AS-1165-146/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

N U T A R T I S

Administracinė byla Nr. AS-1165-146/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01332-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 61.1; 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. M. (toliau – ir pareiškėja) 2015 m. liepos 17 d. padavė Kauno apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 2–5), kuriame prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2015 m. liepos 9 d. raštą Nr. 7SD-4031-(14.7.104.); 2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrių tinkamai sutvarkyti ir pareiškėjai išduoti S. M. 0,225 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 1, (duomenys neskelbtini) kaime, Užliedžių seniūnijoje, Kauno rajone nuosavybės dokumentus; 3) priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 164,01 Eur.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 23 d. nutartimi (b. l. 21–23) nutarė: 1) atsisakyti priimti skundo dalį dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2015 m. liepos 9 d. rašto Nr. 7SD-4031-(14.7.104.) panaikinimo ir dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus įpareigojimo sutvarkyti ir pareiškėjai išduoti S. M. 0,225 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 1, (duomenys neskelbtini) kaime, Užliedžių seniūnijoje, Kauno rajone nuosavybės dokumentus; 2) dėl skundo dalies, kurioje prašoma priteisti 164,01 Eur turtinę žalą iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus, nustatyti pareiškėjai terminą iki 2015 m. rugpjūčio 6 d. skundo trūkumams pašalinti.

Kauno apygardos administraciniame teisme 2015 m. rugpjūčio 3 d. buvo gautas pareiškėjos R. M. atskirasis skundas (b. l. 25–29), kuriame prašoma panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutarties dalį, kurioje jos skundą atsisakyta priimti, bei pareiškimas (b. l. 30), kuriame pareiškėja nurodo, jog byla nėra elektroninė, ji su teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartimi susipažino tik 2015 m. liepos 31 d. prisijungusi prie elektroninio teismų portalo, t. y. termino atskirajam skundui pateikti nepraleido.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi (b. l. 31–32), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, pareiškėjos atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir nutarė grąžinti jį pareiškėjai.

Teismas vadovavosi ABTĮ 148 straipsniu ir 149 straipsnio 2 bei 3 dalių nuostatomis, taip pat atsižvelgė į tai, kad, remiantis Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 6P-95-(1.1) patvirtintomis Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), paslaugų gavėjas aktyvuoja Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir VEP) posistemio paskyrą, kai pirmą kartą prisijungęs prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęs šių taisyklių nustatyta tvarka, be kita ko, patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje) (Taisyklių 8.2 p.). Pagal Taisyklių 33 punktą, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti visų bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu.

Patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. M. yra užsiregistravusi LITEKO VEP posistemyje ir jos LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, tokiu būdu pareiškėja sutiko gauti procesinius dokumentus savo paskyroje. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad siunčiant pareiškėjai procesinius dokumentus nurodytu būdu, laikomasi minėtų teisės aktų nuostatų.

ABTĮ 75 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Iš LITEKO duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjai 2015 m. liepos 23 d. nutartis buvo išsiųsta tą pačią dieną (2015 m. liepos 23 d.). Kadangi 2015 m. liepos 24 d. buvo penktadienis t. y. darbo diena, teismas pripažino, jog pareiškėjai teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti 2015 m. liepos 24 d. Taigi paskutinė diena pateikti teismui atskirąjį skundą buvo 2015 m. liepos 31 d. Pareiškėja Kauno apygardos administraciniam teismui atskirąjį skundą pateikė 2015 m. rugpjūčio 3 d., kartu su atskiruoju skundu nepateikė prašymo apskundimo terminui atnaujinti. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja praleido atskirojo skundo padavimo teismui terminą ir neprašo šio termino atnaujinti, todėl jos atskirąjį skundą atsisakė priimti (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

III. Pareiškėja R. M. padavė atskirąjį skundą (b. l. 37–38), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti jos atskirąjį skundą.

Pareiškėja nesutinka su tuo, kad ji praleido terminą atskirajam skundui dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutarties paduoti. Pareiškėja paaiškina, jog paprastai teismo dokumentai jai visada siunčiami paštu. Šį kartą nesulaukusi iš teismo jokio pranešimo, ji tik iš portalo e.teismas.lt sužinojo, kad yra priimta 2015 m. liepos 23 d. teismo nutartis. Pareiškėja pažymi, kad ši byla nėra elektroninė ir visi jos dokumentai el. portale nėra skaitmenizuoti ir nėra paskelbti, išskyrus skundžiamą nutartį ir jos lydraštį. Ne elektroninėje byloje, be atskiro pranešimo, kad dokumentai bus siunčiami tik per e.teismas.lt portalą, bylos dokumentai ir toliau turėjo būti siunčiami Lietuvos paštu. Pasak pareiškėjos, ji turėjo teisėtus lūkesčius, kad ne elektroninėje byloje dokumentus ir toliau gaus paštu. Be to, skundžiama 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos atskirąjį skundą, taip pat buvo išsiųsta pareiškėjai paštu ir nėra paskelbta portale e.teismas.lt. Įvardytą priežastį pareiškėja prašo laikyti pateisinama ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti jos atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Šiuo atveju nagrinėtinas pareiškėjos atskirasis skundas dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarties pagrįstumo ir teisėtumo.

Skundžiama 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi teismas, vadovaudamasis ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, iš esmės nutarė atsisakyti priimti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutarties dalies panaikinimo, nes pareiškėja atskirąjį skundą pateikė praleidusi įstatymo nustatytą terminą ir neprašė šio termino atnaujinti.

ABTĮ 149 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu skundžiama nutartis įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Taigi įstatymas sieja atskirojo skundo padavimo termino eigos pradžią su skundžiamos nutarties, kuri buvo priimta rašytinio proceso tvarka, įteikimo proceso šaliai momentu.

Teismo nutarčių nuorašų išsiuntimo proceso šalims tvarką reglamentuoja ABTĮ 107 straipsnis, kuris nustato, kad bylos šalims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, neatvykusiems į teismo posėdį, išsiunčiami teismo nutarties nutraukti ar sustabdyti bylą, palikti skundą (prašymą) nenagrinėtą ar perduoti bylą pagal jos priskirtinumą atitinkamam teismui nuorašai. Nutarties nuorašai išsiunčiami ne vėliau kaip per tris dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Šio įstatymo 75 straipsnio 7 dalyje numatytais atvejais teismo nutartys siunčiamos elektroninių ryšių priemonėmis.

ABTĮ 75 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, Seimo kontrolieriams, viešojo administravimo subjektams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms teismas šaukimus ir pranešimus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis teismo šaukimai ir pranešimai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga priimti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas šaukimus ir pranešimus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie pageidauja procesinius dokumentus gauti tokiu būdu ir yra nurodę gavėjo elektroninio pašto adresą arba kitą elektroninių ryšių priemonių adresą. Šaukimų, pranešimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) (nagrinėjamam atvejui aktuali nauja Aprašo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. liepos 8 d. (TAR, 2015, Nr. 2015-11038)) 21 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1751 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 75 straipsnio 7 dalimi arba Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2571 straipsnio 3 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. <...> Remiantis Aprašo 22 punktu, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir iki 2015 m. liepos 8 d. galiojusios Aprašo redakcijos 15, 16 punktuose.

Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėja yra aktyvavusi LITEKO VEP posistemio paskyrą. Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 6P-95-(1.1), 4.2 punkto prasme pareiškėja laikytina paslaugų gavėja. Taisyklių 8 punkte nustatyta, kad paslaugų gavėjas <...> aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungęs prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęs šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiuos veiksmus: 8.1. įveda privalomus pateikti registracijos duomenis arba patvirtina LITEKO VEP posistemyje nurodytų duomenų tinkamumą; 8.2. patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje); 8.3. patvirtina, jog sutinka, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi paslaugų teikimo tikslais. Remiantis Taisyklių 31 punktu, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje ir jo paskyra yra aktyvi, jis procesinius dokumentus gauna į savo paskyrą. Apie tai paslaugų gavėjas informuojamas elektroniniu pranešimu jo paskyroje bei nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą, LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas. Pagal Taisyklių 33 punktą, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu.

Pirmiau išvardytų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja, prisijungdama prie LITEKO VEP posistemio, taip išreiškė sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Todėl teisėjų kolegija negali sutikti su pareiškėjos argumentu, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis negalėjo jai būti įteikta per LITEKO VEP posistemį, nes administracinė byla nėra elektroninė. Remiantis anksčiau išvardytomis teisės normomis, nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, įteikdamas pareiškėjai 2015 m. liepos 23 d. nutartį ne paštu, o elektroninių ryšių priemonėmis, pažeidė ABTĮ 75 straipsnio 7 dalį ir Aprašo 22 punktą (Taisyklių 8.2, 33 p.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad analogiškai ABTĮ 75 straipsnio 7 dalies, Aprašo ir Taisyklių nuostatos buvo aiškinamos ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose administracinėse bylose, kuriose buvo iškilę panašūs klausimai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-126/2014, 2014 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-127/2014, 2014 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-824/2014, 2014 m. spalio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS624-727/2014, 2015 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-772-624/2015).

Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis, kuria teismas, be kita ko, nutarė atsisakyti priimti pareiškėjos skundo dalį, buvo priimta rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant, todėl, vadovaujantis ABTĮ 149 straipsnio 3 dalimi, atskirasis skundas dėl šios nutarties galėjo būti paduotas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. LITEKO duomenys patvirtina, kad pareiškėjos LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi. Iš byloje esančių duomenų bei įrašo LITEKO taip pat matyti, jog Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutarties nuorašas per EPP sistemą buvo išsiųstas pareiškėjai tą pačią dieną, t. y. 2015 m. liepos 23 d., 14 val. 26 min. teismo lydraščiu Nr. I-3828-428/2015. ABTĮ 75 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad šiame įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Atsižvelgiant į tai, Kauno apygardos administracinis teismas skundžiamoje 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartyje visiškai pagrįstai konstatavo, kad teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis buvo įteikta pareiškėjai 2015 m. liepos 24 d. (penktadienį), o paskutinė diena šiai nutarčiai apskųsti atskiruoju skundu buvo 2015 m. liepos 31 d. (ABTĮ 149 str. 3 d.).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, laikytina, kad pareiškėjai Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis buvo įteikta įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Byloje nėra pateikta įrodymų, paneigiančių nurodytas aplinkybes ar patvirtinančių tam tikrų techninių sutrikimų buvimą įteikiant pareiškėjai teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartį per pareiškėjos LITEKO VEP posistemio paskyrą. Aplinkybė, kad pareiškėja nebuvo pakankamai apdairi bei rūpestinga ir todėl laiku nepatikrino savo LITEKO VEP posistemio paskyros ar neaktyvavo savo elektroninio pašto paskyros, į kurią būtų papildomai atsiunčiami pranešimai apie gautus dokumentus, nesudaro pagrindo nustatytų aplinkybių vertinti priešingai, nes teismo procesinis dokumentas buvo įteiktas įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi pareiškėja praleido atskirojo skundo dėl teismo 2015 m. liepos 23 d. nutarties pateikimo terminą ne dėl svarbių priežasčių. Pareiškėja atskirąjį skundą dėl 2015 m. liepos 23 d. nutarties pateikė teismui 2015 m. rugpjūčio 3 d. (b. l. 25–29), t. y. praleidusi ABTĮ 149 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą ir neprašė šio termino atnaujinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu (apeliacinis / atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus jam paduoti nustatytą terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba toks prašymas nebuvo patenkintas). Šiuo atveju skundžiamoje Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarties rezoliucinėje dalyje pavartota sąvoka „laikyti nepaduotu“ vertintina kaip akivaizdus rašymo apsirikimas, kadangi iš tos pačios nutarties motyvų bei nutartyje nurodyto jos priėmimo teisinio pagrindo (ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punkto) yra visiškai akivaizdu, kad teismas nutarė pareiškėjos atskirąjį skundą ne „laikyti nepaduotu“, bet nutarė jo „nepriimti (atsisakyti priimti)“.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines aplinkybes bei teisingai aiškino ir taikė teisės aktų normas, todėl teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą, paduotą teismui 2015 m. rugpjūčio 3 d. Dėl nurodytų motyvų skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos R. M. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė