A-556-2196-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-2196/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01020-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 14.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Prioritetas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Prioritetas“ skundą atsakovams Šiaulių miesto savivaldybės administracijai ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl detaliojo plano.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas UAB „Prioritetas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą (I t., b. l. 2–8), prašydamas panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. kovo 29 d. atsakymą Nr. S-857-11 „Dėl teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), detaliojo plano“, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013 m. gegužės 21 d. atsakymą „Dėl teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), detaliojo plano“ Nr. 2D-7924-(19.2) ir perduoti klausimą dėl UAB „Prioritetas“ 2013 m. kovo 5 d. pateiktų pasiūlymų Nr. 05/03/13/101 dėl teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), detaliojo plano Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodė, kad dokumentų dėl teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo proceso metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu buvo pateiktas LR Vyriausybės nutarimu „Dėl visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų patvirtinimo“ nustatytos formos 2013 m. kovo 5 d. pasiūlymas Nr. 05/03/13/101. Jame buvo išdėstyti 9 pasiūlymai dėl būtinybės iš naujo įvertinti rengiamo detaliojo plano teisėtumą.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. kovo 29 d. raštu Nr. S-857-11 pateikė atsakymą į pareiškėjo teiktą pasiūlymą, kuriame buvo pateikti atsakymai tik į tris iš devynių pareiškėjo teiktų pasiūlymų. Dėl minėto Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus nemotyvuoto atsakymo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui (toliau – ir Inspekcijos skyrius) 2013 m. gegužės 2 d. buvo pateiktas skundas. 2013 m. gegužės 21 d. atsakyme Nr. 2D-7924-(19.2) Inspekcijos skyrius nurodė, kad detaliojo plano organizatorius atsakyme pateikė motyvuotus paaiškinimus, kodėl į minėtus pasiūlymus nebuvo atsižvelgta.

Pareiškėjo manymu, jo skundas nebuvo išsamiai ir visapusiškai išnagrinėtas, todėl padaryta nepagrįsta ir neteisėta išvada, kad detaliojo planavimo organizatorius, šiuo atveju Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius, pateikė išsamius ir motyvuotus paaiškinimus, kodėl į pareiškėjo pateiktus pasiūlymus nebuvo atsižvelgta. Pareiškėjas 2013 m. gegužės 2 d. skunde nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius iš viso neatsakė, kodėl nebuvo atsižvelgta į pasiūlymus:

1) papildyti planavimo užduotį ir parengti detaliojo plano sprendinius, kurie tenkintų, nežlugdytų bei leistų plėtoti šiuo metu sklype vykdomą įmonės veiklą;

2) atskleisti ir išaiškinti, kokiais kriterijais, dokumentais ir vertinimais ar kt. būdais buvo vadovaujamasi, nustatant, kad sklype, išnuomotame jame esantiems pastatams eksploatuoti, yra laisva žemė, pagal įstatymą grąžintina buvusiems savininkams;

3) išaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu yra suformuotas naujas žemės sklypas, teisėtai išnuomotas UAB „Prioritetas“, ir kaip bus keičiama šiuo metu galiojanti nuomos sutartis;

4) nurodyti, kokiais kriterijais, teisės normomis buvo vadovaujamasi sprendžiant, kad suformuotu nauju sklypu nėra pažeidžiamos pareiškėjo, kaip teisėto nuomininko, teisės, eksploatuojant esamus statinius;

5) pateikti argumentus, kad naujas žemės sklypas yra suformuotas ne tiesiog mechaniškai nustačius pastatais neužstatytą plotą ir jį pripažįstant laisva žeme. Inspekcijos skyrius dėl šio pareiškėjo argumento nepasisakė. Anksčiau minėti pasiūlymai privalėjo būti visapusiškai išanalizuoti ir galėjo būti atmesti tik nurodžius išsamius ir nedviprasmiškus motyvus, nes jie tiesiogiai susiję su pareiškėjo teisėmis ir teisėtais interesais, susijusiais su vykdoma komercine veikla. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. kovo 29 d. rašte Nr. S-857-11, atsakydamas į pareiškėjo teiktą aštuntąjį pasiūlymą, jog turi būti įvertinti teisėto nuomininko pageidavimai išnuomoto sklypo užstatymui vystant įmonės veiklą, nurodė, kad „UAB „Prioritetas“ buvo prašyta pateikti verslo plėtros planus, kad būtų galima įvertinti plėtros galimybes, tačiau šie planai liko nepateikti“.

Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad toks atsakymas yra akivaizdžiai neatitinkantis tikrovės. Jokiais teisės aktais nėra nustatyta, kokia forma gali būti pateikti planai dėl įmonės plėtros. Akivaizdu, kad jie tiesiog turi būti aiškūs ir suprantami. Atsižvelgiant į tai, po to, kai Šiaulių miesto savivaldybės administracija parengė detaliojo plano koncepciją, UAB „Prioritetas“ 2012 m. lapkričio 19 d. pateikė raštą, kuriame dar kartą išdėstė savo nesutikimo su pradėtu rengti detaliuoju planu argumentus. Prie minėto rašto buvo pridėti 2006 m. pradėto ir nepabaigto tos pačios teritorijos detaliojo planavimo dokumentai ir brėžiniai, kuriuose labai aiškiai išreikšta konkreti nuomininko pozicija ir pageidavimai dėl sklypo naudojimo.

Viso detaliojo plano rengimo proceso metu šie dokumentai buvo demonstratyviai ignoruojami, juos visą laiką buvo atsisakoma vertinti ne dėl turinio, o dėl formos. Ne viename rašte Šiaulių miesto savivaldybė šiuos dokumentus atsisakydavo vertinti, nes 2006 m. pradėtas rengti detalusis planas negalioja, nes nėra patvirtintas. Viso detaliojo plano rengimo proceso metu nebuvo paisoma UAB „Prioritetas“ pretenzijų, teikiamų dokumentų, paaiškinimų ir argumentų dėl būtinybės pirmiausia įvertinti žemės sklypo užstatymą, jame esančius statinius, įrenginius bei reikalingą žemės plotą jiems eksploatuoti, įmonės plėtros planus, o tik po to spręsti klausimą, ar yra laisvos (neužstatytos) bei bendrovės, kaip nuomininko, neeksploatuojamos žemės. Nurodė, jog pareiškėjas teikė pasiūlymą, kad būtina detaliojo plano rengimo sprendiniuose išspręsti, kokiomis sąlygomis ir kokiu teisiniu pagrindu kitų naujai formuojamų sklypų savininkai naudosis UAB „Prioritetas“ nuosavybės teise priklausančiais statiniais: keliais, tvoromis ir kt.

Atsakydamas į šį pasiūlymą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius nurodė, kad nuomojamame sklype Nr. 1 numatomas kelio servitutas, leidžiantis naudotis atitinkamu (nurodyta laidiniame brėžinyje) vidaus keliu patekimui į planuojamus sklypus Nr. 2 ir Nr.

4. Kitais nuosavybės teise priklausančiais daiktais naudotis planuojamų sklypų savininkai teisės neturės. 2013 m. gegužės 2 d. skunde pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad minimas kelio servitutas eina per pareiškėjui nuosavybės teise priklausančią asfaltuotą kiemo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o detaliojo plano rengimo proceso metu jis nebuvo informuotas, kokiu teisiniu pagrindu yra planuojama nustatyti kelio servitutą. Inspekcijos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, informavo, kad žemės servitutų nustatymą administraciniu aktu reglamentuoja LR Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1289 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“.

Detaliojo plano rengimo metu pareiškėjas ne kartą buvo išreiškęs poziciją, kad detalusis planas, kurio tikslas pareiškėjui išnuomotame žemės sklype suformuoti žemės sklypą grąžinimui natūra turėtoje vietoje, yra neteisėtas ir nepagrįstas bei pažeidžiantis UAB „Prioritetas“, kaip žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininko teises ir teisėtus interesus. Nurodė, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracija visą laiką teigė, kad tokį planą jie privalo rengti, nes tą daryti juos įpareigoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-983/2008.

Pareiškėjo teigimu, Šiaulių miesto savivaldybės administracija tik prisidengia LVAT 2008 m. rugsėjo 8 d. nutartimi ir sąmoningai netinkamai ją aiškina, kad galėtų išvengti atsakomybės už neteisėtą ir nepagrįstą 2006 m. pradėtos detaliojo plano rengimo procedūros nutraukimą ir naujos pradėjimą. Pareiškėjo manymu, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos veiksmai, rengiant teritorijos (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, akivaizdžiai neteisėti, kai išnuomojusi 99 metams žemės sklypą vienam ūkio subjektui, be jokio derinimo su nuomininku, esant galiojančiam ir teisėtam žemės sklypo ribų planui, kuris pagal tuo metu galiojančius įstatymus buvo suformuotas jame esančių pastatų, statinių ir įrengimų eksploatavimui, organizuoja sklypo padalijimo procedūras.

Pažymėjo, jog nei Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktame atsakyme į pareiškėjo teiktas pretenzijas ir pasiūlymus, nei Inspekcijos skyriaus atsakyme, išnagrinėjus pareiškėjo skundą, nebuvo aiškiai ir nedviprasmiškai atsakyta, kodėl nėra vertinami pareiškėjo teikiami dokumentai, paaiškinimai ir argumentai dėl būtinybės pirmiausia įvertinti žemės sklypo užstatymą, jame esančius statinius, įrenginius bei reikalingą žemės plotą jiems eksploatuoti, o tik po to spręsti klausimą, ar yra laisvos (neužstatytos) bei bendrovės, kaip nuomininko, neeksploatuojamos žemės.

Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 172–174) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. kovo 29 d. atsakyme pateikti motyvuoti paaiškinimai. Pareiškėjas vykdo ūkinę, komercinę veiklą. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše pasakyta, kad apribota disponavimo teisė UAB „Prioritetas“. Draudžiama naudoti turtą komercinei, ūkinei veiklai, nes nuosavybės teise priklauso UAB „Swedbank lizingas“, kuris pastatus yra išnuomojęs UAB „Prioritetas“.

Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 189–191) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, jog atsakyme pareiškėjui išsamiai buvo atsakyta, kad inspekcija, praėjus visoms procedūroms ir gavus teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo dokumentą, tikrins, žiūrės ir vertins visus reikalavimus, įvertins visus pateiktus pasiūlymus, dokumentų atitikimą teisės aktams. Pažymėjo, jog neprivalo visus pasiūlymus priimti be išlygų. Patikrinimo akte buvo konstatuota, kad jokių pažeidimų nenustatyta, detalusis planas ir sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus. Planavimo organizatorius pateikė motyvuotą atsakymą.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 12 d. sprendimu (III t., b. l. 47–51) pareiškėjo UAB „Prioritetas“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas UAB „Prioritetas“ pateiktu skundu siekia, jog būtų panaikinti atsakovų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. kovo 29 d. atsakymas Nr. S-857-11 „Dėl teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), detaliojo plano“ ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013 m. gegužės 21 d. atsakymas Nr. 2D-7924-(19.2) „Dėl teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), detaliojo plano“ ir perduotas klausimas dėl UAB „Prioritetas“ 2013 m. kovo 5 d. pateiktų pasiūlymų Nr. 05/03/13/101 dėl teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), detaliojo plano Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šie atsakymai pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo teritorijos detalusis planas jau yra patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. T-268 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“. Todėl, remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis (Įstatymo 34 str. 1 d.), detaliojo planavimo dokumentų tikrinimas yra detaliojo teritorijų planavimo dalis, reikšminga tolesnei detaliojo planavimo procedūros eigai.

Nagrinėjamoje byloje detalusis planas jau yra patvirtintas, visos planavimo procedūros yra pasibaigusios. Taip pat iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ matyti, jog 2014 m. sausio 27 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas UAB „Prioritetas“ skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. T-268 patvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalųjį planą; taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. T-268 galiojimą bei atnaujinti terminą skundui dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. T-268 patvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalųjį planą paduoti.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 6 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Prioritetas“ prašymo netenkino ir termino skundui paduoti neatnaujino. Pareiškėjo UAB „Prioritetas“ skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. T-268 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“, atsisakė priimti. LVAT 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi UAB „Prioritetas“ atskirąjį skundą atmetė, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartį paliko nepakeistą.

Tai reiškia, kad pareiškėjo skundo reikalavimų nagrinėjimas nesukels tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjui, t. y. realiai neapgins teisių ar teisėtų interesų.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas 2014 m. vasario 12 d. ir 2014 m. vasario 25 d. prašymais teismo prašė laikinai sustabdyti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. T-268 patvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalųjį planą galiojimą, tačiau teismas 2014 m. vasario 13 d. ir 2014 m. vasario 25 d. nutartimis pareiškėjo prašymų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netenkino, o LVAT 2014 m. balandžio 2 d. ir 2014 m. balandžio 8 d. nutartimis Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartis paliko nepakeistas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog atskirojo skundo dėl nutarties užtikrinti reikalavimą padavimas nesustabdo nutarties vykdymo ir bylos nagrinėjimo. Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu.

Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–5 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A11-443/2005; A502-906/2008 ir kt.). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad detalusis ginčo teritorijos planavimo procesas yra pasibaigęs, be to, pareiškėjo skundas dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. T-268 atmestas, o LVAT Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 6 d. sprendimas paliktas nepakeistas, padarė išvadą, jog pareiškėjo minėtų reikalavimų nagrinėjimas šioje administracinėje byloje pareiškėjui nesukels tiesioginių teisinių pasekmių.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (III t., b. l. 53–55) prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylos vedimo išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas visiškai neatsakė nei į vieną pareiškėjo reikalavimą, nepasisakė dėl pareiškėjo pateiktų argumentų, neįvertino teismo posėdžiuose ištirtų įrodymų. Taigi teismas bylos neišnagrinėjo iš esmės. Teismas tik formaliai, remdamasis LITEKO sistemos informacija apie kitų administracinių bylų dėl teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), detaliojo planavimo procedūrų baigtį, atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

2. Pareiškėjas nesutinka su teismo pozicija, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atsakymų teisėtumo įvertinimas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis reglamentuoja atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, taikymo sąlygas. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Pareiškėjas, kaip skundo teisinį pagrindą, nurodė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas, TPĮ) 32 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje įtvirtinta pareiga planavimo organizatoriui pasiūlymus pateikusiems asmenims motyvuotai atsakyti raštu. Taigi iš esmės byloje privalėjo būti sprendžiamas klausimas, ar minėtų institucijų atsakymai buvo motyvuoti ir atitinkantys įstatymų nustatytus reikalavimus ar ne. Konstatuoti Įstatyme nustatytų pareigų tinkamą ar netinkamą vykdymą turi teisę tik administraciniai teismai, kurių sprendimai turėtų prejudicinę reikšmę, nagrinėjant bylą dėl žalos atlyginimo bendrosios kompetencijos teismuose. Teismas pareiškėjo skundą atmetė formaliais pagrindais ir dėl bylos esmės nepasisakė, todėl taip ir liko neištirta, ar savivaldybės institucijos pažeidė Įstatymo nuostatas ar ne.

3. Šioje byloje teismas privalėjo pareiškėjo skundą išnagrinėti iš esmės, atsakyti į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, įvertinti visus byloje ištirtus įrodymus ir šalių argumentus. Pareiškėjo manymu, teismas, galbūt nustatęs, kad skundžiami atsakymai yra nemotyvuoti, galėjo pasinaudoti savo teise tenkinti pareiškėjo skundą iš dalies, t. y. tenkinti skundo dalį dėl skundžiamų atsakymų neteisėtumo ir atmesti pareiškėjo reikalavimą perduoti pasiūlymus nagrinėti iš naujo formaliais pagrindais, nes jau yra patvirtintas detalusis planas dėl teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), ir visos planavimo procedūros yra pasibaigusios. Toks sprendimas, atsižvelgiant į tai, kad iki sprendimo priėmimo pasibaigė detaliojo planavimo procedūros, pareiškėjo manymu, bent iš dalies apgintų pareiškėjo teises ir teisėtus interesus bei atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Akivaizdu, kad motyvuotas teismo sprendimas, kuriuo būtų įvertintas skundžiamų savivaldybės institucijų atsakymų teisėtumas, sukeltų pareiškėjui teisines pasekmes, t. y. turėtų esminę reikšmę pareiškėjo teisei į žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą.

Atsakovas Inspekcijos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą (III t., b. l. 67–68) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje pateiktus visų šalių įrodymus, medžiagą bei teisingai taikė TPĮ. Teismas pagrįstai vadovavosi ABTĮ 5, 22 ir 88 straipsniais ir nagrinėdamas administracinę bylą nustatė, kad pareiškėjo nurodytų reikalavimų nagrinėjimas nesukels tiesioginių pasekmių pareiškėjui. Teismas tinkamai taikė TPĮ nuostatas ir pagrįstai sprendime atsižvelgė į išnagrinėtą administracinę bylą Nr. I-820-257/2014 bei joje nustatytus prejudicinius faktus. Taip pat pažymi, kad LVAT formuojamoje teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog tik patvirtintas detalusis planas įeina į juridinių faktų sudėtį, būtiną tam tikriems santykiams atsirasti (administracinė byla Nr. A5-63/2003). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (LVAT nutartys Nr. AS822-770/2012, Nr. AS525-575/2010, Nr. AS556-341/2009, Nr. AS63-404/2009 ir kt.). Taip yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymų nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galbūt pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai.

Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (III t., b. l. 71–74) prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. kovo 29 d. atsakyme Nr. S-857-11 pateikti motyvuoti paaiškinimai. Detaliojo plano rengimo procedūros dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nebuvo pažeistos. Visiškai sutinka su teismo sprendime išsakyta nuomone, jog UAB „Prioritetas“ skundžiami atsakymai pareiškėjui nesukelia teisnių pasekmių. Taip pat ir byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo teritorijos detalusis planas jau yra patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. T-268, atitinkamai yra pasibaigusios visos planavimo procedūros.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas šioje byloje pareiškė reikalavimus dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. kovo 29 d. atsakymo Nr. S-857-11 „Dėl teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), detaliojo plano“, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013 m. gegužės 21 d. atsakymo „Dėl teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), detaliojo plano“ Nr. 2D-7924-(19.2) panaikinimo ir perdavimo klausimą dėl UAB „Prioritetas“ 2013 m. kovo 5 d. pateiktų pasiūlymų Nr. 05/03/13/101 dėl teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), detaliojo plano Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui nagrinėti iš naujo.

Pateikti reikalavimai dėl planavimo organizatoriaus atsakymo į pareiškėjo pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento ir valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos atsakymo iš principo nagrinėtini administraciniuose teismuose (LVAT 2014 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-169/2012; 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1206/2013).

Tačiau šių reikalavimų nagrinėjimą iš esmės paneigia faktinė aplinkybė – patvirtintas ginčo detalusis planas, dėl kurio buvo teikti pareiškėjo pasiūlymai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2014 m. sausio 27 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo UAB „Prioritetas“ skundas dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. T-268 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 6 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Prioritetas“ skundą atsisakė priimti, netenkinęs jo pateikto prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą. LVAT 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS858-420/2014, išnagrinėjęs pareiškėjo UAB „Prioritetas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 6 d. nutarties, pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė, o teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartį paliko nepakeistą, tuo užkirsdamas kelią pareiškėjui procesiškai tikrinti ir vertinti viešojo administravimo akto, kuriuo patvirtintas ginčo detalusis planas, teisėtumą ir pagrįstumą.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs anksčiau paminėtas aplinkybes, priėjo prie išvados, jog pareiškėjo skundo reikalavimų nagrinėjimas nesukels tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjui, t. y. realiai neapgins teisių ar teisėtų interesų.

Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

Faktas, kad pareiškėjo ginčijami tokio pobūdžio atsakymai, kaip administraciniai aktai, gali būti administracinės bylos dalyku, tik sudaro procesines prielaidas bylai administraciniame teisme iškelti ir pats savaime nėra pagrindas tenkinti pareiškėjo skundą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris pagal ABTĮ 13 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 3 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, aiškindamas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, kad šios proceso normos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (LVAT 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005, 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008, 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Be to, šių teisės normų sisteminė analizė leidžia teigti, kad ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004, 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS16-420/2007).

Teisėjų kolegija, išaiškinusi ir nustačiusi visas nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo pateiktų reikalavimų nagrinėjimas nesukels tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjui, t. y. pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeis. Todėl įvertinus, kad materialinių teisinių prielaidų ginti pareiškėjo pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nagrinėjamu atveju nenustatyta, o vien tik faktų, susijusių su teisinių pasekmių nebesukeliančių administracinių aktų (ne)teisėtumu, konstatavimas būtų nesuderinamas su realios ir veiksmingos teisminės gynybos užtikrinimu (LVAT 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-704/2013), pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad motyvuotas teismo sprendimas, kuriuo būtų įvertintas skundžiamų atsakymų teisėtumas, turėtų esminę reikšmę pareiškėjo teisei į žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad žalos atlyginimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi principinės pozicijos (išskyrus labai specifinius atvejus), kad administracinio akto ar veiksmų (neveikimo), iš kurių kildinama žala, neapskundimas ir nenuginčijimas ABTĮ tvarka, netrukdo asmeniui reikalauti ir priteisti jam žalos atlyginimą (LVAT 2006 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS1-531/2006, 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-827/2011, 2012 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-762/2012, 2013 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-610/2013 ir kt.).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo UAB „Prioritetas“ apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius