AS-162-438/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-162-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04388-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą, kuriuo prašė panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą, priteisti transporto išlaidų kompensaciją ir automobilio statymo kortelę arba skirti nepriklausomų medikų komisiją neįgalumo lygiui nustatyti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. A. (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. spalio 2 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1, 9), prašydamas panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. S‑262 „Dėl V. A. specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikio“, priteisti transporto išlaidų kompensaciją ir automobilio statymo kortelę arba skirti nepriklausomų medikų komisiją neįgalumo lygiui nustatyti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartyje (b. l. 10–11) konstatuota, kad pareiškėjo paduotas skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų skundui keliamų reikalavimų; pareiškėjui nustatytas terminas iki 2014 m. spalio 23 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. pateikti teismui: 1) tris skundo egzempliorius su aiškiai suformuluotu skundo reikalavimu, nurodytomis bylos proceso šalimis, ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 2–3 punktuose nustatytais duomenimis; 2) visus skundžiamus sprendimus; 3) Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. S-262 gavimo datą patvirtinantį įrodymą; 4) mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Pareiškėjas 2014 m. spalio 22 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame suformulavo reikalavimą panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą Nr. S-262, priteisti transporto išlaidų kompensaciją ir automobilio statymo kortelę arba skirti nepriklausomų medikų komisiją sveikatos būklei įvertinti, taip pat pateikė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) Šiaulių II teritorinio skyriaus 2014 m. gegužės 21 d. raštą Nr. R-3694 „Dėl nenustatytų bendrų pirminių specialiųjų poreikių“, NDNT Šiaulių II teritorinio skyriaus 2014 m. gegužės 21 d. raštą Nr. R-3695 „Dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės“, NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2014 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. SS-1980 „Dėl V. A. specialiųjų poreikių“ (b. l. 13–14), prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo (b. l. 21).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 30 d. nutartimi (b. l. 22), be kita ko, nutarė laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas nesivadovavo teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartyje išdėstytais nurodymais, skundo reikalavimo pilnai nesuformulavo, Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. S-262 gavimo datą patvirtinančio įrodymo nepateikė, aplinkybių apie šio sprendimo gavimą nepaaiškino. Pareiškėjui nepašalinus skundo trūkumų, teisminis nagrinėjimas yra negalimas. Taigi pareiškėjo skundas laikytinas nepaduotu.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarties (b. l. 35) ir prašo ją panaikinti.

Pareiškėjas nurodo, kad priimant skundžiamą nutartį nebuvo apžiūrėtos rentgeno nuotraukos, nebuvo pasidomėta rentgeno nuotraukomis, esančiomis gydytojo kompiuteryje, nebuvo pasidomėta jo sveikatos būkle.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas nutarė laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, nes šis nustatytu terminu nepašalino šio teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. spalio 2 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1, 9), prašydamas panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. S-262 „Dėl V. A. specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikio“, priteisti transporto išlaidų kompensaciją ir automobilio statymo kortelę arba skirti nepriklausomų medikų komisiją neįgalumo lygiui nustatyti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 8 d. nutartyje (b. l. 10‑11) konstatavo, kad pareiškėjo paduotas skundas neatitinka ABTĮ nustatytų skundui keliamų reikalavimų; pareiškėjui nustatytas terminas iki 2014 m. spalio 23 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. pateikti teismui:

1) tris skundo egzempliorius su aiškiai suformuluotu skundo reikalavimu, nurodytomis bylos proceso šalimis, ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 2–3 punktuose nustatytais duomenimis;

2) visus skundžiamus sprendimus;

3) Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. S-262 gavimo datą patvirtinantį įrodymą;

4) mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šios nutarties motyvuojamojoje dalyje aiškiai ir detaliai pareiškėjui nurodė, kaip konkrečiai šios nutarties rezoliucinėje dalyje konstatuoti skundo trūkumai turėtų būti ištaisyti. Pareiškėjas 2014 m. spalio 22 d. pateikė pirmosios instancijos teismui skundą, kuriame suformulavo reikalavimą panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą Nr. S-262, priteisti transporto išlaidų kompensaciją ir automobilio statymo kortelę arba skirti nepriklausomų medikų komisiją sveikatos būklei įvertinti, taip pat pateikė NDNT Šiaulių II teritorinio skyriaus 2014 m. gegužės 21 d. raštą Nr. R-3694 „Dėl nenustatytų bendrų pirminių specialiųjų poreikių“, NDNT Šiaulių II teritorinio skyriaus 2014 m. gegužės 21 d. raštą Nr. R-3695 „Dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės“, NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2014 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. SS-1980 „Dėl V.

A. specialiųjų poreikių“ (b. l. 13–14), prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo (b. l. 21). Iš to matyti, kad pareiškėjas ištaisė ne visus pirmosios instancijos teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartyje nustatytus trūkumus, t. y. skundą pateikė su tokiu pačiu reikalavimu, kaip ir pirminiame skunde, jame nenurodė bylos proceso šalių, ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 2–3 punktuose nustatytų duomenų, taip pat nepateikė Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. S-262 gavimo datą patvirtinančio įrodymo.

Pastarojo skundo trūkumo (ABTĮ 24 straipsnio 1 dalis) neištaisymas yra ypatingai svarbus, nes pareiškėjas skundą teismui dėl minėto sprendimo pateikė tik 2014 m. spalio 2 d. (b. l. 9), kai tuo tarpu ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos kreipimosi į administracinį teismą terminas. Iš šių duomenų matyti, kad pareiškėjas galimai praleido skundo teismui padavimo terminą, todėl jam nepateikus įrodymų, jog šis terminas nėra praleistas, taip pat neprašant šio termino atnaujinti (ši teisė pareiškėjui taip pat buvo išaiškinta pirmosios instancijos teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartyje), Vilniaus apygardos administracinis teismas, be kita ko, ir dėl šios priežasties teisėtai ir pagrįstai nutarė laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.

Pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės priešingos išvados nesuponuoja.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino taikytinų teisės aktų nuostatas, todėl priėmė teisėtą nutartį. Pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. A. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys