A-552-1167-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552-1167/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02177-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atstovaujančios ir Lietuvos valstybę, apeliacinį skundą, prie kurio prisidėjo trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. L. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. L. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2013 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 1D-5872(11) ir priteisti iš Ministerijos neišmokėtą 55 257,89 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 dienos. Teismo posėdyje pareiškėjas patikslino reikalavimą ir prašė priteisti iš Ministerijos neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio.

Pareiškėjas paaiškino, kad Ministerijos 2009 m. birželio 29 d. sprendimu jam paskirta 3 720,30 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui (toliau – ir Laikinasis įstatymas), pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 1 dalį bei Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį jam buvo sumažintas mokamos pensijos dydis. Konstituciniam Teismui 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarimu pripažinus Laikinojo įstatymo 5 straipsnio ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas prieštaraujančiomis Konstitucijai, jis turi teisę gauti jam priklausančią neišmokėtos pensijos dalį. Su prašymu išmokėti priklausančią neišmokėtą pareigūnų valstybinės pensijos dalį kreipėsi į atsakovą, kuris prašymo nenagrinėjo motyvuodamas, kad yra pažeisti kreipimosi į Ministeriją terminai. Pareiškėjo teigimu, jis kreipimosi termino nepraleido, kadangi terminas skaičiuotinas nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarimo priėmimo dienos. Pareiškėjas pabrėžė, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Todėl tol, kol Konstitucinis Teismas nepripažino Laikinojo įstatymo 5 straipsnio ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies prieštaraujančiais Konstitucijai, pareiškėjo teigimu, nebuvo pagrindo laikyti, kad jam sumažinta pensija mokama neteisėtai. Pareiškėjo manymu, nuo 2012 m. rugsėjo 21 d. skaičiuotinas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytas 3 metų apskundimo dėl pažeistų teisių gynimo terminas.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo teigimu, pareiškėjas praleido Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą ginčyti ikiteismine tvarka pensijos perskaičiavimą, nes nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo Ministerijai padavimo dienos buvo praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo valstybinės pensijos perskaičiavimas ir mokėjimas jo nurodytu laikotarpiu buvo atliekamas pagal tuo metu galiojusias Laikinojo įstatymo nuostatas, Ministerijos veiksmai perskaičiuojant ir mokant sumažintą valstybinę pensiją buvo atlikti teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas atkreipė dėmesį į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-2844-208/2013, 2013 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-2366-815/2013. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas su prašymu į Ministeriją kreipėsi tik 2013 m. birželio 11 d., t. y. po Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatyto 3 metų (ar 6 mėn.) termino, nes apie savo teisių pažeidimą jis sužinojo dar 2010 m. vasario 26 d., kai gavo pirmą kartą sumažintą pensiją. Teismui nusprendus tenkinti ar iš dalies tenkinti pareiškėjo reikalavimą, atsakovas prašė valstybinės pensijos perskaičiavimo kompensavimą pareiškėjui atidėti iki 2014 m. vasario 1 d., nes Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos pareigūnų ir karių sumažintų valstybinių pensijų atstatymui nėra skirtos. Asignavimų poreikis šiam tikslui bus įtrauktas rengiant ir teikiant svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui 2014 metų valstybės biudžeto projektą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, Ministerijos 2013 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 1D-5872 (11) panaikino, priteisė S. L. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. 44 801,23 Lt neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį. Teismas nurodė išmokėti pareiškėjui 44 801,23 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teismas vadovavosi Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 4 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 1 dalimi, Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, atkreipė dėmesį į Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsniu, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsniu, pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausia Konstitucijai, tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos.

Teismas nurodė, jog įstatymų leidėjas nėra sureguliavęs pareigūnų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką, jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, nustatė, kad pareiškėjas teismo posėdyje patikslino reikalavimą ir prašė valstybinės pensijos nepriemoką priteisti laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 1 dienos, o sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui išmokėta 2010 m. spalio 20 dieną. Teismas nustatė, jog pareiškėjui atskiras sprendimas dėl pensijos sumažinimo siųstas nebuvo, todėl apie pensijos sumažinimą jis galėjo sužinoti tik iš atsakovo veiksmų, o būtent – išmokėtos pensijos dydžio. Į Ministeriją dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo pareiškėjas kreipėsi 2013 m. birželio 11 d. skundu. Teismas darė išvadą, kad į už valstybinių pensijų paskyrimą ir mokėjimą atsakingą instituciją pareiškėjas kreipėsi nepažeidęs pagal analogiją taikytino trejų metų termino, nustatyto tokiems reikalavimams pareikšti, ir turi teisę reikalauti pašalinti jo teisių pažeidimą, susijusį su neišmokėta valstybinės pensijos nepriemoka.

Teismas pažymėjo, kad tai, jog tuo metu, kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia jo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui paskirta 3 720,30 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. Taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, pareiškėjui paskirtos pensijos dydis tam tikrais laikotarpiais buvo sumažintas. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, valstybinių pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, valstybinės pensijos dydis dėl to neturėtų būti mažinamas. Teismas nurodė, kad pareiškėjui nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. susidarė 44 801,23 Lt dydžio nepriemoka.

Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir pažymėjo, kad pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis – 44 801,23 Lt, priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos.

Teismas konstatavo, kad Ministerijos 2013 m. birželio 14 d. sprendimas Nr. 1D-5872(11) yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį, pažymėjo, kad atsakovo skundžiamas sprendimas nėra grindžiamas aplinkybėmis ir objektyviais įrodymais, patvirtinančiais, kad buvo praleisti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatyti skundo padavimo terminai. Teismas pažymėjo, kad atsakovo sprendime nurodyti pagrindai nesusiję su Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio nuostatų taikymu. Įvertinęs tai, kad atsakovas iš esmės nepagrindė savo išvados, jog pareiškėjas į Ministeriją kreipėsi praleidęs tokio skundo padavimo terminus, teismas aptartą teisinę situaciją vertino pareiškėjo naudai.

Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir atsižvelgęs į teisingumo ir protingumo principus, įpareigojo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Ministerijos, išmokėti pareiškėjui 44 801,23 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

III. Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, atstovaujanti ir Lietuvos valstybę, apeliaciniu skundu (b. l. 43-44), prie kurio prisideda trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (b. l. 48-49), prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir administracinę bylą nutraukti dėl kreipimosi į teismą termino praleidimo.

Atsakovai nurodo, kad pareiškėjas pirmą kartą sumažintą pensiją gavo 2010 m. vasario mėnesį, todėl, įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2232/2013), nuo šio momento skaičiuotinas 3 metų terminas kreiptis į teismą. Atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą, todėl byla nutrauktina.

Pareiškėjas S. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 51-55) prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjo manymu, atsakovas apeliacinį skundą grindžia formaliais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas vyksta dėl pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri susidarė per 2010 m. rugsėjo mėn. – 2012 m. rugpjūčio mėn. laikotarpį pensiją mokančiai institucijai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas, priteisimo bei dėl Ministerijos sprendimo panaikinimo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo S. L. skundą tenkino – panaikino Ministerijos 2013 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 1D-5872(11) ir priteisė S. L. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. 44 801,23 Lt neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas praleido kreipimosi į teismą terminą, todėl byla turėjo būti nutraukta. Teisėjų kolegija nepritaria atsakovų apeliaciniame skunde pateiktam argumentui, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą nagrinėjant ginčus dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Laikinąjį įstatymą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013; 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 ir kt.), reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai. Nustatant šio termino eigos pradžią, kiekvienu atveju būtina įvertinti pažeidimo, su kuriuo pareiškėjas sieja savo reikalavimą, pobūdį ir bylos individualias faktines aplinkybes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 išaiškino, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį apima laikotarpį ne nuo 2010 m. sausio mėn., bet nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas apie jo teises pažeidžiančius veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2010 m. spalio mėn., t. y. gavęs pirmąją sumažintą valstybinę pensiją įsidarbinus po pertraukos, išmokėtą už 2010 m. rugsėjo mėnesį. Į teismą pareiškėjas kreipėsi 2013 m. birželio 25 d., t. y. nepraleidęs paminėto 3 metų termino.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Ministerijos 2013 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. 1D-5872(11) (b. l. 8), kadangi pareiškėjas į teismą kreipėsi nepraleidęs termino valstybinę pensiją mokančios institucijos sprendimui apskųsti, skundžiamas atsakovo sprendimas grindžiamas netinkamu teisės normų taikymu.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, tinkamai taikė ir aiškino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, susijusią su 3 metų terminu kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas nėra šio termino praleidęs. Remiantis išdėstytais argumentais, atsakovų apeliacinis skundas, prie kurio prisidėjo trečiasis suinteresuotas asmuo, atmestinas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atstovaujančios ir Lietuvos valstybę, apeliacinį skundą, prie kurio prisidėjo trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas Ramūnas Gadliauskas