AS-438-841-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS438-841/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07773-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltija-SLT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltija-SLT“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Baltija-SLT“ (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1–4), prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2013 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. (23.1)-08)-RNA priimtą sprendimą nepanaikinti 2012 m. gegužės 22 d. VMI pritaikyto turto arešto pareiškėjo turtui; 2) panaikinti 2012 m. gegužės 22 d. pritaikytą turto areštą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą dėl skundo atsisakymo ir administracinės bylos nutraukimo (b. l. 44–45), nes atsakovas pareiškėją informavo, kad 2014 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. (23.31-08)-319-2407 pareiškėjo turtui areštas panaikintas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 17 d. nutartimi (b. l. 88‑89), be kita ko, pareiškėjo prašymą tenkino ir administracinę bylą Nr. I-4885-189/2014 nutraukė.

Pareiškėjas pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2014 m. gegužės 8 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (b. l. 91–93), kuriame nurodė, kad, VMI panaikinus turto areštą, pareiškėjas įgijo teisę į išlaidų atlyginimą. Prašoma priteisti suma – 1800 Lt (500 Lt už skundo VMI dėl arešto turtui panaikinimo parengimą; 1000 Lt už skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui parengimą; 300 Lt už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą).

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (b. l. 106‑107) prašė šį prašymą atmesti, nes VMI, panaikindama turto areštą, siekė ne geruoju patenkinti pareiškėjo skundą, o tinkamai įvykdyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, nes, pasibaigus ginčui administracinėje byloje Nr. I‑540‑437/2014, išnyko turto arešto akto surašymo pagrindas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 10 d. nutartimi (b. l. 112–114) pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog skundo atsisakęs pareiškėjas turi teisę reikalauti išlaidų atlyginimo, jeigu padavus skundą teismui, atsakovas pareiškėjo reikalavimą patenkina geruoju. Taigi ABTĮ 44 straipsnio 3 dalyje išdėstytos nuostatos prasmė yra atlyginti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjui, kai atsakovas nepagrįstai delsia imtis veiksmų, patenkinančių pareiškėjo reikalavimus, ir jų imasi tik tuomet, kai pareiškėjas kreipiasi į teismą ir taip atsakovas iš esmės pripažįsta savo veiksmų (neveikimo) ar akto neteisėtumą. Taigi nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, ar ginčo dalykas išnyko dėl to, jog atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimus, ar dėl kitų priežasčių.

Teismas nustatė, kad ginčas tarp šalių buvo kilęs dėl VMI 2013 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. (23.1-8)-RNA-46921 priimto sprendimo nepanaikinti turto arešto ir 2012 m. gegužės 22 d. VMI pritaikyto turto arešto UAB „Baltija-SLT“ turtui administracinėje byloje Nr. I-2184-437/2013 (I‑540-437/2014) panaikinimo. Minėtoje Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje buvo nagrinėjamas VMI skundas dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. S-222(7-211/2012) panaikinimo ir įpareigojimo priimti naują sprendimą – VMI 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. 69-163 palikti nepakeistą. Komisija 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. S-222(7-211/2012) panaikino VMI 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. 69-163, kuriuo buvo patvirtintas Panevėžio apskrities VMI 2012 m. liepos 23 d. sprendimas Nr. (36.9-44)-SA-28, kuriuo pareiškėjui buvo nurodyta sumokėti į biudžetą gyventojų pajamų, pelno ir kitus mokesčius bei su jais susijusias sumas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 17 d. nutartimi administracinę bylą pagal VMI skundą nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 7 punkto pagrindu (VMI neatnaujintas terminas skundui paduoti). Ši nutartis įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2014 m. kovo 5 d. nutartį.

Iš to teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčo dalykas išnyko ne dėl to, jog VMI geruoju patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino 2012 m. gegužės 22 d. turto arešto aktą Nr. (23.16-08)-319-5859, o dėl to, kad, nutraukus administracinę bylą Nr. I‑2184‑437/2013 (I‑540‑437/2014), išnyko turto arešto akto surašymo pagrindas. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, turto arešto aktas būtų panaikintas net ir pareiškėjui nesikreipus į teismą dėl VMI 2013 m. lapkričio 28 d. atsisakymo panaikinti 2012 m. gegužės 22 d. pritaikytą turto areštą pareiškėjo turtui, ar teikiant prašymą dėl skundo atsisakymo šioje administracinėje byloje.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, nutarė, kad nagrinėjamu atveju, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, negalima daryti išvados, jog atsakovas pareiškėjo reikalavimus (panaikinti turto areštą) patenkino geruoju, pripažindamas savo veiksmų (neveikimo) ar akto neteisėtumą bei pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Nurodytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo susiklosčiusios situacijos vertinti kaip atitinkančios ABTĮ 44 straipsnio 3 d. nuostatas, suteikiančias pareiškėjui teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje nė vienos iš šalių teisė į teisminę gynybą nebuvo pilnai realizuota, t. y. nebuvo apgintos kurios nors iš šalių teisės. Tokiu būdu nėra pagrindo išvadai, kad šios bylos baigtis, būtent pareiškėjui atsisakius nuo skundo, prilygo teismo sprendimui, priimtam pareiškėjo naudai.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 116–119), kuriuo prašo minėtą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas surašant šį atskirąjį skundą.

Nurodo, kad negalima sutikti su tuo, jog turto areštas būtų panaikintas, net jei pareiškėjas nebūtų kreipęsis į teismą. Nors šiuo atveju ginčas kilo dėl turto arešto panaikinimo, bet mokestinis ginčas byloje dėl VMI sprendimo panaikinimo baigėsi Komisijos sprendimu Nr. S‑222(7‑211/2012), priimtu 2012 m. gruodžio 31 d. Šį sprendimą VMI skundė ir vilkino jo įsigaliojimą iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 5 d. nutarties priėmimo. Net ir apeliacinės instancijos teismui priėmus minėtą nutartį, turto areštas pareiškėjo piniginėms lėšoms buvo panaikintas tik 2014 m. kovo 18 d.

Pažymi, kad jis, 2013 m. gruodžio 13 d. su skundu kreipdamasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, sumokėjo 100 Lt dydžio žyminį mokestį, kuris priskirtinas prie pareiškėjo patirtų išlaidų ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies prasme, todėl privalo būti atlygintas, tačiau dėl kurio Vilniaus apygardos administracinis teismas nepasisakė.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą (b. l. 124–126) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad ginčas administracinėje byloje kilo dėl VMI atsisakymo panaikinti turto arešto aktą. Mokesčių administratoriaus teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnis. Mokesčių administratorius turi teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą tik esant Mokesčių administravimo įstatymo nustatytiems pagrindams, o išnykus pagrindui taikyti šią mokestinės prievolės užtikrinimo priemonę, privalo nedelsiant panaikinti turto arešto aktą. VMI nesutiko su pareiškėjo skundu administracinėje byloje Nr. I-4885-189/2014, nes, rengiant VMI 2013 m. lapkričio 28 d. raštą Nr. (23.1-08)-RNA-46921, aplinkybės, kurioms esant buvo surašytas VMI 2012 m. gegužės 22 d. turto arešto aktas Nr. (23.16-08)-319-5859, buvo nepasikeitusios. VMI panaikino turto arešto aktą, nes, pasibaigus ginčui administracinėje byloje Nr. I-540-437/2014, išnyko VMI 2012 m. gegužės 22 d. turto arešto akto Nr. (23.16-08)-319-5859 surašymo pagrindas. Taigi VMI, panaikindama turto arešto aktą, siekė ne geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui, o tinkamai įvykdyti Mokesčių administravimo įstatymo numatytas mokesčių administratoriaus funkcijas. Net jei pareiškėjas nebūtų pateikęs skundo dėl VMI atsisakymo panaikinti turto arešto aktą, VMI 2012 m. gegužės 22 d. turto arešto aktas Nr. (23.16-08)-319-5859 būtų panaikintas, nes išnyko turto arešto pritaikymo pagrindas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas dėl išlaidų atlyginimo yra nepagristas ir atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo, atsisakiusio savo skundo, teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad „šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui“.

Iš to teisinio reglamentavimo matyti, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, svarbu yra tai, dėl kokios priežasties pareiškėjas atsisakė skundo, t. y. ar atsakovui geruoju patenkinus jo reikalavimą padavus skundą teismui, ar ne.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su 2013 m. gruodžio 13 d. skundu (b. l. 1–4), prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. (23.1)-08)-RNA priimtą sprendimą nepanaikinti 2012 m. gegužės 22 d. VMI pritaikyto turto arešto pareiškėjo turtui; 2) panaikinti 2012 m. gegužės 22 d. pritaikytą turto areštą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ginčo turto arešto mastas – mokestinio patikrinimo metu priskaičiuota 60 317,72 Lt suma; mokestinė nepriemoka buvo nustatyta Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. gegužės 22 d. patikrinimo aktu Nr. PAR-35; areštuota Mokesčių apskaitos informacinėje sistemoje užfiksuota pareiškėjui grąžintina 43 014,74 Lt dydžio pridėtinės vertės mokesčio permoka (b. l. 30–31). Nagrinėjamoje byloje prašytas panaikinti VMI sprendimas Nr. (23.1)-08)-RNA, kuriuo atsisakyta panaikinti turto areštą pareiškėjo turtui, buvo priimtas 2013 m. lapkričio 28 d. (b. l. 34). Galutinis procesinis sprendimas, kurį priėmus įsiteisėjo Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimas Nr. S-222(7-211/2012), kuriuo buvo panaikintas mokesčių administratoriaus priimtas sprendimas pareiškėjui nurodyti sumokėti mokesčius bei su jais susijusias sumas, įsiteisėjo 2014 m. kovo 5 d., Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-316/2014. Turto areštas buvo panaikintas VMI 2014 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. (23.31-08)-319-2407 (b. l. 60). Pareiškėjas 2014 m. kovo 21 d. pateikė pirmosios instancijos teismui pareiškimą dėl skundo atsisakymo (b. l. 44–45), motyvuodamas tuo, kad VMI panaikino jo turtui pritaikytą areštą.

Iš prieš tai nurodytų faktinių aplinkybių bei jų chronologijos matyti, kad VMI pareiškėjo atžvilgiu priimtą turto arešto aktą panaikino 2014 m. kovo 18 d., t. y. iš karto po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. kovo 5 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. AS556‑316/2014, kuria buvo baigtas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilęs mokestinis ginčas, ir tokiu būdu įsiteisėjo Mokestinių ginčų komisijos 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimas Nr. S‑222(7‑211/2012), kuriuo buvo panaikintas mokesčių administratoriaus priimtas sprendimas pareiškėjui nurodyti sumokėti mokesčius bei su jais susijusias sumas, kas ir buvo pagrindas pritaikyti pareiškėjo turtui areštą. Pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti teiginiai, kad, jei pareiškėjas 2013 m. gruodžio 13 d. nebūtų pateikęs skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui, VMI nebūtų panaikinęs turto arešto akto, grįsti tik prielaidomis ir neparemti jokiais įrodymais. Juo labiau, kad tarp skundo pirmosios instancijos teismui padavimo ir turto arešto akto panaikinimo praėjo 3 mėnesiai.

Taigi atsakovas pareiškėjo atžvilgiu pritaikytą turto areštą panaikino dėl to, kad įsiteisėjo pareiškėjui palankus Mokestinių ginčų komisijos sprendimas ir buvo baigtas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilęs mokestinis ginčas, o ne dėl to, jog atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo šioje administracinėje byloje pareikštus reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta prieš tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti nėra jokio pagrindo.

Dėl šios priežasties pareiškėjo atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, jog pareiškėjas patyrė išlaidų ir sumokėdamas 100 Lt žyminį mokestį, teisingam šios bylos išnagrinėjimui neturi jokios reikšmės, nes pareiškėjas neįgijo teisės į visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip pat patirtų ir dėl atskirojo skundo surašymo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltija-SLT“ atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys