A-556-1519-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-1519/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01671-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. E. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei G. E. J. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, Centras) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės G. E. J. (toliau – ir atsakovė 14 687 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą.

Pareiškėjas nurodė, jog kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti tą įmoką nuostatuose nustatyta tvarka, be to, nustatytas vietinės rinkliavos surinkėjas – Centras. Teigė, kad Neringos savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d, sprendimu Nr. T1-225 buvo pritarta koncesijos sutarčiai „Dėl Neringos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų perdavimo ir vykdymo“, kurios pagrindu pareiškėjui suteikta teisė organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Neringos savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų.

Atsakovė G. E. J. atsiliepime nurodė, jog su pareiškėjo prašymu sutinka iš dalies, o kitoje dalyje prašo pareiškėjo patikslintą prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl rinkliavos įsiskolinimo už turto objektą, adresu: (duomenys neskelbtini), Neringa, atsakovė nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė 3 444 Lt įsiskolinimo sumos dydžio ir teisės rinkti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ištisus metus. Teigė, kad pareiškėjas neįsigilino į teisės aktų normas, kurios nustato, jog rinkliava nustatoma už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų. Nurodė, kad laikotarpiu nuo kiekvienų metų spalio 1 dienos iki kitų metų gegužės 1 dienos ji komunalinių atliekų neturi, nes objektas neeksploatuojamas, todėl nėra ir atliekų, atliekų tvarkymo ir surinkimo paslaugos jai neteikiamos. Pažymėjo, kad prie patikslinto prašymo pateiktos komunalinių atliekų konteinerių nuotraukos nieko neįrodo. Šiuo adresu esantys garažai priklauso dar 4 asmenims, todėl atliekos galėjo būti jų. Nurodė, kad šiame nekilnojamojo turto objekte jokia gamyba nevykdoma ir iš tikrųjų tai yra sandėliavimo, pagalbinio ūkio patalpos arba gamybinės paskirties garažas, kuriam turėjo būti nustatytas 60 Lt metinis tarifas.

Dėl rinkliavos įsiskolinimo už turto objektą, adresu: (duomenys neskelbtini), Neringa, atsakovė nurodė, kad pareiškėjo nurodomas 2 935 Lt dydžio įsiskolinimas yra nepagrįstas ir netikslus. Nurodė, kad laikotarpiu nuo kiekvienų metų spalio 1 dienos iki kitų metų gegužės 1 dienos ji komunalinių atliekų neturi, nes objektas neeksploatuojamas.

Dėl rinkliavos įsiskolinimo už turto objektą, adresu: (duomenys neskelbtini), Neringa, atsakovė nurodė, kad taip pat laikotarpiu nuo kiekvienų metų spalio 1 dienos iki kitų metų gegužės 1 dienos ji komunalinių atliekų neturi, nes objektas neeksploatuojamas, nėra ir atliekų, atliekų tvarkymo ir surinkimo paslaugos jai neteikiamos.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 24 d. sprendimu pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro patikslintą prašymą patenkino visa apimtimi: priteisė iš atsakovės G. E. J. pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui 14 687 Lt (keturiolika tūkstančių šešis šimtus aštuoniasdešimt septynis litus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Teismas nurodė, kad Neringos savivaldybės taryba 2008 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T1-44 patvirtino Neringos savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, kurių 7 punktas numato, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) – tai Neringos savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš šių atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka; komunalinių atliekų surinkimui nepriskiriamas sanitarinis, rankinis ir mechaninis teritorijų valymas. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą buvo nustatyta įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Nuostatų 8 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, privalantys mokėti vietinę rinkliavą, išskyrus juridinius asmenis ir juridinių asmenų padalinius, turinčius Leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų 13 punktą vietinės rinkliavos mokėtojų registravimo tikslais Centro nustatyta tvarka naudojasi VĮ “Registrų centras” Klaipėdos filialo duomenų bazėmis, Neringos savivaldybės administracijos ir atliekų turėtojų pateikiamais duomenimis.

Nuostatų 24 punktas (2012 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. T1-92 redakcija) numato, kad visiems Savivaldybės teritorijoje esantiems komunalinių atliekų turėtojams, kuriems teikiamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos, nustatomi vietinės rinkliavos dydžiai, apskaičiuojami vadovaujantis vienos tonos surinkimo ir sutvarkymo kaštais, kuriuos skaičiuoja pareiškėjas ir įsakymu tvirtina Neringos savivaldybės direktorius. Nuostatų 25 punktas (2008 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. T14-127 redakcija) numato, kad nekilnojamojo turto savininkams ar naudotojams nustatomi vietinės rinkliavos dydžiai pagal turimą nekilnojamo turto plotą (Priedas 2); jei nekilnojamojo turto paskirtis VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje neatitinka realios paskirties, vietinės rinkliavos mokėtojui gali būti pakeistas Priede 2 numatytas rinkliavos dydis. Pagal Nuostatų 50 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai turi teisę reikalauti iš KRATC pakeisti ar patikslinti apie juos įregistruotus duomenis, jei duomenys keitėsi, yra neteisingi, netikslūs ar neišsamūs. Pagal Nuostatų 50¹ punktą (2008 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. T1-127 redakcija) prašydami patikslinti ar pakeisti duomenis, asmenys užpildo nustatytos formos prašymą; prie prašymo pridedamos visų prašyme nurodomų informacijos tikrumą patvirtinančių dokumentų kopijos; pareiškėjas, užpildęs prašymą, atsako už pateiktų duomenų tikrumą.

Teismas nustatė, jog byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų kreipusis į pareiškėją su tokiu prašymu. Pagal Nuostatų 54 punktą, vietinės rinkliavos lengvatas įstatymų nustatyta tvarka nustato Neringos savivaldybės taryba. Neringos savivaldybės taryba 2009 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. T1-163 nustatė Neringos savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatą – 100 proc. atleidimą nuo įmokos – asmeniui, valdančiam, naudojančiam, disponuojančiam nekilnojamojo turto objektą savivaldybės teritorijoje netinkamą naudoti/gyventi ar fiziškai sunaikintą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų kreipusis į pareiškėją dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo.

Pasisakydamas dėl nekilnojamojo turto objekto adresu: (duomenys neskelbtini), Neringa, teismas nurodė, jog atsakovė už šį nekilnojamojo turto objektą už vienerius metus turi mokėti 738 Lt (2,64 Lt/m2 x 279,424 kv. m = 737,68936 Lt) vietinės rinkliavos ir konstatavo, jog už ketverius metus mokėtina 2 952 Lt (738 Lt x 4 metai = 2 952 Lt), o už 8 mėnesius – 492 Lt (737,68936 Lt / 12 mėn. x 8 mėn. = 491,792907 Lt), iš viso - 3 444 Lt (2952 Lt + 492 Lt = 3 444 Lt) vietinės rinkliavos už apmokestinamą laikotarpį.

Pasisakydamas dėl nekilnojamojo turto objekto adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, teismas nurodė, jog už visą šį poilsio pastatą už vienerius metus mokėtina rinkliava 764 Lt (3,24 Lt/m2 x 235,75 kv. m = 763,83 Lt). Atsižvelgiant į tai, už šį poilsio pastatą už 3 metus mokėtina rinkliava 2 292 Lt (764 Lt x 3 metai = 2292 Lt) ir už 9 mėnesius – 573 Lt (763,83 Lt / 12 mėn. x 9 mėn. = 572,8725 Lt), iš viso – 2 865 Lt (2292 Lt + 573 Lt = 2865 Lt). Už šio poilsio pastato 23,575 kv. m ploto dalį už vienerius metus mokėtina rinkliava 76 Lt (3,24 Lt/m2 x 23,575 kv. m = 76,383 Lt). Atsižvelgiant į tai, už 11 mėnesių atsakovė turi sumokėti 70 Lt (76,383 Lt / 12 mėn. x 11 mėn. = 70,01775 Lt) vietinės rinkliavos. Konstatavo, jog už nekilnojamojo turto objektą – poilsio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, bei jo dalį už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. iš viso mokėtina 2 935 Lt (2 865 Lt + 70 Lt = 2 935 Lt) suma vietinės rinkliavos už apmokestinamą laikotarpį.

Pasisakydamas dėl nekilnojamojo turto objekto adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, teismas nurodė, jog už visus šiuos poilsio namus už vienerius metus mokėtina rinkliava 1 917 Lt (3,24 Lt/m2 x 591,71 kv. m = 1 917,1404 Lt). Atsižvelgiant į tai, už visus šiuos poilsio namus už 4 metus mokėtina rinkliava 7 668 Lt (1917 Lt x 4 metai = 7 668 Lt) ir už 2 mėnesius – 320 Lt (1 917,1404 Lt / 12 mėn. x 2 mėn. = 319,5234 Lt), iš viso – 7 988 Lt (7 668 Lt + 320 Lt = 7 988 Lt). Už šių poilsio namų 197,2367 kv. m ploto dalį už vienerius metus mokėtina rinkliava 639 Lt (3,24 Lt/m2 x 197,2367 kv. m. = 639,0469 Lt). Atsižvelgiant į tai, už 6 mėnesius mokėtina 320 Lt (639,0469 Lt / 12 mėn. x 6 mėn. = 319,5234 Lt) vietinė rinkliava. Konstatavo, jog už nekilnojamojo turto objektą – poilsio namus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, bei jų dalį už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. iš viso mokėtina 8 308 Lt (7 988 Lt + 320 Lt = 8 308 Lt) suma vietinės rinkliavos už apmokestinamą laikotarpį.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Civilinio kodekso 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Teismas sprendė, kad atsakovė sprendime minimu laikotarpiu nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jos priteistina 14 687 Lt (3 444 Lt + 2 935 Lt + 8 308 Lt = 14 687 Lt) įsiskolinimo suma pareiškėjui.

III. Atsakovė G.E. J. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – pareiškėjo prašymą tenkinti tik ta dalimi, kurią atsakovė nurodė priede prie savo atsiliepimo į pirmąjį prašymą – priteistą iš jos vietinės rinkliavos įsiskolinimą sumažinti iki 1 410 Lt.

Teigia, jog pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybių neanalizavo, o visą dėmesį skyrė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimams.

Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, jog Neringos savivaldybė turi teisę nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

Pažymi, jog rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą turi būti siejama su veikla objektuose, tačiau pirmosios instancijos teismas neatskleidė šio atsakovės argumento, todėl nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė bylai svarbias aplinkybes. Taip pat papildomai kartoja aplinkybes, nurodytas atsiliepime į pareiškėjo prašymą bei akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas jų netyrė. Taigi, anot atsakovės, Klaipėdos apygardos administracinio teismo priimtas sprendimas negali būti laikomas teisingu ir pagrįstu.

Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teigia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, rėmėsi galiojančiais teisės aktais, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teisėtai priteisė iš atsakovės 14 687 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos. Pažymėjo, kad Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimo formų bei būdų pasirinkimas yra savivaldybės diskrecija, kurią deleguoja Vietos savivaldos, Atliekų tvarkymo ir kiti įstatymai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atsakovė G. E. J., prašydama naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tvirtina negalinti mokėti visos pareiškėjo priskaičiuotos sumos, kadangi atitinkamuose objektuose laikotarpiu nuo kiekvienų metų spalio 1 dienos iki kitų metų gegužės 1 dienos komunalinių atliekų neturi, t. y. jų nesukuria. Taip pat teigia, jog vietinės rinkliavos dydį paneigia kitokia vykdyta veikla, nei ta nuo kurios skaičiuota vietinė rinkliava.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) suformulavo atitinkamas nuostatas, kurios aktualios ir tikrinamai administracinei bylai.

LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartyje buvo nurodyta, kad vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis šią rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą expressis verbis yra nustatyta minėtame Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-857 redakcija). Atitinkamai, kaip ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs LVAT, aptariama vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (pvz., žr., 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11‑1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822‑2403/2012). Pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-857 redakcija), 12 str. 1 p.), kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 str., 13 str. 1 d.), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką (Rinkliavų įstatymo 3 str. (2004 m. balandžio 15 d. įstatymo Nr. IX-2139 redakcija). Pabrėžtina ir tai, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (šiuo klausimu pagal analogiją, pvz., žr., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. ir 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimus; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A7‑60/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 5, p. 33–42).

Ką tik paminėtoje LVAT nutartyje taip pat buvo pasisakyta, kad „<...> vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka“.

Atsižvelgiant į formuojamą administracinių teismų praktiką bei pareigą jos laikytis, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl atsakovės pareigos mokėti vietinę rinkliavą (Teismų įstatymo 33 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.).

Prievolės sumokėti vietinę rinkliavą, šiuo atveju, nepaneigia ir aplinkybė dėl galimai nevykdytos veiklos atsakovės nurodomu laikotarpiu.

Kaip jau buvo pastebėta, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą gali būti atleidžiama tik atitinkamų norminių teisės aktų pagrindu bei tvarka.

Neringos savivaldybės taryba 2009 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. T1-163 „Dėl Neringos savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatų“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) 16 straipsnio 2 dalies 18 punktu, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 52-1484) 12 straipsnio 3 punktu, Neringos savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T1-44 „Dėl Neringos savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Neringos savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų 54 punktu, nusprendė nustatyti Neringos savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatą – 100 proc. atleidimą nuo įmokos – asmeniui, valdančiam, naudojančiam, disponuojančiam nekilnojamojo turto objektą savivaldybės teritorijoje netinkamą naudoti/gyventi ar fiziškai sunaikintą.

Pagal šį teisinį reguliavimą galimybė būti atleistam nuo vietinės rinkliavos mokėjimo susieta tik su nekilnojamojo turto netinkamumu naudojimui ar gyvenimui. Visais kitais atvejais atleidimas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo buvo paneigtas, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl nekilnojamojo turto objektų nenaudojimo atitinkamais laiko tarpais ir teisė tuo laiku nemokėti vietinės rinkliavos pripažintinas nepagrįstu.

Kita vertus, reikia pastebėti, kad atsakovė buvo pasikreipusi į Neringos savivaldybę dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, tačiau šis prašymas buvo atmestas būtent ką tik paminėto teisinio reguliavimo pagrindu (b.l. 85-86).

Apeliaciniame skunde minima, jog teismas neatsižvelgė į pastato ((duomenys neskelbtini) Neringa) naudojimo paskirtį, dėl ko nustatytas vietinės rinkliavos dydis šioje dalyje nepagrįstas, nes nuo pastatų paskirties priklauso ir vietinės rinkliavos tarifų dydžiai.

Pasisakant dėl šios dalies apeliacinio skundo pagrįstumo, visų pirma, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmiau nagrinėtas analogiškas situacijas ir atitinkamas šiose bylose padarytas išvadas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 buvo konstatuota, jog vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą dydžiai priklauso nuo: 1) nekilnojamojo turto objekto tipo (statinys, žemės sklypas), 2) nekilnojamojo turto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties, 3) pagal nekilnojamojo turto tipą ir pagrindinę tikslinę jo naudojimo paskirtį apskaičiuotą galinčių susikaupti metinę atliekų normos bei 4) nekilnojamojo turto vieneto (namas, kotedžas, sodo sklypas, garažas) arba bendrojo statinio ploto.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556 - 2181/2012 paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriame buvo konstatuota, kad pareiškėjas, skaičiuodamas mokėtinos rinkliavos dydį, turėjo diferencijuoti tarifą pagal patalpų naudojimo faktinę paskirtį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje nutartyje pažymėjo, kad pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426 patvirtintus kitus nuostatus rinkliavos dydžio nustatymas iš esmės liko nepakitęs, t. y. mokesčio dydį suponuoja patalpų paskirtis, statinyje teikiamų paslaugų rūšis.

Kitoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-2807/2012 buvo nurodyta, kad „<... esant pakankamiems įrodymams, kad pastatas – parduotuvė - kavinė (600 m2 ploto) išnuomota UAB „Roksina“, nebuvo naudojama pagal tiesioginę paskirtį – prekybos, tačiau buvo naudojamos kaip maitinimo patalpos, rinkliava pagrįstai apskaičiuota pagal patalpų faktinio naudojimo paskirtį – maitinimo“.

Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, o tai reiškia, kad ir šioje administracinėje byloje turėtų būti paisoma pirmiau suformuluotų nuostatų, t. y. sprendžiant dėl vietinės rinkliavos sumokėjimo viena iš įrodinėtinų faktinių aplinkybių - patalpų naudojimo paskirtis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, lemianti ir rinkliavos dydį.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, ši aplinkybė iš esmės nebuvo analizuojama. Teismas apsiribojo pasisakymu, kad nebuvo pateiktas prašymas dėl nekilnojamojo turto paskirties pakeitimo, kas ir šalina galimybę vietinę rinkliavą skaičiuoti ne pagal tiesioginę (realią) pastato naudojimo paskirtį bei suponuoja pareigą skaičiuoti pagal teisinę. Tačiau, remiantis pirmiau paminėtomis Vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio bylose suformuluotomis taisyklėmis, toks teiginys nėra pagrįstas. Juk rinkliavos dydį negali nulemti teisinis formalumas, nes tai prieštarautų teisingumo bei protingumo kriterijams. Vyriausiojo administracinio teismo nuomone, turėjo būti išsiaiškinta, ar pastatas naudotas realiai pagal įregistruotą paskirtį, o jei ne, tai prašymas dėl vietinės rinkliavos priteisimo turėjo būti koreguojamas rinkliavą perskaičiuojant pagal faktinę statinio naudojimo paskirtį. Priklausomai nuo padarytos išvados, t. y. konstatavimo dėl pastato naudojimo pagal faktinę paskirtį, ir būtų sprendžiama dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo teisėtumo bei pagrįstumo už aptariamą objektą, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas pripažintinas pagrįstu (Neringos savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. T1-44 „Neringos savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai“ 2 priedas).

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama neva neteisingai buvo apskaičiuota vietinė rinkliava tiek už turto objektą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priskirtą viešbučių ir poilsio paskirties pastatų kategorijai, kai turto objekto plotas 235,75 kv. metrų (nuo 2012 m. vasario 22 d. nuosavybės teise valdomas plotas sumažėjo ir atsakovei atiteko 1/10 šio pastato dalis), tiek už turto objektą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priskirtą viešbučių ir poilsio paskirties pastatų kategorijai, kai turto objekto plotas yra 591,710 kv. metrų (nuo 2012 m. liepos 18 d. nuosavybės teisė sumažėjo iki 1/3 dalies; b.l. 9-16, 64-65, 94-107). Nesutinkama su pritaikytu tarifu.

Iš Neringos savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. T1-44 „Neringos savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai“ 2 priedo, kuriuo nustatyti Nekilnojamojo turto savininkų ir naudotojų vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžiai, matyti, jog viešbučių ir poilsio paskirties pastatams, kurių bendras plotas mažesnis nei 1000 m2, taikomas metinis rinkliavos 3,24 Lt už kvadratinį metrą tarifas, nuo 1000 iki 1999 m2 bendrojo ploto – 2,52 Lt, kur bendrasis plotas siekia daugiau kaip 2000 m2 – 2 Lt tarifas. Kadangi atsakovės (apeliantės) nuosavybės teise valdytas plotas visą mokestinį laikotarpį nesiekė 1000 m2 (o tai reiškia apimantis ir bendrąjį plotą iki 100 kv. metrų) ir buvo taikytas 3,24 Lt tarifas. Vadinasi, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamai pritaikyto tarifo pripažinti niekuo neparemti.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad iš esmės teismo sprendimas yra teisėtas – atsakovė (apeliantė) turi pareigą sumokėti vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį, tačiau dėl vietinės rinkliavos mokesčio dydžio nepakankamo pagrįstumo už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Neringa (reikalinga aiškintis pastato naudojimo paskirtį), ginčas pastarąja apimtimi turi būti perduotas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Bet kita teismo sprendimo dalis, kur iš atsakovės buvo priteista vietinė rinkliava už nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), Neringa (2935 Lt + 8308 Lt; b.l. 114-115), yra pagrįsta bei paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovės G. E. J. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 24 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo dalį, kur buvo priteista vietinė rinkliava už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Neringa (3444 Lt), panaikinti ir šioje dalyje perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Arūnas Sutkevičius