eAS-945-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-945-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02521-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SSPC-Vilnius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SSPC-Vilnius“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „SSPC-Vilnius“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „SSPC-Vilnius“) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Ministerija) 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. (8.6-10)3-978 „Dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo sustabdymo“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas), kuriuo nuo 2015 m. balandžio 2 d. sustabdytas pareiškėjo 2013 m. lapkričio 15 d. išduoto leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18347 (toliau – ir Leidimas) galiojimas ir nustatytas 30 kalendorinių dienų terminas nuo Leidimo sustabdymo dienos pažeidimams pašalinti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2010 m. rugsėjo 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010, 2012 m. birželio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS492-324/2012, 2013 m. balandžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-821/2013, 2013 m. birželio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-62/2013 ir kt.), ginčijamo sprendimo turiniu, nustatė, kad šį sprendimą Ministerija priėmė, inter alia, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 21 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu ir Energetikos ministro 2013 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 1-212 patvirtintų Veiklos elektros energetikos sektoriuje išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 74–76 punktais, pagal kuriuos leidimą išdavusios institucijos sprendimas, kuriuo laikinai sustabdomas energetikos įmonei išduotas leidimas (inter alia, paaiškėjus, kad prašyme išduoti leidimą pateikti klaidingi duomenys, ir po įspėjimo per licenciją, leidimą ar atestatą išduodančios institucijos nustatytą laikotarpį energetikos įmonė nepateikė patikslintų duomenų) ir nustatomas 30 kalendorinių dienų terminas sprendime nurodytiems reguliuojamosios veiklos pažeidimams pašalinti, yra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, t. y. tik vienas šiuose teisės aktuose numatytos energetikos veiklos leidimų administravimo procedūros, kurios pabaigoje paprastai priimamas vienas iš kelių materialines teisines pasekmes sukeliančių sprendimų – panaikinti leidimo galiojimo sustabdymą arba panaikinti išduoto leidimo galiojimą, metu priimamų dokumentų.

Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, prie skundo pridėtus dokumentus, teismas konstatavo, kad Ministerijos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimas Nr. (8.6-10)3-978, kuriuo ji nuo 2015 m. balandžio 2 d. sustabdė pareiškėjo Leidimo galiojimą ir nustatė 30 kalendorinių dienų terminą nuo Leidimo sustabdymo dienos pažeidimams pašalinti, negali būti savarankišku skundo objektu ir savarankišku administracinės bylos dalyku. Tačiau argumentai (bet ne savarankiškas reikalavimas) dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo administraciniame teisme gali būti teikiami ginčijant galutinį pareiškėjui materialines teisines pasekmes sukeliantį Ministerijos sprendimą – panaikinti išduoto leidimo galiojimą (jei toks sprendimas būtų priimtas).

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „SSPC-Vilnius“ elektroninių ryšių priemonėmis pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundą.

Nurodo, kad Energetikos ministerijos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimas Nr. (8.6-10)3-977 pareiškėjui sukėlė akivaizdžias teisines pasekmes. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių ir teisinių motyvų.

Pažymi, jog, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad atsisakyti skundą nagrinėti galima tik tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju ginčijamas sprendimas yra individualaus pobūdžio administracinis aktas, nes juo sustabdomas būtent pareiškėjui išduoto Leidimo galiojimas (ABTĮ 2 str. 14 p.). 2013 m. lapkričio 15 d. išduotas Leidimas pareiškėjui sukūrė atitinkamas teises pasekmes – suteikė teisę plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, t. y. teisę vystyti biokuro kogeneracinės elektrinės projektą.

Ginčijamu sprendimu ši pareiškėjo teisė yra apribota, kadangi Leidimo galiojimas buvo neteisėtai sustabdytas. Dėl šios priežasties pareiškėjui atsirado atitinkamos teisinės pasekmės – ginčijamo sprendimo galiojimo metu pareiškėjas yra netekęs galimybės disponuoti Leidimo suteikiamomis teisėmis, tarp kurių – Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnio 15 dalyje numatytos teisės reikalauti iš AB LESTO sudaryti elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį ir netekęs teisės į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto ir jo gyvendinančiais teisės aktais garantuotą skatinimo kvotų paskirstymo aukcione laimėto skatinimo tarifo taikymą 12 metų laikotarpiui.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, kuri numato, kad tarpiniais sprendimais yra laikomi tie sprendimai, kurie savaime nenustato, nekeičia ir nepanaikina pareiškėjo teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje, t. y. nesukelia teisinių padarinių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-862/2011, 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-545/2012).

Teigia, jog pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti pareiškėjo skundą, konstatavus, jog pareiškėjo skundžiamas aktas nesukelia jam teisinių pasekmių (nepažeidžia jo teisių ar teisėtų interesų), yra neteisėtas, nes tokie motyvai, pagal bendrą principą, negali būti pagrindas atsisakyti priimti skundą, tačiau gali būti pagrindas tik atmesti skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009, 2009 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-208/2009, 2013 m. gegužės 8 d. nutartį administracinė byla Nr. AS858-447/2013 ir kt.). Be to, Lietuvos teismai laikosi nuoseklios pozicijos, kad tarpiniai teisės aktai, po kurių seka kitų jau galutinių aktų priėmimas, sukelia teisines pasekmes pareiškėjui ir todėl gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka, nes neapskundus bent vieno ankstesnio tarpinio administracinio akto, pareiškėjas netektų teisės skųsti paskesnius teisės aktus ir jais nustatytų aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-3092/2011). Taigi, teismas privalėjo skundą priimti ir nagrinėti iš esmės.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas yra priėmęs analogišką skundą, ratio decidendi sutampančioje byloje Nr. eI-8721-426/2015, kurioje UAB „SSPS-Taika“ pateikė skundą dėl jos atžvilgiu Energetikos ministerijos sprendimo sustabdyti Leidimo plėtrai galiojimą, kuris yra grindžiamas, iš esmės, analogiškais šiai administracinei bylai motyvais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismo nuomone, šiuo atveju Ministerijos sprendimas, kuriuo laikinai sustabdytas pareiškėjui išduotas leidimas ir nustatomas 30 kalendorinių dienų terminas sprendime nurodytiems reguliuojamosios veiklos pažeidimams pašalinti, yra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, t. y. tik vienas šiuose teisės aktuose numatytos energetikos veiklos leidimų administravimo procedūros, kurios pabaigoje paprastai priimamas vienas iš kelių materialines teisines pasekmes sukeliančių sprendimų – panaikinti leidimo galiojimo sustabdymą arba panaikinti išduoto leidimo galiojimą, metu priimamų dokumentų. Todėl ginčijamas Ministerijos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimas Nr. (8.6-10)3-978 negali būti savarankišku skundo objektu ir savarankišku administracinės bylos dalyku.

Nagrinėjamu atveju skundžiamas Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimas Nr. (8.6-10)3-978 „Dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo sustabdymo“, kuriuo, vadovaujantis Energetikos įstatymo 21 straipsnio 4 dalimi ir Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių 75, 76 bei 76.1 punktais, nuo 2015 m. balandžio 2 d. sustabdytas UAB „SSPC-Vilnius“ (pareiškėjo) 2013 m. lapkričio 15 d. išduoto leidimo plėtoti elektros energetikos gamybos pajėgumus Nr. LP-18347 galiojimas Energetikos įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu ir nustatytas 30 kalendorinių dienų terminas nuo Leidimo sustabdymo dienos pažeidimams pašalinti, t. y. pateikti duomenis ir (ar) dokumentus, įrodančius pareiškėjo atitiktį teisės aktuose nustatytiems reikalavimams Leidimo išdavimo dieną.

Pagal Energetikos įstatymo 21 straipsnio 4 dalį už reguliuojamosios veiklos sąlygų ir reikalavimų pažeidimus energetikos įmonė, turinti energetikos veiklos licenciją, leidimą ar atestatą, teisės aktų nustatyta tvarka įspėjama apie galimą licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymą šio straipsnio 5 dalyje nustatytais pagrindais arba licencijos, leidimo ar atestato panaikinimą šio straipsnio 7 dalyje nustatytais pagrindais ir nustatomas laikotarpis, per kurį turi būti pašalinti nurodyti reguliuojamosios veiklos pažeidimai. Šis laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai dėl objektyvių priežasčių pažeidimui pašalinti reikia ilgesnio laikotarpio. Energetikos įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato, jog licencijos, leidimo ar atestato galiojimas, įvertinus šio ir kitų įstatymų nustatytus reikalavimus, taikomus licencijai, leidimui ar atestatui gauti, juos išdavusios institucijos sprendimu teisės aktų nustatyta tvarka sustabdomas, jeigu išdavus licenciją, leidimą ar atestatą, paaiškėja, kad prašyme išduoti licenciją, leidimą ar atestatą pateikti klaidingi duomenys, ir po įspėjimo per licenciją, leidimą ar atestatą išduodančios institucijos nustatytą laikotarpį energetikos įmonė nepateikė patikslintų duomenų. Kai energetikos įmonė nustatyta tvarka pateikia dokumentus, įrodančius, kad pažeidimai pašalinti, licenciją, leidimą ar atestatą išdavusios institucijos sprendimu ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo šių dokumentų įregistravimo licencijas, leidimus ar atestatus išduodančioje institucijoje dienos licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymas panaikinamas (Energetikos įstatymo 21 str. 6 d.). Jei energetikos įmonė, kurios licencijos, leidimo ar atestato galiojimas sustabdytas, nepašalino reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimų per licenciją, leidimą ar atestatą išduodančios institucijos nustatytą laikotarpį, licencijos, leidimo ir (ar) atestato galiojimas, įvertinus šio ir kitų įstatymų nustatytus reikalavimus, taikomus licencijai, leidimui ar atestatui gauti, juos išdavusios institucijos sprendimu teisės aktų nustatyta tvarka panaikinamas (Energetikos įstatymo 21 str. 7 d. 2 p.).

Taigi, iš minėtų nuostatų matyti, jog sprendimas sustabdyti licencijos, leidimo ir (ar) atestato galiojimą galioja iki tol, kol licenciją, leidimą ar atestatą išdavusi institucija nepriima sprendimo panaikinti licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymą arba sprendimo apskritai panaikinti licencijos, leidimo ir (ar) atestato galiojimą. Tačiau tai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nereiškia, kad sprendimas sustabdyti licencijos, leidimo ir (ar) atestato galiojimą nesukelia energetikos įmonei, kurios licencijos, leidimo ar atestato galiojimas sustabdytas, jokių teisinių pasekmių ir yra tik vienas energetikos veiklos leidimų administravimo procedūros, kurios pabaigoje paprastai priimamas vienas iš kelių materialines teisines pasekmes sukeliančių sprendimų – panaikinti leidimo galiojimo sustabdymą arba panaikinti išduoto leidimo galiojimą, metu priimamų dokumentų.

Apskritai veiklai elektros energetikos sektoriuje vykdyti išduodami: 1) leidimas gaminti elektros energiją; 2) leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus; 3) leidimas tiesti tiesioginę liniją; 4) leidimas eksportuoti elektros energiją į valstybes, kurios nėra valstybės narės; 5) leidimas importuoti elektros energiją iš valstybių, kurios nėra valstybės narės; 6) leidimas vykdyti nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą (Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 str. 1 d., Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių 5 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį ir Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių 9 punktą leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išduodamas asmeniui, kuris ketina: 1) statyti (įrengti) naują energetikos objektą (elektrinę); 2) padidinti esamų elektros energijos gamybos įrenginių įrengtąją galią rekonstruodamas ar pakeisdamas esamus arba statydamas papildomus elektros energijos gamybos įrenginius. Šiuo atveju leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išduodamas tai daliai, kuria didinama elektros energijos gamybos įrenginių įrengtoji galia, arba statomiems papildomiems elektros energijos gamybos įrenginiams; 3) rekonstruoti veikiančius elektros energijos gamybos įrenginius, pritaikant juos kitos rūšies kuro (iškastinio kuro ar atsinaujinančių energijos išteklių) naudojimui. Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus galioja iki elektrinės prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokole numatytos elektrinės eksploatavimo pradžios, tačiau ne ilgiau negu 24 mėnesius. (Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 16 str. 8 d., Elektros energetikos įstatymo 16 str. 4 d. 2 p., Taisyklių 41.2 p.). Asmenims, pateikusiems dokumentus, įrodančius, kad pastatytas naujas elektros energetikos objektas (elektrinė) elektros energijai gaminti pagal leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus yra užbaigtas Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis, išduodamas leidimas gaminti elektros energiją (Elektros energetikos įstatymo 16 str. 6 d., Taisyklių 8.2 p.).

Pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnio 10 dalį gamintojas, planuojantis plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus ir iš elektros tinklų operatoriaus, prie kurio valdomų elektros tinklų jungiama gamintojo elektrinė, gavęs išankstines prijungimo sąlygas (kuriose nustatomi privalomieji energetikos tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar) plėtros reikalavimai, prijungiant šio gamintojo elektrinę prie energetikos tinklų operatoriaus valdomų tinklų ar teikiant kitas teisės aktuose nustatytas paslaugas), parengia ir teikia elektros tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą, o elektros tinklų operatorius privalo per 30 kalendorinių dienų nuo gamintojo, planuojančio plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus, prašymo, nurodyto šio straipsnio 10 dalyje, pateikimo dienos pasirašyti su gamintoju ketinimų protokolą (14 str. 11 d.). Elektros tinklų operatorius, kai gamintojas pasirašo ketinimų protokolą ir jame nustatyta tvarka pateikia gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą ir leidimą plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių pajėgumus, pasirašo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį (Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 str. 15 d.). Tokiu būdu Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnis numato galimybę tokiam gamintojui gauti atsinaujinančių išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo priemonę – nustatyto fiksuoto tarifo ir šio gamintojo Vyriausybės nustatyta tvarka parduotos elektros energijos kainos skirtumą, ir tokios skatinimo priemonės taikomos 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos (Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 str. 2, 7 d.).

Taigi, kaip matyti iš minėtų teisės aktų nuostatų, leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus yra skirtas naujai statyti arba rekonstruoti elektros energetikos objektą (elektrinę) ir galioja iki elektrinės prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokole numatytos elektrinės eksploatavimo pradžios, tačiau ne ilgiau negu 24 mėnesius. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui 2013 m. lapkričio 15 d. išduotame leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus numatyta, jog šis leidimas galioja 24 mėnesius, o elektrinė pradedama eksploatuoti tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus leidimą gaminti elektros energiją. Vadinasi, pareiškėjui išduotas Leidimas sukūrė jam atitinkamas teisines pasekmes – suteikė pareiškėjui teisę plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, t. y. teisę statyti (rekonstruoti) biokuro kogeneracinę elektrinę. Taigi, ginčijamas atsakovo sprendimas, sustabdęs tokio pareiškėjo Leidimo galiojimą, apribojo minėtą pareiškėjo teisę vykdyti elektrinės projektą. Tokiu būdu, akivaizdu, kad ginčijamas sprendimas sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes: jis ginčijamo sprendimo galiojimo metu negalės statyti (rekonstruoti) biokuro kogeneracinės 5 MW galios elektrinės.

Pažymėtina, jog Energetikos ministerijos sprendimas panaikinti Leidimo galiojimo sustabdymą arba sprendimas apskritai panaikinti Leidimo galiojimą apsprendžia tik Energetikos ministerijos sprendimo sustabdyti Leidimo galiojimą galiojimo terminą, tačiau pats sprendimas sustabdyti Leidimo galiojimą yra savarankiškas ir teisines pasekmes pareiškėjui sukeliantis individualus administracinis sprendimas (aktas), kuris ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 22 straipsnio 1 dalies prasme gali būti savarankišku skundo objektu ir savarankišku administracinės bylos dalyku.

Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes bei aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SSPC-Vilnius“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys