AS-258-858/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-258-858/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02377-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 59.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Nubo.tv“ skundą atsakovui Lietuvos radijo ir televizijos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Nubo.tv” (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (t. I, b. l. 1-21), prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – ir atsakovas) 2014 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. KS-46 „Dėl programų iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių, sudarančių televizijos programą „NTV Mir Lithuania”, laikino retransliavimo sustabdymo” (toliau – ir skundžiamas sprendimas) (t. I, b. 1. 2-21).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 8 d. nutartimi (t. II, b. l. 5-10) administracinę bylą nutraukė kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartį paliko nepakeistą, pareiškėjo UAB „Nubo.tv” atskirąjį skundą atmetė kaip nepagrįstą (t. II, b. l. 49-54).

Atsakovas Lietuvos radijo ir televizijos komisija kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu priteisti iš pareiškėjo UAB „Nubo.tv” patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad už procesinių dokumentų rengimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme patyrė 5 480,30 Lt atstovavimo išlaidų (t. II, b. 1. 56-57).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi (t. II, b. l. 79-80) atsakovo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkino.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pagal ABTĮ 44 straipsnio 1, 3 dalis proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju administracinė byla buvo nutraukta ABTĮ 101 straipsnio 1 dalis pagrindu kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. ABTĮ tiesiogiai nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų priteisimo tais atvejais, kai administracinė byla nutraukiama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog, kai byla buvo nutraukta ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu, nėra pagrindo teismo sprendimo vertinti kaip priimto pareiškėjo naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-63-157/2011). Atsižvelgęs į tai, teismas vertino, kad nagrinėjamoje byloje sprendimas nėra priimtas atsakovo naudai ir nėra pagrindo priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 44 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas UAB „Nubo.tv” atskiruoju skundu (t. II, b. l. 83-87) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – iš UAB „Nubo.tv” Lietuvos radijo ir televizijos komisijos naudai priteisti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas – iš viso 5 480,30 Lt.

Atskirajame skunde atsakovas nesutinka su tuo, kad teismo sprendimas nėra priimtas jo naudai. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 8 d. nutartimi nepriėmė sprendimo ABTĮ 85 straipsnio prasme, tačiau šia nutartimi faktiškai buvo sukelti tokie teisiniai padariniai, kokių buvo siekiama atsakovo atsiliepimu, t. y. sprendimas nebuvo panaikintas. Atsižvelgiant į tai, kad konstatuota, jog byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, buvo ne bylos iškėlimo stadijoje, o tik išnagrinėjus bylą iš esmės, atsakovas turi teisę reikalauti atlyginti jo patirtas atstovavimo išlaidas.

Pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog skundo atsisakymas ir bylos nutraukimas pagal savo materialinį ir procesinį teisinį poveikį iš esmės prilygsta teismo sprendimui, priimtam atsakovo naudai, t. y. skundo netenkinimui. Pareiškėjui atsisakius savo reikalavimų ir teismui nutraukus bylą, teisė į teisminę gynybą laikoma realizuota, ir pareiškėjas su tapačiu reikalavimu niekada nebeturės teisės kreiptis į teismą. Analogiškos teisinės pasekmės iškyla ir įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo pareiškėjo skundas netenkinamas. Atsakovas mano, jog klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, nagrinėjęs teismas netinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 44 straipsnį, reglamentuojantį proceso šalių išlaidų atlyginimą, kadangi bylos nutraukimas dėl skundo nepriskirtinumo administracinių teismų kompetencijai savo teisinėmis pasekmėmis iš esmės prilygsta teismo sprendimui, priimtam atsakovo naudai, t. y. skundo netenkinimui, nes pareiškėjo materialinis teisinis reikalavimas atsakovui lieka nepatenkintas, o pareiškėjo procesinė teisinė galimybė pakartotinai teisme kelti tapatų reikalavimą prarandama. Šiuo atveju nustačius, kad pareiškėjo skundas yra nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, atsakovas turi teisę reikalauti atlyginti atstovavimo išlaidas.

Nurodo, jog teismai yra pripažinę, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nutartyse iš esmės konstatavo, kad UAB „Nubo.tv” neturėjo teisės teikti reikalavimų, susijusių su atsakovo priimto sprendimo panaikinimu, kadangi neturėjo pagal ABTĮ 110–111 straipsnių turinį privalomos materialinės ir procesinės subjektinės teisės teikti tokio pobūdžio skundą. UAB „Nubo.tv” nepatenkant į ABTĮ nurodytų specialių subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą, prašant ištirti atsakovo priimto norminio administracinio akto teisėtumą, nėra tenkinama viena iš būtinųjų sąlygų pradėti norminio administracinio akto teisėtumo patikrą. Nepaisant to, kad UAB „Nubo.tv” neturėjo materialinės ir procesinės subjektinės teisės teikti skundą dėl sprendimo panaikinimo, UAB „Nubo.tv” šį skundą pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o Vilniaus apygardos administracinis teismas šį skundą priėmė, nors turėjo atsisakyti priimti skundą. Iki tol, kol buvo nustatyta, kad UAB „Nubo.tv” skundas yra nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai ir byla buvo nutraukta, atsakovas ėmėsi aktyvių savo teisių gynybos veiksmų ir patyrė atstovavimo išlaidų. Šiuo atveju atsakovo patirtos atstovavimo išlaidos turi būti atlyginamos atsižvelgiant į teisingumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria teismas atsakovo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkino, nurodęs, kad šiuo atveju sprendimas nėra priimtas atsakovo naudai ir jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Atsakovas atskirajame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, teigdamas, kad teismas netinkamai sprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, tokiai atsakovo pozicijai iš dalies pritaria.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 4 dalis nustato, kad, kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti: išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas, bei dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pabrėžtina, kad ABTĮ tiesiogiai nereguliuoja bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tuo atveju, kai administracinė byla yra nutraukiama, išimtis yra tik ABTĮ 44 straipsnio 3 dalis, numatanti išlaidų atlyginimą, atsisakius skundo, todėl tokiais atvejais sprendžiant išlaidų paskirstymo klausimą reikėtų įvertinti kelto ginčo turinį, procesinius šalių santykius ir jų procesinį elgesį, taip pat įvertinti, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla užbaigta nepriėmus sprendimo bei nustatyti atsakingą dėl bylinėjimosi išlaidų kilimo asmenį, kitas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas šioje byloje apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, 2015 m. kovo 25 d. nutartyje (t. II, b. l. 112-114) nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 8 d. nutartimi (t. II, b. l. 5-10) administracinę bylą Nr. I-7907-244/2014 nutraukė kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 8 d. nutarties, 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi (t. II, b. l. 49-54) pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Buvo pripažinta, kad pareiškėjo prašytas panaikinti atsakovo Lietuvos radijo ir televizijos 2014 m. kovo 19 d. sprendimas Nr. KS-46 „Dėl programų iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių, sudarančių televizijos programą „NTV Mir Lithuania“, laikino retransliavimo sustabdymo“ yra norminis administracinis aktas ir pareiškėjui, atsižvelgus į jo statusą, ABTĮ numatytus reikalavimus, nėra suteikta teisė jį ginčyti. Taigi, teismas šioje byloje jau vertino, kad tokiu būdu administracinė byla buvo užbaigta atsakovo naudai, motyvuojant tuo, kad jo atžvilgiu iškelta administracinė byla buvo nutraukta ir liko galioti jo priimtas sprendimas (ABTĮ 44 str. 1 d.). Atitinkamai, teismas vertino, kad atsakovas šiuo aspektu turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad nagrinėjamu atveju atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, kad skundo atsisakymas ir bylos nutraukimas pagal savo materialinį ir procesinį teisinį poveikį iš esmės prilygsta teismo sprendimui, priimtam atsakovo naudai, t. y. skundo netenkinimui, nes pareiškėjui atsisakius savo reikalavimų ir teismui nutraukus bylą, teisė į teisminę gynybą laikoma realizuota, ir pareiškėjas su tapačiu reikalavimu niekada nebeturės teisės kreiptis į teismą. Tačiau įvardinti išaiškinimai yra tiesiogiai aktualūs kalbant apie bylinėjimosi išlaidų priteisimą, kai pareiškėjas atsisako skundo ir iš esmės nėra svarbios tokio atsisakymo priežastys. Šiuo atveju pareiškėjas savo pateikto skundo neatsisakė, o administracinė byla buvo nutraukta, nustačius, jog prašytas panaikinti atsakovo Lietuvos radijo ir televizijos 2014 m. kovo 19 d. sprendimas Nr. KS-46 „Dėl programų iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių, sudarančių televizijos programą „NTV Mir Lithuania“, laikino retransliavimo sustabdymo“ yra norminis administracinis aktas ir pareiškėjui, atsižvelgus į jo statusą, ABTĮ numatytus reikalavimus, nėra suteikta teisė jį ginčyti. Taigi, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, tiesiogiai atsakovo nurodytais išaiškinimais papildomai nesiremtina.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į atsakovo pateiktą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taip pat pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme. Tuo tikslu Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo (2005 m. spalio 27 d. redakcija) (toliau – ir Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymas) 51 straipsnio 6 dalis numato, kad atstovaujant valstybei gali būti pasitelkiami advokatai (kiti teisininkai, bylos nagrinėjimo valstybėje turintys teisę teikti teisines paslaugas), jeigu byla yra sudėtinga, reikia specialių žinių, patyrimo, užsienio valstybių teisės žinių arba kitais atvejais, kai tai yra būtina tinkamam ir efektyviam valstybės interesų gynimui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143-375/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 16, 2008 m., 303-316 p.).

Iš to, kas nurodyta, spręstina, kad teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą neriboja proceso šalies statusas, t. y. kad jam pavesta vykdyti viešojo administravimo funkcijas. Tačiau tokiu atveju atstovavimo išlaidos gali būti atlyginamos šiam subjektui tik tais atvejais, kai atstovo dalyvavimas buvo būtinas siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus ir tai spręsdamas teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, atstovo pasitelkimas buvo būtinas ir tokiu atveju šių bylinėjimosi išlaidų patyrimo būtinumą turi pagrįsti jas prašanti priteisti šalis.

Nagrinėjamu atveju atsakovas priimdamas ginčytą aktą veikė kaip viešojo administravimo subjektas, vykdydamas elektroninių ryšių tinklais retransliuojamų televizijos programų stebėseną, remdamasis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (2014 m. sausio 1 d. redakcija) (toliau – ir Visuomenės informavimo įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 341 straipsnio 11 dalimi, 48 straipsnio 1 dalies 16 punktu (t. I, b. l. 22), tačiau jis nei prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų būtent pirmosios instancijos teisme, atlyginimo (t. II, b. l. 56-57), nei atskirajame skunde (t. II, b. l. 83-87) įvardintų aplinkybių dėl bylinėjimosi išlaidų pagrindimo neįvardino. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes vertintina, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kad teismas, vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsniu, pasiūlytų atsakovui pagrįsti šiuo aspektu prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, t. y. pagrįsti, kad šiuo konkrečiu atveju atstovavimas pirmosios instancijos teisme buvo būtinas.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netinkamai sprendė atsakovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų klausimą ir dėl šioje teismo nutartyje nurodytų aplinkybių skundžiama teismo nutartis naikintina ir atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir atsakovo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis