A-822-1386-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A822-1386/2014

Teisminio proceso Nr. 3-613-3-01166-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1; 6.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos (pirmininkas), Stasio Gagio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja J. S. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir VSDFV Klaipėdos skyrius) 2013 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. (10.1)SI-10058 ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) išmokėti J. S., kaip V. O. (V. O.) paveldėtojai, neišmokėtą valstybinės socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijos dalį; atnaujinti terminą, prašymui dėl valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo, paduoti.

Pareiškėja nurodė, kad jos tėvas V. O. mirė 2001 m. spalio 3 d. ir ji 2002 m. balandžio 2 d. pagal įstatymą paveldėjo jo turtą. 2008 metais pareiškėja kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo. Pareiškėjos prašymas priimtas ją informuojant, jog pirmiausia neišmokėtos sumos išmokamos pensininkams, o tik vėliau paveldėtojams. J. S. nesulaukusi jokio atsakymo iš VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010 metų spalio mėn. dar kartą kreipėsi į atsakovą ir buvo informuota, kad jos prašymas užregistruotas. Nesulaukusi pensijos dalies išmokėjimo pareiškėja 2013 m. sausio 29 d. trečią kartą kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo. Atsakovas 2013 m. vasario 19 d. raštu Nr.(10.1)SI-10058 pareiškėjos prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, kad ji praleido terminą prašymui paduoti. Nesutikdama su VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimu pareiškėja neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri 2013 m. gegužės 28 d. sprendimu atsisakė tenkinti skundą nurodydama, kad Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 144 patvirtintos Valstybinio socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas) nenumatytos išimtys išmokėti negautą pensijos dalį asmenims, besikreipusiems po 2012 m. gruodžio 31 d.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašė jį atmesti.

Nurodė, kad 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymas (toliau – ir Pensijų dalies išmokėjimo įstatymas) nustatė, jog jis taikomas asmenims, kurie po pensijos paskyrimo nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. turėjo draudžiamųjų pajamų, nuo kurių dydžio jiems buvo mokama ne visa paskirta pensija. Įstatymas numatė, kad 1995–2002 metais dirbusiems pensininkams negautos pensijos dalies sumos, kurių jie negavo turi būti išmokamos palaipsniui, pradedant jas mokėti nuo 2008 m. liepos mėn. ir baigiant 2012 m. gruodžio mėn. Pagal Tvarkos aprašo 7 punktą pensijų dalies sumos už mirusius pensijų gavėjus išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas, VSDFV teritoriniam skyriui, mokėjusiam pensiją mirusiajam, pateikus rašytinį prašymą, asmens tapatybės dokumentą, banko sąskaitos numerį ir paveldėjimo teisės liudijimą. Pateikus nurodytus dokumentus, pensijų dalies sumos išmokamos per 30 kalendorinių dienų, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d. Nurodė, kad pareiškėja 2013 m. sausio 22 d. kreipėsi į VSDF Klaipėdos skyrių su prašymu išduoti pažymą apie neišmokėtą pensijos dalį jos tėvui V. O., bei pažymėjo, kad anksčiau nesikreipė, nes neturėjo informacijos. 2013 m. sausio 30 d. atsakovas gavo pareiškėjos 2013 m. sausio 29 d. prašymą „Dėl paveldėtų išmokų“, kuriuo prašoma išmokėti pareiškėjai, kaip paveldėtojai, jos tėvui neišmokėtą pensijos nepriemoką ir teigiama, kad pareiškėja į VSDFV Klaipėdos skyrių kreipėsi dar 2008 ir 2010 m., tačiau į jos prašymus nebuvo atsižvelgta. VSDFV Klaipėdos skyriaus patikrinęs Dokumentų valdymo sistemos archyvo 2008 m. ir 2010 m. pensijų prašymų ir kompensacijų klausimais registrus, nerado užregistruotų pareiškėjos prašymų. VSDFV Klaipėdos skyriuje yra saugomas tik 2010 m. rugsėjo 24 d. J. S. prašymas pakeisti valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka. Atsiliepime išdėstė iš esmės tuos pačius nesutikimo su skundu argumentus, kaip ir atsakovas savo atsiliepime. Papildomai nurodė, kad pareiškėjos skundo teismui teiginiai, jog pareiškėja dėl mirusio tėvo negautos pensijos dalies į VSDFV Klaipėdos skyrių kreipėsi du kartus – 2008 ir 2010 metais vertintini kritiškai, nes J. S. 2013 m. sausio 22 d. prašyme nurodė, jog anksčiau dėl mirusio tėvo negautos pensijos dalies nesikreipė, nes neturėjo informacijos. Pabrėžė, kad nei Pensijų dalies išmokėjimo įstatyme, nei Tvarkos apraše nėra nustatyta, kad VSDFV teritoriniai skyriai turi informuoti mirusiųjų pensininkų turto paveldėtojus apie 1995–2002 metais negautos pensijos dalies dydį ir gavimo sąlygas. Atkreipė dėmesį, kad teritoriniai skyriai nedisponuoja informacija apie mirusiųjų pensininkų paveldėtojus, todėl Tvarkos apraše ir yra nustatyta, kad dėl 1995–2002 metais neišmokėtos pensijų dalies sumos už mirusius pensininkus paveldėtojai į VSDFV teritorinius skyrius turi kreiptis patys, pateikdami prašymus ir kitus Tvarkos apraše nurodytus dokumentus.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjos J. S. skundą tenkino iš dalies. Panaikino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2013 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. (10.1)-SI-10058 ir įpareigojo atsakovą VSDFV Klaipėdos skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos J. S. prašymą dėl mirusiajam V. O. neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies išmokėjimo.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinių draudimo senatvės ar invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo (toliau – ir Pensijų dalies išmokėjimo įstatymas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 144 patvirtinto Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 6.1–6.6, 7 ir 12 punktų nuostatomis pažymėjo, kad Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nepriemokų išmokėjimo terminą numatė iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą pareiškėja, siekdama gauti mirusio tėvo negautą pensijos dalį, turėjo pateikti rašytinį prašymą, kartu pateikiant Tvarkos aprašo 7 punkte nurodytus dokumentus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja su prašymu apskaičiuoti V. O. priklausančios neišmokėtos pensijos dalį į VSDFV Klaipėdos skyrių kreipėsi tik 2013 m. sausio 22 d., o su prašymu išmokėti paveldėtas išmokas 2013 m. sausio 29 d. Tačiau Valstybinių socialinių draudimo senatvės ar invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo nuostatos nenumatė nei kreipimosi terminų, nei kreipimosi tvarkos dėl neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo 3 straipsnio 2 dalyje numatytiems asmenims, t. y. paveldėtojams.

Įstatymo leidėjas 5 straipsnio 1 dalyje numatė tik apskaičiuotos senatvės ar invalidumo pensijos dalies mokėjimo terminą 2008–2012 metais, t. y. valstybės prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo terminą. Iš to seka, kad neišmokėtos pensijos dalies mokėjimo termino laikotarpis, per kurį valstybė įsipareigojo išmokėti nesumokėtų pensijų dalį, negali būti tapatinamas su asmenų teise pateikti prašymą dėl neišmokėtos pensijos dalies, be to, įstatymo leidėjui 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinus nuostatą, kad senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma išmokama be asmens, turinčio teisę gauti senatvės ar invalidumo pensijos dalies sumą, prašymo.

Pareiškėja nepatenka į subjektų numatytų 5 straipsnio 2 dalyje ratą, nes ji pati nėra pensijos gavėja, o yra paveldėtoja. Tačiau jos teisinė padėtis iš esmės negali būti blogesnė nei pensijų gavėjų, nes tiek pensijų gavėjai, tiek neišmokėtos pensijos dalies paveldėtojai, patenka į šio įstatymo reglamentavimo sritį ir šiuo įstatymu siekta kompensuoti praradimus tiems asmenims, kurie po pensijos paskyrimo laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. turėjo draudžiamųjų pajamų, dėl kurių dydžio pagal tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas jiems buvo mokama ne visa paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensija, arba pensijų gavėjų paveldėtojams.

Taigi šiuo atveju yra susiklostę paveldėjimo (turtiniai teisiniai santykiai) ir teisės į pensiją turtiniai aspektai ginami pagal nuosavybės neliečiamumo principą, skelbiamą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje (žr., pvz. Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarimą, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą, 2012 m. vasario 6 d. nutarimą). Taigi nuosavybės teisių apsauga suponuoja valstybės pareigą garantuoti šią ir su ja siejamas konstitucines teises, o šių teisių pažeidimo atveju – užtikrinti veiksmingas teisminės gynybos priemones.

Teismo vertinimu, Tvarkos aprašo nuostatos taip pat nenumatė naikinamojo termino iki kurio Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyti asmenys privalo pateikti prašymus. Apraše nurodytas terminas senatvės ar invalidumo pensijų dalies sumos išmokėjimui iki 2012 m. gruodžio 31 d. yra Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytas valstybės prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo laikotarpio terminas. Be to, įstatymo leidėjui nenumačius naikinamojo termino per kurį turi būti teikiami prašymai dėl Pensijų dalies išmokėjimo, toks reglamentavimas negalėjo būti numatytas žemesnės teisinės galios aktu, o būtent Vyriausybės patvirtintu aprašu.

Teismas konstatavo, jog įvertinus tai, kad Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatos suteikia teisę gauti senatvės ar invalidumo pensijos dalį, priklausančią mirusiam asmeniui, kuris atitiko šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas ir šiame įstatyme nesant aiškiai suformuluotos ir numatytos imperatyvios naikinamojo termino (iki kurio teikiami prašymai pensijos dalies išmokėjimui) nuostatos, atsakovas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą motyvuodamas, kad yra praleistas prašymo padavimo terminas. Įstatymo leidėjui nenumačius naikinamojo termino įvardijamų prašymų padavimui, o tik numačius laikotarpį per kurį yra įvykdomi valstybės įsipareigojimai pagal Pensijų dalies išmokėjimo įstatymą pensijų gavėjams ar paveldėtojams, nėra teisinių prielaidų konstatuoti, kad pareiškėja praleido imperatyvų naikinamąjį terminą per kurį gali kreiptis prašymu dėl paveldėtos pensijos dalies išmokėjimo, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas ir atsakovo VSDFV Klaipėdos skyriaus 2013 m. vasario 19 d. sprendimas Nr. (10.1)-SI-10058 naikintinas. Kadangi atsakovas nevertino pareiškėjos pateikto prašymo ir paveldėjimo dokumentų turinio, nevertino šių dokumentų atitikties Tvarkos aprašo reikalavimams (ar pateikti visi reikiami dokumentai, ar nurodyta pareiškėjos banko sąskaita ir t. t.), o prašymo ir teikiamų dokumentų atitiktį ir turinį turi vertinti būtent viešojo administravimo subjektas, šiuo atveju VSDFV Klaipėdos skyrius, teismas konstatavo, kad atsakovas privalo pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo ir priimti sprendimą dėl mirusiajam V. O. neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies išmokėjimo pareiškėjai.

III. Atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad VSDFV Klaipėdos skyrius 2013 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. (10.1)SI-10058 atsisakydamas tenkinti pareiškėjos 2013 m. sausio 29 d. prašymą, motyvavo 2012 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiu Tvarkos aprašo 12 punkte nustatytu pensijos dalies sumų už mirusius pensijų gavėjus išmokėjimo paveldėtojams terminu, o ne praleistu prašymo išmokėti negautą pensijos dalį terminu.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apskaičiuota pensijos dalies suma asmeniui išmokama 2008–2012 metais Vyriausybės nustatyta tvarka, o minėto įstatymo 9 straipsniu Vyriausybė buvo įpareigota ne vėliau kaip iki 2008 m. kovo 1 d. nustatyti pensijų dalies sumų išieškojimo tvarką. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 9 straipsniu, 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 144 patvirtino Tvarkos aprašą, kuriuo, neviršydama aukštesnės galios teisės aktų jai suteiktų įgaliojimų, nustatė pensijų dalies sumų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką bei terminus. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtino, kad pareiškėja dėl 2001 m. spalio 3 d. mirusio tėvo negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo su prašymu į VSDFV Klaipėdos skyrių kreipėsi tik 2013 m. sausio 29 d., nors pensijų dalies sumų išmokėjimo terminas pasibaigė 2012 m. gruodžio 31 d., todėl teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjai V. O. negautą senatvės pensijos dalį nėra.

Pareiškėja J. S. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėja, remdamasi Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 3 straipsnio nuostatomis, turėjo teisę kreiptis į VSDFV Klaipėdos skyrių dėl tėvui neišmokėtos pensijos dalies, be to, šiame įstatyme nėra nurodytas terminas, per kurį prašymą turi pateikti paveldėtojas. Pareiškėja tiek VSDFV Klaipėdos skyriui, tiek teismui pateikė įrodymus, kad priėmė palikimą ir yra teisėta paveldėtoja, todėl Fondo valdybos skyriaus atsisakymas tenkinti pareiškėjos prašymą yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos J. S. tėvui V. O., mirusiam 2001 m. spalio 3 d., kurio įpėdinė yra pareiškėja, laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. priklausiusios mokėti valstybinio socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijos, kurios dydis pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (Pensijų įstatymas) nuostatas buvo ribojamas dėl gautų draudžiamųjų pajamų, dydžių skirtumo priteisimo.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas skundžiamu sprendimu panaikinęs atsakovo sprendimą įpareigojo jį pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo. Teismas vertino, kad įstatymo leidėjas Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatė tik apskaičiuotos senatvės ar invalidumo pensijos dalies mokėjimo terminą 2008–2012 metais, t. y. valstybės prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo terminą, todėl neišmokėtos pensijos dalies mokėjimo termino laikotarpis, per kurį valstybė įsipareigojo išmokėti nesumokėtų pensijų dalį, negali būti tapatinamas su asmenų teise pateikti prašymą dėl neišmokėtos pensijos dalies. Tvarkos aprašo nuostatos taip pat nenumatė naikinamojo termino iki kurio Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyti asmenys privalo pateikti prašymus. Apraše nurodytas terminas senatvės ar invalidumo pensijų dalies sumos išmokėjimui iki 2012 m. gruodžio 31 d. yra Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytas valstybės prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo laikotarpio terminas. Atsižvelgiant į tai, atsakovas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą motyvuodamas, kad yra praleistas prašymo padavimo terminas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

Nagrinėjamam ginčui aktualų teisinį reglamentavimą nustato Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymas (redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 m. sausio 1 d.) bei Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašas (redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 m. sausio 1 d.).

Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 1 straipsnis nustato, jog šis įstatymas nustato valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo sąlygas ir tvarką tiems šių pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. turėjo draudžiamųjų pajamų, dėl kurių dydžio pagal tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas jiems buvo mokama ne visa paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensija. N. P. dalies išmokėjimo įstatymo 3 straipsnis nustato asmenis, kurie pagal šio įstatymo nuostatas turi teisę gauti neišmokėtą senatvės ar invalidumo pensijos dalį. Tokia teisė – gauti senatvės ar invalidumo pensijos dalį, priklausančią mirusiam asmeniui, kuris atitiko šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, nustatyta ir asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas (Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma asmeniui išmokama 2008–2012 metais Vyriausybės nustatyta tvarka. Tokią tvarką nustatė jau minėtas Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašas, kurio 6 punkte numatyta, jog senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumos išmokamos šia eilės tvarka: už mirusius iki 2008 m. sausio 1 d. senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjus – 2012 metų birželio mėnesį (Tvarkos aprašo 6.5 punktas). Šią nuostatą tiksliną Tvarkos aprašo 7 punktas, pagal kurį senatvės ar invalidumo pensijų dalies sumos už mirusius pensijų gavėjus išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas, teritoriniam skyriui, mokėjusiam valstybinę socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensiją mirusiajam, pateikus rašytinį prašymą, asmens tapatybės dokumentą, sąskaitos Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke (toliau vadinama – banko sąskaita) rekvizitus ir atitinkamai paveldėjimo teisės liudijimą ar nuosavybės teisės į bendrą sutuoktinių turtą liudijimą.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, jog pareiškėja, siekdama gauti mirusio tėvo negautą pensijos dalį, turėjo įgyvendinti dvi minėtuose teisės aktuose nustatytas sąlygas, t. y. pateikti rašytinį prašymą ir Tvarkos apraše 7 punkte nurodytus dokumentus ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d. Tvarkos aprašo 7 punkte aiškiai nurodyta, jog į VSDFV teritorinį skyrių, mokėjusį valstybinę socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensiją mirusiajam asmeniui, šio asmens įpėdinis turi kreiptis su prašymu (kartu pateikti nurodytus dokumentus).

Tvarkos aprašo 12 punkte nustatyta, jog jeigu šio Aprašo 7 punkte nurodyti asmenys rašytinius prašymus ir šio Aprašo 7 punkte nurodytus dokumentus pateikia praėjus šio Aprašo 6.1–6.6 punktuose nustatytam išmokėjimo eilės tvarkos terminui, senatvės ar invalidumo pensijų dalies sumos šiems asmenims išmokamos per 30 kalendorinių dienų nuo prašymų kartu su reikiamais dokumentais pateikimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja į VSDFV Klaipėdos skyrių kreipėsi tik 2013 m. sausio mėnesį, t. y. praleidusi Tvarkos aprašo 12 punkte nustatytą terminą. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad ji į atsakovą tuo pačiu klausimu kreipėsi 2008 m. ir 2010 m. nepatvirtintos byloje surinktais įrodymais.

Sistemiškai aiškinant nurodytas teisės aktų nuostatas ir atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, konstatuotina, jog tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo išmokėti 1995–2002 metais jos tėvui, mirusiam 2001 m. spalio 3 d., laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą pensijos, kurios dydis pagal Pensijų įstatymo nuostatas buvo ribojamas dėl gautų draudžiamųjų pajamų, dalį. Pažymėtina, kad tokios pat pozicijos laikėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ir taikydamas šiai bylai aktualų teisinį reglamentavimą, 2014 m. birželio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-886/2014.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė byloje nagrinėjamai situacijai materialinės teisės normas. Todėl teismo priimtas sprendimas yra naikintinas, o pareiškėjo teismui paduotas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p., 143 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys

Skirgailė Žalimienė