A-146-1355-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė

byla Nr. A146-1355/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00360-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 6.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja),

Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo

administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. apeliacinį

skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 20 d.

sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. skundą

atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui,

trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo

valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų

panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų

kolegija

n u s t a t ė

:

I. Pareiškėjas 2013 m. spalio 30 d. patikslintu skundu

(II t., b. l. 46-52) prašė:

1) panaikinti

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2012 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. SDR-95

„Dėl J. P. nelaimingo

atsitikimo darbe“ (toliau – ir Sprendimas Nr. SDR-95) dalį, kuria

nuspręsta 2010 m. spalio 25 d. VĮ Mažeikių miškų urėdijos miško

želdinimo ir apsaugos inžinieriui J. P. įvykusį sunkų nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti

nedraudžiamuoju įvykiu;

2) panaikinti Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdybos 2013 m.

birželio 10 d. sprendimą Nr.(11.1)I-3921 (toliau – ir Sprendimas

Nr.(11.1)I-3921);

3) įpareigoti Valstybinio

socialinio draudimo fondo (toliau – ir VSDFV) valdybos Mažeikių skyrių (toliau – ir atsakovas) nelaimingą atsitikimą darbe,

įvykusį 2010 m. spalio 25 d., kuriame jis buvo sužalotas, pripažinti

draudiminiu įvykiu.

Pareiškėjas raštu atsisakė nuo reikalavimų,

kuriuos buvo pareiškęs ankstesniuose savo skunduose ir kuriuos teismas buvo

priėmęs nagrinėti (II t., b. l. 53), t.y. reikalavimų panaikinti VSDFV Mažeikių skyriaus 2012 m.

sausio 3 d. sprendimą Nr. SDR-3 ir VSDFV 2012 m.

kovo 8 d. sprendimą Nr. (11.1)I-1482 (I t., b.l.2-7).

Paaiškino, kad nesutinka su skundžiamais

sprendimais, kuriais nuspręsta 2010 m. spalio 25 d. pareiškėjui

įvykusį sunkų nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti nedraudiminiu įvykiu, nes

jokia kompetentinga institucija pareiškėjo nepripažino kaltu dėl nusikaltimo ar

administracinio teisės pažeidimo padarymo, o eismo įvykio metu pareiškėjas

vykdė savo darbines funkcijas. Pareiškėjas buvo sunkiai sužalotas, kai

2010 m. spalio 25 d. apie 17 val. 30 min. Akmenės

rajone, kelyje Naujoji Akmenė – Vegeriai, jo vairuojamas automobilis Mitsubishi

L 200, esant šlapiai, žvyruotai kelio dangai nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė.

Ikiteisminis tyrimas dėl šio eismo įvykio buvo nutrauktas vadovaujantis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3

straipsnio 1 dalies 1 punktu, 212 straipsniu, t. y. nesant nusikaltimo

požymių, šio nutarimo nuorašą persiunčiant Šiaulių apskrities vyriausiojo

policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatui (toliau –

ir Akmenės PK) spręsti dėl administracinio poveikio priemonių taikymo,

tačiau pareiškėjui nebuvo pritaikytos jokios administracinio poveikio

priemonės. Nesant nei įsiteisėjusio nuosprendžio, nei įsigaliojusio nutarimo

administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriais pareiškėjas būtų pripažintas

kaltu dėl eismo įvykio, nėra pagrindo nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti nedraudiminiu

įvykiu.

Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad jis

dirbo VĮ Mažeikių miškų urėdijoje (toliau – ir Urėdija) miško želdinimo

ir apsaugos inžinieriumi. 2010 m. spalio 25 d. Urėdijos automobiliu

Mitsubishi L 200 vyko apžiūrėti Kairiškių ir Naujosios Akmenės girininkijų

miško želdinimo plotų. Naujosios Akmenės girininkijos Luokavos miško kelyje

automobilis įklimpo. Pareiškėjui nepavyko telefonu susisiekti su darbdaviu dėl

pagalbos, tačiau pavyko prisiskambinti pažįstamam V. K., kuris atvyko su

draugu ir visi bandė ištraukti automobilį. Nepavykus V. K. draugas paskambino

savo motinai, kuri surado traktorininką. Atvykęs jis traktoriumi ištraukė automobilį

iš purvo. Po to pareiškėjas kartu su V.

K. ir jo draugu važiavo apžiūrėti

miško želdinimo objekto, tačiau negali nurodyti jo vietos. Važiuojant link minėto

objekto įvyko eismo įvykis. V. K. ir B. A., kurie ikiteisminio tyrimo nurodė kitas įvykio

aplinkybes, apklausų metu buvo neblaivūs, todėl jų parodymai nepatikimi.

Ikiteisminiame tyrime nebuvo gilinamasi į jų nurodytas aplinkybes, automobilio

apžiūros metu nebuvo rasta neva nupirkto ir vežto alaus, o rasti Kairiškių ir

Naujosios Akmenės girininkijų želdinimo projektai patvirtina, kad pareiškėjas

vykdė darbines pareigas. 2011 m. balandžio 7 d. nelaimingo

atsitikimo darbe akte Nr. 1 nustatyta, kad eismo įvykis įvyko pareiškėjui vykdant darbines funkcijas.

Atsakovas VSDFV Mažeikių skyrius atsiliepime į

skundą (II t., b. l. 13-15) bei jo atstovė teismo posėdyje su skundu nesutiko

ir paaiškino, kad 2010 m. spalio 25 d. pareiškėjui įvykęs nelaimingas

atsitikimas darbe pagrįstai pripažintas nedraudiminiu įvykiu, kadangi iš

ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad

pareiškėjas buvo sužalotas eismo įvykio metu kelyje Naujoji Akmenė – Vegeriai,

važiuojant Vegerių kryptimi, kai jis su V.

K. ir B. A. tarnybiniu

automobiliu vežė Naujosios Akmenės parduotuvėje „Svaras“ nupirktą alų M. Š.,

kuris padėjo traktoriumi ištraukti įklimpusį tarnybinį automobilį. Nelaimingas

atsitikimas įvyko ne dirbant darbo sutartimi sulygtą darbą, už kurį mokamas

darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų

atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos, bet užsiimant veikla, kuri

nesusijusi su darbinių funkcijų vykdymu. Be to, pareiškėjas nukentėjo dėl savo

paties veikos, susijusios su administraciniu teisės pažeidimu. 2011 m.

kovo 31 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad pareiškėjas,

vairuodamas techniškai tvarkingą automobilį, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl

ko įvyko nelaimingas atsitikimas. Atsakovas, priimdamas sprendimą pripažinti

įvykį nedraudiminiu, vadovavosi minėtu nutarimu, kuriame konstatuota, kad

pareiškėjo veikoje yra administracinio teisės pažeidimo požymių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV

atsiliepime į skundą (II t., b. l. 2-4) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą,

pritardamas atsakovo argumentams.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 20 d.

sprendimu pareiškėjo patikslintą skundą dėl reikalavimų panaikinti VSDFV

Mažeikių skyrius 2012 m. kovo 14 d.

sprendimą Nr. SDR-95 ir VSDFV 2013 m.

birželio 10 d. sprendimą Nr. (11.1)I-3921 bei VSDFV

Mažeikių skyriaus įpareigojimo nelaimingą atsitikimą

darbe, įvykusį 2010 m. spalio 25 d.,

kurio metu buvo sužalotas pareiškėjas, pripažinti draudiminiu įvykiu, atmetė

kaip nepagrįstą. Bylos dalį dėl pareiškėjo atsisakytų skundo reikalavimų

nutraukė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas pagal 2009 m.

liepos 27 d. darbo sutartį, sudarytą su VĮ Mažeikių miškų urėdija (toliau

– ir Urėdija), dirbo miško želdinimo ir apsaugos inžinieriumi (I t., b. l.

47-48). 2010 m. spalio 25 d. apie 17 val. 30 min.

kelyje Naujoji Akmenė – Vegeriai (2-ojo km. 109 m.), vairuodamas

pagal 2009 m. rugpjūčio 12 d. VĮ Mažeikių miškų urėdijos miškų

urėdo įsakymą Nr. 1.5(V)-120 jam naudojimui priskirtą tarnybinį automobilį

Mitsubishi L 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b.

l. 49), pareiškėjas patyrė eismo įvykį, automobilis nuvažiavo nuo kelio ir

apvirto. Pareiškėjas šiame eismo įvykyje buvo sunkiai sužalotas (I t., b. l.

41). 2011 m. balandžio 7 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktu

(forma N-1) buvo nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas susijęs su darbu,

trauma sunki, o nelaimingo atsitikimo priežastis – Kelių eismo taisyklių

pažeidimas, kai jas pažeidė pats pareiškėjas (I t., b. l. 37-40). Akmenės PK

dėl eismo įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys

neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir

BK) 281 straipsnio 1 dalį. Akmenės rajono apylinkės prokuratūros

vyriausiojo prokuroro 2011 m. kovo 31 d. nutarimu ikiteisminis

tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas, nes nepadaryta

veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nustačius, kad

pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių 133, 136.5 punktus, nutarimo nuorašą

buvo nutarta išsiųsti Akmenės PK spręsti dėl administracinio poveikio priemonių

pareiškėjui taikymo (baudž. byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l.

146-149). Administracinio poveikio priemonės pareiškėjui nebuvo pritaikytos,

nes Mažeikių PK nebuvo informuotas apie kitus šioje byloje priimtus procesinius sprendimus (II t., b. l.

16).

Teismas nustatė, kad VSDFV Mažeikių skyrius

2012 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. SDR-95 skundžiamoje

dalyje, vadovaudamasis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų

socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir NADPL socialinio draudimo

įstatymas) 7 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu bei

Nelaimingų atsitikimų darbe profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų

(toliau – ir NADPL išmokų nuostatai)12 ir 13.2 punktais, pareiškėjui

2010 m. spalio 25 d. įvykusį sunkų nelaimingą atsitikimą darbe

pripažino nedraudiminiu įvykiu. Atsakovas Sprendimu Nr. SDR-95 nustatė,

kad nelaimingas atsitikimas pareiškėjui įvyko ne dirbant darbo sutartyje

sulygtą darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, o atliekant darbą, nesusijusį

su pareiškėjo darbo funkcijomis, kad Akmenės rajono apylinkės prokuratūros

vyriausiojo prokuroro 2011 m. kovo 31 d. nutarime nutraukti

ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, jog pareiškėjas pažeidė Kelių eismo

taisykles, t. y. vairuodamas transporto priemonę, esant slidžiai kelio

dangai, nepasirinko saugaus greičio ir viršijo leistiną greitį (II t., b. l.

61). Trečiasis suinteresuotas asmuo, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą išankstinio

bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka, 2013 m. birželio 10 d.

sprendimu Nr. (11.1)I-3921 pritarė atsakovo priimtam sprendimui ir paliko

jį galioti.

Pagal NADPL socialinio draudimo įstatymo (ginčui

aktuali 2009 m. gruodžio 15 d.

įstatymo Nr. XI-569 redakcija) 6 straipsnį, draudiminiais įvykiais

pripažįstami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu apdraustiems

asmenims, nurodytiems 4 straipsnio 1 dalyje, įvykę nelaimingi atsitikimai darbe

arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvyko

esant visoms 6 straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Šios taisyklės išimtys aptartos

NADPL socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad

draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į

darbą ar iš darbo arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus, nustatoma,

kad jie neatitinka šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytų sąlygų, o to paties

Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad draudiminiais įvykiais

taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš

darbo arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad

jie atitinka šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau jie įvykę

esant bent vienai iš šių aplinkybių: apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos,

kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas nustatė nusikalstamos

veikos požymius arba, kad ši veika yra susijusi su administracinės teisės

pažeidimu, išskyrus darbo saugos ar darbo higienos norminių aktų pažeidimus.

Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas NADPL

socialinio draudimo įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudiminių

įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių

ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims.

Draudiminiais įvykiais pagal bendrąsias NADPL socialinio draudimo įstatymo 6

straipsnyje įtvirtintas taisykles pripažįstami nelaimingi atsitikimai ar

profesinės ligos, kurie susiję su darbu. Vadovaudamasis NADPL socialinio

draudimo įstatymo 4, 6, 7 straipsnių nuostatomis, teismas nurodė, kad nelaimingi

atsitikimai darbe asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, gali būti

pripažinti draudiminiais įvykiais nustačius visumą šių aplinkybių:

1) nelaimingas atsitikimas darbe įvyko asmeniui, kuris privalomai

apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu; 2) nelaimingas

atsitikimas darbe buvo ištirtas teisės aktais nustatyta tvarka; 3) ištyrus

nustatyta, jog nelaimingas atsitikimas darbe įvyko esant Įstatymo 6 straipsnio

1 dalyje nurodytoms sąlygoms: 3.1) dirbant draudėjo nustatytu darbo laiku,

o jeigu darbuotojui darbo laikas draudėjo nėra nustatytas, tai draudėjo

nustatytu darbo laiku, taip pat atskiru draudėjo nurodymu paskirtu dirbti laiku

bei dirbant tarnybinių komandiruočių laiku; 3.2) dirbant darbo sutartyje

sulygtą darbą (įskaitant ir darbo vietos parengimą bei sutvarkymą), taip pat

atliekant kitus draudėjo pavestus su jo vykdoma veikla susijusius darbus

draudėjo naudai arba atliekant viešojo administravimo funkcijas; 3.3) dirbant

darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi būti

mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos; 4) taip pat

jeigu ištyrus nustatoma, kad nelaimingas atsitikimas įvyko Įstatymo 6

straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais; 5) ištyrus nenustatyta nė viena iš

Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose nurodytų aplinkybių, kurias

nustačius nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo, nors jie

atitinka Įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas, nepripažįstami

draudiminiais įvykiais. Šios įstatymo normos yra perkeltos į NADPL išmokų

nuostatų 3, 7, 10, 12, 13 punktus.

Teismas nustatė, kad 2010 m.

spalio 25 d. įvykusio eismo įvykio metu pareiškėjas dirbo pagal darbo

sutartį ir buvo privalomai apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu

draudimu.

NADPL socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje

nustatyta, kad sprendimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ir

iš darbo ir profesinių ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais, remdamiesi

nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo bei profesinių ligų

aplinkybių ištyrimo ir patvirtinimo dokumentais, taip pat išmokų

nukentėjusiesiems skyrimo ir mokėjimo priima VSDFV teritoriniai skyriai,

vadovaudamiesi šiuo Įstatymu, NADPL išmokų nuostatais ir kitais teisės aktais.

Pagal NADPL išmokų nuostatų 21, 22, 23, 24 punktus VSDFV teritorinis

skyrius, spręsdamas ar nelaimingas atsitikimas darbe pripažintinas draudiminiu

įvykiu, privalo vadovautis ne tik nelaimingo atsitikimo darbe aktu, bet kartu

su juo vertinti ir kitus įrodymus. NADPL socialinio draudimo įstatymo 6

straipsnio 6 dalyje nėra nustatytas baigtinis sąrašas įrodymų, kuriais

remiantis nelaimingo atsitikimo darbe faktas bei įvykis pripažįstami

draudiminiu ar nedraudiminiu: nelaimingo atsitikimo darbe aktai yra tik vienas

iš minėtame sąraše pateiktų įrodymų.

Pagal NADPL išmokų nuostatų 21 ir 22 straipsnių normas VSDFV teritorinis

skyrius neprivalo priimti tokį sprendimą, kuris atitiktų nelaimingo atsitikimo

darbe akte padarytas išvadas. VSDFV teritorinis skyrius, prieš priimdamas sprendimą,

turi išnagrinėti ir įvertinti visumą reikšmingų dokumentų ir nė vienas iš NADPL

išmokų nuostatuose išvardytų dokumentų jam neturi iš anksto nustatytos galios.

Teismas nustatė, kad priimdamas Sprendimą Nr. SDR-95, atsakovas pagal

NADPL išmokų nuostatų 23 ir 24 punktų reikalavimus vertino dokumentų visumą:

ne tik nelaimingo atsitikimo darbe aktą ir prie jo pridėtus dokumentus, bet ir

ikiteisminio tyrimo institucijos procesinį sprendimą, priimtą ikiteisminio

tyrimo metu teisės aktais nustatyta tvarka surinktų ir užfiksuotų įrodymų pagrindu. Teismas nustatė,

kad nėra ginčo dėl to, jog 2010 m. spalio 25 d. ryte

pareiškėjas, vykdydamas darbines miško želdinimo ir apsaugos inžinieriaus

pareigas tarnybiniu automobiliu Mitsubishi L 200 valst. Nr. (duomenys

neskelbtini), išvyko iš Urėdijos ir nuvyko į Kairiškių girininkiją, o iš

jos į Naujosios Akmenės girininkiją. Jis iš abiejų girininkijų paėmė miško

kultūrų projektus, nurodė, jog ketina apžiūrėti pagal projektus apželdintus

plotus (I t., b. l. 47-48, 43-44; II t., b. l. 54-55, ikiteisminio tyrimo byla,

b. l. 33-34). Byloje nustatyta, jog pareiškėjo vairuojamas automobilis miško

kelyje įklimpo. Pareiškėjas dėl šios aplinkybės paaiškino, kad telefonu

neprisiskambinęs Naujosios Akmenės girininkijai, jis telefonu paprašė pagalbos

pažįstamo V. K., kuris atvažiavo samdytu automobiliu su draugu B. A.

Nepavykus per keletą valandų ištraukti automobilio iš purvo, B. A. mama

pakvietė į pagalbą Vegeriuose gyvenantį traktorininką M. Š., kuris atvažiavo

traktoriumi ir automobilį ištraukė. Pareiškėjas nelaimingo atsitikimo darbe

tyrimo metu pateiktame paaiškinime nurodė, jog traktoriui ištraukus automobilį,

jis su abiem draugais važiavo į Naujosios Akmenės girininkiją, pakeliui

norėdamas apžiūrėti vieną pasodinto miško masyvą (I t., b. l. 42), ir tuo metu

įvyko eismo įvykis. Atliekant ikiteisminį tyrimą, pareiškėjas paaiškino, kad

jis ruošėsi važiuoti į Naująją Akmenę, o pakeliui pasuko apžiūrėti dar vieno

apsodinto ploto (ikiteisminio tyrimo byla, b. l. 121-122). Teismas pažymėjo,

kad teismo posėdžio metu pareiškėjas negalėjo nurodyti, kuria kryptimi jis

ketino važiuoti bei kur esantį miško plotą ruošėsi apžiūrėti iki eismo įvykio.

Teismas vertino, kad pareiškėjo paaiškinimai dėl eismo įvykio aplinkybių

nenuoseklūs. Be to, pažymėjo, kad pareiškėjo paaiškinimų nepatvirtino jokie

byloje surinkti įrodymai. Tiriant nelaimingą atsitikimą darbe paaiškinimus davę

asmenys nežinojo nelaimingo atsitikimo aplinkybių, nes įvykiuose nedalyvavo (I t.,

b. l. 43-44). Tiesioginiai įvykių liudytojai buvo tik V. K. ir B. A.,

kurie dalyvavo traukiant įklimpusį automobilį bei važiavo kartu su pareiškėju,

automobilį ištraukus. Pareiškėjas pats patvirtino šią aplinkybę. V. K. ir

B. A. ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų užfiksuotuose

parodymuose nuosekliai parodė, jog M. Š. už pagalbą su traktoriumi ištraukiant įklimpusį

automobilį, paprašė nupirkti alaus. Todėl pareiškėjas ir minėti liudytojai

nutarė, kad jie spės Naujojoje Akmenėje nupirkti alų ir grįžti atgal, kol

traktorininkas apsisuks ir pradės važiuoti į Vegerius. V. K., B. A. sėdo

į pareiškėjo vairuojamą automobilį ir trise išvažiavo į Naująją Akmenę, kur

parduotuvėje „Svaras“ nupirko alaus ir Vegerių kryptimi važiavo atgal keliu

Naujoji Akmenė –Vegeriai. Tuomet įvyko eismo įvykis – automobilis slydo ir

vertėsi. Dėl pareiškėjo atstovės teiginio, kad nebuvo pagrindo remtis V. K. ir

B. A. parodymais, nes jie buvo apklausti būdami neblaivūs,

teismas pažymėjo, kad iš ikiteisminio tyrimo bylos duomenų nustatyta, jog

liudytojas V. K. buvo apklaustas iš karto po eismo įvykio ir dar

kartą 2010 m. spalio 28 d., o liudytojas B. A. buvo apklaustas

2010 m. spalio 28 d. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų,

jog 2010 m. spalio 28 d. apklausiant liudytojus, jie buvo

neblaivūs. Visose apklausose liudytojai parodė tas pačias eismo įvykio

aplinkybes. Liudytojų parodymai nuoseklūs, liudytojo B. A. parodymai patikrinti

vietoje ir užfiksuoti 2010 m. lapkričio 5 d. liudytojo parodymų

patikrinimo vietoje protokole (ikiteisminio tyrimo byla, b. l. 124-127,

129-130, 131-138). Be to, siekiant ikiteisminio tyrimo byloje išvadą

teikiantiems specialistams pateikti visus tyrimui reikšmingus duomenis, tyrėja,

vadovaudamasi liudytojų V. K. bei B. A. parodymais, patikrino pareiškėjo vairuojamo

automobilio kelionės maršrutą prieš eismo įvykį bei jį išmatavo. Tyrėja

nustatė, kad kelio atkarpa nuo tos vietos, kur buvo įklimpęs automobilis, iki

Naujojoje Akmenėje esančios „Svaro“ parduotuvės bei atgal iš Naujosios Akmenės

Vegerių kryptimi iki vietos, kur įvyko eismo įvykis, yra 13,7 km (ikiteisminio

tyrimo byla, b. l. 103-104). Tas pačias aplinkybes iš dalies patvirtino ir

eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, schema, Lietuvos teismo ekspertizės

centro Šiaulių skyriaus specialisto išvados (ikiteisminio tyrimo byla, b. l.

6-24, 82-84, 89-95, 107-111). Ta aplinkybė, jog po eismo įvykio apžiūrint

įvykio vietą nebuvo užfiksuota, jog automobilyje buvo vežamas alus, nepaneigė

kitų ikiteisminio tyrimo byloje įstatymų nustatyta tvarka surinktų ir

užfiksuotų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo po automobilio ištraukimo iki

eismo įvykio nuvažiuotą maršrutą bei šios kelionės tikslą. Ikiteisminio tyrimo

pareigūnų tikslas nebuvo nustatyti, ką vežė pareiškėjas ar su juo važiavę

asmenys. Be to, automobilis vertėsi, pats pareiškėjas buvo rastas ne

automobilyje, o eismo įvykio vietos apžiūra vyko prieblandoje, todėl vežamas

alus galėjo iškristi iš automobilio ir pan. Šiuo aspektu tyrimas nebuvo

atliejamas. Įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, teismas nusprendė, kad

atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimuose nurodytą pagrindą

pripažinti pareiškėjui įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe nedraudiminiu įvykiu

dėl to, jog eismo įvykis įvyko ne dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą, darbą,

už kurį mokamas darbo užmokestis, patvirtino tiriant nelaimingą atsitikimą

darbe surinktų įrodymų visuma, todėl teismas konstatavo, kad atsakovo ir

trečiojo suinteresuoto asmens sprendimai yra teisėti bei pagrįsti todėl juos

naikinti nėra pagrindo.

Teismas konstatavo, kad atsakovo Sprendimo Nr.

SDR-95 skundžiama dalimi bei jai pritarusiu trečiojo suinteresuoto asmens Sprendimu

Nr. (11.1)I-3921 pareiškėjui įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe

buvo pripažintas nedraudiminiu įvykiu ir kitu pagrindu, t. y. pagal NADPL

socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nustatantį

draudiminiu įvykiu nepripažinimo

nelaimingo atsitikimo darbe atvejį, kai apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos,

kurioje ikiteisminio tyrimo institucija nustatė, kad ši veika yra susijusi su

administraciniu teisės pažeidimu. Teismas pažymėjo, kad taikant NADPL

socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nėra sprendžiamas

apdraustojo asmens baudžiamosios ar administracinės atsakomybės klausimas,

tačiau dėl itin griežtų nedraudiminio įvykio pripažinimo pasekmių (socialinių

garantijų praradimo) minėtoje įstatymo normoje numatytas nedraudiminis įvykis

gali būti pripažintas tik tais atvejais, kai yra pašalintos visos abejonės, jog

apdraustasis nukentėjo darydamas

nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą. LVAT praktikoje,

aiškinant NADPL socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte

numatyto nedraudiminio įvykio sąlygų buvimą, laikomasi pozicijos, kad „

<...> įstatymas nustato kelių esminių sąlygų būtinąją sutaptį tam, kad

nelaimingas atsitikimas nebūtų pripažintas draudiminiu: pirma, nukentėjusio

asmens veika turi būti priežastiniame ryšyje su įvykio pasekmėmis(„nukentėjo

dėl savo veikos“); antra, nukentėjusio asmens veika turi turėti nusikaltimo ar

administracinio teisės pažeidimo požymių, trečia, tokį teisinį veikos

kvalifikavimą turi pagrįsti kompetentingų institucijų (teismo arba ikiteisminio

tyrimo institucijos) sprendimai“ (LVAT 2006 m. gruodžio 18 d.

sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-2215/2006). Administracinis

teisės pažeidimas susideda iš objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos.

Vien objektyviųjų požymių (pvz., nustatyto greičio viršijimo) buvimas nėra

pakankamas konstatuoti, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas.

Pirmiausia, gali būti, kad asmens veikoje nėra kaltės ar kitų subjektyviųjų

požymių (pvz., greičio viršijimą lėmė ne nuo vairuotojo valios priklausančios

aplinkybės). Antra, gali būti, kad egzistuoja aplinkybės šalinančios atsakomybę

(pvz., būtinasis reikalingumas ir pan.). Tik neabejotinai nustačius

administracinio teisės pažeidimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumą,

nesant aplinkybių, šalinančių atsakomybę, galima teigti, kad asmens veika yra

susijusi su administraciniu teisės pažeidimu (LVAT 2008 m. kovo 28 d.

nutartis administracinėje byloje Nr. A556-601/2008).

Iš Akmenės rajono apylinkės prokuratūros

vyriausiojo prokuroro 2011 m. kovo 31 d. nutarimo nutraukti

ikiteisminį tyrimą turinio teismas nustatė, kad šiame nutarime yra duomenys,

jog pareiškėjas, vairuodamas Urėdijai priklausantį automobilį Mitsubishi L 200,

valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo orientaciniu, ne mažesniu

kaip 73 km/h greičiu keliu Naujoji Akmenė – Vegeriai, Vegerių kryptimi.

Pareiškėjui pravažiavus kelio vingį ir artėjant link 2-ojo km. 109 m, jo

vairuojamas automobilis išslydo į priešpriešinio eismo juostą, o pravažiavęs

kilometrinį stulpelį 9/2, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į dešinę

pusę, automobilio priekinės dalies dešinės pusės apačia atsitrenkė į dirvožemio

paviršių ir įgavo vertimosi judesį per kairįjį šoną. Automobilis, judėdamas

Vegerių kryptimi, atliko ne mažiau nei 1 pilną apsivertimą, dėl ko pareiškėjas

buvo sunkiai sužalotas. Iš šio nutarimo turinio teismas taip pat nustatė, kad

Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto 2010 m.

lapkričio 12 d išvadoje Nr. 11Š-260(10) konstatuota, jog

pareiškėjas, pasirinkdamas važiavimo greitį, atsižvelgiant į važiavimo sąlygas,

vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, turėjo techninę galimybę

išvengti eismo įvykio, o Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus

2011 m. vasario 17 d. specialisto išvadoje

Nr. 11Š-262/280(10) nustatyta, kad eismo įvykio situacijoje pareiškėjas

važiavo didesniu nei leistinu 70 km/h greičiu keliuose be asfalto ar betono

dangos, taip pat atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir

transporto priemonės būklę, nepasirinko tokio greičio, kad suvaldytų vairuojamą

transporto priemonę bei nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir tai

techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Šioje

situacijoje pareiškėjas privalėjo važiuoti ne didesniu nei leistinu 70 km/h

greičiu keliuose be asfalto dangos ar betono dangos, taip pat atsižvelgdamas į

važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę,

pasirinkti mažesnį važiavimo greitį, kad automobilis neprarastų tiesialinijinio

važiavimo stabilumo. Teismas pažymėjo, kad iš ikiteisminio tyrimo bylos

medžiagos, joje priimto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, nustatyta, jog

važiuodamas ne mažiau kaip 73 km/h greičiu, pareiškėjas pažeidė Kelių eismo

taisyklių 133 punktą, reglamentuojantį, jog vairuotojas privalo važiuoti

neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi

atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto

priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą,

kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos

kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl

susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Taip pat pareiškėjas

pažeidė Kelių eismo taisyklių 136.5 punktą, reglamentuojantį, kad lengvaisiais

automobiliais ir krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji

masė ne didesnė kaip 3,5 t su priekabomis, automagistralėse, greitkeliuose ir

keliuose su asfalto ar betono danga galima važiuoti ne didesniu kaip 90 km/h

greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu. Iš ikiteisminio

tyrimo bylos ir joje priimto ikiteisminio tyrimo institucijos sprendimo,

kuriuose išsamiai aptartos ėsimo eismo įvykio kilimo objektyviosios ir

subjektyviosios sąlygos, bei priežastys ir konstatuota, kad automobilio

techninė būklė neturėjo įtakos ėsimo įvykiui, teismas nustatė, kad eismo

įvykio kilimą lėmė būtent pareiškėjo Kelių eismo taisyklių nesilaikymas, t. y.

paties pareiškėjo veika, o ne kokios nors kitos sąlygos ar aplinkybės. Todėl

teismas priėjo prie išvadų, kad esant duomenų, jog pareiškėjo veika yra susijusi

su administraciniu teisės pažeidimu ir administracinio teisės pažeidimo

požymiai konstatuoti ikiteisminio tyrimo institucijos dokumentuose, atsakovas

pagrįstai pareiškėjui įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe pripažino

nedraudiminiu (LVAT 2009 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje

byloje Nr. A63-286/2009). Skundžiamu Sprendimu Nr.(11.1)I-3921

trečiasis suinteresuotas asmuo, įstatymų nustatyta bylos išankstinio

nagrinėjimo ne per teismą tvarka nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl atsakovo Sprendimo

Nr. SDR-95, pritarė atsakovo sprendimui pripažinti pareiškėjui įvykusį

nelaimingą atsitikimą darbe nedraudiminiu įvykiu NADPL socialinio draudimo

įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

Remdamasi išdėstytais argumentais,

teismas nusprendė, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamus sprendimus ir

įpareigoti atsakovą pareiškėjui įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti

draudiminiu įvykiu. Todėl skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str.

1 p.).

Pareiškėjui raštu atsisakius nuo

reikalavimų, pateiktų dėl anksčiau priimtų aktų, pareiškėjo prašymas dėl

atsisakymo nuo skundo dalies buvo priimtas ir ši administracinės bylos dalis

nutraukta

(ABTĮ 101,102 str.).

III. Pareiškėjas J. P. (toliau

– ir apeliantas) apeliaciniu skundu (II t., b. l. 95-99) prašo panaikinti

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m.

lapkričio 20 d. sprendimą dalyje dėl pareiškėjo neatsisakytų skundo

reikalavimų išsprendimo ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais,

kad pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes įvertino nevisapusiškai ir

neobjektyviai, netinkamai laikė ir aiškino teisės aktus ir priėmė neteisėtą bei

nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo

sprendimo dalimi, kuria paliko galioti skundžiamus aktus, kuriais pareiškėjui

įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas nedraudiminiu

vadovaujantis NADPL socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, apeliantas

teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi vien

tik liudytojų V. K. ir B. A. parodymais,

duotais ikiteisminio tyrimo metu. Teismas turėjo vertinti kritiškai jų

parodymus, nes minėti asmenys 2010 m. spalio 25 d. buvo apklausti liudytojais neblaivūs

(B. A. nustatytas 1,48 promilių, o V. K. 1,13

promilių girtumas), arba pats apklausti šiuos asmenis liudytojais, tačiau to

nepadarė. Pareiškėjas eismo įvykio metu buvo blaivus. Duodamas parodymus

ikiteisminio tyrimo pareigūnui bei skunde teismui nuosekliai išdėstė aplinkybes,

kokias darbines užduotis atliko 2010 m. spalio 25 d. ir kokią

darbinę užduotį vykdant įvyko nelaimingas atsitikimas, tačiau teismas į jo

parodymus neatsižvelgė. Teismas atmetė ir kitas svarbias aplinkybes:

automobilyje nebuvo rasta alaus butelių, buvo rasti du darbo dokumentų segtuvai.

Apeliantas atkreipia dėmesį į šiuos dokumentus ir teigia, kad nelaimingas

atsitikimas įvyko jam vykstant apžiūrėti ir įvertinti 2010 m. pavasarį

apsodintus miško plotus. 2010 m. spalio 26 d. apie 11.30 val.

t. y. šviesiu paros metu, buvo atlikta papildoma įvykio vietos apžiūra,

kurios metu nebuvo rasta jokių pirkinių.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo

sprendimo dalimi, kuria teismas paliko galioti skundžiamus aktus, kuriais

pareiškėjui įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas nedraudiminiu

pagal NADPL socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu,

apeliantas teigia, kad, pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos

aplinkybes nukrypo nuo LVAT formuojamos praktikos ir netinkamai aiškino teisės

aktus. LVAT praktikoje aiškinant NADPL socialinio draudimo įstatymo 7

straipsnio 2 dalies 2 punktą laikomasi pozicijos, kad įstatymas nustato kelių

sąlygų sutaptį tam, kad nelaimingas atsitikimas nebūtų pripažintas draudiminiu

įvykiu: 1) nukentėjusio veika turi būti priežastiniame ryšyje su įvykio

pasekmėmis; 2) nukentėjusio veika turi turėti nusikaltimo arba

administracinio teisės pažeidimo požymių; 3) tokį teisinį kvalifikavimą

kompetentingų institucijų sprendimai (LVAT 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimas

administracinėje byloje Nr. A556-601/2008; 2011 m. kovo 7 d.

nutartis administracinėje byloje Nr. A502-676/2011). Apeliantas

teigia, kad jo atveju nėra šių sąlygų visumos. Akmenės rajono apylinkės

prokuratūros 2011 m. kovo 31 d. nutarime, kuris yra

įsigaliojęs, yra konstatuota, kad pareiškėjas nepadarė veikos, turinčios

nusikaltimo, ar baudžiamojo nusižengimo požymių, t. y. kad ko veiksmai

nėra priežastiniu ryšiu susiję BK 281 straipsnio 1 dalyje nurodytais

padariniais. Už 2010 m. spalio 25 d. kelių eismo įvykį

apeliantas nebuvo baustas administracine tvarka. Minėtame prokuratūros nutarime

nutraukiant ikiteisminį tyrimą yra nurodyta, kad <...šie

kelių eismo pažeidimai vertintini administracine tvarka. >, tačiau

nėra nurodyta, kokį administracinį teisės pažeidimą pareiškėjas galėjo

padaryti, nenustatyti ir tokio pažeidimo būtinieji požymiai.

Atsakovas VSDFV Mažeikių skyrius atsiliepime į

apeliacinį skunda nurodo, su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti,

o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m.

lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą (II t., b. l. 112-113).

Nesutikdamas su apeliaciniu skundu, atsakovas

teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai,

nustatė ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes. Atsakovas sutinka su

pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais dėl faktinių aplinkybių

vertinimo ir pažymi, kad tik tie nelaimingi atsitikimai, kurie įvyksta dirbant

darbo sutartimi sulygtą darbą (vykdant darbines funkcijas ar kitus draudėjo

pavestus su jo vykdoma veikla susijusius darbus draudėjo naudai) už kurį

mokamas darbo užmokestis bei yra įvykę nustatytu darbo laiku, pripažįstami

draudiminiais. Nors apeliantas vyko tarnybiniu automobiliu, tačiau nelaimingas

atsitikimas įvyko ne dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą, už kurį mokamas

darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų

atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos, todėl apeliantui įvykęs

nelaimingas atsitikimas darbe NADPL socialinio

draudimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies

pagrindu pagrįstai nepripažintas draudiminiu įvykiu.

Remiantis Akmenės rajono apylinkės

prokuratūros 2011 m.

kovo 31 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, apelianto

vairuojamo automobilio techninė būklė neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Apeliantas

pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punktą, reglamentuojantį, kad vairuotojas

privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Lietuvos teismo ekspertizės

centro Šiaulių skyriaus 2011 m. vasario 17 d. specialisto išvadoje

nurodyta, jog šioje eismo situacijoje automobilio Mitsubishi L 200 vairuotojas

turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio. Tai, jog ikiteisminis tyrimas

dėl eismo įvykio nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar

baudžiamojo nusižengimo požymių, nepaneigia to fakto, jog apeliantas nukentėjo

dėl savo veikos susijusios su administraciniu teisės pažeidimu. Iš Telšių AVPK

Mažeikių rajono policijos komisariato 2012 m. rugpjūčio 29 d.

informacijos matyti, kad pareiškėjas buvo kviečiamas atvykti dėl

administracinio poveikio priemonių taikymo, tačiau į policijos komisariatą

atvykęs jo tėvas pranešė, kad pareiškėjas neatvyks, nes minėtą Akmenės rajono

apylinkės prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Urėdija apskundė.

Iš minėto rašto matyti, kad Urėdijos skundą sprendė Šiaulių apygardos

prokuratūra, taip pat ikiteisminio tyrimo teisėjai. Mažeikių rajono policijos

komisariatas daugiau jokios informacijos negavo ir dėl šios priežasties

nepritaikė apeliantui administracinio poveikių priemonių. Ikiteisminio tyrimo

institucijų nepakankamas bendradarbiavimas negali būti atsakomybės išvengimo

priežastimi, be to NADPL socialinio draudimo įstatymo

7 straipsnio 2

dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, kad nelaimingu atsitikimu darbe

nepripažįstami įvykiai, kurie įvyko nukentėjusiajam darant veiką, susijusią su

administracinės teisės pažeidimu. Teisės aktų nuostatos nereikalauja nubausti

pažeidėją administracine nuobauda, o tik nustato įvykio aplinkybes, kurioms

esant įvykis pripažįstamas nedraudiminiu. Atsakovas pažymi, kad jis sutinka su

teismo motyvais, jog nutarimas yra pakankamas ikiteisminio tyrimo institucijos

procesinis sprendimas, kuriame nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo požymiai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV

atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, Panevėžio

apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti

nepakeistą (II t., b. l. 120-121). Atsiliepime pritaria atsakovo

atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl apeliantui įvykusio

sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu.

Pareiškėjas patikslintu skundu prašė panaikinti VSDFV Mažeikių skyriaus 2012 m. kovo

14 d. sprendimą Nr. SDR-95, kuriuo nuspręsta pareiškėjui 2010 m. spalio 25

d. įvykusį sunkų nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti nedraudiminiu įvykiu,

taip pat VSDFV 2013 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. (11.1)I-3921, kuriuo

VSDFV, išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka išnagrinėjusi

pareiškėjo skundą, VSDFV Mažeikių skyriaus 2012 m. kovo 14 d. sprendimą

Nr. SDR-95 paliko nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti VSDFV

Mažeikių skyrių pripažinti 2010 m. spalio 25 d. jam įvykusį sunkų nelaimingą

atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą

atmetė. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios

instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė teisės

normas, t. y. NADPL socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį ir 7

straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Prieš pasisakydama dėl apeliacine tvarka

tikrinamos bylos esmės, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byla

nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, pirmiausia pasisako dėl apelianto prašymo

prijungti ir ištirti apeliacinės instancijos teismui pateiktus įrodymus: V. Š. individualios įmonės 2012 m.

sausio 17 d. paaiškinimą dėl automobilio Mitsubishi L 200, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimų (atsakymą į Urėdijos 2012 m.

sausio 6 d. raštą); UAB „Enima“ 2012 m. sausio 6 d. pažymą (atsakymą į

Urėdijos 2011 m. gruodžio 30 d. prašymą) (II t., b. l. 73-77); įveistų želdinių

ir žėlinių projektų sąrašą (2010 m.); 2009 liepos 27 d. patvirtintą miško

želdinimo ir miško apsaugos inžinieriaus pareigybinę instrukciją (II t., b. l.

101-103); Urėdijos Naujosios Akmenės girininkijos girininko V. L. 2014 m. liepos 25 d. paaiškinimą

Urėdijai.

ABTĮ 138 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog

nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami

tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių

tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo

vėliau. Teisėjų kolegija nenustatė šios įstatymo normos taikymo sąlygų, todėl apelianto

prašymo dėl įrodymų prijungimo ir tyrimo netenkina. 2009 m. liepos 27 d.

patvirtintą miško želdinimo ir miško apsaugos inžinieriaus pareigybinę instrukciją

pareiškėjas pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs (II t., b. l. 54-55).

Teisėjų kolegija, nevertindama pareiškėjo pateiktų ir prašomų prijungti

Urėdijos susirašinėjimo su V. Š. individualia įmone ir UAB „Enima“ dokumentų, taip pat įveistų želdinių

ir žėlinių projektų sąrašo (2010 m.) įrodymų leistinumo ir sąsajumo su

nagrinėjamu ginču aspektais, šių raštų neprijungia atsižvelgdama į jų

surašymo datas (2010 m. – 2012 m. sausio mėn.) ir byloje vykusio

proceso eigą. Pareiškėjas pirmąjį skundą teismui šioje byloje padavė 2012 m.

kovo 30 d. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo 2013

m. lapkričio 20 d. sprendimo, priimto išnagrinėjus bylą iš naujo. Per šį

procesą pareiškėjas, be kita ko, atstovaujamas advokato, turėjo pakankamai

laiko ir procesinių galimybių pateikti pirmosios instancijos teismui įrodymus,

kurie jo, manymu, yra susiję su 2010 m. spalio 25 d. nelaimingu atsitikimu,

taip pat prašymus dėl asmenų, kurių parodymai galėtų turėti reikšmės bylai,

apklausos liudytojais. Dėl išvardytų priežasčių teisėjų kolegija neprijungia

girininko V. L. 2014 m. liepos 25 d. paaiškinimo

Urėdijai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 136

straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo

nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

Teisėjų kolegija patikrino bylą, be kita ko, atsižvelgdama į šiuos įstatymo

reikalavimus

VSDFV Mažeikių skyriaus 2012 m. kovo 14 d.

sprendime Nr. SDR-95 nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis NADPL socialinio

draudimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu

bei NADPL išmokų nuostatų 12 ir 13.2 punktais. VSDFV 2013 m. birželio 10 d.

sprendimas Nr. (11.1)I-3921 pagrįstas NADPL socialinio draudimo įstatymo 6

straipsnio 1 dalimi, 7 straipsnio 1 dalimi ir 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

Spręsdamas pareiškėjo iškeltą administracinį ginčą,

pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar atsakovas pagrįstai nustatė,

jog J. P. 2010 m. spalio 25 d. įvykęs sunkus nelaimingas atsitikimas

darbe yra nedraudiminis įvykis.

Pagal nelaimingų atsitikimų darbe

ir profesinių ligų įstatyme (bylai aktuali 2009 m. gruodžio 22 įstatymo Nr. XI-640

redakcija) 3 straipsnyje pateiktas sąvokas nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo

įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu

atsitikimu darbe, kurio padarinys – darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina).

Nelaimingų atsitikimų darbe

tyrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos

įstatymas (toliau – ir Saugos ir sveikatos įstatymas). Šio įstatymo

(bylai aktuali 2010 m. gegužės 11 d. įstatymo Nr. XI-802 redakcija) 44

straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visi nelaimingi atsitikimai darbe privalo būti ištirti, tyrimo rezultatai surašyti nustatytos

formos dokumentuose ir užregistruoti

Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka. Šio straipsnio 4 dalis reglamentuoja,

kad sunkius nelaimingus atsitikimus darbe tiria Valstybinė darbo inspekcija,

dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai.

Tirdama nelaimingą atsitikimą darbe, Valstybinė darbo inspekcija nustato

nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir priežastis. To paties straipsnio 5

dalyje nurodyta, kad darbo inspektoriaus surašytas nelaimingo atsitikimo darbe

aktas kartu su jo priedais Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos

nuostatų nustatyta tvarka išsiunčiamas atitinkamoms institucijoms ir

nukentėjusiajam arba jo šeimai. Pagal Saugos ir sveikatos įstatymo 45 straipsnio 1 dalį bei šio įstatymo nuostatas

įgyvendinančių Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (bylai

aktuali Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. 1559 redakcija)

53.4 punktą, tyręs nelaimingą atsitikimą darbe Valstybinės darbo inspekcijos

inspektorius sunkių ar mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe N-1 ar N-2 formos

aktus ir tyrimo dokumentų patvirtintas kopijas ir tyrimo medžiagą turi įteikia

(išsiųsti) draudimo įstaigai (įstaigoms), kurioje (kuriose) nukentėjusysis

apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.

Byloje nustatyta, kad dėl

pareiškėjui įvykusio sunkaus nelaimingo atsitikimo atsakovas gavo Valstybinės

darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektoriaus 2011 m. balandžio 7 d.

nelaimingo atsitikimo darbe aktą (forma N-1) su priedais (tyrimo medžiaga).

Šiame akte, ištyrus nelaimingo atsitikimo aplinkybes, pateiktos išvados, kad

sunkus nelaimingas atsitikimas įvyko 2010 m. spalio 25 d. 17.30 val. kelyje, J. P., Urėdijos miško želdinimo ir

apsaugos inžinieriui, kurio darbo pamainos trukmė nuo 8.00 iki 17.00 val.,

vykdant mišku apsodintų plotų apžiūros užduotį, naudojant įmonės suteiktą

transportą; nelaimingo atsitikimo priežastis – Kelių eismo taisyklių pažeidimas,

kai jas pažeidė pats nukentėjusysis. Aprašant nelaimingo atsitikimo aplinkybes

akte nurodyta, kad J.

P. pagal

susitarimą su Akmenės girininkijos girininko pavaduotoju A. R. turėjo iki 17 val. sugrįžti į girininkiją

aptarti apžiūros rezultatų, kad daugiau nei 2 valandas sugaišo ištraukiant

miško kelyje įklimpusį tarnybinį automobilį, jį ištraukus (padėjo du asmenys,

po to trečias asmuo, atvykęs su traktoriumi) važiavo į girininkiją, pakeliui

jo vairuojamas automobilis nuslydo nuo kelio bei apsivertė.

Minėtas nelaimingo atsitikimo

darbe aktas yra dokumentas, kuris NADPL socialinio draudimo įstatymo 3

straipsnio 11 dalyje apibrėžtos nelaimingo atsitikimo darbe sąvokos prasme reiškia, jog buvo

atlikta specialiuosiuose teisės aktuose, t.y. Saugos ir sveikatos įstatyme bei Nelaimingų atsitikimų darbe

tyrimo ir apskaitos nuostatuose, numatyta įvykio darbe tyrimo procedūra ir ištirtas įvykis pripažintas sunkiu nelaimingu

atsitikimu darbe.

NADPL socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnis

nustato nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo draudiminiais įvykiais sąlygas.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudiminiais

įvykiais pripažįstami nelaimingų atsitikimų

darbe socialiniu draudimu apdraustiems asmenims, nurodytiems 4

straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, įvykę nelaimingi atsitikimai darbe arba

nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvyko esant

visoms šioms sąlygoms: 1) dirbant draudėjo nustatytu darbo laiku, o jeigu

darbuotojui darbo laikas draudėjo nėra nustatytas, tai draudėjo nustatytu darbo

laiku, taip pat atskiru draudėjo nurodymu paskirtu dirbti laiku bei dirbant

tarnybinių komandiruočių laiku; 2) dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą

(įskaitant ir darbo vietos parengimą bei sutvarkymą), taip pat atliekant kitus

draudėjo pavestus su jo vykdoma veikla susijusius darbus draudėjo naudai arba

atliekant viešojo administravimo funkcijas; 3) dirbant

darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi būti

mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos.

Be to,

NADPL socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad

draudiminiais įvykiais taip pat pripažįstami 4 straipsnyje nurodytiems

apdraustiesiems įvykę nelaimingi atsitikimai, kuriuos ištyrus nustatoma, kad

jie įvykę šiais atvejais: 1) papildomų, specialių pertraukų ar pertraukų

pailsėti ir pavalgyti metu, kai darbuotojas yra darbo vietoje, įmonės patalpose

ar jos teritorijoje; 2) pakeliui į darbą ar iš darbo; 3) kai įspėjimo apie

darbo sutarties nutraukimą laikotarpiu (pagal Darbo kodekso 130 straipsnio 3

dalį) darbuotojas ieško naujo darbo; 4) apdraustiesiems atliekant įstatymų

nustatytas valstybines, visuomenines ar piliečio pareigas, kai už tą laiką

mokamas darbo užmokestis arba atitinkama kompensacija, nuo kurių mokamos arba

turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4

straipsnio, kuris nustato kokie asmenys yra draudžiami nelaimingų atsitikimų

darbe socialiniu draudimu, 1 dalies 1 punktą nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu privalomai

draudžiami, be kita ko, asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis. Apeliantas

nelaimingo atsitikimo metu pagal 2009 m. liepos 27 d. sudarytą darbo sutartį

buvo darbo teisiniuose santykiuose su VĮ Mažeikių miškų urėdija, dirbo miško

apželdinimo ir apsaugos inžinieriumi, t. y. buvo apdraustasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4

straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme.

NADPL socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnis

nustato kokiais atvejais nelaimingi atsitikimai darbe nepripažįstami

draudiminiais įvykiais. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudiminiais

įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš

darbo arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie

neatitinka šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytų sąlygų. To paties straipsnio 2 dalis nustato atvejus, kad draudiminiais įvykiais

taip pat nepripažįstami nelaimingi

atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos ūmios

profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitinka šio Įstatymo 6

straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau jie įvykę esant bent vienai iš

aplinkybių, nurodytų NADPL socialinio

draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies

2-6 punktuose. Taigi NADPL socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2

dalies 2-6 punktuose įstatymų leidėjas įtvirtino išimtis, kuriais

atvejais nelaimingas atsitikimas darbe negali būti pripažintas draudiminiu

įvykiu, nors ištyrus nustatoma, kad jis atitinka šio Įstatymo 6 straipsnyje

nustatytas sąlygas. NADPL socialinio draudimo

įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta nelaimingo atsitikimu darbe, kuris atitinka šio Įstatymo 6

straipsnyje nustatytas sąlygas, pripažinimo draudiminiu įvykiu išimtis –

apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija

arba teismas nustatė nusikalstamos veikos požymius arba kad ši veika yra

susijusi su administraciniu teisės pažeidimu, išskyrus darbo saugos ar darbo

higienos norminių teisės aktų pažeidimus.

NADPL socialinio draudimo įstatymas sprendimų dėl

nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo draudiminiais įvykiais procedūros

nereglamentuoja, tik nustato bendrąsias taisykles. Šio įstatymo 6 straipsnio 6

dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į

darbą ar iš darbo ir profesinių ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais,

remdamiesi nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo bei

profesinių ligų aplinkybių ištyrimo ir patvirtinimo dokumentais, taip

pat dėl išmokų nukentėjusiesiems skyrimo ir mokėjimo priima Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo

Įstatymu, Vyriausybės nutarimu tvirtinamais Nelaimingų atsitikimų darbe ir

profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais ir kitais teisės aktais.

NADPL socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio nuostatos perkeltos į

NADPL išmokų nuostatų 7-11 punktus, o šio įstatymo 7 straipsnio dalies

nuostatos – į NADPL išmokų nuostatų 12-13 punktus.

Nelaimingo atsitikimo pripažinimo draudiminiu įvykiu

procedūrinius klausimus reglamentuoja Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių

ligų socialinio draudimo išmokų nuostatai (ginčo sprendimų priėmimo metu

galiojo Vyriausybės 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 1504 redakcija).

NADPL išmokų nuostatų 22 punkte nustatyta, kad nagrinėdamas nelaimingų

atsitikimų darbe pripažinimo draudiminiais įvykiais klausimą, Fondo valdybos

teritorinis skyrius pagal nelaimingo atsitikimo darbe ir profesinės ligos

patvirtinimo aktus ir kartu gautus dokumentus vertina įvykio aplinkybes, laiką,

vietą, asmens kreipimosi į gydymo įstaigą laiką. Kilus neaiškumui ar esant

būtinybei gali būti pareikalauta papildomų dokumentų. Šių Nuostatų 24 punktas

reglamentuoja, kad nagrinėjant nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos

pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimą, vadovaujamasi nelaimingo atsitikimo

darbe tyrimo aktu (forma N-1 ar N-2) ar profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo

aktu, taip pat vertinami prie aktų pridėti ar papildomai gauti kiti dokumentai,

kurie išvardyti 24.1-24.13 papunkčiuose: darbo laiko apskaitos žiniaraštis;

darbo sutartis ar įsakymas dėl priėmimo į valstybės tarnybą ir panašiai;

pareiginė instrukcija (pareigybės aprašymas); įsakymas dėl komandiruotės;

įvykio schema; liudytojų paaiškinimai apie nelaimingo atsitikimo darbe ar

profesinės ligos priežastis ir aplinkybes; pažyma apie traumos sunkumą;

dokumentai (gydytojų išvados, tyrimų rezultatai, pažymos), kuriuose yra išvados

dėl nukentėjusiojo neblaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų medžiagų;

teismo sprendimai, nuosprendžiai ir kiti dokumentai, gauti iš teisėsaugos

institucijų ir administracinius teisės pažeidimus tiriančių institucijų; darbo

sąlygų higieninė charakteristika, darbo aplinkos kenksmingų veiksnių matavimo

rezultatų ir darbo sąlygų higieninio įvertinimo dokumentai; Centrinės darbo

medicinos ekspertų komisijos išvada; atitinkamos sveikatos priežiūros įstaigos

darbo medicinos specialistų tyrimo ar ekspertizės išvada; kiti dokumentai,

kuriose yra duomenų apie nelaimingą atsitikimą darbe, susirgimą profesine liga

arba mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežastį.

Pagal NADPL socialinio draudimo įstatymo 6

straipsnio 6 dalies ir NADPL išmokų nuostatų 22, 24 punktais nustatytą teisinį

reguliavimą nelaimingo atsitikimo darbe aktas yra išskirtas kaip dokumentas,

kuriuo Fondo valdybos teritorinis skyrius, atlikdamas nelaimingo atsitikimo

tyrimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu procedūrą, turi vadovautis

kiekvienu atveju. Tokiu teisniu reguliavimu pabrėžta, kad priimant sprendimą

dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu turi būti

atsižvelgiama į kompetentingos institucijos, kuriai įstatymų leidėjo suteikti

įgaliojimai ištirti ir įvertinti įvykio darbe aplinkybes ir priežastis bei

pateikti išvadas šiais klausimais išvadas (Valstybinės darbo inspekcijos),

priimtu sprendimu. Akto priedai ir kiti NADPL išmokų nuostatų 24 punkte

išvardyti dokumentai, tarp jų teismo sprendimai, nuosprendžiai ir kiti

dokumentai, gauti iš teisėsaugos institucijų ir administracinius teisės

pažeidimus tiriančių institucijų (NADPL išmokų nuostatų 24.9 p.), yra papildoma

informacija, kurią priimdamas sprendimą turi vertinti Fondo valdybos

teritorinis skyrius.

Pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės

pagrįstai nurodė, kad Fondo valdybos teritorinis skyrius turi vertinti

dokumentų visumą, tačiau nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo

sprendimo argumentais, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą Nr. SDR-95

įvertino dokumentų visumą (NADPL išmokų nuostatų 22 ir 24 punktai). Iš

Sprendimo Nr. SDR-95 turinio matyti, kad jis priimtas atsižvelgiant tik į

Akmenės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2011 m.

kovo 31 d. nutarimą, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys

neskelbtini) dėl eismo įvykio. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė

dėmesio į tai, kad tarp aplinkybių, kurias nustatė Valstybinė darbo inspekcija

2011 m. balandžio 7 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte ir aplinkybių, kurios

nurodytos atsakovo Sprendime Nr. SDR-95, atsižvelgiant į minėtą prokuroro

nutarimą, yra prieštaravimų NADPL

socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies sąlygų nustatymo prasme. Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyta, kad

sunkus nelaimingas atsitikimas (eismo įvykis) 2010 m. spalio 25 d. 17.30 val.

įvyko J. P. vykdant mišku apsodintų plotų apžiūros užduotį. Nors

nukentėjusio darbo pamainos trukmė nuo

8.00 iki 17.00 val., buvo prieita prie išvadų, kad nelaimingas atsitikimas įvyko darbe, o ne pakeliui iš

darbo. Akte pažymėta, kad nukentėjusysis

daugiau nei dvi valandas sugaišo

ištraukiant miško kelyje įklimpusį tarnybinį automobilį. Atsakovo Sprendime Nr.

SDR-95, atsižvelgiant į minėtą prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį

tyrimą, nurodyta, kad J. P. nelaimingas atsitikimas darbe įvyko ne dirbant

darbo sutartyje sulygtą darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, o vežant alų M. Š.,

t. y. atliekant su darbo funkcijomis nesusijusius veiksmus.

NADPL išmokų nuostatų 27 punkte nurodyta, kad kai

Fondo valdyba ar Fondo valdybos teritorinis skyrius gauna papildomus

dokumentus ar nustato naujas įvykio aplinkybes, kurios gali turėti įtakos

nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimui draudiminiu įvykiu, jie turi teisę

Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka

kreiptis dėl papildomo ar pakartotinio ištyrimo. Pagal Nelaimingų atsitikimų

darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 5 punktą papildomas tyrimas –

tyrimas, kuris skiriamas, kad būtų surinkti papildomi duomenys, patikslintos

įvykio aplinkybės ar priežastys ir įrašai nelaimingo atsitikimo darbe akte.

Byloje nėra duomenų, kad Fondo valdybos teritorinis skyrius kreipėsi į

Valstybinę darbo inspekciją dėl 2010

m. spalio 25 d. nelaimingo atsitikimo

darbe aplinkybių papildomo tyrimo (įvykio aplinkybių ir įrašų nelaimingo

atsitikimo darbe akte patikslinimo). Valstybinės

darbo inspekcijos 2011 m. balandžio 7 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktas yra

galiojantis.

Pabrėžtina, kad onus probandi (įrodinėjimo

pareiga) dėl NADPL socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio nuostatų taikymo

tenka subjektui, kuriam, suteikta kompetencija priimti sprendimą dėl

nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo nedraudiminiu įvykiu, t. y.

atsakovui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą

akcentuota, kad NADPL socialinio draudimo įstatymo paskirtis, išimtinis

nedraudiminių įvykių pobūdis, itin griežtos nelaimingo atsitikimo darbe

pripažinimo nedraudiminiu įvykiu pasekmės nukentėjusiajam (socialinių garantijų

praradimas), lemia, kad nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimui nedraudiminiu

įvykiu keliami itin aukšti įrodinėjimo standartai (žr., pvz., LVAT 2013 m.

lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-999/2013

ir kt.). Taip pat akcentuota, kad Fondo valdybos teritoriniai skyriai neturėtų

besąlygiškai remtis ikiteisminio tyrimo institucijų nutarimų aprašomosiomis

dalimis, bet turėtų atsižvelgti į atlikto tyrimo visapusiškumą, padarytų išvadų

pagrįstumą (žr., pvz., LVAT 2014 m. balandžio 24 d. nutartį Nr. A552-586/2014).

Nors atsakovo Sprendimas Nr. SDR-95,

atsižvelgiant į prokuratūros nutarimo

nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvus, grindžiamas

teiginiu, jog nelaimingas atsitikimas įvyko ne dirbant darbo sutartyje sulygtą

darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu ši

aplinkybė nebuvo ištirta visapusiškai (neapklaustas M. Š. ir kt.). Apeliantas

pagrįstai atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga neatsako į

klausimus, kurie reikšmingi NADPL socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio

1 dalyje nurodytų sąlygų nustatymui. Iš Sprendimo Nr. SDR-95 turinio matyti, kad Fondo valdybos teritorinis skyrius, priešingai nė nurodyta

pirmosios instancijos teismo sprendime, rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu

nevisapusiškai ištirta aplinkybe, kur ir kokiu tikslu važiavo apeliantas po to,

kai buvo ištrauktas įklimpęs jo vairuojamas tarnybinis automobilis, kurios

vertinimas prieštarauja 2011 m.

balandžio 7 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto išvadoms tuo pačiu

klausimu, o atsakovas neinicijavo nelaimingo

atsitikimo darbe aplinkybių papildomo tyrimo.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju

NADPL socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų

pripažinimo draudiminiu įvykiu sąlygų nustatymo prasme neištyrė visų bylai

reikšmingų aplinkybių, rinkdamas papildomus įrodymus (apklausdamas liudytojus

ir pan.) nepašalino abejonių kokiomis būtent aplinkybėmis įvyko eismo įvykis,

nes dviejų institucijų išvados tuo pačiu klausimu (kur ir kokiu tikslu važiavo

apeliantas eismo įvykio metu) yra skirtingos.

Iš

Sprendimo Nr. SDR-95 turinio matyti, kad atsakovas NADPL socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies prasme neneigia pripažinimo draudiminiu įvykiu

pirmosios sąlygos (dirbant draudėjo nustatytu darbo laiku, o jeigu

darbuotojui darbo laikas draudėjo nėra nustatytas, tai draudėjo nustatytu darbo

laiku, taip pat atskiru draudėjo nurodymu paskirtu dirbti laiku), tačiau

teigia, kad nėra kitų dviejų pripažinimo draudiminiu įvykiu sąlygų (dirbant

darbo sutartyje sulygtą darbą, taip pat atliekant kitus draudėjo pavestus su jo

vykdoma veikla susijusius darbus draudėjo naudai arba atliekant viešojo

administravimo funkcijas; dirbant darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis,

nuo kurio mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio

draudimo įmokos). Pažymėtina, kad byloje

nėra ginčo dėl fakto, jog pareiškėjas 2010

m. spalio 25 d. tarnybiniu

automobiliu atvyko į girininkiją, vykdydamas miško želdinimo ir apsaugos

inžinieriaus funkcijas ir kad jam priskirtas tarnybinis automobilis buvo

įklimpęs ir buvo ištrauktas padedant ne darbdaviui, o kitiems asmenims. Pirmosios

instancijos teismas bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir NADPL socialinio

draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų visumos kontekste

nenagrinėjo, ar įklimpusio miške tarnybinio automobilio ištraukimo organizavimą

ne darbdavio, o kitų asmenų pagalba, nėra pagrindo vertinti kaip darbuotojo

(pareiškėjo) veiklą draudėjo naudai.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija

konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti pagrįsta ir teisėta pirmosios

instancijos teismo sprendimo dalį dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo

nedraudiminiu įvykiu NADPL socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje

nustatytu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių

aplinkybių ir jų neištyrė visapusiškai ir objektyviai (ABTĮ 81 straipsnis), šių

aplinkybių ištyrimui būtina rinkti naujus įrodymus (apklausti liudytojus ir

pan.), todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikinama

grąžinant minėtą bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

(ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat grąžinama nagrinėti iš naujo

ir bylos dalis dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą pripažinti

nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu, nes šio (išvestinio)

reikalavimo išsprendimas priklauso nuo to, kaip bus išspręstas pagrindinis

skundo reikalavimas ištyrus visas pirmiau minėtas bylai reikšmingas

aplinkybes.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios

instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas pripažino pagrįsta ir

teisėta atsakovo Sprendimo Nr. SDR-95

ir Fondo valdybos Sprendimo Nr. (11.1)I-3921) dalis dėl nelaimingo

atsitikimo darbe nepripažinimo draudiminiu įvykiu NADPL socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2

dalies 2 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad NADPL socialinio draudimo

įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2-6 punktuose įstatymų leidėjas įtvirtino

išimtis, kuriais atvejais nelaimingas atsitikimas darbe negali būti

pripažintas draudiminiu įvykiu, nors ištyrus nustatoma, kad jis atitinka šio

Įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas. Kitaip tariant, jei ištyrus

nustatoma, kad nelaimingas atsitikimas darbe neatitinka NADPL socialinio

draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies sąlygų, toks nelaimingas atsitikimas

darbe negali būti pripažintas nedraudiminiu įvykiu vadovaujantis NADPL

socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2-6 punktais. Jei ištyrus

nustatoma, jog nelaimingas atsitikimas darbe neatitinka NADPL socialinio

draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies sąlygų, gali būti sprendžiama dėl šio

Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies taikymo.

Nagrinėjamu atveju atsakovo Sprendime Nr. SDR-95

(analogiškai ir Fondo valdybos Sprendime Nr. (11.1)I-3921)) laikomasi

pozicijos, kad pareiškėjui įvykęs sunkus nelaimingas atsitikimas darbe

neatitinka NADPL socialinio draudimo

įstatymo 6 straipsnio 1 dalies sąlygų. Priėjęs prie išvadų, kad nelaimingas

atsitikimas darbe neatitinka minėto įstatymo 6 straipsnio 1 dalies sąlygų,

atsakovas neturėjo teisinio pagrindo taikyti pareiškėjo atžvilgiu NADPL

socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų ir

pripažinti nelaimingą atsitikimą darbe nedraudiminiu įvykiu šios įstatymo

normos pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, teisingai cituodamas įstatymo

normas, klydo dėl NADPL socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2

punkto taikymo sąlygų.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą konstatuoja, kad

NADPL socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymą

pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes nebūtų galima pripažinti pagrįstu net ir

tuo atveju, jei atsakovas būtų priėjęs prie išvadų, kad pareiškėjo nelaimingas

atsitikimas darbe atitinka visas NADPL socialinio draudimo įstatymo 6

straipsnio 1 dalyje nustatytas pripažinimo draudiminiu įvykiu sąlygas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas

bylas dėl NADPL socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2

punkte numatytų nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo nedraudiminiu įvykiu

sąlygų konstatavimo laikomasi pozicijos, kad įstatymas nustato kelių esminių

sąlygų būtinąją sutaptį tam, kad nelaimingas atsitikimas nebūtų pripažintas

draudiminiu įvykiu: 1) nukentėjusiojo asmens veika turi būti priežastiniame

ryšyje su įvykio pasekmėmis („nukentėjo dėl savo veikos“); 2) nukentėjusiojo

asmens veika turi turėti nusikaltimo ar administracinio teisės pažeidimo

požymių; 3) tokį teisinį veikos kvalifikavimą turi pagrįsti kompetentingų

institucijų (teismo arba ikiteisminio tyrimo institucijos) sprendimai (žr. LVAT

2006 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje

Nr. A14-2215/2006, 2008 m. kovo 28 d.

nutartį administracinėje byloje Nr. A556-601/2008,

2011 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje

Nr. A502 -676/2011, 2013 m. spalio 24 d. nutartį

administracinėje byloje Nr. A502 -1924/2013 ir kt.).

Iš

skundžiamų sprendimų matyti, kad NADPL socialinio draudimo įstatymo

7 straipsnio 2 dalies 2 punktas buvo pritaikytas remiantis pirmiau

minėtu prokuratūros 2011 m. kovo 31 d. nutarimu, kuriame

nurodyta, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo

požymių. Atsižvelgiant į ekspertizių išvadas, kad J. P. vairuojamo

automobilio būklė neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui, tačiau važiuodamas 73

km/h greičiu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 ir 136.5 punktus,

t. y. viršijo leistiną greitį, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą 2-ju

punktu buvo nutarta nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nuorašą išsiųsti Akmenės

PK spręsti dėl administracinio poveikio priemonių taikymo J. P.

Kompetencija spręsti administracinės atsakomybės

taikymo klausimus administracinių teisės pažeidimų bylose suteikta

Administracinių teisės pažeidimų kodekse nurodytoms institucijoms (dėl Kelių

eismo taisyklių pažeidimų – policijai, ATPK 216 str. 5 p., 225 str., 2591

str. 1 d. 1 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško

pobūdžio bylose yra nurodęs, kad NADPL socialinio draudimo įstatymo

7 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymui nepakanka konstatuoti, jog

nukentėjusiojo veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu.

Administracinio teisės pažeidimo požymiai (sudėtis) turi būti konstatuoti

kompetentingos institucijos sprendime (žr. pvz., LVAT nutartis administracinėse

bylose: 2014 m. balandžio 24 d. Nr. A552-586-14, 2013 m. spalio 24

d. Nr. A502-1924/2013, 2011 m. kovo 7 d. Nr. A502-676/2011,

2011 m. kovo 7 d. Nr. A756-207/2011 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo šios

nagrinėjamam ginčui aktualios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

praktikos.

Ikiteisminio tyrimo institucijos nutarimas, kuriame

yra duomenų apie Kelių eismo taisyklių pažeidimą, institucijai, kuriai suteikta

kompetencija pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir priimti

sprendimą administracinio teisės pažeidimo byloje, yra pagrindas pradėti minėtą

teiseną. NADPL socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto

taikymui (tuo atveju, jei atsakovas, priimdamas ginčo sprendimą, būtų nustatęs,

kad nelaimingas atsitikimas darbe atitinka NADPL socialinio draudimo įstatymo 6

straipsnio 1 dalies sąlygas) pagrįsti, atsakovas pirmosios instancijos teismui

nepateikė įgaliotos institucijos sprendimų, kuriais būtų nustatyti konkretaus

administracinio teisės pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų

kodekso ypatingojoje dalyje, požymiai ir pažeidėjui pritaikyta administracinė

atsakomybė. Mažeikių PK Kelių eismo poskyrio 2012 m. rugpjūčio 29 d. rašte

Nr. 86-73-S-17705 nurodyta, kad pagal prokuratūros 2011 m.

kovo 31 d. nutarimą pareiškėjas administracinėn atsakomybėn už Kelių

eismo taisyklių pažeidimus nebuvo patrauktas.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija

konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas pagrįstomis ir

teisėtomis atsakovo Sprendimo Nr.

SDR-95 ir Fondo valdybos Sprendimo Nr.(11.1)I-3921) dalis dėl nelaimingo

atsitikimo darbe nepripažinimo draudiminiu įvykiu NADPL socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2

dalies 2 punkto pagrindu, netinkamai taikė materialinės teisės normas. Todėl

ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, taip pat atsakovo Sprendimo Nr.

SDR-95 ir ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos Sprendimo Nr.

(11.1)I-3921 dalys dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo nedraudiminiu

Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, naikintinos kaip nepagrįstos

ir neteisėtos.

Pirmosios instancijos

teismo sprendimo dalis, kuria teismas nutraukė bylą ta apimtimi, kuria

pareiškėjas atsisakė skundo, paliekama nepakeista.

Atsižvelgdama į

minėtas byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį

skundą patenkina iš dalies ir pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą: panaikina

teismo sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl atsakovo 2012 m.

kovo 14 d. sprendimo Nr. SDR-95 ir VSDFV 2013 m. birželio 10 d. sprendimo

Nr. (11.1)I-3921 dalių, kuriomis pareiškėjui įvykęs nelaimingas

atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu įvykiu NADPL

socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu,

panaikinimo ir šias skundžiamų sprendimų dalis panaikina. Likusi bylos dalis,

išskyrus jos nutrauktą dalį, grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti

iš naujo.

Vadovaudamasi

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio

1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r

i a:

pareiškėjo J.

P. apeliacinį skundą patenkinti iš

dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m.

lapkričio 20 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Panevėžio

apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalį, kuria

atmestas pareiškėjo J. P. skundas dėl Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2012 m. kovo 14 d.

sprendimo Nr. SDR-95 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. (11.1)I-3921

dalių, kuriomis jam įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas

nedraudiminiu įvykiu Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių

ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu,

ir šias nurodytų sprendimų dalis panaikinti.

Bylos dalį dėl pareiškėjo J. P. reikalavimų

panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus

2012 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. SDR-95 ir Valstybinio socialinio draudimo

fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. birželio

10 d. sprendimo Nr. (11.1)I-3921 dalis, kuriomis jam įvykęs nelaimingas

atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu įvykiu Lietuvos Respublikos

nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo

7 straipsnio 1 dalies pagrindu, taip pat dėl reikalavimo įpareigoti

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrių 2010 m. spalio

25 d. nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti draudiminiu įvykiu, grąžinti

pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią Panevėžio

apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalį palikti

nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė

Baltrūnaitė

Stasys

Gagys

Romanas

Klišauskas