A-525-250-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-250/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00465-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kristroma“ prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo, nagrinėjant administracinę bylą Nr. A-525-250-14 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kristroma“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Kristroma“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2013 m. sausio 11 d. nutarimą Nr. ATK2-06/13 (toliau – ir Nutarimas).

Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 18 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Kristroma“ skundą tenkino – panaikino Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013 m. sausio 11 d. nutarimą Nr. ATK2-06/13.

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. vasario 12 d. nutartimi atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apeliacinį skundą atmetė. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą.

II. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinėje byloje Nr. A-525-250-14 atlyginimo.

Nurodo, jog pareiškėjas šioje byloje patyrė 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgiant į tai, jog sprendimas byloje buvo priimtas pareiškėjo naudai, jis turi teisę į šių išlaidų atlyginimą iš atsakovo. Pažymi, jog atsiliepimas į apeliacinį skundą parengtas profesionalaus teisininko – advokato padėjėjo, atsiliepimas buvo išsamus, parengtas kokybiškai, visapusiškai motyvuotas, pagrįstas aktualia teismų praktika, jam parengti sugaišta daug laiko, atlikta išsami teisės normų ir teismų praktikos analizė. Šios išlaidos yra realios, būtinos ir pagrįstos, neviršija Teisingumo ministro nustatytų rekomenduotinų maksimalių dydžių, patirtos dėl atsakovo kaltės, todėl iš atsakovo turi būti atlygintos visos.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, prašo pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinėje byloje Nr. A525-250/2014 atmesti.

Vertina, jog šiuo atveju advokato padėjėjo užmokestis už suteiktas teisines paslaugas viršija proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus, nes byla nepriskirtina sudėtingų bylų kategorijai, vyko tik vienas teismo posėdis advokato padėjėjui nereikėjo vykti į kitą vietovę ir pan., todėl taikytinas Rekomendacijų 11 punktas, leidžiantis teismui nukrypti nuo Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Pastebi, jog maksimali už advokato padėjėjo parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistina suma – 1 200 Lt, pareiškėjo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai didžiąja dalimi atkartojo pirminiuose paaiškinimuose Departamentui ir skunde teismui pateiktus argumentus ir motyvus, tad prašoma priteisti suma yra nepagrįsta, turi būti mažinama.

Taip pat nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. įsiteisėjusia nutartimi administracinėje byloje Nr. I-3208-643/2012 (dėl AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto pažeidimo) analogiškomis aplinkybėmis prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis buvo ženkliai sumažintas. Advokatų profesinė bendrija „Motieka ir Audzevičius“ bei jos teisininkai taip pat atstovavo minėtoje administracinėje byloje Nr. I-3208-643/2012, todėl darytina išvada, kad šioje byloje procesinių dokumentų parengimas reikalavo dar mažiau sąnaudų.

Iš esmės visose tokio pobūdžio bylose (dėl AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto, o nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. – 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimų) ūkio subjektai, kuriems atstovavo minėta advokatų kontora, o skundus surašė tie patys teisininkai, vadovautasi iš esmės tapačiais argumentais ir motyvais, kurie buvo suformuluoti jau anksčiau ir pakartotinis tapačių argumentų pateikimas tik skirtingų ūkio subjektų atžvilgiu nereikalavo itin didelių sąnaudų. Tą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika panašaus pobūdžio bylose.

Atsižvelgtina į tai, jog Departamentas procese dalyvavo kaip valstybės institucija, ginanti viešąjį interesą, todėl pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlyginamos iš valstybės biudžeto. Tai turi būti daroma proporcingai, teisingai, protingai ir sąžiningai įvertinus pareiškėjo patirtus nuostolius. Pažymi, jog Rekomendacijos galioja įvairaus pobūdžio byloms, tam tikrais atvejais ir itin sudėtingų bylų nagrinėjimui, kurias sudaro daug tomų, vyksta ne vienas teismo posėdis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo <...>. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, suteikia teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas ir nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. vasario 12 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo UAB „Kristroma“ skundas patenkintas ir Nutarimas panaikintas, nepakeistą, taigi, akivaizdu, jog sprendimas byloje priimtas pareiškėjo naudai, tad jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo prašymas paduotas 2014 m. vasario 26 d. (pagal pašto spaudą ant voko), t. y. nepraleidus ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyto 14 dienų termino.

Pareiškėjas prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų nurodo, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, šią sumą sumokėdamas už advokato padėjėjo parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą. Šias aplinkybes, t. y., kad pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atsakovo pateiktą apeliacinį skundą, kad dėl tokio procesinio dokumento parengimo pareiškėjas buvo sudaręs teisinių paslaugų sutartį su advokato padėjėju, kad už šios teisinės paslaugos atlikimą pareiškėjui buvo pateikta 1 000 Lt sąskaita faktūra, kuri apmokėta grynais pinigais, patvirtina bylos medžiaga ir prie prašymo pridėti įrodymai (b. l. 115–119, 173, 174).

Remiantis Rekomendacijų 8.11 punktu, maksimali suma, kuri gali būti priteista už atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį parengė advokatas – 1 500 Lt (1,5 x 1 000), o tuo atveju, kai ši teisinė paslauga suteikta advokato padėjėjo – 1 200 Lt (1 500 x 0,8) (Rekomendacijų 5 p.). Pareiškėjo už atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėta ir prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma – 1 000 Lt, minėtos maksimalios sumos neviršija, tačiau, vien tai nereiškia, jog ši suma turi būti priteista pareiškėjui pilna apimtimi.

Iš aukščiau minėtų ABTĮ nuostatų matyti, jog išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašas nėra baigtinis, tačiau ABTĮ 43–45 straipsnių nuostatos bei jų prasmė patvirtina, jog priteistinos tik: pirma, su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui susijusios išlaidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos. Antra, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog ABTĮ neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui profesionalų atstovavimą ir nuo kiekvienos proceso šalies diskrecijos (pasirinkimo teisės) priklauso, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks profesionalų atstovą siekdama įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (pvz., 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-15/2012). Tačiau nei ABTĮ, nei kituose įstatymuose nėra garantuojama, kad asmenys, pasinaudoję profesionalaus atstovavimo paslaugomis, gali tikėtis, kad visos jų patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos bus atlygintos. Administraciniam teismui yra paliekama teisė įvertinti jų atitikimą įstatymų, kitų teisės aktų numatytiems reikalavimams, jų pagrįstumą, būtinumą, realumą, kt. (pvz., 2013 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-215/2013). Sprendžiant klausimą dėl išlaidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu, atlyginimo negali būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalies nuostatomis dėl visiško padarytų nuostolių atlyginimo, nes pastarojoje normoje įtvirtinta asmens nuostolių (žalos) kompensavimo taisyklė taikytina sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės dydžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012). Administracinis teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti pareiškėjo patenkintų reikalavimų dalį, be to, turi atsižvelgti į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas jų pagrįstumo, būtinumo ir realumo aspektu bei nustatyti jų dydį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-512/2013).

Rekomendacijų 2 punktas numato, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį rekomenduojama atsižvelgti į: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateiktą teismų praktiką, Rekomendacijų 2 punktą, į tai, jog Rekomendacijų 8 punkte pateikiami maksimalūs rekomenduojami priteisti užmokesčio už konkrečias teisines paslaugas dydžiai, įvertinusi tai, kad byla (atsižvelgiant į joje keltą klausimą, byloje dalyvaujančių asmenų skaičių, į tai, jog byloje taikytas iš esmės tik Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas, iš esmės nagrinėtos faktinės aplinkybės) nebuvo sudėtinga, nereikalavo specialių (ne teisinių) žinių, į tai, kad byloje spręstas klausimas nėra naujas, byloje ginčytu Nutarimu pareiškėjui buvo paskirta 1 250 Lt bauda, vadovaudamasi taip pat ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, vertina, jog šiuo atveju pareiškėjui iš atsakovo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistinas 800 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 133 straipsniu teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kristroma“ prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kristroma“ naudai iš atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 800 Lt (aštuonis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis