A-863-492/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-863-492/2015

Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00765-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 4.5, 70.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. J. skundą atsakovams R. R., G. M. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys: S. K. firma „Korika“ ir valstybės įmonė Registrų centras, dėl sprendimo bei dovanojimo sutarties panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjo G. J. ieškinys Lazdijų rajono apylinkės teisme buvo gautas 2013 m. gruodžio 30 d., vėliau Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2014 m. kovo 20 d. nutartimi perduotas nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. 4S-77 1.3 punktą, kuriuo G. M. perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtam 0,12 ha (vertė 302 Lt) žemės ūkio paskirties sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) bei panaikinti G. M. ir R. R. 2011 m. lapkričio 28 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Skunde (I t., b. l. 163-165) nurodė, kad valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Alytaus filialas 2013 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. (2.1.9) ALG-2907 „Dėl žemės sklypo ribų pažymėjimo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje“ nurodė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), persidengia su žemės sklypu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)), plotas 0.1200 ha. Minėtas žemės sklypas priklauso atsakovei R.

R., kuri 2011 m. lapkričio 28 d. dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) jį įsigijo iš ankstesnės savininkės G. M.. Pastaroji nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą įgijo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. 4S-77 bei Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 13 d. įsakymo Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-945 pagrindu. Ginčas kilo dėl to, kad neatlygintinai perduotas nuosavybėn G. M. žemės sklypas buvo suprojektuotas pažeidžiant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 28 punkto reikalavimus.

Be to, perdavus neatlygintinai G. M. nuosavybėn žemės sklypo dalį, kuri nuosavybės teise priklauso G. J., buvo apribotos G. J. kaip savininko teisės ir tokiu būdu pažeisti Civilinio kodekso 4.39 straipsnio 1 dalies reikalavimai bei bendrasis teisės principas - kad niekas negali perleisti daugiau teisių nei jų pats turi. 2011 m. lapkričio 28 d. dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) neatsiejamai susijusi su ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2011 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. 4S-77, kuris yra būtina dovanojimo sutarties sudarymo teisinė prielaida.

Panaikinus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. 4S-77 1.3 punktą, šio administracinio akto pagrindu sudaryta dovanojimo sutartis taptų prieštaraujančia imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, todėl turi būti pripažintina negaliojančia (CK 1. 80 straipsnio 1 dalis). Argumentavo, kad atsakovė G. M. nebuvo dovanojamo daikto savininkė visa apimtimi, todėl 2011 m. lapkričio 28 d. dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) laikytina negaliojančia ir Civilinio kodekso 6.470 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Nurodė, jog termino ginčyti administracinį aktą nepraleido, kadangi apie jo turinį sužinojo tik 2013 m. lapkričio 29 d., gavus dokumentus iš VĮ Registrų centro Alytaus filialo.

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime (I t., b. l. 170-175) nurodyta, kad VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2013 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. (2.1.9)ALG-2907 patvirtinta, jog 0,1020 ha ploto (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypas įregistruotas 1997 m. rugsėjo 16 d., nepažymint sklypo ribų kadastro žemėlapyje. Šio žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos tik 2013 m. liepos 30 d. taigi, žemės sklypas nėra suprojektuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. 4S-77, atlikus kadastrinius matavimus, G. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,24 ha žemės, perduodant neatlygintinai lygiavertį turėtajam 0,12 ha (vertė 302 Lt) žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko S. K. firma „Korika“. Žemės sklypo, projektinis Nr. 991, ribos 2011 m. rugsėjo 5 d. buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje.

Pareiškėjui priklausantis žemės sklypas buvo įregistruotas 1997 m. rugsėjo 16 d., nepažymint sklypo ribų kadastro žemėlapyje. Šio žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos tik 2013 m. liepos 30 d., t. y. po ginčijamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. 4S-77 priėmimo. Atsakovo nuomone, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos žemės sklypą Nr. 991 suprojektavo laisvos žemės fondo žemėje, todėl nepažeidė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 28 punkto reikalavimų.

Akcentavo, jog pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 19 straipsnį sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Tokius sprendimus turi teisę apskųsti ir kiti asmenys, kurių interesus sprendimai liečia. Atsakovo nuomone, apie Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. 4S-77 pareiškėjas žinojo jau 2013 m. rugsėjo 6 d., nes įgaliotas atstovas K.

J. prašyme dėl išvadų pateikimo pats nurodė, kad yra pažeistos privačios žemės sklypo ribos ir savininko interesai. Atsakovas teigė ir tai, kad pareiškėjo įgaliotas atstovas K. J. dalyvavo 2013 m. spalio 11 d. susirinkime, kuriame buvo sprendžiamas minėtas 2013 m. rugsėjo 6 d. jo prašymas dėl išvadų pateikimo ir tuo metu galėjo susipažinti visa nagrinėjamo klausimo medžiaga, tame tarpe ir ginčijamu 2011 m. liepos 27 d. administraciniu sprendimu Nr. 4S-77. Iš 2013 m. lapkričio 15 d. atspausdinto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (su istorija) aiškiai matyti, kad ginčo žemės sklypo nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011m. liepos 27 d. sprendimas Nr. 4S-77, vadinasi jau tada pareiškėjas turėjo ir galėjo žinoti apie ginčijamą administracinį aktą, tačiau pareiškėjas į Lazdijų rajono apylinkės teismą kreipėsi tik 2013 m. gruodžio 27 d., t.y. pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą, todėl prašė termino neatnaujinti ir bylą nutraukti arba skundą atmesti, jei teismas laikys, kad terminas nepraleistas.

Atsakovė R. R. atsiliepime (I t., b. l. 100-104) nurodė, kad pareiškėjui priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys buvo netinkami, nes įrašuose apie žemės sklypą nebuvo nurodyti grafiniai kadastro duomenys. Atliekant pareiškėjo sklypo geodezinius matavimas padaryta daug pažeidimų, žemės sklypo ribos pažymėtos neteisingai. Kadastro žemėlapyje pareiškėjo žemės sklypo ribos buvo pažymėtos tik 2013 m. liepos 30 d., t. y. vėliau nei G. M. įregistruotas žemės sklypas kadastro žemėlapyje. Atitinkamai nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos. Pareiškėjo žemės sklypo planas yra negaliojantis, nes neturi reikiamų šiam dokumentui būtinų rekvizitų. Jos nuomone, pareiškėjas nesidomėjo savo žemės sklypo ribomis, kurias galėjo pasitikrinti tikrinant nekilnojamojo turto kadastro duomenis, kurie yra vieši. Atsakovės sklypo ribos pažymėtos riboženkliais. Atsakovės sklypas buvo tvarkomas, atliekami darbai, dėl kurių pareiškėjas jokių pretenzijų nereiškė. Pareiškėjas, atsakovės sklypo įsigijimo metu, buvo visiškai veiksnus ir teisnus, galėjo konsultuotis su teisininku, kaip jis ir elgėsi kitais atvejais. Kai buvo rengiami du Šventežerio miestelio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektai, pareiškėjas jokių pastabų ir prieštaravimų nepareiškė, administracinių sprendimų neskundė. Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs terminą ginčyti administracinį sprendimą ir jokių svarbių priežasčių terminui atnaujinti nepateikė. Prašė termino neatnaujinti ir bylą nutraukti.

Atsakovė G. M. atsiliepime (I t., b. l. 34-35) nurodė, jog dėl pareiškėjo skundo reikalavimų panaikinti administracinį aktą ir dovanojimo sutartį palieka spręsti teismo nuožiūra, o dėl reikalaujamų bylinėjimosi išlaidų nesutiko, nurodydama, kad reikalavimas yra nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime (I t., b .l. 134-135) nurodė, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl mano, kad tik teismo kompetencijoje juos paneigti ar patvirtinti. Dėl skundo reikalavimų nurodė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl skundo reikalavimus palieka spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. K. firma „Korika“ atsiliepime (I t., b. l. 136) nurodė, kad 1997 metais nedirbo žemėtvarkos projektavimo darbų, nes neturėjo tuos darbus leidžiančių leidimų. Projektavimo darbų sutartį su Alytaus apskrities viršininko administracija pasirašė tik 1998 m., o pareiškėjo žemės sklypas buvo suformuotas1997 metais. Pažymėjo, kad įmonė neruošė pareiškėjui jokių žemės sklypo planų, įmonė nėra susijusi su pareiškėjo žemės sklypų kadastro duomenų nustatymu ir pažymėjimu kadastro žemėlapyje.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimu (II t., b. l. 53-57) administracinę bylą Nr. I-2720-423/2014 pagal pareiškėjo G. J. skundą atsakovams R. R., G. M. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys S. K. firma „Korika“ ir VĮ Registrų centras, dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. 4S-77 1.3 punkto panaikinimo, nutraukė. Kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą. Grąžino pareiškėjui G. J. 144 Lt (vieno šimto keturiasdešimt keturių litų) žyminį mokestį, sumokėtą 2013 gruodžio 27 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atstovas, ginčydamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. 4S-77 dalies teisėtumą, nurodė, kad Lazdijų rajono apylinkės teismui ieškinį pateikė 2013 m. gruodžio 27 d. jį išsiunčiant paštu, prašymu į Registrų centro Alytaus filialą dėl ginčijamo administracinio sprendimo ir sutarties pateikimo, kurie reikalingi civiliniam ieškiniui rengti, kreipėsi 2013 m. lapkričio 15 d., VĮ Registrų centro Alytaus filialas pateikė prašomus dokumentus 2013 m. lapkričio 25 d. lydraščiu. Pareiškėjo atstovas posėdžio metu teigė, kad minėtus dokumentus gavo 2013 m. lapkričio 29 d. Nuo šios dienos skaičiuoja skundo padavimo terminą ir mano, jog terminas kreiptis į teismą su skundu nėra praleistas. Teismas akcentavo, kad 2014 m. birželio 10 d. teismo posėdžio metu, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 10 straipsnio tvarka, išaiškino pareiškėjo atstovams teisę pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo (I t., b. l. 202-206), tačiau prašymas negautas, pareiškėjo atstovai šia teise nepasinaudojo, nurodė, jog terminas kreiptis į teismą nėra praleistas.

Teismas, vertindamas byloje pateiktus rašytinius įrodymus, siekdamas nustatyti termino kreiptis į teismą eigos pradžią, pažymėjo, kad pareiškėjo atstovas K. J. 2013 m. rugsėjo 6 d. prašyme (I t., b. l. 53) teigė, jog D. R. formuojant savo žemės sklypą, buvo pažeistos pareiškėjo žemės sklypo ribos ir žemės sklypo savininko interesai. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2013 m. sausio 25 d. įgaliojo K. J. atstovauti jo interesus (I t., b. l. 22-23), o 2013 m. lapkričio 15 d. teisinių paslaugų sutarties pagrindu buvo sudaryta tarp pareiškėjo įgalioto atstovo K. J. ir advokato padėjėjo V. R. sutartis dėl pareiškėjo interesų gynimo (I t., b. l. 24-25). Avokado padėjėjas 2013 m. lapkričio 15 d. atspausdino Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą su istorija apie ginčo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 8-10). Tuo pačiu 2013 m. lapkričio 15 d. prašymu advokato padėjėjas kreipėsi į VĮ Registrų centro Alytaus filialą dėl dokumentų pateikimo (I t., b. l. 187-188). Minėtame prašyme advokato padėjėjas aiškiai nurodė, kad yra pažeistos pareiškėjo teises, t. y. kad pareiškėjo nuosavybės teise valdomas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) persidengia su R. R. nuosavybės teise valdomu žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Prašyme pareiškėjo atstovas nurodė, jog R. R. minėtą jos žemės sklypą įsigijo 2011 m. lapkričio 28 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iš buvusios savininkės G. M., kuri nuosavybės teisę į žemės sklypą buvo įgijo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. 4S-77 ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 13 d. įsakymo Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-945 pagrindu. Nors pareiškėjo atstovai teigė, kad jie apskundimo termino eigos pradžia laikė 2013 m. lapkričio 29 d., kai neva gavo reikiamus dokumentus ieškiniui ruošti iš VĮ Registrų centro Alytaus filialo, tačiau tokie argumentai atmesti.

Teismas konstatavo, kad 2013 m. lapkričio 15 d. prašyme pareiškėjo atstovas nurodė visus esminius akto turinio elementus, t. y. kas ir kada priėmė ginčijamą aktą, kad ginčijamu aktu buvo pažeistos pareiškėjo teisės. Teismo nuomone, pareiškėjui apie skundžiamą administracinį aktą tapo žinoma 2013 m. lapkričio 15 d. ir ši diena laikytina termino kreiptis į teismą eigos pradžia, nuo kurios turi būti skaičiuojamas administracinio akto apskundimo terminas. Teismas nurodė, kad pagal Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio nuostatas, skundas teismui turėjo būti paduotas per 30 dienų, t. y. iki 2013 m. gruodžio 15 d. (tačiau vadovaujantis ABTĮ 66 str. 4 d. 2013 m. gruodžio 15 d. yra ne darbo diena, tai termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena, t.y. 2013 m. gruodžio 16 d.). Pareiškėjo ieškinys Lazdijų rajono apylinkės teisme gautas 2013 m. gruodžio 30 d., t. y. akivaizdžiai praleidus administracinio akto apskundimo terminą.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas savo interesus gynė per teisininką – advokato padėjėją, kuriam keltini aukštesni reikalavimai būti apdairiam ir rūpestingam nei eiliniam pareiškėjui. Teismui vertinant aplinkybes, dėl kurių buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas skundui paduoti, pažymėta, kad nuo sužinojimo dienos apie aktą (2013 m. lapkričio 15 d.) pareiškėjui ar jo atstovui įstatymas suteikė galimybę paruošti skundą teismui dėl pažeistų teisių gynimo pakankamai protingą laiko tarpą (30 dienų), todėl pareiškėjas ar jo atstovai, veikdami sąžiningai ir rūpestingai bei manydami, kad ginčijamas sprendimas pažeidė pareiškėjo teises ar įstatymų saugomus interesus, galėjo ir turėjo skundą pateikti teismui laiku, t. y. iki 2013 m. gruodžio 16 d. Pareiškėjo atstovo nurodyta aplinkybė, kad ieškinys buvo išsiųstas 2013 m. gruodžio 27 d. paštu, nepraleidžiant termino skundui paduoti nepateisina nustatyto termino praleidimo priežasties. Pareiškėjo argumentai, kad nepraleido įstatymo nustatyto termino, nes atstovas terminą skaičiavo nuo 2013 m. lapkričio 29 d., kai buvo gauti skundžiamas administracinis aktas ir dovanojimo sutartis, o ieškinį teismui išsiuntė paštu 2013 m. gruodžio 27 d., atmesti kaip nepagrįsti, nes byloje nėra šias aplinkybes patvirtinančio minėto voko, o iš pateikto pašto kvito turinio nėra galimybės nustatyti, kokia būtent pašto korespondencija buvo siųsta Lazdijų rajono apylinkės teismui 2013 m. gruodžio 27 d. Konstatuota, kad pareiškėjas ir jo atstovai nepateikė jokių įrodymų, kad egzistavo objektyvios aplinkybes, kliudžiusios jiems tinkamai bei efektyviai pasinaudoti teise į teisminę gynybą (ABTĮ 57 str.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręsta, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. 4S-77 1.3 punkto panaikinimo, paduoti, ir neprašo šio termino atnaujinti, todėl administracinė byla šioje dalyje nutraukta (ABTĮ 101 str. 7 p.). Skundo reikalavimas dėl 2011 m. lapkričio 28 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo vertintas kaip išvestinis ir pažymėta, kad nepanaikinus ginčijamo administracinio akto, nėra pagrindo tenkinti šį reikalavimą, todėl skundas šioje dalyje atmestas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 29-31), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nesutinka, kad termino paduoti skundą teismui padavimo pradžia laikytina 2013 m. lapkričio 15 d., kuomet pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas atspausdino Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą ir teigia, kad šiame dokumente esantys duomenys nepakankami spręsti apie byloje ginčijamu aktu nustatomas teises ir pareigas. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo argumentu, kad net ir sutinkant su pareiškėjo teiginiu, kad terminas skundui paduoti skaičiuotinas nuo dokumentų iš VĮ Registrų centro gavimo dienos (2013-11-29), šis terminas yra praleistas, kadangi ieškinį Lazdijų rajono apylinkės teismui pareiškėjas pateikė 2013 m. gruodžio 30 d. Pareiškėjas teigia, kad byloje esantis pašto kvitas ir Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. raštas Nr. R10(1.18)-389 patvirtina, kad skundas paštui įteiktas 2013 m. gruodžio 27 d., t. y. nepraleidus įstatyme nustatyto termino.

Atsakovė G. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama apeliacinį skundą atmesti (II t., b. l. 40-41).

Atsakovė nurodo sutinkanti su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl prašo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovė R. R. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama apeliacinį skundą atmesti (II t., b. l. 43-46).

Atsakovė taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo 500 Lt atstovavimo išlaidų.

Atsakovė mano, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo. Be to, nurodo, kad apie ginčijamą aktą pareiškėjas žinojo gerokai anksčiau, t. y. dar 2013 m. rugsėjo 16 d., kuomet Tarnybos Lazdijų skyriuje buvo gautas K. J. prašymas dėl privačios žemės sklypo ribos pažeidimo D. R. 2011 m. formuojant savo žemės sklypą. Pareiškėjo įgalioto asmens prašymas buvo sprendžiamas 2013 m. spalio 11 d. susirinkime, kurio metu šis asmuo susipažino su visa medžiaga, tame tarpe ir Tarnybos 2011 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. 4S-77. Pažymi, kad 2013 m. rugsėjo 27 d. Tarnybos Lazdijų skyriaus įsakymu buvo sudaryta komisija, kuri nagrinėjo žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)ribų neatitikimą teritorijų planavimo dokumentams. Atsakovė taip pat pritaria teismo argumentui, kad pareiškėjas neįrodė, jog ieškinį Lazdijų rajono apylinkės teismui paštu išsiuntė 2013 m. gruodžio 27 d.

Atsakovas Tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti (II t., b. l. 50-54).

Atsakovas sutinka su teismo pozicija, kad pareiškėjas jau 2013 m. lapkričio 15 d. turėjo ir galėjo žinoti informaciją apie esminius ginčijamo akto turinio elementus, tačiau į teismą kreipėsi praleidęs skundo padavimo terminą. Skundo padavimo termino praleidimo priežastis laiko subjektyviomis, priklausiusiomis nuo pareiškėjo valios.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro bylos nutraukimo teisėtumas ir pagrįstumas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punkte numatytu pagrindu – kai teismas nustato, kad skundas (prašymas) buvo priimtas nagrinėti praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto arba pranešimo apie veiksmą (neveikimą) suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pareiškėjo ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2011 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. 4S-77 1.3 punktas, kuriuo nuspręsta perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį (-čius) turėtam 0,12 ha (vertė 302 Lt) žemės ūkio paskirties žemės sklypą (-us), naudojimo būdas – žemės ūkio paskirties žemės sklypai, esantį (-čius) (duomenys neskelbtini) teismui gali būti skundžiamas per LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje numatytą terminą – 30 dienų nuo sprendimo įteikimo piliečiams dienos. Tais atvejais, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą atžvilgiu, termino eiga skaičiuojama nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimą (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A442-728/2014, Nr. AS146-835/2014). Laikoma, kad asmuo sužinojo apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (LVAT nutartys administracinėse bylose AS146-436/2014, A756-441/2014).

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią, spręsdamas apie pareiškėjo sužinojimo apie ginčijamą sprendimą momentą, rėmėsi aplinkybėmis, kad pareiškėjas 2013 m. sausio 25 d. įgaliojo savo sūnų K. J. atstovauti jo interesams, pastarasis 2013 m. lapkričio 15 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokato padėjėju V. R. dėl pareiškėjo interesų gynimo, tą pačią dieną (2013 m. lapkričio 15 d.) advokato padėjėjas atspausdino Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą su istorija apie ginčo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tą pačią dieną raštu kreipėsi į VĮ Registrų centro Alytaus filialą dėl dokumentų pateikimo, kuriame aiškiai nurodė pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį (persidengia sklypais), ir padarė išvadą, kad pareiškėjas šią dieną ir sužinojo apie skundžiamą aktą.

Teisėjų kolegija, nesutikdama su tokia išvada, atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje surinktus duomenis apie pareiškėjo teisinį subjektiškumą. Pareiškėjas G. J. įsiteisėjusiu Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-578-780/2013 yra pripažintas neveiksniu, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-781-780/2013 jam nustatyta globa, globėju ir nekilnojamojo turto administratoriumi paskirtas sūnus K. J.. Neveiksnaus pareiškėjo suvokimas (nesuvokimas) apie tam tikrus faktus, iš jų kylančius padarinius negali sukelti teisinių pasekmių, negali turėti įtakos jo teisėms ir teisėtiems interesams, todėl teiginys teismo sprendime, kad svarbu nustatyti momentą, nuo kada pareiškėjui tapo žinoma apie esminius administracinio sprendimo, kuriuo gali būti pažeidžiamos jo teisės, elementus, yra nepagrįstas. Teisinių pasekmių neveiksniu pripažinto asmens materialiosioms ir procesinėms teisėms ir pareigoms bei teisėtiems interesams atsiradimas turi būti siejamas su globos tokiam asmeniui nustatymu, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimu (CK 2.5 str. 1 d., 3.240 str. 1 d.) Nagrinėjamoje byloje surinkti duomenys patvirtina, kad globa pareiškėjui buvo nustatyta, globėjas ir turto administratorius paskirtas Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi. Teismo nutartis dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdoma skubiai (CPK 496 str.). Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad neveiksnaus pareiškėjo sužinojimo apie pažeistas teises momentas nagrinėjamu atveju sietinas išimtinai su globos paskyrimu, atitinkamai terminas administraciniam sprendimui ginčyti skaičiuotinas nuo globėjo paskyrimo momento, t. y. nuo 2013 m. lapkričio 26 d.

Kita vertus, teisėjų kolegija nepagrįstu pripažįsta ir teismo argumentą, kad pareiškėjo skundo pateikimo terminas yra 2013 m. gruodžio 30 d., kai Lazdijų rajono apylinkės teisme buvo įregistruotas ieškinys. Byloje pateikiamas pašto kasos kvitas patvirtina, kad korespondencija Lazdijų rajono apylinkės teismui buvo išsiųsta iš Marijampolės 2013 m. gruodžio 27 d. (prieš tai buvo trys ne darbo šventinės dienos, po to buvo dvi ne darbo dienos), tą pačią dieną parengtas ieškinys bei atlikti kiti su jo pateikimu teismui susiję veiksmai – sumokėta už advokato teisines paslaugas, tame pačiame pašto skyriuje įmokėtas žyminis mokestis. Teisėjų kolegija, remdamasi šiais duomenimis byloje, daro išvadą, kad pareiškėjo ieškinys pašto įstaigai buvo įteiktas 2013 m. gruodžio 27 d., ir skundas teismui laikytinas pateiktu nepraleidus įstatyme nustatyto termino (ABTĮ 66 str. 4 d., 6 d.). Tai, kad neišsaugotas pašto vokas, nėra vienintelė aplinkybė, lemianti fakto patvirtinimą apie ieškinio pateikimo teismui datą, pašto kasos kvitas ir jame esanti informacija laikytina taip pat tinkamu ir pakankamu įrodymu.

Pirmosios instancijos teismas išvadą apie praleistą skundo padavimo teismui terminą nustatė netinkamai įvertinęs faktines aplinkybes byloje, tai nulėmė netinkamą administracinių bylų teisenos įstatymo normų taikymą (ABTĮ 33 str. 1 d., 101 str. 7 p.) ir priėmimą neteisėto bei nepagrįsto sprendimo, kurį teisėjų kolegija naikina ir grąžina bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti iš esmės (ABTĮ 142 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą perduoti tam pačiam teismui iš naujo nagrinėti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Virginija Volskienė