AS-849-662/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-849-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03941-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Č. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Č. P. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Č. P. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą (b. l. 1–17) prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. 1D-5742(11); 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 9 917,14 Lt, susidariusią dėl laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. taikytų Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių pensijų įstatymas) 3 straipsnio 3 dalies nuostatų; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 7 892 Lt, susidariusią dėl laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. taikytų Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio nuostatų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi atnaujino administracinės bylos nagrinėjimą iš esmės ir administracinę bylą Nr. I-4678-764/2015 sustabdė, kol Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme (toliau – ir Konstitucinis Teismas) bus išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas administracinėje byloje Nr. I-190-142/2014 (Konstitucinio Teismo bylos Nr. 21/2013) ir įsigalios Konstitucinio Teismo priimtas nutarimas.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl pareiškėjo teisės į pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. taikytų Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis įsigaliojo nuo 2010 m. sausio 1 d. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinėms pensijoms Laikinojo įstatymo nuostatos taikomos iki 2012 m. gruodžio 31 d., vėliau Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas pareigūnų ir karių valstybinėms pensijoms pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d. Vadinasi, šiuo įstatymu iš esmės nustatyta, kad pareigūnų ir karių pensijos pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį gali būti ribojamos iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys tvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 28 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. I-190-142/2014, sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 tiek, kiek Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams (Konstitucinio Teismo bylos Nr. 21/2013).

Teismas nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Pagal Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. pateiktą išaiškinimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2011 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-443/2011, 2011 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-524/2011), sustabdyti administracinę bylą pagal ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą galima ir tais atvejais, kai kitas teismas analogiškais klausimais ir argumentais jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą ir šis prašymas yra dar neišnagrinėtas, o nagrinėjama administracinė byla nepasižymi jokiomis individualiomis aplinkybėmis, kurios galėtų būti reikšmingos kreipimuisi į Konstitucinį Teismą.

Nagrinėjamoje byloje kurioje ginčas yra keliamas dėl nepagrįstai ir neteisėtai neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo, taikytinas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, kurio nuostatų galiojimas buvo pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į tai, kad dėl šioje administracinėje byloje taikytinų Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų galiojimo konstitucingumo yra kreiptasi į Konstitucinį Teismą, šios administracinės bylos nagrinėjimas stabdytinas, kol Konstituciniame Teisme bus išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas administracinėje byloje Nr. I-190-142/2014 (Konstitucinio Teismo bylos Nr. 21/2013) ir įsigalios Konstitucinio Teismo priimtas nutarimas.

II. Pareiškėjas Č. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarties dalį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui išnagrinėti iš naujo.

Paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl jo keliamo ginčo iš esmės ir dėl jo skundo materialaus pobūdžio reikalavimų, nepateikė nutarties motyvų, netinkamai rėmėsi Konstitucija, netinkamai išaiškino Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir kitus teisės aktus, dėl to teismo nutartis yra klaidingai motyvuota. Pirmosios instancijos teismas nevertino faktinių bylos aplinkybių. Nurodo, jog nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. jam valstybinė pensija buvo tinkamai paskaičiuota ir dėl to jis nereiškia pretenzijų. Išdėsto argumentus, susijusius su Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies taikymu ir nepagrįstu jo pensijos sumažinimu, bei pakartoja savo skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytas aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas administracinę bylą Nr. I-4678-764/2015 sustabdė, kol Konstituciniame Teisme bus išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas administracinėje byloje Nr. I-190-142/2014 (Konstitucinio Teismo bylos Nr. 21/2013) ir įsigalios Konstitucinio Teismo priimtas nutarimas.

Pareiškėjas atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi tuo aspektu, jog pirmosios instancijos teismas 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi neišnagrinėjo jo keliamo ginčo. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą pagal pareiškėjo skundą nustatė, jog yra pagrindas pagal ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą ją sustabdyti. Taigi dėl pareiškėjo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą sprendimą, neišnagrinėjo bylos išsamiai ir visapusiškai, neištyrė visų įrodymų ir nepasisakė dėl visų pareiškėjo reikalavimų, teisėjų kolegija pažymi, jog priimdamas nutartį dėl administracinės bylos sustabdymo teismas nenagrinėjo administracinės bylos iš esmės, todėl ir neturėjo pareigos pasisakyti dėl visų nagrinėjamo ginčo aspektų. Teismas nustatė ir aptarė tiek faktinių aplinkybių, kiek jų buvo būtina nustatyti, kad priimtų sprendimą stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą. Administracinės bylos sustabdymas nereiškia ginčo išnagrinėjimo iš esmės. Sustabdyta byla atnaujinama pašalinus ar išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo sustabdyta, proceso dalyvių pareiškimu ar teismo iniciatyva. Atnaujinta byla toliau nagrinėjama pagal ABTĮ nustatytas bendrąsias taisykles (ABTĮ 100 str.).

Iš pareiškėjo skundo reikalavimų matyti, kad pareiškėjas siekia, jog jam būtų priteista pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka, susidariusi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., t. y. įskaitant ir laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., kada galiojo Laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymais 2012–2013 metams pratęstas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo terminas.

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-190-142/2014 kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 tiek, kiek Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams. Šis Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo priimtas ir byla pradėta rengti Konstitucinio Teismo posėdžiams (bylos Nr. 21/2013).

ABTĮ 4 straipsnio 1 ir 2 dalys įpareigoja teismą netaikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai, bei sustabdyti bylos nagrinėjimą, kreipiantis į Konstitucinį Teismą, kai yra pagrindas abejoti byloje taikomo teisės akto konstitucingumu. ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte kaip vienas iš bylos sustabdymo pagrindų nustatytas atvejis, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad sustabdyti administracinę bylą pagal ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą galima ir tais atvejais, kai kitas teismas analogiškais klausimais ir argumentais jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą ir šis prašymas yra dar neišnagrinėtas, o nagrinėjama administracinė byla nepasižymi jokiomis individualiomis aplinkybėmis, kurios galėtų būti reikšmingos kreipimuisi į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., 2014 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-309/2014, 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-443/2011 ir kt.). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundžiama teismo nutartis sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą laikytina pagrįsta, jeigu įvertinus kreipimosi į Konstitucinį Teismą turinį pirmosios instancijos teismo nurodytoje byloje, jis būtų analogiškas šioje byloje nagrinėjamiems klausimams (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-886/2011).

Kaip matyti iš šioje byloje pateiktų reikalavimų, yra siekiama gauti iki pensijos sumažinimo mokėtą valstybinę pareigūnų pensiją už 2012 ir 2013 metus. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl pareiškėjo pateiktų reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo, turės būti taikomi visi atitinkamam teisiniam santykiui aktualūs teisės aktai ir išaiškinimai dėl jų, įskaitant ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų ta apimtimi, kuria Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams, nuostatų konstitucingumo. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai (Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. įstatymai), dėl kurių buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą, taikytini ir šioje administracinėje byloje, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė šios bylos nagrinėjimą, kol Konstitucinis Teismas priims procesinį sprendimą byloje pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą.

Pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka susidarė ir dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal dispozityvumo principą administracinių bylų teisenoje bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą) (ABTĮ 23 str. 1 d. 6 ir 7 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2088/14, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-257/2012).

Pareiškėjas, paduodamas skundą, formuluodamas reikalavimus ir taip apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas, pats pasirinko, kad visi jo reiškiami reikalavimai, t. y. reikalavimas išmokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią tiek dėl Laikinojo įstatymo, tiek dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, ir reikalavimas panaikinti VRM 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. 1D-5742(11) būtų nagrinėjami vienoje byloje. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ neįtvirtinta galimybė sustabdyti bylą tik tam tikra apimtimi.

Nagrinėjamu atveju administracinėje byloje nurodyti pareiškėjo reikalavimai nebuvo išskirti į atskirą bylą. ABTĮ 69 straipsnio 2 dalis numato, kad kai byloje yra daugiau kaip vienas reikalavimas, prireikus teismas kai kuriuos iš jų gali išskirti į atskirą bylą (bylas), tačiau skundo reikalavimų išskyrimas nėra savitikslis dalykas, ir jis galimas tada, kai: pirma, bylos skundo dalyką sudaro keli reikalavimai; antra, teismas pripažįsta, jog tikslinga reikalavimus nagrinėti atskirai. Nepagrįstas administracinių bylų išskyrimas prieštarauja proceso efektyvumo, koncentruotumo principams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-733/12).

Šiuo aspektu pažymėtina, jog pareiškėjas skunde nesuformulavo atskirų, savarankiškų, tarpusavyje nesusijusių reikalavimų dėl nepriemokų, susidariusių atskirai dėl Laikinojo įstatymo bei atskirai dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, taigi šiuo atveju nebuvo pagrindo teismui savo iniciatyva spręsti dėl pareiškėjo reikalavimų skaidymo ir dalies jų išskyrimo į atskirą bylą. Taip pat ABTĮ nenustato, kad gali būti priimtas dalinis sprendimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-51-146/2015, 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-855/14).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjas, prašydamas priteisti susidariusią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, apibrėžė laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Kaip minėta, pareiškėjo pareigūnų ir karių valstybinė pensija taikant Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintas Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas buvo apskaičiuojama nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. Taigi šiuo metu sprendžiant tik dėl tos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri neišmokėta dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, pareiškėjo nurodytas reikalavimo laikotarpis turėtų būti skaidomas. Kaip savo praktikoje yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokų priteisimo, pareiškėjo teisių galimo pažeidimo pasekmių nagrinėjimo skaidymas į atskirus etapus, kai teismui kyla abejonių dėl nagrinėjant bylą taikytino įstatymo (jo dalies) atitikties Konstitucijai, gali būti kliūtis išnagrinėti bylą visapusiškai ir objektyviai, priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą (žr., pvz., 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-1114/14, 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-779/2014).

Taigi šiuo atveju, esant teisiniam ir faktiniam pagrindui stabdyti nagrinėjamą administracinę bylą dėl pareiškėjo skundo reikalavimo, susijusio su pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimu, taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė visą nagrinėjamą administracinę bylą. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, priešingai nei teigė pareiškėjas, atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką analogišku klausimu (žr., pvz., 2015 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-51-146/2015, 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS624-859/14).

Dėmesys atkreiptinas į tai, jog Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011 m. gruodžio 20 d. redakcija; Žin., 2011, Nr. 160-7573) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d., neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai; taip pat, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012 m. gruodžio 20 d. redakcija; Žin., 2012, Nr. 155-7985 ) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d., neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi šis Konstitucinio Teismo nutarimas sudaro pagrindą spręsti nagrinėjamos administracinės bylos atnaujinimo klausimą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė administracinę bylą, savo sprendimą pagrindė byloje esančiais įrodymais, tinkamai taikė teisės aktus ir vadovavosi suformuota administracinių teismų praktika, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis pripažintina pagrįsta bei teisėta, o atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti nurodytą nutartį. Pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo Č. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė