A-502-438-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-438/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00019-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 12.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pramoninė santechnika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pramoninė santechnika“ skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Pramoninė santechnika“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Vilniaus filialo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. IN(12.5.1.15)-27818 ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 321, ir įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą ištaisyti Nekilnojamojo turto registro duomenis nurodant, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Butas), savininkas yra UAB „Pramoninė santechnika“.

Skunde (I t., b. l. 1-3, 16-18) pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismas 2003 m. liepos 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 249-409/2003 (toliau – ir Sprendimas) ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino negaliojančia butų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją, tačiau teismas šioje byloje nesprendė dėl Buto teisinės registracijos, todėl registracijos duomenys turėjo išlikti nepasikeitę. Taip pat teismas nenagrinėjo Buto restitucijos klausimo (sandorio negaliojimo pasekmių), t. y. UAB „Pramoninė santechnika“ nebuvo įpareigota grąžinti šį butą Vilniaus miesto savivaldybei. Tokių reikalavimų Vilniaus miesto savivaldybė nekėlė nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje. Kadangi Vilniaus apygardos teismo sprendimu klausimai, susiję su Buto teisine registracija ir sandorio negaliojimo pasekmėmis, nebuvo sprendžiami, todėl Sprendimas nėra Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybę į Butą patvirtinantis dokumentas ir nesudaro pagrindo keisti Nekilnojamojo turto registro duomenų. Pareiškėjo teigimu, įregistruojant Butą Vilniaus miesto savivaldybės vardu, buvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas, Įstatymas) 33 straipsnis, nukrypta nuo teismų praktikos. Analogiškose bylose net ir pripažinus butų perdavimą neteisėtu, restitucija nebuvo taikoma. Be to, teismai ne kartą konstatavo, jog administracinio akto pagrindu atsakovams suteikus teisę remontuoti patalpas, kilusių teisių ir pareigų vėlesniais aktais vienašališkai nutraukti negalima.

Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą arba bylą nutraukti vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 6 punktu.

Atsiliepime (I t., b. l. 57-59) paaiškino, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių atsiradimas ar pasibaigimas. Tai pabrėžė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nurodydama, jog teismo sprendimas, kuriuo panaikinamas sandoris, kurio pagrindu buvo įgyta nuosavybės teisė, ir išsprendžiama dėl sandorių negaliojimo pasekmių, yra pakankamas teisinis pagrindas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui teisės aktų nustatyta tvarka atlikti veiksmus dėl Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų pakeitimo.

Tokiu būdu Sprendimas, kuriuo 1996 m. lapkričio 9 d. Buto pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp M. M. ir UAB „Pramoninė santechnika“ (toliau – ir Sutartis), buvo pripažinta negaliojančia, yra pakankamas teisinis pagrindas išregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į Butą. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Sprendimas nėra Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybę į Butą patvirtinantis dokumentas ir nesudaro pagrindo pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenų, nes teismas Sprendimu ne tik pripažino negaliojančia Sutartį, bet taikė restituciją ir grąžino pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Pastatas), Vilniaus miesto savivaldybei.

Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo savivaldybėms priskirto valstybės turto perdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 870, nustatyta tvarka visas 409,04 m2 bendro ploto Pastatas – gyvenamasis namas, 2004 m. sausio 30 d. priėmimo-perdavimo aktu Nr. 2115-01 (toliau – ir Aktas) buvo perduotas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Atitinkamai kartu grąžintas ir Butas, esantis šiame Pastate. Iš Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktų dokumentų – Sprendimo ir Akto – turinio akivaizdu, jog pareiškėjo nuosavybės teisės į Butą yra pasibaigusios, ir Buto savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė.

Taigi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Be to, atsakovo nuomone, yra pagrindas bylą nutraukti, nes centriniam registratoriui 2012 m. lapkričio 12 d. pateiktas skundas buvo tapatus skundui, kurį centrinis registratorius išnagrinėjo 2007 m. spalio 19 d., pareiškėjas yra praleidęs skundo padavimo teismui terminą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prieštaravo pareiškėjo skundo tenkinimui.

Atsiliepime (I t., b. l. 193-195) nurodė, kad UAB „Pramoninė santechnika“ nuosavybės teisė į 83,69 m2 ploto Butą buvo įregistruota Sutarties pagrindu. Vilniaus apygardos teismas 2003 m. liepos 9 d. sprendimu šią Sutartį pripažino negaliojančia, be to, Aktu visas gyvenamasis namas buvo perduotas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Tai reiškia, jog pareiškėjas nėra Buto savininkas, todėl jo nuosavybės teisė į Butą negali būti registruojama.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 25 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Pramoninė santechnika“ skundą atmetė (II t., b. l. 11-15).

Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas keliamas dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2012 m. spalio 10 d. sprendimo ir Komisijos 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimo, priimtų išnagrinėjus pareiškėjo 2012 m. spalio 2 d. prašymą. Pareiškėjas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą gavo 2012 m. gruodžio 13 d., o skundą teismui paštu išsiuntė 2012 m. gruodžio 31 d., todėl termino kreiptis į teismą nepraleido. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Pareiškėjas, kreipdamasi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą dėl netikslių ir klaidingų Nekilnojamojo turto registro duomenų taisymo, faktiškai prašė išregistruoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisę į Butą. Pagal Įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Įsiteisėjusiu Sprendimu pripažinta negaliojančia Sutartis dėl butų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šalims taikyta restitucija, o Pastatas, kuriame yra ginčo patalpos, grąžintas Vilniaus miesto savivaldybei. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Sprendimu nebuvo pasisakyta dėl Buto. Registratoriui pateiktas Vilniaus apygardos teismo sprendimas neįrodo pareiškėjo nuosavybės teisių į Butą, priešingai, patvirtina, kad nuosavybės teisė yra pasibaigusi. Taigi Sprendimas buvo pakankamas pagrindas išregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į Butą. Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisė į Butą įregistruota ir Akto, kuriuo savivaldybei perduotas Pastatas, pagrindu. Pareiškėjo argumentai dėl Akto galimo neteisėtumo nagrinėjamam ginčui esminės reikšmės neturi. Šis aktas nenuginčytas, todėl atsakovas pagrįstai jį vertino kaip teisėtą.

III. Pareiškėjas UAB „Pramoninė santechnika“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas (II t., b. l. 20-23) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Vilniaus apygardos teismo sprendimu klausimai, susiję su Buto teisine registracija ir sandorio negaliojimo pasekmėmis, nebuvo sprendžiami.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo perdavė Pastatą Vilniaus miesto savivaldybei Aktu, taigi Sprendimo pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisė į Butą neatsirado. Pastato savininkas ir jame esančio buto savininkai gali nesutapti, kadangi butas ir pastatas yra savarankiški nekilnojamojo turto objektai.

3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011 nurodė, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į registrą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų teisėtumo.

Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (II t., b. l. 43-44).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime nesutinka su UAB „Pramoninė santechnika“ apeliaciniu skundu (II t., b. l. 37-40).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia, kad teismas įpareigotų VĮ Registrų centro Vilniaus filialą atkurti Nekilnojamojo turto registro būklę, buvusią iki 2007 m. liepos 4 d.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Pramoninė santechnika“ nuosavybės teisė į Butą buvo įregistruota per laikotarpį nuo 1997 m. lapkričio 21 d. iki 2007 m. liepos 4 d. Šios daiktinės teisės įregistravimo pagrindą sudarė tarp UAB „Pramoninė santechnika“ ir M. M. 1996 m. lapkričio 9 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 4VJ-26565, kurią Vilniaus apygardos teismas 2003 m. liepos 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 249-409/2003 pripažino negaliojančia ir taikė restituciją, išieškant iš M. M. UAB „Pramoninė santechnika“ naudai 123 927 Lt. Be to, pripažinus negaliojančia Buto teisinę registraciją M. M. vardu ir Pastato teisinę registraciją 305-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos vardu, Pastatas grąžintas Vilniaus miesto savivaldybei (I t., b. l. 62-64, 117-122).

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Šiuo atveju įsiteisėjęs Sprendimas pagrįstai laikytas dokumentu, turinčiu tiesioginės įtakos Buto teisiniam statusui, t. y. pareiškėjo daiktinių teisių į jį pasibaigimui ir išregistravimui. Pareiškėjui neįrodžius nuosavybės teisės į Butą įgijimo kitais pagrindais, pakeisti 2012 m. spalio 1 d. prašymo Nr. 125 pateikimo metu aktualius Nekilnojamojo turto registro duomenis teritorinis registratorius neturėjo įstatyminės pareigos.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl UAB „Pramoninė santechnika“ apeliacinis skundas netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pramoninė santechnika“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė