A-740-442/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-740-442/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02565-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

sprendimas

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus pataisos namų apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas M. S. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2014 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. 28-163(1); 2) panaikinti Kalėjimų departamento 2014 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 2S-1602.

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2014 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 28-163(1) jam paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus – už Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 12 straipsnio 1 punkto, 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. 3-83 reikalavimų pažeidimus, t. y. už tai, kad gyvenamojo korpuso 4 aukšto 403 sekcijoje pilnai nusirengęs bei apsiklojęs antklode miegojo savo lovoje. Teigė, kad pažeidimo nepadarė. Ginčijami sprendimai pažeidžia jo teises, įtvirtintas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnyje, kadangi draudimo miegoti ir draudimo apsikloti, esant drėgmei ir žemai temperatūrai gyvenamojoje patalpoje negali būti. Nuteistųjų asmenų laikymas kamerose, neatitinkančiose higienos normos (HN 76:2010), laikytinas kankinimu, kurį draudžia visos tarptautinės konvencijos ir BVK. Sveikatos saugojimas nuo žalingo aplinkos poveikio žiemos metu apsiklojant – nėra administracinis pažeidimas. Ginčijami sprendimai formalūs ir nepagrįsti. Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2014 m. vasario 7 d. nutarime nenurodyti pažeidimo teisiniai pagrindai. Sprendimuose nenurodoma kuo remtasi, grindžiant tariamą jo kaltę, nepateikti tai patvirtinantys įrodymai, kuo pasireiškė jo neteisėti veiksmai, kokius draudimus pažeidė, su procesiniais dokumentais jis nebuvo supažindintas.

Atsakovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą

Atsakovas paaiškino, kad 2014 m. vasario 6 d. Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas tarnybiniu pranešimu Nr. 43-224(1) informavo, kad 2014 m. vasario 6 d. apie 7 val. 20 min., apeinant 1-ojo gyvenamojo korpuso 4 aukštą, užėjus į patalpą Nr. 403, buvo pastebėtas pilnai nusirengęs bei apsiklojęs antklode, miegantis savo lovoje nuteistasis M. S.. Remiantis BVK 117 straipsniu nuteistųjų dienotvarkė privalo griežtai reglamentuoti jų elgesį visą parą ir numatyti darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi ir socialinės reabilitacijos renginių, taip pat psichologinei terapijai skirtą laiką.

Vilniaus pataisos namuose patvirtintoje dienotvarkėje nurodyta, kad lova turi būti paklota nuo 7 val. 20 min. iki 22 val. 40 min., nuteistieji gali gulėti lovose apsirengę, bet neapsikloję antklode, paklode, lovatiese, pledu ar pan. Pareigūnų apėjimo metu, 2014 m. vasario 6 d. apie 7 val. 20 min., pareiškėjas M. S. buvo pastebėtas pilnai nusirengęs, apsiklojęs, miegantis savo lovoje. Nėra pagrindo abejoti pareigūno surašytu tarnybiniu pranešimu, nėra nustatyta, kad pareigūnas dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuotas apkaltinti būtent pareiškėją pažeidus bausmės atlikimo režimo reikalavimus, pareiškėjas taip pat skunde nenurodė suinteresuotumo priežasčių, todėl tarnybinis pranešimas neabejotinai patvirtina pareiškėjo padarytą pažeidimą.

Pareiškėjas turėjo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, tvarkyti ir prižiūrėti savo miegamą vietą, laikytis nuteistiesiems privalomos dienotvarkės. Neatlikdamas šių veiksmų, jis pažeidė skundžiamame nutarime nurodytus bausmės atlikimo režimo reikalavimus, todėl už padarytą pažeidimą jam pagrįstai paskirta nuobauda. Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas įvykio aplinkybes, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. Pareiškėjui M. S. paskirta nuobauda nėra per griežta, skiriant nuobaudą esminiai procedūriniai pažeidimai nebuvo padaryti.

Šios drausminės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą pripažino ir Kalėjimų departamentas. Pažymėjo, kad pareiškėjas M. S. yra linkęs nuolat pažeisti pataisos įstaigos režimą, jam skirta ne viena drausminė nuobauda. Faktas, kad pareiškėjas nesilaiko pataisos įstaigos režimo reikalavimų ir dažnai pažeidžia pataisos įstaigos vidaus tvarką, rodo, kad jam paskiriamos nuobaudos neatlieka savo tikslų, pareiškėjas nepasitaiso.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2014 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. 28-163(1) ir Kalėjimų departamento 2014 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 2S-1602.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog bausmės atlikimo režimo pažeidimas yra teisės pažeidimas, todėl taikant atsakomybę galioja iš esmės tos pačios taisyklės, kaip ir taikant baudžiamąją ar administracinę atsakomybę, t. y. atitinkama teisinė atsakomybė gali būti taikoma nustačius teisės pažeidimo sudėtį, nutarime dėl nuteistojo nubaudimo turi būti aiškiai suformuluotas jam reiškiamas kaltinimas dėl režimo pažeidimo konkrečiai nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą, režimo reikalavimus pažeidžiantys veiksmai ir jų teisinis įvertinimas (kvalifikavimas) pagal konkrečias teisės aktų normas, turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra surinkta pakankamai įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių padarytą nusižengimą, nes prižiūrėtojo G. Z. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014 m. vasario 6 d. „apie 7.20 val.“ gyvenamojo korpuso 4 aukšto 403 sekcijoje pareiškėjas pilnai nusirengęs bei apsiklojęs antklode miegojo savo lovoje, ir tuo pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 12 straipsnio 1 punktą. Pagal nuteistųjų dienotvarkės 2 punktą lova turi būti paklota iki 7 val. 20 min. Kadangi tarnybiniame pranešime konstatuota, jog pažeidimas padarytas apie 7 val. 20 min., teismo vertinimu, tai galėjo būti ir anksčiau kaip 7 val. 20 min. Šios aplinkybės taip pat verčia abejoti, kad nuobauda pareiškėjui buvo pritaikyta nustačius, kad jo veikoje yra teisės pažeidimo sudėtis. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog tirti įtariamus teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir priimti sprendimą, konstatuojantį, kad jie buvo pažeisti, viešojo administravimo institucija gali tik tada, kai pažeidimas yra įrodytas aiškiai ir nedviprasmiškai, o visos abejonės dėl viešojo administravimo institucijos įgalinimų tokiais atvejais turi būti vertinamos asmens, kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas, naudai. Atsižvelgęs į tai, konstatavo, jog nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo padarytą nusižengimą, todėl ginčijami sprendimai naikintini.

III. Atsakovas Vilniaus pataisos namai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais, iš esmės tapačiais išdėstytiems atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Taip pat pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad aplinkybės, užfiksuotos tarnybiniame pranešime, galėjo būti užfiksuotos ir anksčiau nei 7 val. 20 min. Apelianto teigimu, pažeidimas yra tinkamai užfiksuotas ir įformintas, o nurodytas laikas „apie 7.20 val.“ vertinant iki 60 sekundžių paklaidą.

Pareiškėjas M. S. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pareigūno G. Z. 2014 m. vasario 6 d. tarnybinis pranešimas yra melagingas, kadangi jis tuo pat metu užfiksavo daug tarnybinių pažeidimų skirtingose patalpose. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo turėtų būti išreikalauti visi G. Z. 2014 m. vasario 6 d. surašyti tarnybiniai pranešimai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl tarnybinės nuobaudos (draudimo vieną mėnesį pirkti maisto produktus) paskyrimo pareiškėjui ir su jos skyrimu susijusių aktų – Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2014 m. vasario 7 d. nutarimo „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 28-163(1), kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda, ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2014 m. kovo 20 d. sprendimo „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 2S-1602, kuriuo pareiškėjo skundas dėl nuobaudos paskyrimo atmestas kaip nepagrįstas, teisėtumo.

Pareiškėjui 2014 m. vasario 7 d. nutarimu (b. l. 3, 16) nuobauda paskirta konstatavus, jog jis pažeidė Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 12 straipsnio 1 punktą ir Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. gegužės 22 d. įsakymą Nr. 3-83, kadangi apie 7 val. 20 min. pareiškėjas buvo nusirengęs ir apsiklojęs miegojo lovoje.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų vienareikšmiškai patvirtinančių padarytą nusižengimą, kadangi pagal Nuteistųjų dienotvarkę lova turi būti paklota iki 7 val. 20 min., o tarnybiniame pranešime, kuriuo remiantis konstatuotas pažeidimas ir paskirta nuobauda, nurodyta, jog pažeidimas padarytas apie 7 val. 20 min. t. y. nurodytos aplinkybės galėjo būti nustatytos ir anksčiau nei 7 val. 20 min. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės verčia abejoti, ar nuobauda pareiškėjui buvo pritaikyta nustačius, kad jo veikoje yra teisės pažeidimo sudėtis, o esant abejonėms jos turėtų būti vertinamos asmens, kurio atžvilgiu pradėtas tyrimas, naudai. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas vertino, kad nuobaudos paskyrimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl pareiškėjo skundą tenkino ir skundžiamus aktus panaikino.

Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. BVK 112 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. Pataisos įstaigų dienotvarkė yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (BVK 113 str.), o nuteistųjų pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos yra specialioji įstatymu nustatyta neteistųjų pareiga (BVK 110 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas jam skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1235/2009; 2010 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1068/2010). Sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010). Šiuo atveju vertintina, ar surinkti įrodymai patvirtina pareiškėjui skirtos nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.). BVK 117 straipsnis numato, kad nuteistųjų dienotvarkė privalo griežtai reglamentuoti jų elgesį visą parą ir numatyti darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi ir socialinės reabilitacijos renginių, taip pat psichologinei terapijai skirtą laiką. Nuteistųjų dienotvarkę nustato pataisos įstaigos direktorius įsakymu. Dienotvarkė paskelbiama nuteistiesiems.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 3-83 yra patvirtinta Nuteistųjų dienotvarkė (b. l. 19), nustatanti, kad nuteistųjų kėlimosi laikas darbo dienomis (2014 m. vasario 6 d. t. y. pažeidimo padarymo diena buvo ketvirtadienis) yra 7 val. 00 min., laikas nuo 7 val. 00 min. iki 7 val. 20 min. yra skirtas mankštai, tualetui, miegamosios vietos tvarkymui, lova turi būti paklota darbo dienomis nuo 7 val. 20 min. iki 22 val. 40 min, nuteistųjų miego laikas – nuo 23 val. 00 min. iki 7 val. 00 min.

Faktinę aplinkybę, jog pareiškėjas ne miego metu (apie 7 val. 20 min) gulėjo lovoje nusirengęs ir apsiklojęs patvirtina pareigūno G. Z. 2014 m. vasario 6 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 14), kuriame nurodoma, kad 2014 m. vasario 6 d., apie 7 val. 20 min., I-ojo gyvenamojo korpuso 4-ojo aukšto apėjimo metu kameroje Nr. 403 M. S. pastebėtas pilnai nusirengęs ir apsiklojęs antklode miegantis savo lovoje. Pareiškėjas 2014 m. vasario 6 d. pasiaiškinime (b. l. 15) teigė, kad 2014 m. vasario 6 d. 7 val. 22 min. buvo apsirengęs ir klojo lovą. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui iš esmės neneigė nustatytų pažeidimo aplinkybių, o tik nurodė, kad draudimo gulėti apsiklojus saugantis nuo šalčio negali būti. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog praėjus kėlimosi laikui (7 val. 00 min.) pareiškėjas dar nebuvo atsikėlęs. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog šiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintą nuteistųjų dienotvarkę.

Kreipdamasis į teismą pareiškėjas taip pat teigė, kad reikalavimai, už kurių nesilaikymą jam buvo skirta nuobauda, pažeidžia žmogaus teises. Pažymėtina, jog pareiškėjo pozicija, kad jam asmeniškai nepriimtini pataisos įstaigoje nustatyti režimo reikalavimai, nesuteikė jam teisės nevykdyti Bausmių vykdymo kodekso ir pataisos įstaigoje, kurioje atlieka bausmę, patvirtintos vidaus tvarkos (dienotvarkės) reikalavimų.

Nors pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad pareigūnas, surašęs tarnybinį pranešimą dėl ginčijamo drausminio pažeidimo, buvo šališkas, tokie pareiškėjo teiginiai nėra pagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų teigti, jog pareigūnas buvo šališkas, tokių aplinkybių pareiškėjas nenurodė ir skunde pirmosios instancijos teismui, todėl abejoti pareigūno nešališkumu ir tarnybinio pranešimo teisingumu nėra teisinio pagrindo.

Byloje pateikta pareiškėjo 2014 m. vasario 6 d. paaiškinimo kopija (b. l. 15) bei Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2014 m. vasario 7 d. nutarimo „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 28-163(1), kuriame yra nutarimo gavimą 2014 m. vasario 7 d. patvirtinantis pareiškėjo parašas, kopija (b. l. 16), paneigia pareiškėjo skundo argumentus, jog su pažeidimais, kurių padarymu yra kaltinamas, ir procesiniais dokumentais jis nebuvo supažindintas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visa, kas nurodyta, sprendžia, kad ginčijamas atsakovo Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2014 m. vasario 7 d. nutarimas buvo pagrįstas objektyviais duomenimis bei konkrečiomis normomis, kurios sudarė pagrindą skirti Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą nuobaudą – draudimą iki vieno mėnesio pirkti maisto produktus, paskirta nuobauda atitinka pažeidimo pobūdį ir negali būti laikoma per griežta. Kalėjimų departamento 2014 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. 2S-1602, kuris buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą privaloma ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, turinys leidžia konstatuoti, kad Kalėjimų departamentas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, sprendimas pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis Bausmių vykdymo kodekso, taip pat Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. gegužės 22 d. įsakymo nuostatomis, yra aiškus ir motyvuotas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes. Todėl atsakovo Vilniaus pataisos namų apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Vilniaus pataisos namų apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo M. S. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Dainius Raižys

Arūnas Sutkevičius