A-552-1049-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552-1049/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00340-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–3, 13–15, 27–28), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2013 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. 1D-3239(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ (toliau – ir sprendimas Nr. 1D-3239(11)); 2) solidariai priteisti iš atsakovių Ministerijos ir Lietuvos valstybės 2010 m. sausio mėn.–2012 m. rugsėjo mėn. neteisėtai neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir pensija) dalį – 11 754,95 Lt.

Paaiškino, kad pareiškėjui nuo 2000 m. gruodžio mėn. buvo paskirta ir mokama 819,35 Lt pensija, 2004 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 2/17-1351 – 897,37 Lt, tačiau nuo 2010 m. sausio mėn. mokama tik dalis paskirtos pensijos – 396,63 Lt. Pareiškėjo pensija buvo perskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalį bei 5 straipsnio 1 dalį ir sudarė 396,63 Lt. Rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, įsigaliojusiu 2012 m. rugsėjo 21 d., kuriuo konstatuota, jog Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija).

Ministerija, taikydama prieštaraujančias Konstitucijai Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareiškėjui paskirtą pensiją sumažino neteisėtai ir nepagrįstai. Įstatyme nustačius tam tikrą pensinį aprūpinimą, valstybei kyla pareiga jį garantuoti nurodytiems asmenims tokiais pagrindais bei dydžiais, kurie nustatyti įstatyme, o asmenys, atitinkantys įstatyme nustatytas sąlygas, turi teisę reikalauti, kad valstybė jiems skirtų šią pensiją ir ją mokėtų; asmens įgyta teisė ir teisėtas lūkestis gauti užtarnautą išmoką sietini ir su asmens nuosavybės teisių apsauga; teisė reikalauti mokėti nustatytas pensinio aprūpinimo išmokas kyla iš Konstitucijos 52 straipsnio, o pagal Konstitucijos 23 straipsnį ginami šios teisės turtiniai aspektai;

Laikinajame įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas pažeidžia teisingumo, teisėtų lūkesčių ir jų apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautą pensijos išmoką, nepagrįstai riboja asmens konstitucinę teisę į nuosavybę. Atsižvelgiant į tai, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas pažeidžia Konstitucijos 23, 52 straipsniuose įtvirtintus imperatyvus, šioje byloje galimas ir civilinės atsakomybės taikymas Lietuvos valstybei. Valstybei nustačius paminėtą teisinį reguliavimą, pareiškėjas negavo dalies teisėtai įgytos pensijos.

Taigi, pagal CK 6.247 straipsnį ir 6.249 straipsnio 1 dalį, neatsargūs valstybės veiksmai tiesiogiai lėmė tai, kad pareiškėjas patyrė nuostolius, kurių dydis lygus negautoms pajamoms. Tokios faktinės aplinkybės apima visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas bei sudaro pagrindą Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti. Dėl neteisėtų Ministerijos veiksmų pareiškėjui neišmokėta visa priklausanti valstybinė pensija, taigi, abu atsakovai turėtų atsakyti solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis pagal analogiją).

Ministerijos atstovas pareiškėjui paaiškino, kad dėl ekonominės krizės pensijos mažinamos visiems dirbantiems pensininkams, kad sprendimą dėl pensijos mažinimo galima skųsti per 3 metus. Pareiškėjas negavo rašytinio sprendimo dėl pensijos sumažinimo, tačiau toks sprendimas ir nebuvo priimtas. Pareiškėjas apie valstybinės pensijos sumažinimą sužinojo 2010 m. vasario mėn., gavęs eilinę pensijos išmoką. Nepraleidęs 3 metų termino, pareiškėjas 2013 m. sausio mėn. pateikė skundą teismui dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs analogišką bylą, 2013 m. kovo 12 d. nurodė, jog reikia skųsti ir Ministerijos sprendimą. Pareiškėjas kreipėsi į Ministeriją, kuri 2013 m. kovo 26 d. sprendime Nr. 1D-3239(11) atsisakė išmokėti pareiškėjui jam priklausančią neišmokėtos valstybinės pensijos dalį, todėl pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė patikslintą skundą.

Atsakovai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 19–20, 23–24, 51–52) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjui pensija buvo perskaičiuota ir išmokėta pagal Laikinojo įstatymo nuostatas, galiojusias pensijos perskaičiavimo metu, kurios nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai ir buvo teisėti pagrindai perskaičiuoti ir mokėti pareiškėjui sumažintą valstybinę pensiją. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos neteko galios pagal 2012 m. birželio 30 d. įstatymą, įsigaliojusį nuo 2012 m. rugsėjo 1 d., t. y. iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo. Būtent pagal šį įstatymą, o ne pagal Konstitucinio Teismo nutarimą, išnyko teisinis pagrindas mažinti pensiją pareiškėjui dėl to, kad jis atitinkamu laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų. Nei Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime, nei 2012 m. birželio 30 d. Laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatyme, įsigaliojusiame 2012 m. rugsėjo 1 d., nenustatyta, kad jie taikytini į praeitį, todėl Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas negali būti taikomas ginčo santykiui iki nutarimo įsigaliojimo. Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis). Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad tinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Pagal Konstitucinio Teismo praktiką preziumuojama, jog kol Konstitucinis Teismas nėra priėmęs sprendimo, kad atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, toks teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir tokio teisės akto (jo dalies) pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti. Pareiškėjas neįrodė, jog Ministerija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius ir šiuo metu galiojančius teisės aktus Ministerija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Teismui nusprendus tenkinti pareiškėjo skundą ar tenkinti jį iš dalies, Ministerija prašė pensijos kompensavimą pareiškėjui atidėti iki 2014 m. vasario 1 d., kadangi Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos sumažintų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimui neskirtos. Asignavimų poreikis šiam tikslui bus įtrauktas, rengiant ir teikiant svarstyti Seimui 2014 m. valstybės biudžeto projektą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu (b. l. 82–88) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies.

Teismas, rėmėsi surinkta bylos medžiaga, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kurioje konstatuota, jog kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pensijos nepriemokos priteisimo taikytinas trejų metų procesinis terminas. Šiuo atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi 2013 m. sausio 31 d. (b. l. 1), pirmoji pensijos nepriemoka neišmokėta už 2010 m. sausio mėn. (b. l. 63), todėl jis nepraleido minėto procesinio termino. Atsižvelgęs į tai, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažinta, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, sprendimo Nr. 1D-3239(11) dalies, kuria taikyta Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, teismas nepanaikino. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, panaikino sprendimo Nr. 1D-3239(11) dalį, kuria atsisakyta pareiškėjo pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Rėmėsi Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, Sveikatos priežiūros tarnybos prie Ministerijos 2013 m. kovo 26 d. pažyma Nr. 11PP(P)-2240 (b. l. 63) ir nustatė, kad iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, turi būti priteista 11 754, 95 Lt neišmokėtos pensijos dalis už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. imtinai.

Atsižvelgęs į tai, kad priimto įpareigojimo vykdymas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, bei įvertinęs valstybės biudžeto vykdymo procedūras, asignavimų valdytojų teises bei valstybės biudžeto išlaidų sampratą, nu sprendė, kad teismo priimtas įpareigojimas išmokėti pareiškėjui 11 754, 95 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką gali būti įgyvendintas iki 2014 m. vasario 1 d.

III. Atsakovai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliaciniu skundu, prie kurio prisidėjo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, (b. l. 91, 97–98) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 13 d. ir bylą nutraukti. Apeliacinį skundą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, o konkrečiai 2013 m. lapkričio 7 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui V. J. paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydžio ribojimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo 2010 m. sausio 1 d. – 2012 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu imtinai, panaikino Ministerijos sprendimo Nr. 1D-3239(11) dalį, kuria atsisakyta pareiškėjo pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų. Be to, teismas nusprendė, kad teismo priimtą įpareigojimą išmokėti pareiškėjui 11 754, 95 Lt dydžio pensijos nepriemoką atsakovai gali įgyvendinti iki 2014 m. vasario 1 d

Atsakovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir bylą nutraukti tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovų nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje iš esmės skiriasi faktinės bylos aplinkybės. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 nurodyta, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo bylose taikoma pretenzijos pareiškimo valstybinę pensiją mokančiai institucijai procedūra, kuri negali būti sulyginama su numatytąja valstybinio socialinio draudimo teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d.). Šiuo aspektu svarbu pabrėžti, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomos ikiteisminės sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarkos. Administracinių teismų praktikoje šio pobūdžio ginčams bendrąja tvarka taikoma ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas.

Šiuo atveju pareiškėjas pateikė skundą pirmosios instancijos teismui 2013 m. sausio 31 d., reikalaudamas valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo. Atsakovas teikdamas atsiliepimą į skundą, nurodė su juo nesutinkąs. Vadinasi, dar iki bylos nagrinėjimo teisme iš esmės buvo aišku, jog ginčas dėl pensijos nepriemokos tarp šalių yra kilęs. Remdamasis po skundo pateikimo suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jog turi būti skundžiamas ir Ministerijos sprendimas, pareiškėjas kreipėsi į Ministeriją, kuri jo atžvilgiu priėmė neigiamą sprendimą ir atsisakė išmokėti pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo. Po minėto sprendimo pareiškėjas patikslino savo skundą ir papildomai pareiškė reikalavimą panaikinti sprendimą Nr. 1D-3239(11).

Esant tokioms aplinkybėms, atsakovų argumentas, jog teismas nepagrįstai priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą, yra nepagrįstas.

Tenkinti atsakovų apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Irmantas Jarukaitis