A-822-1169-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A822-1169/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03501-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1; 6.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. V. skundą pagal pareiškėjos I. V. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja I. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino ir prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir atsakovas, VSDFV Vilniaus skyrius) 3-ojo pensijų skyriaus 2013 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. (10.1)3-70560 „Dėl pensijos dalies mokėjimo paveldėtojams“, panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2013 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5001 „Dėl negautos pensijos dalies išmokėjimo“ bei įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti 18 706,53 Lt dydžio pensijos dalį už 2007 m. kovo 29 d. mirusį J. V.

Paaiškino, kad VSDFV Vilniaus skyriui pateikė 2013 m. birželio 4 d. prašymą Nr. 11-11-10368 dėl jos mirusiam sutuoktiniui J. V. neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo. VSDFV Vilniaus skyriaus 3-asis pensijų skyrius 2013 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. (10.1) 3 - 70560 atsisakė patenkinti jos prašymą, kadangi jis pateiktas praleidus Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 12 punkte nustatytą prašymo pateikimo terminą. Šį sprendimą pareiškėja 2013 m. birželio 20 d. apskundė VSDFV, kuris 2013 m. liepos 24 d. sprendimu „Dėl negautos pensijos dalies išmokėjimo“ paliko nepakeistą VSDFV Vilniaus skyriaus 3-ojo pensijų skyriaus sprendimą. Su nurodytais sprendimais pareiškėja nesutiko, teigė, kad Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis garantuoja teisę gauti senatvės ar invalidumo pensijos dalį, priklausančią mirusiam asmeniui, kuris atitiko šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas. Tvarkos aprašo 7 punkte šiems asmenims nustatyta eilė reikalavimų ir veiksmų, kuriuos jie privalo atlikti. Pagal to paties straipsnio 1 dalį, asmenims, atitinkantiems Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nustatytas sąlygas, senatvės ar invalidumo pensijos dalis išmokama be asmens prašymo, pervedant ją į sąskaitą. Toks teisinis reglamentavimas, pareiškėjos nuomone, nustato skirtingas sąlygas pensijų dalies išmokėjimui atskiroms grupėms asmenų, todėl valstybės įsipareigojimų vykdymas jų atžvilgiu taip pat vertintinas skirtingai atsižvelgiant į paveldėtojo teisinį statusą bei ypatybes.

Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymas įsigaliojo 2008 m. sausio 1 d. ir nors atsakovai laikosi pozicijos, kad įstatymo normų taikymas pasibaigė 2012 m. gruodžio 31 d., tačiau įstatymo normos, nustatančios valstybinio socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo sąlygas ir tvarką šių pensijų gavėjams nėra pilnai įgyvendintos. Pareiškėjos nuomone, įstatymų leidėjas išdėstė neišmokėtų pensijos dalių išmokėjimo terminus tam, kad būtų palengvinta našta valstybei sunkmečio metu, bet ne tikslu nustatyti naikinamąjį terminą neišmokėtoms pensijų dalims išmokėti, kuris akivaizdžiai pažeistų konstitucines asmenų teises. Nurodė, kad skundžiamame sprendime nurodyta, jog asmenų prašymai turėjo būti pateikti ne vėliau, kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d., iš čia galima išvada, kad pagal paveldėtojų prašymus, pateiktus iki 2012 m. gruodžio 31 d. likus mažiau nei 30 kalendorinių dienų (Tvarkos aprašo 12 p.), tokiems asmenims būtų išmokėta neišmokėtos pensijos dalis ir po 2012 m. gruodžio 31 d. Taigi, tokiu atveju ta pati asmenų grupė atsiduria skirtingoje padėtyje, o tai pažeidžia konstitucinį asmenų lygybės principą.

Pažymėjo, kad be atitinkamos VSDFV pažymos apie neišmokėtą J. V. pensijos dalį, adresuotos notarų biurui, tokio paveldėjimo teisės liudijimo notaras neišduoda, tačiau VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas, kuriuo atsisakyta jai išmokėti mirusiam sutuoktiniui neišmokėtą pensijos dalį, buvo priimtas 2013 m. birželio 7 d., o duomenys apie neišmokėtą pensijos dydį pateikti VSDFV Vilniaus skyriaus 3-ojo pensijų skyriaus 2013 m. liepos 9 d. rašte Nr. (10.1)3-82949, t. y., jau po to, kai prašymas buvo atmestas. Pareiškėja teigė, kad pateikto prašymo teritoriniame skyriuje nagrinėjimo metu pažyma apie J. V. neišmokėtą pensijos dalį nebuvo parengta ir ją apskritai atsisakyta rengti. VSDFV Vilniaus skyriaus 3-ojo pensijų skyrius 2013 m. liepos 9 d. rašte Nr. (10.1)3-82949 nurodė, jog mirusiam J. V. neišmokėta pensijos dalis yra 18 706,53 Lt. Šios lėšos priklauso mirusiam J. V. (yra jo nuosavybė).

Pareiškėja nurodė, kad Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas laikotarpis, per kurį valstybė yra įsipareigojusi išmokėti asmenims apskaičiuotą senatvės ar invalidumo pensijos dalį Vyriausybės nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad nei Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnyje, nei kituose jo straipsniuose nėra expressis verbis įtvirtintas pakankamas (protingas) terminas paveldėtojų prašymams dėl mirusiam asmeniui priklausančio neišmokėtos pensijos dalies pateikti ir nėra numatyta galimybė asmenims, praleidusiems įstatyme nustatytą prašymų pateikimo terminą dėl svarbių priežasčių, jį atnaujinti tam tikra tvarka. Taip pat nėra nustatyta, kad paveldėtojai, pateikę prašymus po 2012 m. gruodžio 31 d., netenka teisės į mirusiam asmeniui priklausančią pensijos dalį pagal Pensijų dalies išmokėjimo įstatymą. Taigi, Tvarkos aprašo 12 punktas, netiesiogiai nustatantis paveldėtojų prašymų dėl neišmokėtos pensijos dalies pateikimo terminus, siejamus su išmokų pensijas gaunantiems asmenims pervedimo terminais, neatitinka aukščiau minėtų Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo nuostatų, kurios tokių terminų expressis verbis neįtvirtina. Taip pat nurodė, kad ji yra pensininkė, serga sunkia akių liga, todėl neskaito spaudos ir nežiūri televizijos, apie skunde nurodytus teisės aktus ir apie galimybę gauti jos mirusiam sutuoktiniui neišmokėtą pensijos dalį ji sužinojo atsitiktinai iš kitų asmenų.

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į skundą su jame išdėstytais argumentais nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Negautų senatvės ir invalidumo dalies pensijų dalies išmokėjimo įstatymas (toliau – ir Pensijų dalies išmokėjimo įstatymas) nustatė negautos senatvės ar invalidumo pensijos dalies, kurios 1995-2002 metais dirbę pensininkai negavo dėl to, kad pagal tuo metu galiojusias Pensijų įstatymo nuostatas jiems buvo mokama ne visa paskirta senatvės ar invalidumo pensija, išmokėjimo sąlygas ir tvarką. Šio įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad senatvės ar invalidumo pensijos dalimi laikomas asmeniui paskirtos senatvės ar invalidumo pensijos ir priklausiusios mokėti pensijos, kurios dydis pagal Pensijų įstatymo nuostatas buvo ribojamas dėl gautų draudžiamųjų pajamų dydžio, dydžių skirtumas. Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma asmeniui išmokama 2008-2010 m. Vyriausybė, vykdydama Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 9 straipsnio nuostatas, 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 144 patvirtintame Tvarkos apraše, įsigaliojusiame nuo 2008 m. vasario 29 d., nustatė negautos pensijos dalies išmokėjimo eiliškumą ir periodiškumą. Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus 2009 m. gruodžio 8 d. įstatymui Nr. XI-530, pakeitusiam Pensijos dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, buvo nustatyta, kad apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma asmeniui išmokama 2008-2012 metais, o Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1780, įsigaliojusiu nuo 2010 m. sausio 1 d., atitinkamai buvo pakeisti Tvarkos aprašo 6.3-6.5 ir 12 punktai. Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Tvarkos aprašo 6.5 punkte nustatyta, kad už mirusius iki 2008 m. sausio 1 d. senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjus senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumos išmokamos 2012 metų birželį.

Teigė, kad pagal Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, teisę gauti senatvės ar invalidumo pensijos dalį, priklausančią mirusiajam asmeniui, kuris atitiko šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, turi asmenys, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas. Tvarkos aprašo 7 punkte nustatyta, kad senatvės ar invalidumo pensijų dalies sumos už mirusius pensijų gavėjus išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas, pateikus rašytinį prašymą, asmens tapatybės dokumentą, sąskaitos Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke rekvizitus ir atitinkamai paveldėjimo teisės liudijimą ar nuosavybės teisės į bendrą sutuoktinių turtą liudijimą. Tvarkos aprašo 12 punkte nustatyta, kad asmenims nurodytus dokumentus pateikus praėjus šio Aprašo 6.1-6.6 punktuose nustatytam išmokėjimo eilės tvarkos terminui, jiems senatvės ar invalidumo pensijų dalies sumos išmokamos per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo kartu su reikiamais dokumentais pateikimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31d.

Paaiškino, jog pareiškėja į VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iajį pensijų skyrių dėl 2007 m. kovo 29 d. mirusio vyro J. V. negautos pensijos dalies kreipėsi praleidusi Pensijų dalies išmokėjimo įstatyme ir Tvarkos apraše nustatytą terminą. VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iasis pensijų skyrius 2013 m. birželio 7 d. raštu Nr. (10.1)3-70560 bei 2013 m. liepos 9 d. raštu Nr.(10.1)3-82949 informavo pareiškėją apie jos sutuoktiniui neišmokėtą senatvės pensijos dalį ir kartu paaiškino, kad nėra teisinio pagrindo išmokėti jai negautą mirusio sutuoktinio senatvės pensijos dalį. VSDF teritoriniai skyriai nedisponuoja informacija apie mirusių pensininkų paveldėtojus, todėl Tvarkos apraše buvo nustatyta, kad dėl 1995-2002 metais neišmokėtos pensijų dalies sumos už mirusius pensininkus paveldėtojai į VSDF teritorinius skyrius turi kreiptis patys, pateikdami prašymą ir kitus Tvarkos apraše nurodytus dokumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į skundą su jame išdėstytais argumentais nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad paveldėtojas, siekdamas gauti mirusio asmens negautą pensijos dalį, turi pateikti prašymą ir kitus Tvarkos aprašo 7 punkte nurodytus dokumentus. Pagal šį prašymą negauta pensijos dalis išmokama per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo kartu su reikiamais dokumentais pateikimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d. (Tvarkos aprašo 12 p.). Pareiškėja su 2013 m. birželio 4 d. prašymu nepateikė Tvarkos aprašo 7 punkte nurodytų papildomų dokumentų bei prašė apskaičiuoti 2007 m. kovo 29 d. mirusio sutuoktinio J. V. 1995-2002 metais negautą senatvės pensijos dalį. Pažymėjo, kad Pensijų dalies išmokėjimo įstatymas ir Tvarkos aprašas buvo oficialiai paskelbti, todėl pareiškėja, būdama pakankamai rūpestinga, galėjo susipažinti su šių norminių teisės aktų nuostatomis. 2012 metų antrą pusmetį žiniasklaidos priemonėmis visuomenė nuolat buvo informuojama apie būtinybę paveldėtojams kreiptis dėl mirusiojo negautos pensijos dalies iki 2012 m. gruodžio 31 d.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu (b. l. 65-71) pareiškėjos I. V. skundą atmetė.

Teismas nurodė, jog byloje keliamas klausimas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 3-ojo pensijų skyriaus 2013 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. (10.1)3-70560, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjai išmokėti pensijos dalį už mirusį sutuoktinį J. V., teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatė, jog pareiškėjos sutuoktinis J. V. mirė 2007 m. kovo 29 d. (b. l. 30), pagal Vilniaus 36-ojo notarų biuro 2007 m. rugpjūčio 6 d. išduotą Paveldėjimo teisės liudijimą mirusiojo turtą paveldėjo jo sutuoktinė I. V. (b. l. 27-29). Pareiškėja 2013 m. birželio 4 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu paskaičiuoti jos mirusio vyro J. V. negautos pensijos dalį (b. l. 36). VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iasis pensijų skyrius 2013 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. (10.1)3-70560 atsisakė išmokėti pareiškėjai pensijos sumą už mirusį pensijos gavėją, kadangi pareiškėja tokį prašymą pateikė praleidusi teisės aktų nustatytą terminą (b. l. 10). 2013 m. liepos 9 d. raštu Nr. (10.1)3-82949 skyrius papildomai informavo pareiškėją, kad J. V. neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis yra 18 706,53 Lt (b. l. 11). VSDFV 2013 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. (6.5)I-5001 paliko galioti VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2013 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. (10.1) 3-70560 bei papildomai nurodė, kad pareiškėja nepateikė paveldėjimo teisę patvirtinančių įrodymų (b. l. 12). Pagal VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktą neišmokėtos valstybinio socialinio draudimo senatvės/invalidumo pensijos dalies apskaičiavimą, J. V. laikotarpiu nuo 1997 m. lapkričio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. neišmokėta pensijos dalis sudarė 18 706,53 Lt (b. l. 11, 37-39).

Negautų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka yra nustatyta 2007 m. lapkričio 6 d. Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatyme Nr. X-1313 bei Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 144 patvirtintame Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos apraše. Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, jog jis yra taikomas tiems pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. turėjo draudžiamųjų pajamų, dėl kurių dydžio pagal tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas jiems buvo mokama ne visa paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensija.

Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisę gauti senatvės ar invalidumo pensijos dalį, priklausančią mirusiajam asmeniui, kuris atitiko šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, turi asmenys, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas. Tvarkos aprašo 7 punkte nustatyta, kad senatvės ar invalidumo pensijų dalies sumos už mirusius pensijų gavėjus išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas, teritoriniam skyriui, mokėjusiam senatvės ar invalidumo pensiją mirusiajam, pateikus rašytinį prašymą, asmens tapatybės dokumentą, sąskaitos Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke rekvizitus ir atitinkamai paveldėjimo teisės liudijimą ar nuosavybės teisės į bendrą sutuoktinių turtą liudijimą.

Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus 2009 m. gruodžio 8 įstatymui Nr. XI-530, Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis buvo pakeista ir nustatyta, kad apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma asmeniui išmokama 2008–2012 metais, o Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 nutarimu Nr. 1780, įsigaliojusiu nuo 2010 m. sausio 1 d., atitinkamai buvo pakeisti Tvarkos aprašo 6.3–6.5 ir 12 punktai. Tvarkos aprašo 6.5 punktu buvo nustatyta, kad už mirusius iki 2008 m. sausio 1 d. senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjus senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumos išmokamos 2012 metų birželį.

Tvarkos aprašo 12 punkte nustatyta, kad, jeigu šio Tvarkos aprašo 7 punkte nurodyti asmenys rašytinius prašymus ir nurodytus dokumentus pateikia praėjus šio aprašo 6.1–6.6 punktuose nustatytam išmokėjimo eilės tvarkos terminui, senatvės ar invalidumo pensijų dalies sumos šiems asmenims išmokamos per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo kartu su reikiamais dokumentais pateikimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Taigi pareiškėja, siekdama gauti mirusio sutuoktinio negautą pensijos dalį, turėjo įgyvendinti dvi esmines minėtuose teisės aktuose nustatytas sąlygas: pateikti teritoriniam skyriui rašytinį prašymą ir Tvarkos aprašo 7 punkte nurodytus dokumentus ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja su prašymu apskaičiuoti mirusio sutuoktinio susidariusią pensijos nepriemoką ir ją išmokėti į VSDFV Vilniaus skyriaus pensijų skyrių kreipėsi tik 2013 m. birželio 4 d. (b. l. 36), tai yra praleidusi Tvarkos aprašo 12 punkte nustatytą terminą. Kreipimosi metu nepridėjo paveldėjimo teisės liudijimo ar nuosavybės teisės į bendrą sutuoktinių turtą liudijimo. Tiek VSDFV Vilniaus skyriaus pensijų skyrius 2013 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. (10.1)3-70560, tiek ir VSDFV 2013 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. (6.5)I-5001 pareiškėją informavo, kad išmokėti jos mirusio sutuoktinio pensijos dalį nėra teisinio pagrindo, nes praleistas prašymo pateikimo terminas.

Pareiškėjos teiginiai, kad nors Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo normų taikymas pasibaigė 2012 m. gruodžio 31 d., kai kuriems pensijų gavėjams iki šiol nėra kompensuotos visos kada nors neišmokėtos pensijų sumos, todėl valstybės prisiimti įsipareigojimai ir toliau turi būti įgyvendinami, teismo buvo atmesti kaip nepagrįsti. Taip pat pažymėjo ir tai, kad Pensijos dalies išmokėjimo įstatymas kaip ir Tvarkos aprašas buvo oficialiai paskelbti teisės aktai, todėl pareiškėja, būdama pakankamai rūpestinga, atidi ir apdairi, galėjo susipažinti su šių norminių teisės aktų nuostatomis.

Vadovaujantis Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo ir Tvarkos aprašo nuostatomis, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir remiantis sprendime išdėstytais motyvais, teismas sprendė, jog VSDFV Vilniaus pensijų skyriaus 3-iasis pensijų skyrius ir VSDFV, nepažeisdami teisės aktų nuostatų, teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo išmokėti jai mirusio sutuoktinio J. V. negautą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį, kadangi dėl pensijos dalies išmokėjimo ji kreipėsi praleidusi nustatytą terminą, kuris yra naikinamasis. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti, teismas nenustatė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos I. V. reikalavimai panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 3-ojo pensijų skyriaus 2013 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. (10.1)3-70560 ir VSDFV 2013 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5001 buvo atmesti kaip nepagrįsti (ABTĮ 88 str. 1 d.). Pareiškėjos skundo reikalavimą įpareigoti VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iąjį pensijų skyrių išmokėti jai mirusio sutuoktinio J. V. 18 706,53 Lt dydžio pensijos dalį teismas laikė išvestiniu, nebuvo teisinio pagrindo tenkinti ir šio reikalavimo.

Teismas netenkino pareiškėjos prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo ir Tvarkos aprašo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

III. Pareiškėja I. V. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 75-82), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjos skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tokiais pat argumentais, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodoma, kad teismo išvada, sutapatinanti pareiškimų padavimo terminą su išmokų išmokėjimo terminu, nurodant, jog abu terminai baigiasi tą pačią dieną, ir yra naikinamieji, yra nelogiška ir neatitinka protingumo kriterijų, vadovaujasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei prašo įvertinti, ar nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl byloje taikomų teisės aktų konstitucingumo.

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 95-89), kuriuo prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodoma, jog teismas tinkamai taikė materialines teisės normas ir objektyviai bei išsamiai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 90-93) prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos I. V. vyrui J. V. (mirė 2007 m. kovo 29 d.), dėl laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. priklausiusios mokėti valstybinio socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijos, kurios dydis pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (Pensijų įstatymas) nuostatas buvo ribojamas dėl gautų draudžiamųjų pajamų, dydžių skirtumo priteisimo

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nustatęs, jog atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV skundžiamais sprendimais, nepažeisdami teisės aktų nuostatų, teisėtai, pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo išmokėti jai vyro J. V. negautą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį, kadangi pareiškėja praleido Tvarkos aprašo 12 punkte nustatytą prašymo padavimo terminą, pareiškėjos I. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, teismų praktikos kontekste teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Nagrinėjamam ginčui aktualų teisinį reglamentavimą nustato Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymas (redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 m. sausio 1 d.) bei Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašas (redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 m. sausio 1 d.).

Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 1 straipsnis nustato, jog šis įstatymas nustato valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo sąlygas ir tvarką tiems šių pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. turėjo draudžiamųjų pajamų, dėl kurių dydžio pagal tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas jiems buvo mokama ne visa paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensija. N. P. dalies išmokėjimo įstatymo 3 straipsnis nustato asmenis, kurie pagal šio įstatymo nuostatas turi teisę gauti neišmokėtą senatvės ar invalidumo pensijos dalį. Tokia teisė – gauti senatvės ar invalidumo pensijos dalį, priklausančią mirusiam asmeniui, kuris atitiko šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, nustatyta ir asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas (Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma asmeniui išmokama 2008–2012 metais Vyriausybės nustatyta tvarka. Tokią tvarką nustatė jau minėtas Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašas, kurio 6 punkte numatyta, jog senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumos išmokamos šia eilės tvarka: už mirusius iki 2008 m. sausio 1 d. senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjus – 2012 metų birželio mėnesį (Tvarkos aprašo 6.5 punktas). Šią nuostatą tiksliną Tvarkos aprašo 7 punktas, pagal kurį senatvės ar invalidumo pensijų dalies sumos už mirusius pensijų gavėjus išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas, teritoriniam skyriui, mokėjusiam valstybinę socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensiją mirusiajam, pateikus rašytinį prašymą, asmens tapatybės dokumentą, sąskaitos Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke (toliau vadinama – banko sąskaita) rekvizitus ir atitinkamai paveldėjimo teisės liudijimą ar nuosavybės teisės į bendrą sutuoktinių turtą liudijimą.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, jog pareiškėja, siekdama gauti mirusio vyro negautą pensijos dalį, turėjo įgyvendinti dvi minėtuose teisės aktuose nustatytas sąlygas, t. y. pateikti rašytinį prašymą ir Tvarkos apraše 7 punkte nurodytus dokumentus ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d. Tvarkos aprašo 7 punkte aiškiai nustatyta, jog į VSDFV teritorinį skyrių, mokėjusį valstybinę socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensiją mirusiajam asmeniui, šio asmens įpėdinis turi kreiptis su prašymu (kartu pateikti nurodytus dokumentus).

Tvarkos aprašo 12 punkte nustatyta, jog jeigu šio Aprašo 7 punkte nurodyti asmenys rašytinius prašymus ir šio Aprašo 7 punkte nurodytus dokumentus pateikia praėjus šio Aprašo 6.1–6.6 punktuose nustatytam išmokėjimo eilės tvarkos terminui, senatvės ar invalidumo pensijų dalies sumos šiems asmenims išmokamos per 30 kalendorinių dienų nuo prašymų kartu su reikiamais dokumentais pateikimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja į VSDFV Vilniaus skyrių kreipėsi tik 2013 m. birželio mėnesį, t. y. praleidusi Tvarkos aprašo 12 punkte nustatytą terminą.

Sistemiškai aiškinant nurodytas teisės aktų nuostatas ir atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, konstatuotina, jog tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo išmokėti 1995 – 2002 metais jos vyrui, mirusiam 2007 m. kovo 29 d., laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą pensijos, kurios dydis pagal Pensijų įstatymo nuostatas buvo ribojamas dėl gautų draudžiamųjų pajamų, dalį. Pažymėtina, kad tokios pat pozicijos laikėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ir taikydamas šiai bylai aktualų teisinį reglamentavimą, 2014 m. birželio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-886/2014. Taigi, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Pareiškėjos I. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos I. V. apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiamas.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys

Skirgailė Žalimienė