AS-602-1107-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS602-1107/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03421-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti 30 000 Lt žalos atlyginimo dėl netinkamai užtikrinamos teisės į sveikatos apsaugą (b. l. 2-4).

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas, Lukiškių TI-K), atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 30-31).

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtą (b. l. 54-55).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą (b. l. 71-73).

Teismas nustatė, kad byloje ginčas yra kilęs dėl neturtinės žalos priteisimo. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, dėl kurių jam nebuvo tinkamai suteiktos sveikatos peržiūros paslaugas.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 174 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, jog asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus; Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 4 punktu, kuris nustato, kad valstybės laiduojamai (nemokamai) sveikatos priežiūrai priskiriama teismo ar teisėsaugos institucijų sulaikytų asmenų, kardomojo kalinimo vietose esančių asmenų, nuteistųjų bei užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, užsieniečių, gavusių laikinąją ar papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, asmens sveikatos priežiūra.

Teismas sprendė, kad nepriklausomai nuo to, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp gydymo įstaigos (Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Konsultacinės poliklinikos) ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos.

Paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – ir PTŽSAĮ), todėl sprendžiant šį ginčą, turi būti vadovaujamasi ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme.

PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir CK nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. PTŽSAĮ 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-773/2013, 2014 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-338/2014).

PTŽSAĮ 24 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas, norėdamas gauti žalos atlyginimą dėl, jo nuomone, netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo Lukiškių TI-K ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, prieš kreipdamasis į teismą privalėjo pasinaudoti PTŽSAĮ 24 straipsnyje nustatyta bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo, susijusio su žalos atlyginimu, išsprendimo. Kadangi teismas byloje nenustatė, jog pareiškėjas būtų laikęsis PTŽSAĮ nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą teisinį reguliavimą, susiklosčiusią teismų praktiką iš esmės analogiškose bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-370/2014; 2013 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-773/2013), ir į tai, kad pareiškėjas, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka, pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 str. 1 p.).

III. Pareiškėjas V. P. 2014 m. rugsėjo 12 d. atskiruoju skundu (b. l. 78-79) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartį.

Paaiškina, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K, pareiškėjui nėra užtikrinama teisė į gydymą, dėl ko jis patiria skausmus, nors Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija užtikrina asmenims teisę į gydymą. Nurodo, kad pareiškėjui niekas nenurodė, kad pirmiausia pagal teisės aktuose nustatytą tvarką jis privalėjo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Pažymi, kad nežino šios komisijos adreso ir dėl riboto priėjimo prie interneto laisvės atėmimo įstaigoje negali šio adreso sužinoti.

Atsakovas Lukiškių TI-K 2014 m. rugsėjo 25 d. gautu atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė 2014 m. spalio 1 d. gautu atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Paaiškina, kad Specialioji teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi Nr. T-110/2013 išsprendė rūšinio teismingumo klausimą ir konstatavo, kad bylos dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ligoninėje yra teismingos bendrosios kompetencijos teismams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. rugsėjo 29 d. gautu atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria teismas paliko pareiškėjo skundą nenagrinėtą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teismas paliko skundą nenagrinėtą vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, kuriame yra nustatyta, kad teismas skundą (prašymą) palieka nenagrinėtą, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka.

Pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas priteisti 30 000 Lt žalos atlyginimą dėl netinkamai užtikrinamos teisės į sveikatos apsaugą.

Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, adresu Vilniaus g. 33. Pareiškimai šiai komisijai paduodami raštu. Pareiškime turi būti nurodyta: komisijos pavadinimas, pareiškėjo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas, sveikatos priežiūros įstaigos, kurios veika skundžiama, pavadinimas, buveinė, aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą (faktinis pareiškimo pagrindas), įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas (pažeista teisė ir prašomas žalos dydis), pridedamų dokumentų sąrašas, pareiškimo surašymo vieta ir data. Pareiškimą pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Prie atstovo paduodamo pareiškimo turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Prašymas turi atitikti formos ir turinio reikalavimus. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos – nesikreipė į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, todėl ginčas negali būti išnagrinėtas teisme. Esant neįvykdytai procesinei prielaidai kreiptis į teismą – pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, teismo procesas negali vykti.

Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad pareiškėjas dar gali pasinaudoti tos kategorijos byloms nustatyta išankstine bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka, nes nagrinėjamu atveju nėra nustatytas kreipimosi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją terminas, t. y. šis terminas yra siejamas su Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo naujos redakcijos įstatymo (2004 m. liepos 13 d. Nr. IX-2361) įsigaliojimu nuo 2005 m. sausio 1 d. Minėtu Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimu įtvirtinta byloje aktuali šiuo metu galiojanti pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo tvarka. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-79 patvirtinto Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos darbo reglamento 3 punkte nustatyta, kad komisijos kompetencijai priklauso tik pacientams padarytos žalos atlyginimo atvejai, kai žala buvo padaryta po 2005 m. sausio 1 d. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo teisių pažeidimą sieja su veiksmais, kurie yra įvykę po 2005 m. sausio 1 d.

Kadangi pareiškėjas, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, nėra pasinaudojęs įstatyme nustatyta privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka, dėl ko pagrįstai ir teisėtai pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius