A-2457-858/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2457-858/2015

Procesinio sprendimo kategorija 3.5. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečio M. D. N. A. atstovui advokatui M. K.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės atstovui S. S.,

liudytojai G. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio M. D. N. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) piliečio M. D. N. A. administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyrius Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė teikimą sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį M. D. N. A. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) iki kol bus priimti atitinkami sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau nei trims mėnesiams, t. y. iki 2015 m. liepos 6 d. (b. l. 1-2).

Teikime nurodė, jog M. D. N. A. 2015 m. vasario 4 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus sprendimu buvo surašytas sprendimas dėl grąžinimo Nr. 10-SP9-7, kuriuo jis buvo įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos iki 2015 m. balandžio 5 d. 2015 m. balandžio 5 d. (duomenys neskelbtini) pilietis savanoriškai išvyko iš Lietuvos Respublikos per Vilniaus oro uosto (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu minėtą sprendimą įvykdė. 2015 m. balandžio 6 d. 9.50 val. į Vilniaus oro uosto užkardos Vilniaus oro uosto PKP, reisu (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) buvo grąžintas (duomenys neskelbtini) pilietis M. D. N. A. Apklausos metu buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pilietis buvo neįleistas į (duomenys neskelbtini), o tikslių neįleidimo priežasčių paaiškinti negalėjo.

2015 m. balandžio 6 d. Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto E. S. sprendimu (duomenys neskelbtini) piliečiui surašytas atsisakymas leisti atvykti kertant sieną į Lietuvos Respubliką Nr. 148-82, siekiant jį grąžinti į (duomenys neskelbtini). Nustačius, kad grąžinimo procedūra M. D. N. A atžvilgiu negali būti sėkmingai įgyvendinta, 2015 m. balandžio 6 d. 18.30 val. Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus vyresniojo specialisto R. L. sprendimu užsienietis įleistas į Lietuvos Respubliką.

Pabrėžė, jog minėtas užsienietis buvo laikinas sulaikytas, šiuo metu jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, kadangi neturi privalomos vizos, leidimo gyventi ar kito dokumento, suteikiančio teisę būti šalyje. Atitinkamai, prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo laikinai sulaikyti M. D. N. A.

II. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 8 d. sprendimu (b. l. 3-4) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyriaus pateiktą teikimą tenkino ir sulaikė M. D. N. A. Užsieniečių registracijos centre trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2015 m. balandžio 6 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimti atitinkami sprendiniai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktos medžiagos buvo matyti, kad M. D. N. A. 2015 m. vasario 4 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus sprendimu buvo surašytas sprendimas dėl grąžinimo Nr. 10-SP9-7, kuriuo jis buvo įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos iki 2015 m. balandžio 5 d. 2015 m. balandžio 5 d. M. D. N. A. savanoriškai išvyko iš Lietuvos Respublikos per Vilniaus oro uosto PKP reisu (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu jį įvykdė. 2015 m. balandžio 6 d., 09.50 val., į Vilniaus oro uosto užkardos Vilniaus oro uosto PKP, reisu (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) buvo grąžintas (duomenys neskelbtini) pilietis M. D. N. A. Apklausos metu buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pilietis buvo neįleistas į (duomenys neskelbtini), o tikslių neįleidimo priežasčių paaiškinti negalėjo.

2015 m. balandžio 6 d. Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto E. S. sprendimu M. D. N. A. surašytas atsisakymas leisti atvykti kertant sieną į Lietuvos Respubliką Nr. 148-82, siekiant jį grąžinti į (duomenys neskelbtini). Nustačius, kad grąžinimo procedūra (duomenys neskelbtini) piliečio atžvilgiu negali būti sėkmingai įgyvendinta 2015 m. balandžio 6 d., 18.30 val., Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus vyresniojo specialisto R. L. sprendimu užsienietis įleistas į Lietuvos Respubliką. Šiuo metu M D. N. A Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, kadangi neturi privalomos vizos, leidimo gyventi ar kito dokumento, suteikiančio teisę būti šalyje.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 114 straipsnio 1 dalimi, 116 straipsniu, atsižvelgęs į tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) piliečio M. D. N. A. buvimas Lietuvos Respublikoje yra laikomas neteisėtu, nurodė, jog iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje M. D. N. A būtina sulaikyti Užsieniečių registracijos centre trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2015 m. balandžio 6 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimti atitinkami sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

III. (duomenys neskelbtini) pilietis M. D. N. A. apeliaciniu skundu (b. l. 7-9) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimą ir skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1 arba 2 punktuose, t. y. nustatytu laiku periodiškai atvykti į atitinkamą teritorinę policijos įstaigą registruotis arba ryšio priemonėmis nustatytu laiku pranešti atitinkamai teritorinės policijos įstaigai apie savo buvimo vietą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog M. D. N. A. yra (duomenys neskelbtini) universiteto studentas, studijuoja verslo informatikos programą. Studijų pagrindu 2014 m. gegužės 21 d. jam buvo išduotas leidimas Laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ((duomenys neskelbtini)), kuris galiojo iki 2015 m. sausio 31 d. Užsienietis pavėlavo laiku pateikti prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes jis negalėjo rasti savo paso, todėl dokumentus dėl leidimo gyventi pakeitimo pateikė tik 2015 m. sausio 27 d. 2015 m. vasario 4 d. užsieniečiui paskambino iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos ir paprašė atvykti į šią įstaigą, užsieniečiui atvykus, tą pačią dieną jam buvo surašytas sprendimas dėl grąžinimo Nr. 10-SP9-7, kuriuo jis buvo įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos iki 2015 m. balandžio 5 d., taip pat skirta administracinė nuobauda – bauda, kurią jis įvykdė.

Nurodo, jog Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius 2015 m. kovo 12 d. priėmė sprendimą išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šiam užsieniečiui. Gavęs pranešimą apie priimtą sprendimą užsienietis atvyko į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą leidimo gyventi įforminimui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis neturėjo galiojančios vizos ar leidimo gyventi, dokumentai leidimo įforminimui nebuvo priimti, užsieniečiui buvo paaiškinta, kad jis privalo išvykti ir gavęs vizą užsienyje galės atvykęs pateikti dokumentus leidimo gyventi įforminimui. Nei Migracijos valdyboje, nei universitete užsieniečiui nebuvo suteikta informacija apie galimybę gauti nacionalinę vizą pateikus dokumentus leidimui gyventi gauti ar pakeisti, nors Migracijos valdybos specialistė priimdama dokumentus akivaizdžiai matė, kad iki turimo leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos sprendimas nebus priimtas. Užsienietis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) universitetą, kur jam buvo paaiškinta, kad (duomenys neskelbtini) piliečiams (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkte gali būti išduota Baltarusijos viza ir gavęs vizą užsienietis galės kreiptis dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos išdavimo Lietuvos ambasadoje (duomenys neskelbtini). 2015 m. balandžio 5 d. užsienietis savanoriškai išvyko iš Lietuvos Respublikos per Vilniaus oro uosto PKP, reisu (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkte (duomenys neskelbtini) viza nebuvo išduota, nes buvo paaiškinta, užsienietis neturėjo kvietimo atvykimui į (duomenys neskelbtini), todėl buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką.

Užsienietis sutinka, kad šioje situacijoje yra ir jo kaltės, jis pavėlavo laiku kreiptis dėl leidimo gyventi pakeitimo, tačiau jam, kaip užsienio valstybės piliečiui, viešojo administravimo įstaigoje (Migracijos valdyboje) galėjo būti paaiškinta apie galimybę gauti nacionalinę vizą, tačiau tokios informacijos jis nesulaukė, jis dėjo protingas pastangas ir stengėsi laikytis įstatymų reikalavimų (sumokėjo administraciniu nurodymu skirtą baudą, išvyko iš Lietuvos Respublikos vykdydamas įpareigojimą išvykti), tačiau ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių buvo grąžintas atgal į Lietuvos Respubliką. Šiuo metu M. D. N. A. turi galiojantį Migracijos departamento sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau negali jo realizuoti, kreiptis dėl jo įforminimo, nes neturi vizos ir yra sulaikytas Užsieniečių registracijos centre. Šios faktinės aplinkybės sprendžiant pareiškėjo sulaikymo klausimą nebuvo įvertintos, todėl skirta sulaikymo priemonė yra nepagrįsta ir neteisėta. Teismas, spręsdamas M. D. N. A. sulaikymo klausimą, privalėjo įvertinti, ar jo sulaikymas yra būtinas, ar nėra galimybių skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, kuri numatyta Įstatyme.

M. D. N. A. remiasi Įstatymo 113, 115 straipsniais ir nurodo, jog jis iki sulaikymo ir šiuo metu turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šį faktą patvirtina buto savininkės Lietuvos Respublikos pilietės G. J. sutikimas leisti jam gyventi asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Šį faktą buto savininkė gali patvirtinti ir teisme. Pareiškėjas turi pakankamai lėšų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje, tai patvirtina pridedamas M. D. N. A. brolio M. D. N. A, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), įsipareigojimas kas mėnesį pareiškėjui pervesti 300 Eur pragyvenimui Lietuvos Respublikoje.

M. D. N. A. nuomone, jis atitinka visas Įstatymo numatytas sąlygas alternatyvios sulaikymui priemonės taikymui – jo asmens tapatybė yra nustatyta, nėra duomenų, kad jis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, jis bendradarbiauja su institucijomis, atsakingomis už teisinės padėties nustatymą Lietuvos Respublikoje, teikia reikiamą informaciją, jo atžvilgiu yra priimtas galiojantis Migracijos departamento sprendimas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje studijų pagrindu, jis turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, lėšų pragyvenimui. Be to, būdamas sulaikytas M. D. N. A. neturi galimybių tęsti studijų (duomenys neskelbtini) universitete.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinė atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad teikime buvo prašoma sulaikyti M. D. N. A. remiantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, jog užsienietis gali būti sulaikytas, kai neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Aplinkybė, kad užsienietis nebuvo įleistas į Baltarusijos Respubliką ir grąžintas į Lietuvos Respubliką, negali panaikinti jo neteisėto buvimo Lietuvos Respublikoje fakto. M. D. N. A. grąžintas į Lietuvos Respubliką be galiojančios vizos, leidimo gyventi ar kito dokumento suteikiančio teisę būti šalyje.

M. D. N. A. klaidina teismą, bandydamas skunde įrodyti viešosios administravimo įstaigos (Migracijos valdybos) kaltę dėl susiklosčiusios situacijos. Iš bylos faktinių aplinkybių akivaizdu, kad užsienietis nevykdo savo įsipareigojimų – laiku nesikreipia dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo (nors asmuo ne pirmą kartą turėjo kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi pratęsimo ir tikrai žinojo terminus), vėliau – būdamas įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos bei turėdamas tam du mėnesius, laukia iki paskutinės dienos ir tik tada, neatsakingai suplanavęs savo grįžimo maršrutą, bando įvykdyti įpareigojimą.

Nurodo, jog, vadovaujantis Įstatymo 127 straipsniu, įpareigojime išvykti iš Lietuvos Respublikos nustatomas ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas, per kurį užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos. Šiuo konkrečiu atveju įpareigojimas buvo surašytas 2015 m. vasario 4 d., įpareigojant D. N. A. išvykti iš Lietuvos Respublikos iki 2015 m. kovo 5 d., vėliau šis terminas buvo pratęstas dar vienam mėnesiui iki 2015 m. balandžio 5 d. Atitinkamai, vertina, kad Migracijos valdybos pareigūnai geranoriškai stengėsi padaryti viską, ką galėjo, kad užsienietis laiku įvykdytų skirtą jam įpareigojimą, tačiau pats asmuo delsė iki paskutinės dienos bei, netinkamai suplanavęs maršrutą, įpareigojimo neįvykdė dėl savo paties kaltės. Tokia išvada padaryta išanalizavus M. D. N. A. pasą, kuriame yra daug spaudų, rodančių, jog užsienietis yra aktyviai keliaujantis asmuo ir turėjo visas galimybes suplanuoti išvykimo kelionę taip, kad nebūtų priverstinai grąžintas atgal į Lietuvos Respubliką. Šiuo metu M. D. N. A. yra Lietuvos Respublikoje neteisėtai, jo atžvilgiu yra priimtas sprendimas išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) bei uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką vieną mėnesį nuo išsiuntimo dienos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje kilo ginčas dėl užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio M. D. N. A. sulaikymo pagrįstumo ir alternatyvių sulaikymui priemonių jam taikymo.

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad byloje kilusio ginčo išsprendimui reikšmingos, inter alia, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios numato, jog užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai.

Įstatymo 115 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. To paties straipsnio 2 dalis nurodo galimas taikyti alternatyvias sulaikymui priemones.

Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime, remdamasis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 114 straipsnio 1 dalimi, 116 straipsniu, atsižvelgęs į tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) piliečio M. D. N. A. buvimas Lietuvos Respublikoje yra laikomas neteisėtu, nurodė, jog iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje jį būtina sulaikyti Užsieniečių registracijos centre trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2015 m. balandžio 6 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimti atitinkami sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje (b. l. 3-4).

Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu ir tokiu sprendimu nesutinka.

Visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr. Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

Pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, nors vienos Įstatymo 115 straipsnio normoje išvardintų aplinkybių nebuvimo nustatymas yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N-143-3565/2008, 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N-444-7196/2010). Taigi iš nurodytų išaiškinimų darytina išvada, kad ne visada esant asmens buvimui Lietuvos Respublikoje neteisėtu jam turi būti skiriamas sulaikymas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N-575-1317/2012, 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N-575-1246/2012, 2012 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N-575-1021/2012). Šiuo atveju, kaip matyti, iš priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo jis, skirdamas M. D. N. A. sulaikymą, alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo galimybių klausimo iš esmės net nesvarstė (b. l. 3-4).

Tuo tarpu nagrinėjamoje situacijoje iš pateiktų duomenų, paaiškinimų matyti, kad M. D. N. A, studijų pagrindu 2014 m. gegužės 21 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ((duomenys neskelbtini)), kuris galiojo iki 2015 m. sausio 31 d. (b. l. 7-8), jis yra(duomenys neskelbtini) universiteto ir (duomenys neskelbtini) mokyklos verslo informatikos programos studentas (b. l. 19). Byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų trukdęs nustatyti jo teisinę padėtį, asmenybę (asmens byla Nr. CM00012, l. 5-6), bandęs slėptis nuo teisėsaugos ar trukdęs kompetentingoms institucijoms priimti dėl jo sprendimus, priešingai, iš M. D. N. A. elgesio matyti, kad jis pats savo valia sumokėjo administraciniu nurodymu skirtą baudą, išvyko iš Lietuvos Respublikos vykdydamas 2015 m. vasario 4 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus sprendimą dėl jo grąžinimo Nr. 10-12-SP9-7 (asmens byla Nr. CM00012, l. 9-10), o ne buvo išsiųstas, t. y. nėra byloje pateikta jokių duomenų dėl jo galimo piktnaudžiavimo, nėra pagrindo manyti, jog jis gali slėptis nuo kompetentingų institucijų arba bandyti bėgti iš Lietuvos Respublikos, nesulaukęs galutinio sprendimo jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimu (b. l. 7-9). Šiuo atveju pareiškėjas siekia įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, jis nurodė turintis finansinių lėšų, tą patvirtina ir byloje pateiktas M. D. N. A. brolio įsipareigojimas pervesti jam periodiškai finansines lėšas kas mėnesį (b. l. 15-16), be to, G. J. yra pateikusi byloje sutikimą leisti jam gyventi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (b. l. 12-14).

Atsižvelgus į nurodytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad šiuo atveju alternatyvių priemonių taikymas M. D. N. A yra pakankamas tam, jog būtų pasiekti įstatymų numatyti tikslai – greitai ir tinkamai išspręstas pareiškėjo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimas ir priimtas bei įvykdytas atitinkamas sprendimas. Atitinkamai, M. D. N. A taikytina Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta alternatyvi sulaikymui priemonė – įpareigojimas periodiškai atvykti į teritorinę policijos įstaigą. Šiuo atveju tikslingas nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimas, o pirmosios instancijos teismo skirtas sulaikymas esamomis aplinkybėmis nelaikytinas proporcinga priemone.

Dėl pirmiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nurodytas faktines aplinkybes, spręsdamas dėl M. D. N. A. sulaikymo ir iš esmės nepagrįstai nesprendė alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo klausimo, todėl teismo sprendimas keistinas, taikant M. D. N. A. alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą jį nuo teismo sprendimo paskelbimo iki 2015 m. liepos 6 d., nebent ankščiau būtų priimti atitinkami sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, kiekvieną antradienį atvykti registruotis teritorinėje policijos įstaigoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio M. D. N. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Teikimą tenkinti iš dalies.

Taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. D. N. A. alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigoti jį nuo šios teismo nutarties paskelbimo iki 2015 m. liepos 6 d., nebent ankščiau būtų priimti atitinkami sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, kiekvieną antradienį atvykti registruotis teritorinėje policijos įstaigoje – Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate.

Paleisti (duomenys neskelbtini) pilietį M. D. N. A. iš sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre“.

Nutarties kopiją nusiųsti į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis