AS-502-1076-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS502-1076/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01824-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 59 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo sodininkų bendrijos „Šermukšnėlė“ skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įstaigos Registrų centras Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centras, E. T., O. G., R. Ž., M. J., E. J. dėl įsakymo ir registracijos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas sodininkų bendrija „Šermukšnėlė“ (toliau – SB „Šermukšnėlė“) su skundu (t. I, b. l. 1-2), patikslintu skundu (t. I, b. l. 108-109, t. II, b. l. 1-3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. 2.3-3857-(41) ir valstybės įmonės Registrų centras (toliau – ir VĮ Registrų centras) E. T. vardu įregistruoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų atlikus kadastrinius matavimus tikslinimo registraciją; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo O. G. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą tenkinti visiškai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimu (t. III, b. l. 120-127) pareiškėjo SB „Šermukšnėlė“ skundą tenkino, panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. 2.3-3857-(41) „Dėl R. Š. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo atlikus kadastrinius matavimus, Vilniaus rajone“ ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimą dėl patikslintų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų registracijos R. Š. 2009 m. gegužės 11 d. prašymo ir su juo pateiktų dokumentų pagrindu nekilnojamojo turto kadastre. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) 100 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo NŽT ir trečiojo suinteresuoto asmens E. T. apeliacinius skundus, 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi juos atmetė, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėjas SB „Šermukšnėlė“ pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl proceso išlaidų – 3 900 Lt atlyginimo priteisimo iš atsakovo. Taip pat, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų – 605 Lt atlyginimo pateikė ir trečiasis suinteresuotas asmuo O. G.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi pareiškėjo SB „Šermukšnėlė“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo NŽT 1 106,60 Lt teismo išlaidų. Trečiojo suinteresuoto asmens O. G. prašymą dėl teismo išlaidų tenkino ir priteisė 605 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo NŽT.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) įstatymo 44 straipsniu. Nurodė, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad advokato atstovavimo išlaidų sumos apskaičiuojamos taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Advokatams teikiant pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui teisines paslaugas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, šioje administracinėje byloje, galiojo Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 1368, nuo 2008 m. sausio 1 d. nustatęs 800 litų MMA, 2012 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 718, nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. nustatęs 850 litų MMA, o nuo 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1543, nuo 2013 m. sausio 1d. nustatęs 1 000 Lt MMA. Todėl teismas, skaičiuodamas ir priteisdamas pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui teismo ir atstovavimo išlaidas taikė minėtus dydžius.

Dėl pareiškėjo SB „Šermukšnėlė“ atstovavimo išlaidų nurodė, jog pareiškėjas prašė priteisti išlaidas, turėtas nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kurias sudaro: susipažinimas su pareiškėjos pateiktais dokumentais – 400 Lt, 2011 m. liepos 21 d. prašymo surašymas ir pateikimas VĮ Registrų centrui – 250 Lt, 2011 m. liepos 28 d. prašymo surašymas ir pateikimas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui – 250 Lt, 2011 m. rugpjūčio 26 d. skundo surašymas, kopijų patvirtinimas ir pateikimas teismui – 1 250 Lt, 2011 m. gruodžio 29 d. patikslinto skundo surašymas ir pateikimas teismui – 500 Lt, 2012 m. kovo 14 d. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti surašymas – 500 Lt, 2012 m. kovo 14 d. prašymo teismui dėl įrodymų išreikalavimo rašysenos ekspertizės skyrimo ir pranešimo prokurorui surašymas – 250 Lt, atstovavimas teisme – 100 Lt, iš viso – 3 900 Lt (IV tomas, b. 1. 33-34, 36).

Pirmosios instancijos teismas vertino, jog išlaidų dydis už susipažinimą su pareiškėjo pateiktais dokumentais Rekomendacijose nėra numatytas. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią sprendžiant išlaidų atlyginimo klausimą, kai kurios Rekomendacijų 8 punkte tiesiogiai neminimos teisinės paslaugos atitinkamais atvejais gali būti nelaikomos savarankiškomis ir už jų teikimą tokio pobūdžio išlaidos gali būti atskirai nepriteisiamos, teismui įvertinus bylos medžiagą ir pripažinus, kad jos įeina į atskirų paslaugų, išvardintų Rekomendacijų 8 punkte apimtį (2013 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-495/2013 ir kt.). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog susipažinimas su pareiškėjo pateiktais dokumentais laikytinas sudėtine skundo parengimo paslaugos dalimi, todėl išlaidos už minėtą paslaugą atskirai nepriteisiamos. Pažymėjo, jog už skundo teismui parengimą pagal Rekomendacijų 8.2 punktą pareiškėjui maksimaliai galėtų būti priteisiama 2 400 Lt (800x3), pareiškėjo prašoma suma 1 250 Lt, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Tačiau įvertinęs skundo turinį ir jo apimtį, pareiškėjo prašomą priteisti sumą teismas mažino iki 800 Lt.

Taip pat sprendė nepriteisti išlaidų už patikslinto skundo parengimą, kadangi tokių išlaidų atlyginimas Rekomendacijose nėra numatytas, be to, patikslinto skundo turinys yra analogiškas skundo turiniui.

Remdamasis Rekomendacijų 8.17 punktu pasisakė, jog už kiekvieną užklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus, maksimaliai priteistinas užmokesčio dydis yra 0.012 koeficiento, todėl už prašymų VĮ Registrų centrui ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui surašymą pareiškėjui maksimaliai galėtų būti priteisiama 9,60 Lt (800x0.012).

Dėl atlyginimo už prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo parengimą ir pateikimą teismui pažymėjo, kad teismas 2011 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjo skundą priėmė ir nelaikė, kad terminas paduoti skundą yra praleistas, todėl jokios būtinybės pareiškėjui teikti tokį prašymą nebuvo, taigi išlaidos už prašymo dėl termino atnaujinimo skundui paduoti parengimą yra nepagrįstos.

Dėl išlaidų už prašymo dėl įrodymų išreikalavimo ir kt. parengimą nurodė, jog šis prašymas su nagrinėjama byla nesusijęs, be to teismo nebuvo patenkintas, todėl prašomos išlaidos už jo surašymą pareiškėjui nepriteisiamos.

Dėl atstovavimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme išlaidų sprendė, jog advokatui teikiant pareiškėjui teisines paslaugas teismo posėdžiuose nuo 2011 m. gruodžio 14 d. iki 2012 m. balandžio 2 d. atsižvelgiant į Rekomendacijų 9 punktą maksimaliai galėtų būti priteisiama 240 Lt ((800x0.15)x2 val.), o už atstovavimą 2012 m. spalio 2 d. maksimaliai galėtų būti priteisiama 255 Lt ((850x0.15)x2). Pareiškėjas prašė priteisti 100 Lt, ši suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

Dėl pareiškėjo prašymo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą bei kelio kadastrinius matavimus, iš viso 400 Lt, nurodė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-31/2012 pažymėjo, kad dėl išlaidų priteisimo sprendžiama pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje pažymėjo, kad našta pagrįsti ir įrodyti atstovavimo išlaidas tenka prašymą jas priteisti teikiančiam asmeniui, todėl atitinkamos išlaidos gali būti nepriteisiamos, jeigu pareiškėjas nepateikia pakankamai jas pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nepagrindė šių išlaidų būtinumo, pareiškėjo prašymo dėl šių išlaidų priteisimo teismas netenkino.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjas turėtoms išlaidoms pagrįsti pateikė sąskaitas faktūras bei mokėjimo nurodymus (I tomas, b. 1. 167-171, II tomas, b. 1. 7-7), iš kurių matyti, kad už suteiktas paslaugas pareiškėjas yra sumokėjęs advokatui Jonui Korsakui. Pareiškėjo skundas buvo patenkintas visiškai, todėl pareiškėjas turi teisę į visos apimties savo turėtų išlaidų atlyginimą – iš viso 1 101,60 Lt atstovavimo išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Dėl trečiojo suinteresuoto asmens O. G. prašomų priteisti teismo išlaidų teismas nurodė, trečiasis suinteresuotas asmuo O. G. prašė priteisti 605 Lt turėtų teismo išlaidų, kurias sudaro susipažinimas su administracinės bylos medžiaga, atsiliepimo į skundą parengimas, atstovavimas teismo posėdžiuose (III tomas, b. 1. 139). Konkrečios sumos už kiekvieną suteiktą paslaugą atskirai nėra išskirtos. Pažymėjo jog advokatas parengė O. G. atsiliepimą į skundą (II tomas, b. 1. 152-153). Rekomendacijų 8.2 punktas nustato, kad apskaičiuojant priteistiną atlyginimą už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį surašymą, taikomas koeficientas 3. Maksimali suma už atsiliepimo į skundą surašymą, pareiškėjui galėtų būti priteista 3 000 Lt (1000x3). Susipažinimas su bylos medžiaga priskirtinas bylos nagrinėjimo teisme pasirengimui, kuris pagal Rekomendacijų 10 punktą prilyginamas atstovavimui teisme. Kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo nenurodė, kiek truko susipažinimas su bylos medžiaga, teismo vertinimu turėjo užtekti 1 val., todėl už susipažinimą su bylos medžiaga O. G. maksimaliai galėtų būti priteisiama 150 Lt ((1 000x0.15)xl). Advokatas trečiąjam suinteresuotam asmeniui teismo posėdžiuose atstovavo iš viso 3.06 val. Atsižvelgiant į minėtas nuostatas bei remiantis Rekomendacijų 8.18 punktu, kuriame numatyta, kad už vieną atstovavimo valandą teisme taikytinas 0.15 koeficientas, trečiajam suinteresuotam asmeniui maksimaliai galėtų būti priteisiama 450 Lt ((1 000x3)x0.15). Iš viso trečiajam suinteresuotam asmeniui už advokato suteiktas teisines paslaugas maksimaliai galėtų būti priteisiama 3 600 Lt, trečiasis suinteresuotas asmuo prašė priteisti 605 Lt, kuriuos pagal 2013 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą 2013 m. rugsėjo 10 d. sumokėjo advokatų profesinei bendrijai (III tomas, b. 1. 139-140). Prašoma priteisti išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteisiama.

Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tiek pareiškėjas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas iš abiejų atsakovų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje 2013 m. balandžio 4 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti nekilnojamojo turto registro atliktą ginčo sodo sklypo kadastro duomenų tikslinimą, yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo – panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. 2.3-3857-(41), kuriuo buvo patikslinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodininkų bendrijoje „Šermukšnėlė", (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai. Pažymėjo, kad šis reikalavimas negali būti vertinamas kaip savarankiškas. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas neturėjo pagrindo nesiremti ginčijamu Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 2.3-3857-(41), todėl jis negali būti laikomas atsakingu (kaltu) dėl pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens nurodomų teismo išlaidų atsiradimo ir šios išlaidos iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo negali būti priteisiamos.

III. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos padavė atskirąjį skundą (IV t., b. l. 64-65), kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir sumažinti pareiškėjui SB „Šermukšnėlė“ priteistų teismo išlaidų dydį, o trečiojo suinteresuoto asmens O. G. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, jog skundžiamoje teismo nutartyje apskaičiuotos pagrįstos SB „Šermukšnėlė“ teismo išlaidos sudaro 919,20 Lt, tačiau teismas priteisė 1 106 Lt. Tokia suma nepagrįsta ir prieštarauja paties teismo pateiktam teismo išlaidų apskaičiavimui.

Mano, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog ginčas iš esmės išspręstas ir trečiojo suinteresuoto asmens O. G. naudai. Teismas neįvertino aplinkybės, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 15 d. nutartyje konstatavo, jog ginčas yra nagrinėjamas tik tose ribose, kiek jis yra susijęs su pareiškėjo interesais, šiuo atveju su jo bendro naudojimo objektais, o ne privačių žemės sklypų (trečiųjų suinteresuotų asmenų O. G., V. Č., D. J.) galimais teisėtų interesų pažeidimais. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje patenkinus SB „Šermukšnėlė“ skundą nebuvo ir negalėjo būti ginamos O. G. teisės, jis pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį neturi teisės į teismo išlaidų atlyginimą, jam jis priteistas be pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo O. G. atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad jo dalyvavimas teisminiame procese buvo sąlygotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tiek pareiškėjui, tiek jam 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi išaiškino teisę pateikti detalizuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ką jis buvo padaręs dar iki 2014 m. gegužės 15 d. nutarties priėmimo. Teigia, kad iš minėtos 2014 m. gegužės 15 d. nutarties nereiškia, jog patenkinus pareiškėjo skundą tuo pačiu nebuvo apgintos ir kitų suinteresuotų, pareiškėjo skundą palaikiusių asmenų teisės ir teisėti interesai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamos bylos dalykas – 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria pareiškėjui sodininkų bendrijai „Šermukšnėlė“ priteista iš atsakovo NŽT 1 106,60 Lt teismo išlaidų, trečiajam suinteresuotam asmeniui O. G. priteista iš to paties atsakovo 605 Lt bylinėjimosi išlaidų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas (ABTĮ 44 straipsnio 2 dalis). Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 straipsnio 5 dalis). Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas.

Dėl pareiškėjui SB „Šermukšnėlė“ priteistų atstovavimo išlaidų teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas atskiruoju skundu ginčija bendrą galutinę atlyginimo už atskiras teisines paslaugas sumą, dėl priteistų sumų už kiekvieną advokato paslaugą atskirai ginčo nėra. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadoms dėl priteistinų sumų už kiekvieną pareiškėjui suteiktą teisinę paslaugą: už prašymų VĮ Registrų centrui ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui surašymą – po 9,60 Lt, už skundo parengimą – 800 Lt, už advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose – 100 Lt. Pažymėtina, jog bendra šių pirmosios instancijos teismo nurodytų priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma yra 919,2 Lt. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog bendra iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos priteistina suma yra 1 101,60 Lt laikytina skaičiavimo apsirikimu, kuris taisytinas šioje dalyje keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Atsakovas teigia, kad trečiasis suinteresuotas asmuo O. G. neturi teisės į išlaidų atlyginimą, kadangi galutiniu teismo sprendimu nebuvo apgintos O. G. teisės.

Teisėjų kolegija pažymi, jog trečiojo asmens teisės į išlaidų atlyginimą problematiką išsamiai nagrinėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2374-13 (Administracinė jurisprudencija. 2013, 26, p. 375-388). Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010). Taigi ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556- 503/2008, 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-264/2012, 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-238/2013, 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013).

Taip pat nurodė, jog trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas sąlygoja jo dalyvavimas administraciniame procese, nes jis dalyvaudamas procese teikia savo nuomonę, argumentus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, kurie iš esmės yra susiję su jo teisėmis, teisėtais interesais ar pareigomis. Todėl trečiųjų suinteresuotų asmenų pripažinimas subjektais, kuriems gali būti skirstomos bylinėjimosi išlaidos, atitinka trečiųjų suinteresuotų asmenų instituto paskirtį – sudaryti sąlygas nurodytiems asmenims ginti savo teises ir interesus.

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį, pirmiausia būtina įvertinti ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo reikšti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo šalies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo šalies poziciją palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo šalies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir kt.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pirmą kartą nagrinėdamas aptariamą ginčą apeliacine tvarka 2013 m. balandžio 4 d. nutartyje pasisakė, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 11 d. sprendimu, kuriuo nuspręsta nutraukti bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti valstybės įmonės Registrų centro E. T. vardu įregistruoto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų tikslinimo registraciją, kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti, buvo konstatuotos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios įtakoja žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininko, t. y. O. G., subjektines teises, dėl teisėto naudojimosi jo turimu žemės sklypu. Dėl tokio neįtraukto į bylą asmens teisių išsprendimo pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas ir byla grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Šios nutarties pagrindu Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 30 d. nutartimi įtraukė O. G. į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Teikdamas atsiliepimą į pareiškėjo skundą O. G. nurodė, jog sutinka su SB „Šermukšnėlė“ skundu, prašė jį tenkinti visa apimtimi. Patvirtino, jog dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų patikslinimo prie šio sklypo buvo priskirta kelio, esančiu vieninteliu keliu patekti į jo sklypą, dalis.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 15 d. nutartyje apibrėždamas, jog ginčas yra nagrinėjamas tik tose ribose, kiek jis yra susijęs su pareiškėjo interesais, šiuo atveju jo bendro naudojimo objektais, o ne privačių žemės sklypų savininkų (pvz., trečiųjų suinteresuotų asmenų O. G., V. Č., D. J.) galimais teisėtų interesų pažeidimais, atlikus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patikslintus kadastrinius matavimus, galimai nepagrįstai pakoregavus šio besiribojančio žemės sklypo ribas, pasisakė dėl privačių žemės sklypų savininkų teisėtų interesų, kiek tai susiję su šių savininkų sklypų ribomis, jų pasikeitimu, tikslinimu ar pan. Šiuo aspektu teisėjų kolegija taip pat akcentavo, jog nėra vertinama, ar O. G. priklausančio žemės sklypo ribos yra pažymėtos tinkamai. Tačiau, minėtu teismo sprendimu be kita ko konstatuotas bendro naudojimo kelio ribų pasikeitimas atlikus ginčytus sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Dėl tokio pasikeitimo bendrojo naudojimo kelias susiaurėjo, ir tokiu būdu buvo daroma tiesioginė įtaka O. G. teisėms naudotis savo turtu, t. y. ribojama jo teisė patekti į savo sklypą.

Kaip minėta Vilniaus apygardos administracinio teismas 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimu, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi paliko galioti, panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. 2.3-3857-(41) „Dėl R. Š. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo atlikus kadastrinius matavimus, Vilniaus rajone“ ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimą dėl patikslintų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų registracijos nekilnojamojo turto kadastre, t. y. panaikino kadastro duomenų tikslinimus ir tokiu būdu panaikino aptariamo sklypo ribų, patenkančių į bendro naudojimo kelio ribas nustatymą. Taigi, galutiniu teismo sprendimu panaikintas galimas O. G. teisės naudotis savo nuosavybe, t. y. galimybės patekti į nuosavybės teise priklausantį sklypą, ribojimas.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog galutinis teismo sprendimas priimtas ir trečiojo suinteresuoto asmens O. G. naudai, todėl, kaip minėta, jis turi teisę į išlaidų atlyginimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo atliktų O. G. priteistinų bylinėjimosi išlaidų skaičiavimų, teisėjų kolegija su šiais skaičiavimais sutinka, šioje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliktinas galioti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartį pakeisti ir rezoliucinės dalies antrą pastraipą išdėstyti taip:

„Priteisti pareiškėjui sodininkų bendrijai „Šermukšnėlė“ iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 919,2 Lt (devynis šimtus devyniolika litų, 20 centų) teismo išlaidų“.

Kitoje dalyje atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas