AS-502-795-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracinė byla Nr. AS502-795/2014 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02491-2014-6 Procesinio sprendimo kategorija 63.2 (S) tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. T. skundą
Legislator headnote
AI generatedAS-502-795-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja B. T. 2014 m. balandžio 29 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 16 320,65 Lt valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skirtumą, susidariusį per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2014 m. gegužės 20 d.
Full text
Administracinė byla Nr. AS502-795/2014 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02491-2014-6 Procesinio sprendimo kategorija 63.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. rugsėjo 10 d. Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko, teismo posėdyje rašytinio proceso
tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. T. skundą
atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė: I.
Pareiškėja B. T. 2014 m. balandžio 29 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 16 320,65 Lt valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skirtumą, susidariusį per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2014 m. gegužės 20 d.
pašalinti skundo trūkumus. Teismas nustatė, kad pareiškėja nesutinka su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau –
ir VSDFV Kauno skyrius) 2014 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. (10.1)S-15078 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2014 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. (6.5)I-3170. Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 2 dalies
8 punktu pareiškėja skunde turėtų formuluoti reikalavimą, kuris būtų konkretus ir aiškus, t. y. prašyti panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. (10.1)S-15078 ir VSDFV 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3170 bei įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį patvarkymą (pavyzdžiui, išmokėti / įpareigoti išmokėti pensiją). Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėja, pasinaudojusi išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, dėl VSDFV ir VSDFV Kauno skyriaus sprendimų panaikinimo teisminės gynybos turėjo kreiptis per 20 dienų nuo VSDFV 2014 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. (6.5)I-3170 gavimo dienos, todėl jai pasiūlė pateikti įrodymus, patvirtinančius VSDFV sprendimo įteikimo datą, arba pareikšti prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Vadovaujantis ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktais jai taip pat buvo nurodyta patikslinti administracinės bylos proceso šalis.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi pareiškėjos B. T. skundą laikė nepaduotu. Teismas nurodė, kad 2014 m. gegužės 21 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir 2014 m. gegužės 16 d. patikslintas skundas, kuriame pareiškėja suformulavo reikalavimą, iš esmės analogišką pirminiam skundui, t. y. įpareigoti VSDFV Kauno skyrių pašalinti padarytą pažeidimą, t. y. jo sprendimą sumažinti pareiškėjai priklausiusios pensijos dalį, ir įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti sumažintos pensijos neišmokėtą dalį (16 320,65 Lt), tačiau reikalavimų dėl sprendimų Nr. (10.1)S-15078 ir Nr. 6.5)I-3170 panaikinimo nesuformulavo. Atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, kad B. T. nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, nors objektyviai turėjo pakankamai laiko šiems veiksmams atlikti.
III.
Pareiškėja B. T. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja paaiškina, kad patikslintame skunde suformulavo reikalavimą dėl VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. (10.1) S-15078 panaikinimo, t. y. įstaigos, kuri neišmokėjo jai priklausančios pensijos dalies. Tačiau teismas nustatė, kad turėjo būti pareikštas reikalavimas panaikinti ir VSDFV 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3170. B. T. pažymi, kad patikslintu skundu ji prašo teismą pašalinti padarytą pažeidimą ir įpareigoti išmokėti neteisėtai sumažintos pensijos dalį. Tai įmanoma atlikti tik panaikinant VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. (10.1) S-15078 ir VSDFV 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3170. Dėl šių priežasčių pareiškėja nekartojo savo nesutikimo su VSDFV Kauno skyriaus ir VSDFV sprendimais, kadangi teismas, priteisdamas pensijos nepriemoką, automatiškai panaikins asmens konstitucines teises pažeidžiančius individualius administracinius aktus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a: IV.
Atskirasis skundas tenkinamas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi nutarė pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu ir jį grąžinti pareiškėjai, nes pareiškėja nepašalino šio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi nustatyto skundo trūkumo, t. y. papildomai neginčijo jai tiesiogines teisines pasekmes sukeliančių atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens priimtų administracinių aktų. Vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Iš pareiškėjos 2014 m. gegužės 16 d. patikslinto skundo, pateikto vykdant teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarties nurodymus, matyti, kad pareiškėjos skundas iš esmės atitiko minimalius įstatymo keliamus reikalavimus. B. T. įvardijo administravimo subjektą, veiksmus, kuriais šis viešojo administravimo subjektas galimai pažeidė jos teises ir įstatymų saugomus interesus, bei pasirinko konkretų savo pažeistų teisių gynimo būdą – priteisti dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatų taikymo negautą senatvės pensijos dalį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS146-562/2013 išaiškino, kad administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas materialinį teisinį reikalavimą (skundo (prašymo) dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo (prašymo) pagrindą) (ABTĮ 23 str. 1 d. 7, 8 p.). Teismas negali keisti skundo dalyko, t. y. turi nagrinėti bylą pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ribose. Taigi pareiškėjai nepasinaudojus teise paduoti skundą dėl VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. (10.1)S-15078 ir VSDFV 2014 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. (6.5)I-3170, pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti skundo priėmimo klausimą ta apimtimi,
kuria prašo pareiškėja, t. y. dėl tokio reikalavimo, kurį nurodė B. T., nes jos reikalavimas yra pakankamai aiškus. Pažymėtina, jog tuo atveju,
jei yra bent viena iš ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų, teismas nutartimi asmens skundą atsisako priimti. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui buvo pateikta būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas reikšmingas aplinkybes, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis laikyti skundą nepaduotu naikinama kaip neteisėta ir nepagrįsta, ir B. T. skundo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjos
B. T. atskirąjį skundą tenkinti. Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Ramūnas Gadliauskas