eAS-553-492/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-553-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00509-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, trečiasis suinteresuotas asmuo byloje – viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracija kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2014 m. gruodžio 22 d. rašte Nr.(19.52)-3-6840 išdėstytą sprendimą, kuriuo atsisakyta atidėti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2014 m. spalio 31 d. įsakymų Nr. 4-785 ir Nr. 4-784 vykdymą; 2) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją atidėti 2014 m. spalio 31 d. įsakymų Nr. 4-785 ir Nr. 4-784 vykdymą, kol bus priimtas naujas sprendimas pagal viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – ir LVPA) 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu patvirtintą pažeidimo tyrimo išvadą.

Pareiškėjas taip pat prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti 2014 m. spalio 31 d. įsakymų Nr. 4-785 ir Nr. 4-784 vykdymą, uždraudžiant atlikti priverstinio vykdymo veiksmus, o jei tokie veiksmai pradėti, sustabdyti išieškojimo vykdymo procedūrą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 28 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skundu ginčija ne Ūkio ministerijos 2014 m. spalio 31 d. įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. 4-263 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“ Nr. 4-785 ir 2014 m. spalio 31 d. įsakymo „Dėl lėšų projekto Nr. VP3-1.3-ŪM-03-V-001 vykdytojai Kauno miesto savivaldybės administracijai, susigrąžinimo“ (toliau – Įsakymai) teisėtumą. Ginčas yra dėl Ūkio ministerijos 2014 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (19.2-52)-3-6840 pareiškėjui pateikto atsisakymo atidėti nurodytų Įsakymų vykdymą. Teismas vertino, kad atsižvelgiant į tai, jog Įsakymai nagrinėjamoje byloje nėra ginčijami, negalima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, kuri nurodyta ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte. Be to, pažymėjo, kad pareiškėjas nei skunde, nei jo prieduose nėra pateikęs duomenų, kad Ūkio ministerija būtų pradėjusi vykdyti Įsakymus. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo esmė yra dėl Įsakymų vykdymo atidėjimo, teismas sprendė, kad tokia reikalavimo užtikrinimo priemonė neturėtų būti taikoma. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju teismo sprendimas bus susijęs išimtinai su ginčo išsprendimu, ar atsakovas pagrįstai atsisakė atidėti Įsakymų vykdymą. Koks bebūtų teismo sprendimas, jo vykdymui jokios įtakos neturės šio ginčo išsprendimas, nes jis nebus susijęs su lėšų susigrąžinimu, su grąžintina lėšų suma. Teismo vertinimu, pareiškėjas iš esmės nenurodė, kodėl sprendimo vykdymas šioje byloje gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas, nes prašyme nurodo tik apie galimybę, kad iš savivaldybės biudžeto asignavimų bus išieškotos lėšos. Kadangi Įsakymai neginčijami, tokie pareiškėjo motyvai neatitinka ABTĮ 71 straipsnio 1 dalies nuostatų.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. sustabdyti 2014 m. spalio 31 d. įsakymų Nr. 4-785 ir Nr. 4-784 vykdymą, uždraudžiant atlikti priverstinio vykdymo veiksmus, o jei tokie veiksmai pradėti, sustabdyti išieškojimo vykdymo procedūrą.

Pareiškėjas taip pat prašo prijungti prie bylos naują įrodymą – 2015 m. sausio 29 d. atsakovo pareiškėjui pateiktą 2015 m. sausio 23 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą Nr. 103.

Pareiškėjas mano, kad vien tas faktas, jog atsakovas nusprendė nesustabdyti Įsakymų vykdymo reiškia, kad atsakovo manymu Įsakymai yra vykdytini ir bet kada gali būti pateikti vykdymui. Be to, pareiškėjas nurodo, kad 2015 m. sausio 23 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas Nr. 103 patvirtina, jog atsakovas atlieka arba siekia atlikti vykdymo veiksmus, todėl taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra būtina. Tvirtina, kad nesustabdžius Įsakymų vykdymo atsakovui ir viešajam interesui bus sukelta žala, kurios atitaisymas bus sudėtingas ar apskritai neįmanomas. Atkreipia dėmesį, kad viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros priimta nauja išvada buvo sumažinta Įsakymuose nurodyta atsakovo skola. Atsakovas nurodo, kad projekto lėšos, kurias prašoma grąžinti jau yra išleistos, todėl skola turėtų būti grąžinama kitų savivaldybės biudžeto asignavimų sąskaita, kas sukeltų riziką, kad savivaldybė negalės laiku įvykdyti dalies savo funkcijų.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas mano, kad negalima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės ne ginčo reikalavimui užtikrinti. Pažymi, kad Ūkio ministerijos Įsakymai nebuvo ir nebus pradėti vykdyti. Pažymi, kad LVPA atnaujino pažeidimo tyrimą ir priėmė naują sprendimą – 2014 m. gruodžio 19 d. pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP-1.3-ŪM-03-V-01-001/IT08, kuris šiuo metu pareiškėjo apskųstas Finansų ministerijai. Nurodo, kad šiuo metu Ūkio ministerija yra atidėjusi LVPA sprendimo dėl pažeidimo nagrinėjimą, taigi ir naujų įsakymų (pakeisiančių Ūkio ministerijos Įsakymus) priėmimą, iki Finansų ministerija išnagrinės jai pateiktą pareiškėjo skundą. Gavusi atsakymą iš Finansų ministerijos, Ūkio ministerija pakeis Įsakymus, kadangi, kaip jau minėta, yra priimtas naujas LVPA sprendimas ir atsakovas negali vykdyti pareiškėjo nurodomų Įsakymų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo LVPA pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas atskirąjį skundą atmesti.

LVPA sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nesant skundo dėl Ūkio ministro Įsakymų, pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo šių įsakymų atžvilgiu neturi teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012). Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pabrėžęs, jog negalima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ginčo dalyku, nes tokio sprendimo vykdymo pasekmėms minėtos priemonės neturės įtakos (pvz., 2008 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-140/2008).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateiktu skundu prašė teismo panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2014 m. gruodžio 22 d. rašte Nr.(19.52)-3-6840 išdėstytą sprendimą, kuriuo atsisakyta atidėti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2014 m. spalio 31 d. įsakymų Nr. 4-785 ir Nr. 4-784 vykdymą bei įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją atidėti 2014 m. spalio 31 d. įsakymų Nr. 4-785 ir Nr. 4-784 vykdymą, kol bus priimtas naujas sprendimas pagal viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu patvirtintą pažeidimo tyrimo išvadą.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas skunde nereiškia reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2014 m. spalio 31 d. įsakymus Nr. 4-785 ir Nr. 4-784, neginčija jų teisėtumo ir pagrįstumo, todėl pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Be to, bylos duomenys patvirtina, kad LVPA, gavusi pareiškėjo 2014 m. spalio 28 d. skundą, atnaujino pažeidimo tyrimą ir 2014 m. gruodžio 19 d. priėmė naują išvadą dėl pažeidimo vykdant projektą Nr. VP-1.3-ŪM-03-V-01-001/IT08, kuria buvo pakeista mažintina projekto finansavimo lėšų suma. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog telefonu ir el. paštu yra informuotas apie tai, kad Finansų ministerija nagrinėja pareiškėjo skundą dėl minėto LVPA sprendimo, todėl remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443, patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 1983 punktu, be kita ko, numatančiu, jog projekto vykdytojui apskundus įgyvendinančiosios institucijos veiksmus ar neveikimą, susijusius su sprendimo dėl pažeidimo priėmimu, arba sprendimą dėl pažeidimo (šių Taisyklių 211 punktas), ministerija ir (ar) kita valstybės institucija atideda įgyvendinančiosios institucijos sprendimo dėl pažeidimo nagrinėjimą, iki vadovaujančioji institucija išnagrinėja skundą dėl įgyvendinančiosios institucijos veiksmų ar neveikimo, susijusių su sprendimo dėl pažeidimo priėmimu, Įsakymai nėra vykdomi. Atsakovas taip pat nurodo, kad Įsakymai bet kuriuo atveju bus pakeisti, kadangi yra priimtas naujas LVPA sprendimas, o ankstesnis LVPA sprendimas, kurio pagrindu buvo priimti Įsakymai negalioja.

Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad reikalavimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju niekaip neįtakos būsimo teismo sprendimo vykdymo.

Pareiškėjo pateiktas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas prijungtinas prie bylos, tačiau jis nepaneigia nurodytų išvadų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo šioje byloje.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė reikalavimo priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė