtį suklastojimas) 20 MGL (2600 Lt) bauda, 182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaule įgytų VSDFV lėšų) vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant ją būti namuose nuo 23 iki 6 val. ir per bausmės laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą civiliniam ieškovui VSDFV Kauno skyriui, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į VSDFV lėšas) dvejų metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant ją būti namuose nuo 23 iki 6 val., panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo V. S. dėl šių nusikalstamų veikų išteisinta, kaip nepadariusi šių nusikaltimų požymių turinčių veikų.

Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria civiliniam ieškovui VSDFV Kauno skyriui solidariai iš A. S. ir V. S. priteista 26 394,72 Lt nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo (dalis dėl žalos, susijusios su motinystės pašalpos išmokėjimu), ir civilinio ieškovo VSDFV Kauno skyriaus pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo atmestas. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimis, konfiskuoti DNSB „M. B.“ už V. S. sumokėti gyventojų pajamų mokesčiai bei Valstybinio socialinio draudimo įmokos, kaip darant nusikalstamą veiką panaudoti pinigai. Taip pat panaikintas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas į V. S. motinystės pašalpas už vaiko iki dviejų metų priežiūros atostogų laikotarpį.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Aldonos Rakauskienės pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti iš dalies, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė:

A. S. nuteistas už tai, kad:

apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, būtent: nuo 2002 m. gruodžio 11 d., būdamas UAB „E.“ (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį atsakingu už įmonės apskaitos organizavimą, pažeisdamas to paties įstatymo 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ bei 2 dalies nuostatas, kur numatyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, to paties įstatymo 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies nuostatas, kur numatyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.

Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, to paties įstatymo 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ nuostatas, kur numatyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. <...> Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t. y.

žinodamas, kad UAB „E.“ 2005 m. balandžio-birželio mėnesiais statybos-remonto paslaugų iš UAB „R. V.“ nepirko ir jų UAB „S. S.“ nepardavė, pagal kasos pajamų orderius iš UAB „S. S.“ pinigų negavo bei UAB „R. V.“ jų nemokėjo, sąskaitose-faktūrose (nurodomose teismų sprendimuose) savo parašu patvirtino žinomai melagingus duomenis apie realiai neįvykusius statybos ir remonto darbų pirkimus, pardavimus, kasos pajamų orderių kvituose (nurodomuose teismų sprendimuose), 2005 m. gegužės 5 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 26 savo parašu patvirtino žinomai melagingus duomenis apie tai, jog UAB „R.

V.“ direktoriui G. A. išmokėjo iš viso 147 871,46 Lt, o kasos pajamų orderiuose (nurodytuose teismų sprendimuose) savo parašu patvirtino žinomai melagingus duomenis apie tai, jog iš UAB „S. S.“ direktorės A. Š. už atliktus darbus gavo iš viso 132 713,33 Lt, tokiu būdu suklastojo ir UAB „E.“ apskaitoje įformino UAB „E.“ vardu išrašytus, suklastotus dokumentus: sąskaitas-faktūras, kasos pajamų orderių kvitus, 2005 m. gegužės 5 d. kasos išlaidų orderį Nr. 26, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „E.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. rugpjūčio 1 d.;

pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, būtent: būdamas UAB „E.“ direktoriumi, 2005 m. balandžio mėn. 12-13 dienomis, tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Kaune, (duomenys neskelbtini), savo asmeniniu kompiuteriu surašė ir atspausdino 2005 m. balandžio 12 d. laidavimo raštą, kuriame buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad AB „S.“ pagal sutartį Nr. 503-09 laiduoja 1 900 000 Lt suma ADB „R. E.“ (kreditoriui) už UAB „E.“ (skolininko) prievolių nevykdymą, šį dokumentą patvirtino suklastotu AB „S.“ antspaudu ir 2005 m. balandžio mėn. 12-13 dienomis pateikė ADB „R. E.“ Kauno atstovybei, esančiai Kaune, (duomenys neskelbtini), taip pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo.

Be to, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, prisistatęs daugiabučio namo savininkų bendrijos „M. B.“ (duomenys neskelbtini) pirmininku, veikdamas kaip šio juridinio asmens atstovas, 2008 m. liepos 29 d. UAB „G.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), marketingo direktoriui V. L. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. T-03/08 dėl grindinio trinkelių pirkimo sudarymui pateikė bendrijos rekvizitus, sutarė atsiskaitymo sąlygas, tačiau, siekdamas išvengti formalaus atsiskaitymo pagrindo, šios suderintos sutarties nepasirašė, pažadėdamas pasirašyti vėliau, po to, piktnaudžiaudamas UAB „G.“ atstovų pasitikėjimu, per keletą kartų iš UAB „G.“ teritorijos samdytu transportu – V. S. vairuojamu automobiliu MAN 16.192 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išsivežė betono trinkeles: 2008 m. liepos 31 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą, serija BUH Nr. 0024976, gavo pirmos kategorijos betono trinkelių GT-10-20 už 4116,64 Lt; 2008 m. rugpjūčio 22 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą, serija BUH Nr. 0025657, gavo pirmos kategorijos betono trinkelių GT-10-20-6 už 5088,72 Lt; 2008 m. rugsėjo 5 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą, serija BUH Nr. 0026031, gavo pirmos kategorijos betono trinkelių GT-10-20-6 už 4864.71 Lt, ir, neigdamas sutartį, už prekes neatsiskaitė, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, UAB „G.“ priklausantį turtą, padarydamas bendrovei 14 070,07 Lt turtinę žalą.

A. S. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu buvo nuteistas ir už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, būdamas DNSB „M. B.“ (duomenys neskelbtini) pirmininku, pagal 2000 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį laikomas bendrijos valdymo organu, turėdamas minėto įstatymo 23 straipsnyje nustatytas teises ir pareigas, tarp jų ir pareigą rengti bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto, rekonstrukcijos) ar modernizavimo metinį bei ilgalaikį planą, taip pat metinę bendrijos ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitą, taip pat turėdamas pareigą tvarkyti ir saugoti bendrijos narių (patalpų savininkų) registravimo knygą, namo ir jam priskirto žemės sklypo techninę ir juridinę dokumentaciją, tvarkyti bendrijos raštvedybą; pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“ 1 dalį, kuri nustato, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugojimą“, taip pat pagal šio įstatymo 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ „už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ reikalavimus būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos tvarkymą, buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimą, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t. y. paslėpė ir ikiteisminiam tyrimui pagal ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro reikalavimus nepateikė DNSB „M. B.“ buhalterinės apskaitos dokumentų bei registrų, dėl to buvo visiškai negalima nustatyti DNSB „M. B.“ vykdytos veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžių ir struktūros.

Be to, A. S. ir V. S. buvo nuteisti už tai, kad veikdami bendrai suklastojo dokumentą, sukčiavo ir pasikėsino sukčiauti, t. y. siekdami apgaule V. S. naudai įgyti maksimalias motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, 2008 m.. sausio 28 d. pagamino netikrą dokumentą – DNSB „M. B.“ darbo sutartį Nr. 02, kurioje kartu su V. S. savo parašais patvirtino žinomai melagingus duomenis apie tai, jog V. S. priimama DNSB „M. B.“ administratorės pareigoms, įsipareigojant jai mokėti 6500 Lt darbo užmokestį. V. S. pasirašius 2008 m. balandžio 10 d. DNSB „M. B.“ pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. pirmąjį ketvirtį, 2008 m. liepos 14 d. pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. antrąjį ketvirtį, kuriuose įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad V. S. per šiuos ketvirčius DNSB „M. B.“ apskaičiuota po 19 500 Lt draudžiamųjų pajamų, A. S. arba V. S. šiuos pranešimus pateikus VSDFV Kauno skyriui, A. Mickevičiaus g. 42, jais remiantis VSDFV Kauno skyrius 2008 m. liepos 31 d. priėmė sprendimą „Dėl V. S. teisės į motinystės pašalpą“ Nr. 8.37-2855 ir 2008 m. rugpjūčio 7 d. išmokėjo jai 21 815,12 Lt motinystės pašalpą, taip V. S., veikdamas kartu su V. S., kuri 2008 m. pirmąjį ketvirtį neturėjo draudžiamųjų pajamų ir turėjo teisę gauti tik 1 760,58 Lt išmoką, apgaule įgijo svetimą turtą – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 20 054,54 Lt, išmokėtus kaip motinystės pašalpa.

Be to, A. S. ir V. S. buvo nuteisti už tai, kad pasikėsino apgaule kitų naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę: A. S., veikdamas bendrai su savo buvusia sutuoktine V. S., siekiant apgaule įgyti maksimalią motinystės (tėvystės) pašalpą, pagamino netikrą dokumentą – 2008 m. sausio 28 d. darbo sutartį Nr. 02; V. S. pasirašė 2008 m. balandžio 10 d. DNSB „M. B.“ pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. pirmąjį ketvirtį, 2008 m. liepos 14 d. pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. antrąjį ketvirtį, kuriuose buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad V. S. per šiuos ketvirčius DNSB „M. B.“ apskaičiuota po 19 500 Lt draudžiamųjų pajamų, jam arba V. S. šiuos pranešimus pateikus VSDFV Kauno skyriui A.Mickevičiaus g. 42, Kaunas, ir V. S. tęsiant nusikalstamą veiką – 2008 m. lapkričio 25 d. VSDFV Kauno skyriui pateikus 2008 m. lapkričio 19 d. DNSB „M. B.“ pirmininko A. S. įsakymą Nr. 1 „Dėl V. S. atostogų vaikui prižiūrėti“ bei prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, nusikalstamos veikos neužbaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nei nuo jo, nei nuo V. S. valios, nes prokurorui 2008 m. lapkričio 11 d. priėmus nutarimą laikinai apriboti V. S. nuosavybės teises į motinystės (tėvystės) pašalpą, VSDFV Kauno skyrius sprendimo dėl jos teisės į šią pašalpą nepriėmė. Taip A. S., veikdamas kartu su V. S., apgaule pasikėsino įgyti didelės vertės turtinę teisę į svetimą turtą – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 101 961,28 Lt, išmokamus kaip motinystės (tėvystės) pašalpa.

Be to, V. S. buvo nuteista už tai, kad suklastojo dokumentą, t. y., siekdama sukčiaujant Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje savo naudai įgyti maksimalią motinystės pašalpą, pasirašė 2008 m. balandžio 10 d. DNSB „M. B.“ Pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. pirmąjį ketvirtį, kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad jai per šį ketvirtį DNSB „M. B.“ apskaičiuota 19 500 Lt draudžiamųjų pajamų, taip pagamino netikrą dokumentą – DNSB „M. B.“ 2008 m. balandžio 10 d. pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. pirmąjį ketvirtį.

Be to, V. S. buvo nuteista už tai, kad suklastojo dokumentą, t. y., siekdama sukčiaujant Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje savo naudai įgyti maksimalią motinystės (tėvystės) pašalpą, pasirašė 2008 m. liepos 14 d. pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. antrąjį ketvirtį, kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad jai per šį ketvirtį DNSB „M. B.“ apskaičiuota 19 500 Lt draudžiamųjų pajamų, taip pagamino netikrą dokumentą – DNSB „M. B." 2008 m. liepos 14 d. pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. antrąjį ketvirtį.

Apeliacinės instancijos teismas V. S. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje (darbo sutarties suklastojimas), 300 straipsnio 1 dalyje (pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. pirmąjį ketvirtį suklastojimas), 300 straipsnio 1 dalyje (pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. antrąjį ketvirtį suklastojimas), 182 straipsnio 1 dalyje (dėl apgaule įgytų VSDFV lėšų), 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į VSDFV lėšas), o A. S. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas DNSB „M. B.“ buhalterinės apskaitos tvarkymas), 300 straipsnio 1 dalyje (darbo sutarties suklastojimas), 182 straipsnio 1 dalyje (dėl apgaule įgytų VSDFV lėšų), 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į VSDFV lėšas), išteisino, pripažinęs, kad jie nepadarė veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Viktoras Biriukovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 5 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendį.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išvados dėl V. S. išteisinimo nepagrįstos išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nuosprendis neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad byloje nenustatyta, jog abu išteisintieji klastojo dokumentus ir sukčiavo, padaryta vadovaujantis tik išteisintųjų parodymais, neįvertinant juose esančių prieštaravimų ir neatitikimo kitiems byloje esantiems duomenims. Be to, apygardos teismas argumentuotai nepasisakė, kodėl atmetė išteisintųjų kaltę pagrindžiančius duomenis, byloje surinktus įrodymus vertino atskirai vieną nuo kito. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose yra nustatomi kriterijai, kuriais remiantis konstatuojamas darbuotojo darbo užmokesčio nepagrįstumas ir neteisėtumas. Šias aplinkybes galima konstatuoti tuomet, jei įmonė objektyviai negalėtų mokėti tokio dydžio atlyginimo arba jei darbuotojo ir darbdavio darbo santykiai būtų fiktyvūs. Išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad DNSB „M. B.“ tariamai galėjo V. S. mokėti sulygtą algą ir apeliacinės instancijos teismo konstatuotas faktas apie realiai atliktą darbą, kasatoriaus nuomone, nepagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad DNSB „M. B.“ pajamas sudarė pajamos už patalpų nuomą, kurios 2008 m. pirmąjį pusmetį sudarė 34 300 Lt, o darbuotojoms J. Č. ir V. S. mokėti sulygtą darbo užmokestį bendrija turėjo turėti 53 703,31 Lt. Apeliacinės instancijos kolegija nepagrįstai bendrijos pajamomis pripažino komunalinių paslaugų perpardavimo pajamas. Iš byloje esančių sąskaitų-faktūrų matyti, jog DNSB „M. B.“ už komunalines paslaugas E. N. 2008 m. sausio-liepos mėn. turėjo apmokėti 9197,57 Lt. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino turėtų DNSB „M.

B.“ išlaidų. Pažymėtina, kad A. S. DNSB „M. B.“ buhalterinės apskaitos dokumentų ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorui ir pirmosios instancijos teismui nepateikė – jie buvo pateikti tik apeliacinės instancijos teismui, todėl neaišku, iš kur galėjo susidaryti 21 208,70 Lt piniginių lėšų likutis kasoje per 2006 m. rugpjūčio 22 d.–2008 m. sausio 18 d. Bet jeigu bendrija ir turėjo galimybę mokėti darbuotojoms J. Č. ir V. S. sulygtą darbo užmokestį, kyla pagrįstas klausimas, kodėl DNSB „M. B.“ teikė deklaracijas elektroniniu būdu, įmonė mokesčių nemokėjo, pagal pateiktas deklaracijas 2008 m. lapkričio 28 dienai skola biudžetui 10 197,76 Lt, pajamų mokestis nuo deklaruotų pajamų nebuvo mokamas ir buvo išieškotas priverstine tvarka tik 2009 metų vasario-kovo mėnesiais.

Taip pat turimos mėnesio pajamos iš nuomos buvo nepakankamos minėtoms mokėti apskaičiuojamą darbo užmokestį. Antra vertus, vertinant, kad DNSB „M. B.“ ir turėjo finansines galimybes mokėti darbuotojoms J. Č. ir V. S. sulygtą darbo užmokestį, apeliacinės instancijos teismo išvados padarytos vadovaujantis tik išteisintųjų ir jiems artimų asmenų parodymais, neįvertinant juose esančių prieštaravimų ir neatitikimo kitiems byloje esantiems duomenims, nelyginant jų su kita bylos medžiaga. Be to, apygardos teismas argumentuotai nepasisakė, kodėl atmetė išteisintųjų kaltę pagrindžiančius duomenis.

Vienas iš esminių apeliacinės instancijos teismo argumentų, turinčių įtakos išvadai dėl nusikaltimo sudėties nebuvimo, buvo rėmimasis kai kuriomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kuriose suformuluoti kriterijai, kuriais konstatuojamas darbo užmokesčio nepagrįstumas ir neteisėtumas. Tačiau pažymėtina, kad teismų praktikos daugėja ir negalima teigti, kad kriterijų sąrašas yra išsamus. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atlyginimas už darbą yra šalių susitarimo dalykas. Šiuo atveju teismas, darydamas išvadą, ištraukė šią tezę iš konteksto.

Darbo sutartis, įsakymas, žiniaraščiai apie asmens darbą bendrovėje nebūtinai atspindi realius faktus, o realiai mokėtas pagal darbo sutartį darbo užmokestis dar nerodo darbo teisinių santykių realumo ir nepaneigia tokių santykių fiktyvumo galimybės. Pagal teismų praktiką tokio pobūdžio bylose būtina nustatyti, ar šių dokumentų turinys atitinka tikras faktines aplinkybes apie darbdavio suteiktą darbą asmeniui, šio darbinę veiklą, užmokesčio kaip atlygio už darbą gavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-660/2012, 2K-114/2013). Neadekvatus atliktam darbui darbo užmokesčio dydis gali būti kaip viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama vertinant, pvz., kokių tikslų buvo siekiama – teisėtų, mokant įdarbintam asmeniui darbo užmokestį už atliekamą darbą, ar neteisėtų – formaliai sudarytų dokumentų pagrindu siekiant apgaule gauti kitokias išmokas, kylančias ne iš darbo teisinių santykių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243/2012). Nors darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių –darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas, tačiau jis turi būti proporcingas asmens atliekamam darbui ir negali būti nuostolingas įmonei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2013, Nr. 2K-468/2013). Normalioje situacijoje nei darbdaviui, nei darbuotojui negali būti inkriminuojama per didelio atlyginimo už darbą nustatydamas, jei įmonės finansinė padėtis tai leidžia. Tačiau, vertinant šalių susitarimą baudžiamosios teisės požiūriu, reikia vadovautis ne tik formaliu susitarimo laisvės principu, o vertinti susitarimą vadovaujantis dar ir protingumo principu, atsižvelgiant į visų byloje nustatytų aplinkybių visetą ir ypač darbo sutarties su asmeniu sudarymą sąlygojančias aplinkybes. Tai, kad darbdavys objektyviai gali mokėti sutartą atlyginimą darbuotojui, dar nerodo susitarimo daryti nusikalstamą veiką nebuvimo ir kaltinamųjų nekaltumo.

Bet kokia darbo sutartis turi būti vertinama konkrečių aplinkybių kontekste. Itin atidžiai darbo sutarties sudarymas ir jos vykdymas turi būti vertinami tais atvejais, kai darbo sutartis sudaroma su darbuotoja, kuri yra žinomai nėščia. Šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl sukčiavimo nusikaltimo sudėties tenka vertinti ir priėmimo į darbą aplinkybes bei tikslą, tokio darbuotojo reikalingumą įmonei, pareigybės buvimą iki darbuotojo priėmimo į darbą, ankščiau dirbusių ar analogišką darbą įmonėje dirbančių darbuotojų atlyginimą, atliekamo darbo pobūdį, darbo laiką, atlikto darbo kokybę ir kiekybę, darbo rezultatus ir naudą įmonei (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-614/2012).

Apeliacinės instancijos teismas nepakankamai įvertino ir tą faktą, kad A. S. darbo sutartį su V. S. sudarė jai jau esant nėščiai, iki tol nedirbus panašaus darbo ir neturint reikiamų darbo įgūdžių. Minėtos aplinkybės, kaip visuotinai žinoma, yra pagrindinis dalykas, lemiantis atlyginimo dydį. Šioje byloje jis kažkodėl buvo daug didesnis negu kitų įmonės darbuotojų; iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad DNSB „M. B.“ buvo trys dirbantieji asmenys – pirmininkas A. S., kuris bendrijoje dirbo visuomeniniais pagrindais (be atlygio), vyr. buhalterė J. Č., kuriai buvo apskaičiuojamas 274 Lt mėnesinis darbo užmokestis, ir administratorė V. S., kuriai buvo apskaičiuojamas 6500 Lt mėnesinis darbo užmokestis. Atsižvelgtina ir į tai, kad anksčiau tokios pareigybės įmonėje nebuvo, o DNSB „M. B.“ visuotinio narių susirinkimo sprendimu buvo nutarta sukurti administratoriaus etatą, nes visų bendrijos butų savininkas buvo vienas asmuo – E. N., t. y. kaltinamojo A. S. sesuo. Ne mažiau svarbi yra aplinkybė, kad V. S. išėjus atostogų, kitas asmuo į minėtas pareigas nebuvo priimtas. Apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nesusiejo.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas neįvertino darbo sutarties sudarymo tikslo –gauti didesnes socialines išmokas. Toks tikslas pats savaime nevertintinas kaip neigiamas. Byloje iš UAB „D. T.“ pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2008 m. balandžio 2 d. V. S. priimta dirbti valytoja 4 val. darbo dienai, 2008 m. lapkričio 26 d. išleista vaiko priežiūros atostogų, t. y. V. S. dirbo keliose darbovietėse. Jei kelis darbus dirba moteris, nesanti nėščia, tai nėra nieko blogo. Tačiau, kai papildomus darbus prisiima moteris, kuri laukiasi vaiko, kai iki tol ji tiek darbų nedirbo, ir turint galvoje, kad laukiantis vaiko sveikas protas ir medicina reikalauja kaip tik riboti darbo krūvį, jau kyla klausimas, ar ji realiai pajėgia dirbti tiek darbų. Ar nėra čia apgaulės elementų – valstybės apgaulės, siekiant iš valstybės nepagrįstai gauti daugiau socialinių išmokų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-614/2012).

Ne mažiau svarbūs dalykai šioje byloje yra tai, kokie darbai buvo sulygti atlikti darbo sutartimi, ar pareigybių nuostatose numatyti darbai buvo dirbami, ar atlyginimas buvo mokamas už padarytą darbą, ar buvo protingas ir proporcingas padarytam darbui esamoje situacijoje, ar nebuvo apgaulės elementų. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagrindiniai bei nuolatiniai bendrijos patalpų nuomininkai – UAB „T. P.“ atstovai R. B. ir A. V. bei S. K. – niekada nebendravo su tariama administratore V. S.. Tai, kad V. S. vieną kartą vykdė pirkimą UAB „S.“ DNSB „M. B.“ vardu 2008 m. vasario 14 d., taip pat tai, kad V. S. laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 28 d. iki 2008 m. birželio 31 d. buvo įtraukta į užsakovo (E. N.) patikėtinių sąrašą, buvo užfiksuoti skambučiai V. S. 2008 m. balandžio 7 d. ir 2008 m. gegužės 30 d. (UAB „T. Ž.“ pažyma), nesant kitų objektyvių įrodymų, neįrodo, kad ji realiai dirbo bendrijoje ir atliko darbo sutartyje bei pareiginėje instrukcijoje numatytas funkcijas. Minėtų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas taip pat nesusiejo.

Kasatorius skunde dėsto, kad apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas A. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas DNSB „M. B.“ buhalterinės apskaitos tvarkymas), iš esmės rėmėsi Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto 2013 m. rugsėjo 18 d. Nr. 11-1543 (13) išvadomis, iš kurių matyti, kad V. S. apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikti 2006-2008 m. dokumentai (išvardyti dokumentų perdavimo-priėmimo akte) (T. 15, b. 1. 86) yra DNSB „M. B.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose užfiksuota DNSB „M. B.“ buhalterinė apskaita, kuri buvo tvarkoma laikantis buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. redakcija). Pagal pateiktus tyrimui DNSB „M. B.“ 2006-2008 m. dokumentus galima nustatyti bendrijos veiklą, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį bei struktūrą.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtos ekspertizės aktas patvirtina D. P. atliktos DNSB „M. B.“ revizijos išvadas ir paneigia specialistės V. J. pateiktą išvadą bei jos paaiškinimus dėl išvados. Iš ekspertizės akto matyti, kad DNSB „M. B.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nepažeidžiant galiojančių įstatymų. Specialistės V. J. išvada dėl DNSB „M. B.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo vertintina kritiškai, nes jai nebuvo pateikti visi bendrijos buhalterinės apskaitos dokumentai. Tuo tarpu tiek revizijos ataskaita, tiek ekspertizės aktas savo išvadose remiasi visais DNSB „M.

B.“ buhalteriniais dokumentais. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad A. S. dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad A. S. DNSB „M. B.“ buhalterinės apskaitos dokumentų ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorui ir pirmosios instancijos teismui nepateikė – jie buvo pateikti tik apeliacinės instancijos teismui. Iš bylos medžiagos matyti, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apskrities skyriaus 2008 m. rugsėjo 29 d., 2008 m. spalio 30 d. raštais, adresuotais A.

S. dėl DNSB „M. B.“ buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimo, DNSB „M. B.“ prašymu patikslinti, kokius dokumentus reikia pateikti, 2008 m. lapkričio 17 d. prokuroro raštu dėl buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimo, DNSB „M. B.“ pranešimu apie tai, kad yra atliekama DNSB „M. B.“ revizija ir buhalterinės apskaitos dokumentų pateikti negali, iš DNSB „M. B.“ buvo reikalaujama pateikti turimus buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau bendrijos vadovas A. S. jų nei ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nei prokurorui, nei teismui nepateikė.

Šie A. S. veiksmai vertinti kaip turimų DNSB „M. B.“ buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimas, t. y. veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje. Šiai nuskalstamai veikai kvalifikuoti būtinos pasekmės – negalėjimas visiškai nustatyti DNSB „M. B.“ vykdytos veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžių ir struktūros, taip pat buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai – taip pat buvo nustatyti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo metu specialistui įvertinus turimus šios bendrijos dokumentus.

Ta aplinkybė, kad paslėptus DNSB „M. B.“ buhalterinės apskaitos dokumentus A. S. pateikė apeliacinės instancijos teismui ir ekspertas galėjo nustatyti bendrijos veiklą, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį bei struktūrą, nepanaikina A. S. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, dėl to apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai jį išteisino nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu A. S. už veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio l dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, paskirtos laisvės atėmimo bausmes. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas sušvelnindamas paskirtas bausmes netinkamai pritaikė Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bausmių skyrimą (BK 54 straipsnis). BK 55 straipsnis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismai paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Skirdamas bausmes A. S. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), kad kaltinamojo padaryti nusikaltimai yra nesunkūs, apysunkiai ir sunkus bei tyčiniai ir baigti, kad atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors A. S. buvo teisiamas pirmą kartą, tačiau yra padaręs keletą analogiškų veikų, todėl teismas jam paskyrė laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatant mažesnį, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, t. y. pirmosios instancijos teismas motyvavo savo sprendimą skirti A. S. laisvės atėmimo bausmes, o apeliacinės instancijos teismas apsiribojo tik bendro pobūdžio įstatyminių aplinkybių išvardijimu, tačiau nenurodė jokių motyvų, kodėl A. S. buvo paskirtos švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės.

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Viktoro Biriukovo kasacinis skundas atmestinas.

Dėl įrodymų vertinimo ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 331 straipsnio 2 dalis)

Kasaciniame skunde ginčijamos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl V. S. išteisinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), o A. S. – pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį teigiant, kad teismo išvados nepagrįstos išsamiu bylos visų aplinkybių išnagrinėjimu, nuosprendis neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1, 3 dalys), ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo netiria, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Kasatorius teigia, kad V. S. ir A. S. išteisinti nepagrįstai, remiantis vien išteisintųjų bei jiems artimų asmenų parodymais, nepaisant juose esančių prieštaravimų ir neatitikties kitiems byloje esantiems duomenims, įrodymai įvertinti neteisingai, teismo išvados, kad DNSB „M. B.“ galėjo V. S. mokėti sulygtą algą ir kad ši realiai atliko savo darbą, nepagrįstos išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu; teismas neįvertino darbo sutarties tikslo, netinkamai įvertino aplinkybes dėl to, kokie darbai buvo nustatyti darbo sutartimi, ar jie buvo atliekami, bei ar buvo mokama už atliktą darbą, ar atlyginimas buvo protingas ir proporcingas atliktam darbui; nepakankamai įvertino ir tą faktą, kad A. S. darbo sutartį su V. S. sudarė jai jau esant nėščiai, iki tol nedirbus panašaus darbo bei neturint darbo įgūdžių; neatsižvelgė į tai, kad A. S. DNSB „M. B.“ buhalterinės apskaitos dokumentus pateikė tik apeliacinės instancijos teismui ir kt.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose, kaltinant asmenį, kad jis apgaule neteisėtai siekė gauti ar padidinti motinystės (tėvystės) pašalpą, būtina nustatyti jo darbo santykių fiktyvumo faktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-331/2011, 2K-606/2010). Taip pat būtina nustatyti, ar formalių dokumentų (darbo sutarties, įsakymo dėl priėmimo į darbą, žiniaraščių apie asmens darbą bendrovėje ir kt.) turinys atitinka tikras faktines aplinkybes apie darbdavio suteiktą darbą asmeniui, šio darbinę veiklą, užmokesčio kaip atlygio už darbą gavimą. Nustatant, ar darbo sutartis nebuvo fiktyvi, svarbu atsakyti į klausimą, ar sutartis buvo sudaryta joje nurodytiems ir iš jos kylantiems darbo teisiniams santykiams įgyvendinti ir ar tokius santykius sukūrė, ar sutartis buvo tik priemonė kitam tikslui – neteisėtai įgyti teisę ir realiai gauti iš VSDF biudžeto motinystės (tėvystės) pašalpas. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas šiuos klausimus, būtų rėmęsis neleistinais ir nepatikimais įrodymais ar akivaizdžiai ignoravęs svarbius įrodymus, nemotyvavęs savo išvadų. Iš bylos duomenų matyti, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme visi bylos duomenys buvo ištirti, visi įrodymai – A. S. ir V. S., liudytojų S. K., E. K., J. U., V. Ž., J. M. parodymai, specialisčių D. P. bei V. J. teisme duoti paaiškinimai, duomenys, užfiksuoti DNSB „M. B.“ buhalteriniuose ir kituose dokumentuose, kasatoriaus minima specialistės V. J. išvada, Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto 2013 m. rugsėjo 18 d. Nr. 11-1543 (13) išvados bei kiti nuosprendyje nurodyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, įvertinti, jų vertinimo motyvai priimtame išteisinamajame nuosprendyje išdėstyti (BPK 305 straipsnio 3 dalis). Nustatytos faktinės aplinkybės abejonių nekelia, pripažinti, kad šis teismas pažeidė BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį (ar jo dalį) ir priimdamas naują nuosprendį, turi nurodyti apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti, taip pat motyvus, kuriais vadovaujantis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas BPK 331 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų nepažeidė.

Pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas, sušvelnindamas A. S. pirmosios instancijos teismo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes, pažeidė BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bausmių skyrimą, taip pat nėra pagrindo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis kasaciniame skunde nurodomais argumentais tenkinti kasatoriaus prašymą – panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį – nėra pagrindo. Nesant apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Viktoro Biriukovo kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Viktoras Aidukas

Aldona Rakauskienė