A-329-552/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-329-552/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01798-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų R. P. ir T. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. P., D. P. ir P. P. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. P. ir T. P. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai A. P., D. P. ir P. P. kreipėsi į teismą su skundu, kurį tikslindami ir galutinai formuluodami skundo reikalavimus (t. 1, b. l. 1–7; t. 3, b. l. 56–58) prašė teismo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5.)-90 „Dėl R. P. ir T. P. atstovaujančio advokato A. K. skundų išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas) 1, 2, 3, 6 ir 7 punktus.

Pagrįsdami savo reikalavimus paaiškino, kad ginčijamo Sprendimo 1, 2, 3, 6 ir 7 punktai pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl naikintini. Priimant sprendimą nesilaikyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, nustatančių, kad administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Tarnyba nepagrįstai pripažino, kad žemės naudojimasis nuomos sutarčių pagrindu, vien dėl to, kad yra iškelta civilinė byla, yra neteisėtas. Nepagrįstai nuspręsta, kad pareiškėjai neatitinka Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio ir Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės suteikimo laikinai naudotis rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 3 punktų reikalavimų. Be to, civilinėje byloje yra taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, t. y. sustabdytas Vilniaus apskrities viršininko įsakymų, kuriais nutrauktos valstybinės žemės sklypo žemės ūkio veiklai (duomenys neskelbtini) kaime ir (duomenys neskelbtini) kaime nuomos sutartys, vykdymas. Ginčijamas sprendimas grindžiamas prielaidomis apie galimą civilinės bylos baigtį, nesant jokių teisės aktuose nustatytų imperatyvių pagrindų. Pareiškėjai buvo teisėti valstybinės žemės naudojai, todėl Tarnybos Švenčionių žemėtvarkos skyriaus (Švenčionių skyriaus, toliau – ir Tarnybos skyrius) sprendimai neturėjo būti panaikinti. Pareiškėjų teigimu, ginčijamas sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pagal jas, ginčams dėl Tarnybos teritorinių padalinių sprendimų išnuomoti žemės sklypą ar perduoti jį naudotis neatlygintinai netaikoma privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl skundas dėl Tarnybos skyriaus sprendimų turėjo būti pateiktas tiesiogiai teismui. Tarnybos direktorius, priimdamas ginčijamą sprendimą rėmėsi Rekomendacijomis, kurios nebuvo patvirtintos ir paskelbtos teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsakovas Tarnybos skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba teismui pateiktame bendrame atsiliepime su skundo reikalavimais nesutiko ir prašė skundą atmesti (t. 1, b. l. 79–85; t. 3, b. l. 93–94). Pagrįsdami savo poziciją, pažymėjo, kad ginčijamas Tarnybos direktoriaus sprendimas yra teisėtas. Išnagrinėjęs trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovo skundus, direktorius nustatė, kad Tarnybos skyrius, nagrinėdamas P. P., D. P., A. P., R. P. ir T. P. prašymus suteikti laikinai naudotis valstybiniais žemės sklypais, tik iš dalies vadovavosi Rekomendacijų 3.2 punkte nurodytu pirmumo kriterijumi – asmenys turi pirmumo teisę laikinai naudoti valstybinius žemės ūkio paskirties žemės sklypus, jeigu pageidaujamas naudoti žemės sklypas ribojasi su nuosavybės teise turimu sklypu.

Sprendimas, kad P. P., pagal Rekomendacijų 3.1 punktą, turi pirmumo teisę naudoti ginčo žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėse, galės būti priimtas tik pasibaigus civiline tvarka nagrinėjamam ginčui dėl 2003 m. rugpjūčio 5 d. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarčių Nr. 86/03-61, Nr. 86/03-66, Nr. 86/03-64 nutraukimo teisėtumo, ir tik tuo atveju, jei teismas pripažins, kad sutartys nutrauktos neteisėtai. Kol teismas nenustatė, ar P. P. iki 2010 m. gruodžio 31 d.

žemės sklypus naudojo teisėtai, Tarnybos skyrius negalėjo priimti jokių sprendimų dėl teisės laikinai naudoti šiuos sklypus. Visi žemės sklypai, kurie pareiškėjams suteikti laikinai naudoti, ribojasi su R. P. ir T. P. nuosavybės teise priklausančiais sklypais, todėl Tarnybos direktorius įpareigojo panaikinti įsakymus, suteikiančius pareiškėjams teisę naudoti ginčo žemės sklypus, ir patikslinti asmenų, kuriems žemės sklypai bus formuojami pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodytą 12 eiliškumo grupę, sąrašus.

Tarnybos skyriaus vedėjas 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. VĮ-(14.45.2)-954 pripažino netekusiais galios Tarnybos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. 45VĮ-(14.45.2)-440, 2011 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. 45VĮ-(14.45.2)-445, 2011 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. 45VĮ-(14.45.2)-446, 2011 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. 45VĮ-(14.45.2)-441 ir 2011 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. 45VĮ-(14.45.2)-435. Taip pat Tarnybos skyrius 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. VĮ-(14.45.2)-955 panaikino 2011 m. birželio 9 d. raštus Nr. 45SS-(14.45.45)-408 ir Nr. 45SS-(14.45.45)-409.

Tarnybos skyriaus 2011 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr.45VĮ-(14.45.2)-1022 buvo patikslinti asmenų, kuriems žemės sklypai bus projektuojami pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodytą 12 eiliškumo grupę, sąrašai. Nurodyta, kad A. P., D. P. ir P. P. gali įsigyti tik nesančius ginčo objektais sklypus, kuriuos 2011 metais leista naudoti vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis ir kurie naudojami ne mažiau kaip metus. Taip pat patikslinti asmenų sąrašai, nurodant R. P. galimą įsigyti faktiškai esamą laisvos žemės plotą, pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodytą 13 eiliškumo grupę.

Taip pat pažymėjo, kad civilinė byla, kurioje buvo sprendžiama dėl 2003 m. rugpjūčio 5 d. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarčių Nr. 86/03-61, Nr. 86/03-66, Nr. 86/03-64 nutraukimo teisėtumo yra išnagrinėta Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus nutartį, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimas. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo sprendimu nustatyta, kad minėtos nuomos sutartys nutrauktos neteisėtai. Pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą 12 eiliškumo grupę, tik P. P. gali įsigyti dalį, t. y. 254,8178 ha, nuo 2003 m. jo nuomotos valstybinės žemės. P. P. sūnūs D. P. ir A. P., kurie nėra P. P. ūkininko ūkio partneriai, nors ir nuo 2010 m. dalį žemės dirbo ir deklaravo kartu su P. P., neturi teisės pagal 12 eiliškumo eilę įsigyti žemės sklypų, nes su jais nebuvo sudarytos nuomos sutartys.

Tretieji suinteresuoti asmenys R. P. ir T. P. teismui pateiktuose atsiliepimuose į pareiškėjų skundą (t.1., b. l. 66–72, t. 3, b. l. 64–72) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pagrįsdami savo poziciją pažymėjo, kad P. P. pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio nuostatas ir Rekomendacijų 3 punkto nuostatas neturi pirmumo teisės prieš kitus asmenis pretenduojant įsigyti anksčiau teisėtai naudotą laisvą valstybinę žemę, nes nuomos sutartys su juo buvo nutrauktos dar 2008 metais. Tai, kad anksčiau nuomoti žemės sklypai P. P. nuo 2008 metų buvo valdomi neteisėtai yra pripažinęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (bylos Nr. A662-2269/2011 ir Nr. A444-2213/2011). Pareiškėjai A. P. ir D. P. nebuvo susiję su P. P. naudotais žemės sklypais, o pageidavimą įsigyti ginčo žemę pareiškė, nes P. P. iš valstybės nuomojosi daugiau nei 650 ha žemės, o pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 4 straipsnį, asmenys iš valstybės negali įsigyti daugiau nei 300 ha žemės. Tarnybos skyrius 2011 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2)-298 ir 2011 m. birželio 9 d. raštais Nr. 45SS-(14.45.45)-408 ir Nr. 45SS-(14.45.45)-409 nepagrįstai suteikė pareiškėjams pirmenybę prieš kitus asmenis įsigyti ginčo žemės sklypus, taip pažeisdamas trečiųjų suinteresuotų asmenų teises. Pareiškėjas P. P. yra iniciavęs civilinę bylą dėl valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumo. Pagal sąžiningumo prezumpciją, tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra pripažinta, kad žemės nuomos sutartys buvo nutrauktos neteisėtai, galioja prezumpcija, kad jos nutrauktos teisėtai ir pareiškėjas neturi teisinio pagrindo naudotis ginčo žemės sklypais. A. P. ir D. P. ginčydami sprendimą negali remtis vykstančiu civiliniu ginču, kadangi šis ginčas su jais nėra susijęs. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjai netinkamai aiškina Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatas, todėl nepagrįstai teigia, kad dėl Tarnybos skyriaus sprendimų turėjo būti kreiptasi tiesiogiai į teismą. Pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą dėl to, kad jis priimtas vadovaujantis Tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintomis Rekomendacijomis, kurios teisės aktų nustatyta tvarka paskelbtos nebuvo, nėra, nes sprendimas grindžiamas Žemės reformos įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatomis.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 6 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5.)-90 „Dėl R. P. ir T. P. atstovaujančio advokato A. K. skundų išnagrinėjimo“ 1, 2, 6 punktus, likusią skundo reikalavimų dalį atmetė.

Pagal bylos duomenis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad P. P. 2003 m. rugpjūčio 5 d. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartimi Nr. 86/03-61 penkių metų laikotarpiui buvo išnuomotas 197,50 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r.; 2003 m. rugpjūčio 5 d. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartimi Nr. 86/03-64 penkių metų laikotarpiui buvo išnuomotas 311,20 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r.; 2003 m. rugpjūčio 5 d. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartimi Nr. 86/03-66 penkių metų laikotarpiui buvo išnuomotas 136,50 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r. (t. 4., b. l. 36, 38, 40). 2005 m. gegužės 26 d. susitarimu minėtos žemės nuomos sutartys Nr. 86/03-61, Nr. 86/03-64, Nr. 86/03-66 buvo patikslintos ir nustatyta, kad žemės sklypai išnuomojami laikotarpiui iki 2010 m. gruodžio 31 d. (t. 4., b. l. 42).

Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. birželio 12 d. įsakymais Nr. 2.3-7519-(86), Nr. 2.3-7476-(96) bei 2009 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 2.3-711-1861 2003 m. rugpjūčio 5 d. sudarytos valstybinės žemės sklypų nuomos sutartys Nr. 86/03-61, Nr. 86/03-64, Nr. 86/03-66 buvo nutrauktos (t. 4, b. l. 37, 39, 41).

P. P. 2008 m. balandžio 10 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Švenčionių žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą leisti išsipirkti jo iš valstybės nuomojamą žemę (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (t. 2., b. l. 162). D. P. 2008 m. balandžio 11 d. ir 2011 m. vasario 9 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Švenčionių žemėtvarkos skyriui pateikė prašymus leisti išsipirkti 300 ha žemės (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (t. 2., b. l. 40, 41). A. P. 2010 m. kovo 15 d. ir 2011 m. vasario 9 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Švenčionių žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą leisti pirkti 200 ha žemės (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje tėvo P. P. nuomojamoje valstybinėje žemėje ir 100 ha (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje (t. 1. 2., b. l. 124, 125).

T. P. 2008 m. kovo 28 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Švenčionių žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą leisti išsipirkti 500 ha žemės (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (t. 1, b. l. 109). R. P. 2009 m. balandžio 6 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Švenčionių žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą leisti išsinuomoti 300 ha žemės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje ir vėliau leisti šią žemę išsipirkti (t. 1, b. l. 165).

Tarnybos skyrius 2011 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2)-298 patvirtino sąrašus piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės ir miško sklypus, vandens telkinius, privatizuoti (nuomoti) namų valdos žemės sklypus, pirkti ir nuomoti žemės ūkio paskirties žemę ir pirkti kitos paskirties žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Švenčionių rajone, sugrupuotus pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą (t. 3., b. l. 79–92). Minėtu įsakymu patvirtinti sąrašai buvo patikslinti Tarnybos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2)-326.

Pareiškėjas D. P. 2011 m. kovo 31 d. Tarnybos skyriui pateikė prašymą leisti laikinai naudoti valstybinės žemės ūkio paskirties 228,95 ha žemės sklypą, esantį Švenčionių savivaldybės (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose (t. 2., b. l. 1). Tarnybos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 6 d. įsakymais Nr. 45VĮ-(14.45.2)-436, Nr. 45VĮ-(14.45.2)-431, Nr. 45VĮ-(147), Nr. 45VĮ-(14.45.2)-435, 2011 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2)-480 ir 2011 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2)-487(t. 2, b. l. 15, 18, 30, 33, 36), pareiškėjui D. P. suteikta teisė laikinai naudotis įvairaus dydžio žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini) sen. Švenčionių r.

Pareiškėjas A. P. 2011 m. kovo 31 d. Tarnybos skyriui pateikė prašymą leisti laikinai naudoti valstybinės žemės ūkio paskirties 291,22 ha žemės sklypą, esantį Švenčionių savivaldybės (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose (t. 2., b. l. 75). Tarnybos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 6 d. įsakymais Nr. 45VĮ-(14.45.2)-437, Nr. 45VĮ-(14.45.2)-438, Nr. 45VĮ-(14.45.2)-439, Nr. 45VĮ-(14.45.2)-440, Nr. 45VĮ-(14.45.2)-441, Nr. 45VĮ-(14.45.2)-442 pareiškėjui A. P. suteikta teisė laikinai naudotis įvairaus dydžio žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, (duomenys neskelbtini) sen. Švenčionių r. (t. 2, b. l. 100, 103, 106, 109, 112, 116).

Pareiškėjas P. P. 2011 m. kovo 31 d. Tarnybos skyriui pateikė prašymą leisti laikinai naudoti valstybinės žemės ūkio paskirties 418,06 ha žemės sklypą, esantį Švenčionių savivaldybės (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (t. 2, b. l. 127). Tarnybos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 6 d. įsakymais Nr. 45VĮ-(14.45.2)-444 (t. 2, b. l. 140), Nr. 45VĮ-(14.45.2)-446, Nr. 45VĮ-(14.45.2)-444, Nr. 45VĮ-(14.45.2)-445, pareiškėjui P. P. suteikta teisė laikinai naudotis trimis skirtingo dydžio žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen. Švenčionių r. (t. 2, b. l. 140, 143, 147).

T. P. 2011 m. balandžio 8 d. Tarnybos skyriui pateikė prašymą leisti laikinai naudoti valstybinės žemės ūkio paskirties: 208,9 ha žemės sklypą, esantį Švenčionių savivaldybės (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) k.; 40,3 ha žemės sklypą, esantį Švenčionių savivaldybės (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) k.; 7,5 ha žemės sklypą, esantį Švenčionių savivaldybės (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) k. (t. 1, b. l. 86, 99, 104). Tarnybos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2)-519 T. P. leista laikinai naudotis 2 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r. (t. 1., b. l. 95), 2011 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2)-468 – 40,30 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r. (t. 1, b. l. 100), 2011 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2)-536 – 7,50 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r. (t. 1, b. l. 105).

R. P. 2011 m. balandžio 8 d. Tarnybos skyriui pateikė prašymą leisti laikinai naudoti valstybinės žemės ūkio paskirties: 11,10 ha žemės sklypą, esantį Švenčionių savivaldybės (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) k. (t. 1, b. l. 145); 18,3 ha žemės sklypą, esantį Švenčionių savivaldybės (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) k. (t. 1., b. l. 158). Tarnybos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2)-469 R. P. leista laikinai naudotis 11,10 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r. (t. 1, b. l. 154), 2011m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2)-456 – 16,80 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r. (t. 1, b. l. 161).

Tarnybos skyriuje 2011 m. gegužės 9 d. buvo gauti T. P. ir 2011 m. gegužės 18 d. R. P. prašymai (t. 3, b. l. 7–9, 15–17), vadovaujantis Rekomendacijų 3.2 punktu suteikti jiems laikinai naudotis tuos laisvos valstybinės žemės plotus, dėl kurių 2008 metais buvo nutrauktos su P. P. sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys, ir kurie laikinai naudotis suteikti P. P., A. P. ir D. P.. Tarnybos skyriaus 2011 m. birželio 9 d. raštais (t. 3, b. l. 23–26) R. P. ir T. P. informuojami, kad P. P., D. P. ir A. P. buvo leista laikinai naudotis valstybine žeme, nes prašymus jie pateikė anksčiau už trečiuosius suinteresuotus asmenis, t. y. 2011 m. kovo 31 d. Taip pat pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nėra laisvos valstybinės žemės, kuri galėtų būti suteikta laikinai naudotis.

Nesutikdami su nurodytais Tarnybos skyriaus raštais, T. P. ir R. P. kreipėsi su skundu į Tarnybos direktorių, prašydami juos panaikinti, taip pat panaikinti Tarnybos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2)-456 patvirtintus asmenų sąrašus, išdėstytus prieduose Nr. 4 ir Nr. 5, iš sąrašo išbraukti į 12 eiliškumo grupę įrašytus asmenis, kurie nenaudoja valstybinės žemės, įpareigoti Tarnybos skyrių patikslinti 13 eiliškumo grupės sąrašus, sustabdyti žemės reformos žemėtvarkos projekto vykdymą Švenčionių r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, įpareigoti Tarnybos skyrių klausimą dėl laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės suteikimo laikinai naudotis išspręsti griežtai vadovaujantis Žemės reformos įstatymo nuostatomis ir Tarnybos patvirtintomis rekomendacijomis.

Tarnybos direktorius, išnagrinėjęs R. P. ir T. P. skundą, 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. 1T-(7.5)-90 įpareigojo Tarnybos skyriaus vedėją:

1) patikslinti asmenų sąrašus, kuriems žemės sklypai bus projektuojami pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodytą 12 eiliškumo grupę, nurodant, kad P. P., A. P. ir D. P. gali įsigyti tik žemės sklypus, kurie nėra ginčo objektai ((duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje esantys laisvos žemės sklypai, kuriuos 2003 m. rugpjūčio 5d. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarčių Nr. 86/03-66, Nr. 86/03-64 pagrindu naudojo P. P.) ir, kuriuos 2011 metais leista naudoti vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis ir kurie naudojami ne mažiaus kaip metus;

2) pripažinti netekusiais galios Tarnybos skyriaus vedėjo įsakymus, kuriais ginčo teritorijoje ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėse esantys laisvos žemės sklypai, kuriuos 2003 m. rugpjūčio 5 d. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarčių Nr. 86/03-61, Nr. 86/03-64, Nr. 86/03-66 pagrindu naudojo P. P.) nepagrįstai ir pažeidžiant Rekomendacijų nuostatas suteikti laikinai naudotis žemės sklypai;

3) patikslinti asmenų sąrašą, nurodant R. P. galimą įsigyti faktiškai esamą laisvos žemės plotą pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodytą 13 eiliškumo grupę ir patikslinti asmenų sąrašą, nurodant galimą įsigyti R. P. žemės ūkio paskirties žemės plotą pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodytą 14 eiliškumo grupę, kad bendras projektuojamas žemės ūkio paskirties žemės plotas R. P. neviršytų 300 ha;

4) patikslinti asmenų sąrašus taip, kad kiekvienam pretendentui bendras projektuojamas žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršytų 300 ha;

5) užtikrinti, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypai laikinam naudojimui būtų suteikiami vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis;

6) panaikinti Tarnybos skyriaus 2011 m. birželio 9 d. raštus Nr. 45SS-(14.45.45)-408 ir Nr. 45SS-(14.45.45)-409; 7) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėse esančiuose laisvos žemės sklypuose, kuriuos 2003 m. rugpjūčio 5 d. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarčių Nr. 86/03-61, Nr. 86/03-66, Nr. 86/03-64 pagrindu naudojo P. P., nevykdyti projektavimo darbų, iki nebus pasibaigęs teismo procesas Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje Nr. 2A-495-275/2012 (t. 1, b. l. 9–22).

Tarnybos skyriaus vedėjas, vykdydamas 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendime Nr. 1T-(7.5.)-90 nurodytus įpareigojimus, 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. VĮ- (14.45.2)-954 pripažino netekusiais galios Tarnybos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. 45VĮ-(14.45.2)-440 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės suteikimo laikinai naudotis“ pareiškėjui A. P. laikinai naudotis 34,69 ha žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r.; 2011 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. 45VĮ-(14.45.2)-441 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės suteikimo laikinai naudotis“ pareiškėjui A. P. laikinai naudotis 121,70 ha žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r.; 3) 2011 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. 45VĮ-(14.45.2)-445 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės suteikimo laikinai naudotis“ pareiškėjui P. P. laikinai naudotis 47,75 ha žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r.; 4) 2011 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. 45VĮ-(14.45.2)-446 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės suteikimo laikinai naudotis“ pareiškėjui P. P. laikinai naudotis 185,91 ha žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r.; 5) 2011 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. 45VĮ-(14.45.2)-435 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės suteikimo laikinai naudotis“ pareiškėjui D. P. laikinai naudotis 26,50 ha žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini) k, (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r. (t. 1, b. l. 190–191).

Tarnybos skyriaus vedėjas 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2)-955 panaikinimo Tarnybos skyriaus 2011 m. birželio 9 d. raštą Nr. 45SS-(14.45.45)-408 ir 2011 m. birželio 9d. raštą Nr. 45SS-(14.45.45)-409 (t. 1, b. l. 192).

Tarnybos skyriaus vedėjas 2011 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2)-1022 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 45VĮ-(14.45.2)-298 „Dėl piliečių, pageidaujančių gauti žemę, mišką, vandens telkinius (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Švenčionių rajone sąrašų patvirtinimo“ įrašų patikslinimo“ patikslino asmenų sąrašus, kuriems žemės sklypai bus projektuojami pagal Žemės reformos įstatymo 10 str. nurodytas eiliškumo grupes, tame tarpe 12, 13 ir 14 (t. 1, b. l. 196–197; t. 3, 1–6).

Pirmosios instancijos teismas apibrėžė, jog savo reikalavimus pareiškėjai grindžia tuo, kad: 1) skundžiamas Sprendimas nėra grindžiamas objektyviais faktais, todėl neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, taip pat grindžiamas Rekomendacijomis, kurios neturi jokios juridinės galios; 2) ginčas dėl Tarnybos skyriaus sprendimų, kuriais žemės sklypai buvo perduoti naudotis pareiškėjams, galėjo būti nagrinėjamas tik teisme, o ne Tarnyboje.

Vertindamas Sprendimo 2 ir 6 punktų pagrįstumą bei teisėtumą pirmosios instancijos teismas remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pasisakė, jog viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas.

Išanalizavęs Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatas darė išvadą, jog Tarnyba ikiteismine tvarka nagrinėja ginčus tik dėl Tarnybos skyriaus tarpinių veiksmų ir aktų, kuriais iš esmės neišsprendžiamas klausimas dėl žemės įsigijimo ar suteikimo naudotis nuomos (panaudos) sutarties pagrindu. Tačiau galutiniai sprendimai šiais klausimais yra skundžiami tiesiogiai teismui. Atsižvelgdamas į tai darė išvadą, kad Tarnybos skyriaus 2011 m. gegužės 6 d. įsakymai Nr. 45VĮ-(14.45.2)-436, Nr. 45VĮ-(14.45.2)-431, Nr. 45VĮ-(147), Nr. 45VĮ-(14.45.2)-435, 2011 m. gegužės 9 d. įsakymas Nr. 45VĮ-(14.45.2)-480 ir 2011 m. gegužės 10 d. įsakymas Nr. 45VĮ-(14.45.2)-487 (žemės sklypai suteikti laikinam naudojimui D. P.), 2011 m. gegužės 6d. įsakymai Nr. 45VĮ-(14.45.2)-437, Nr. 45VĮ-(14.45.2)-438, Nr. 45VĮ-(14.45.2)-439, Nr. 45VĮ-(14.45.2)-440, Nr. 45VĮ-(14.45.2)-441, Nr. 45VĮ-(14.45.2)-442 (žemės sklypai suteikti laikinam naudojimui A. P.), 2011 m. gegužės 6 d. įsakymai Nr. 45VĮ-(14.45.2)-444, Nr. 45VĮ-(14.45.2)-446, Nr. 45VĮ-(14.45.2)-444, Nr. 45VĮ-(14.45.2)-445 (žemės sklypai suteikti laikinam naudojimui P. P.), taip pat 2011 m. birželio 9 d. sprendimai Nr. 45SS-(14.45.45)-408 ir Nr. 45SS-(14.45.45)-409 galėjo būti skundžiami teismui, o ne Tarnybai. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjų R. P. ir T. P. skundą dėl ginčo žemės sklypų nesuteikimo laikinam naudojimui, taip pat pripažinusi netekusiais galios bei panaikinusi minėtus Tarnybos skyriaus įsakymus (sprendimus) viršijo savo kompetencijos ribas. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pirmosios instancijos teismas sprendė, jog viešojo administravimo institucijos veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu.

Be to, pasisakė, jog iš Sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad 2 punkte nurodyti patvarkymai grindžiami Tarnybos 2011 m. balandžio 1 d. parengtų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės suteikimo laikinai naudotis rekomendacijų nuostatomis, kuriomis remiantis atitinkami Tarnybos skyriaus 2011 m. gegužės 6 d. įsakymai dėl ginčo žemės sklypų suteikimo naudotis P. P. ir A. P. pripažinti neteisėtais. Teismas pažymėjo, jog priimant sprendimus dėl žemės ūkio paskirties sklypų suteikimo naudojimuisi, Rekomendacijomis galėtų būti vadovaujamasi tuo atveju, jeigu jos būtų norminio pobūdžio teisės aktas ir paskelbtos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ numatytu būdu. Tarp šalių nėra ginčo dėl tų aplinkybių, kad Rekomendacijos norminiams teisės aktams nustatyta paskelbimo tvarka nebuvo paskelbtos. Tai pažymėta ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2011 m. gruodžio 14 d. rašte (t. 3, 38–42). Taigi, Rekomendacijos nelaikytinos visuotinai privalomu teisės aktu, reglamentuojančiu žemės ūkio paskirties žemės sklypų suteikimo laikinam naudojimuisi tvarką bei sąlygas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Tarnybos skyriaus 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo 2 ir 6 punktai pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį nelaikytini pagrįstais ir teisėtais, todėl naikintini.

Dėl Sprendimo 1 punkto, kuriuo Tarnybos skyriui pavesta patikslinti asmenų sąrašus, kuriems bus projektuojami žemės sklypai pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodytą 12 eiliškumo grupę, nurodant, kad P. P., A. P. ir D. P. gali įsigyti tik nesančius ginčo objektais žemės sklypus, kuriuos 2011 m. leista naudoti vadovaujantis Rekomendacijomis ir naudojami ne mažiau kaip metus, pagrįstumo bei teisėtumo teismas pažymėjo, kad Sprendimo 1 punkte nustatytas įpareigojimas yra tiesiogiai susijęs su šio sprendimo 2 ir 6 punktais, kuriais buvo panaikinti minėti Tarnybos skyriaus įsakymai ir sprendimai, vertinimu. Tarnybos skyriaus 2011 m. gegužės 6 d. įsakymai galėjo būti nuginčyti tik teismine tvarka. Todėl nesant teismine tvarka priimtų sprendimų, paneigiančių atitinkamų Tarnybos skyriaus 2011 m. gegužės 6 d. įsakymų bei 2011 m. birželio 9 d. sprendimų teisėtumą bei pagrįstumą, Sprendimo 1 punkte nustatytas aptartas patvarkymas nelaikytinas pagrįstas ir teisėtas, todėl naikintinas.

Dėl Sprendimo 3 ir 7 punkto pagrįstumo bei teisėtumo nurodė, jog iš Sprendimo 3 punkto matyti, kad juo nustatyti įpareigojimai Tarnybos skyriui yra formuluojami R. P., o ne pareiškėjų atžvilgiu. Be to, iš sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad įpareigojimas nurodyti R. P. galimą įsigyti faktiškai esamą laisvos žemės sklypo plotą pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 13 eiliškumo grupę yra siejamas su (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje esančiu laisvu 18,30 žemės sklypu, kuris nebuvo ginčo objektu nagrinėjamoje administracinėje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimo 3 punktu nustatytas įpareigojimas pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, taip pat nesukuria ir nepakeičia jų teisių ir pareigų apimties. Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjai nėra pretendentai pirkti valstybinę žemę pagal 13 eiliškumo grupę. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, jog nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ar nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Sprendimo 7 punkte numatytas įpareigojimas Tarnybos skyriui nevykdyti ginčo žemės sklypų projektavimo darbų buvo aiškiai apibrėžtas laike – iki nebus pasibaigęs teisminis P. P. iškeltos civilinės bylos (civ. b. Nr. 2A-495-275/2012; proceso Nr. 2-21-665/2011) nagrinėjimas. Atsižvelgdamas į tai, kad minėtas civilinis ginčas buvo galutinai išnagrinėtas iki šios administracinės bylos išnagrinėjimo, teismas darė išvadą, kad Sprendimo 7 punkto panaikinimas pareiškėjams nesukels jokių teisnių pasekmių. Taigi, skundo reikalavimai panaikinti Sprendimo 3 ir 7 punktus atmestini kaip nepagrįsti.

III. Tretieji suinteresuoti asmenys R. P. ir T. P. padavė apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 85-95), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas pareiškėjų skundas. Taip pat prašo priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde tretieji suinteresuoti asmenys teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šiurkščiai pažeidė tiek procesines, tiek materialines teisės normas, išsamiai neištyrė visų bylai aktualių aplinkybių bei priėmė nemotyvuotą bei visiškai neteisėtą ir akivaizdžiai neteisingą sprendimą (ABTĮ 86 str., 87 str. 4 d.), taip pat neištaisė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-1873/2013 nustatytų trūkumų, neišnagrinėjo ginčo iš esmės, o tik formaliai ir neįsigilindamas į bylos esmę pakartojo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimo rezoliucinę dalį. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas ne tik, kad nevykdė teisingumo ir neišsprendė tarp šalių kilusio ginčo, bet ir sukūrė prielaidas naujiems ginčams kilti.

Pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti dėl Sprendimo teisėtumo vien tik formaliai, teismas privalėjo ištirti visas aplinkybes, kurias jam ištirti pavedė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, t. y. pirmosios instancijos teismas neištyrė, kokiu pagrindu ir ar teisėtai pareiškėjams laikinam naudojimuisi buvo suteikti ginčo valstybinės žemės sklypai bei kokiu pagrindu Pareiškėjai įgijo pirmenybės teisę laikinai naudotis ginčo valstybinės žemės sklypais.

Taip pat teismas privalėjo ištirti ir pasisakyti dėl Sprendimo priėmimą sąlygojusių administracinių aktų, kurių teisėtumo klausimas šioje byloje yra esminis (ginčo dalykas).

Konstatavęs, kad Tarnyba neturėjo teisės pati vertinti savo ankstesnių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas privalėjo ginčą išspręsti iš esmės, t. y. pats įvertinti Tarnybos sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, nes ginčas yra kilęs būtent dėl pareiškėjų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės pirmenybės teise laikinai išsinuomoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Ginčas vyksta dėl 2011 m. birželio–liepos mėnesio administracinių aktų teisėtumo, todėl skundžiamu teismo sprendimu paneigiama trečiųjų suinteresuotų asmenų teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – esant akivaizdžiai trečiųjų suinteresuotų asmenų teises pažeidžiančiai situacijai (pareiškėjams be jokio teisinio pagrindo, neteisėtai yra suteikta valstybinė žemės paskirties žemė) tretieji suinteresuoti asmenys nebeturi jokios galimybės apginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų, kadangi formaliais pagrindais panaikinęs iš esmės teisėtą ir teisingą Sprendimą, teismas paliko galioti akivaizdžiai neteisėtus ir neteisingus, ką pripažino ir pati Tarnyba, Tarnybos sprendimus, kurie buvo panaikinti priimant Sprendimą. Pabrėžė, jog atsakovo Tarnybos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 6 d. priimtų įsakymų bei 2011 m. birželio 9 d. raštų apskundimo terminai šiai dienai yra praleisti.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį bei 22 straipsnio 1 dalį, atimdamas iš trečiųjų suinteresuotų asmenų teisę kreiptis į teismą gynybos, numatytą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ABTĮ, 5 straipsnio 1 dalyje bei 22 straipsnio 1 dalyje.

Mano, jog tai, kad teismas padarė išvadą dėl Tarnybos veikimo ultra vires priimant Sprendimą, automatiškai nereiškia, kad Sprendimas per se yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2014 m. kovo 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-422-14), Konstitucinio Teismo pateikiamais teisingumo principo ir teisingumo vykdymo funkcijos išaiškinimais. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas ir tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007, 2011 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-46/2011). Būtent teismas vykdo teisingumą ir jis turi diskreciją elgtis kitaip, nei tiesiogiai numatyta teisės aktuose ar palikti galioti formaliai neteisėtą individualų administracinį aktą, jei to reikalauja bendrieji teisės principai, tarp jų ir teisingumo, teisėtumo bei proporcingumo principai. Teismas neištyrė ginčo iš esmės ir vien tik formaliais pagrindais panaikindamas Sprendimo dalį pažeidė ABTĮ 86 straipsnio 1 dalies reikalavimą.

Dėl ginčo esmės ir materialinių teisės normų pažeidimo apeliantai pasisako, jog teismas nepagrįstai ir neįsigilinęs į bylos faktines aplinkybes padarė išvadą, kad Sprendimu Tarnyba nesprendė ir nevertino tų aplinkybių, ar D. P. ir A. P. laikytini teisėtais jų tėvo P. P. nuomotos žemės naudotojais ir ar jie apskritai turi teisę pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 12 punktą būti įtraukti į 12 eiliškumo grupę. Atkreipia dėmesį, jog Sprendimas buvo priimtas ir Tarnybos skyriaus 2011 m. birželio 9 d. raštai Nr. 45SS-(14.45.45)-408 ir Nr. 45SS9(14.45.45)-409 buvo panaikinti tik dėl to, kad 1) buvo konstatuota, jog D. P. ir A. P. jokiu teisėtu pagrindu nebuvo įgiję teisės naudotis P. P. nuomota valstybine žeme ir dėl to, vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, neturėjo teisės pasinaudoti asmenų, patenkančių į Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytą grupę, privilegijomis, t. y. D. P. ir A. P. neturėjo pirmenybės teisės į laikiną žemės naudojimąsi prieš T. P. ir R. P., kurie pretendavo laikinai naudotis valstybinę žemę kaip asmenys, kurių dirbama žemė ribojasi su pageidaujama naudotis valstybine žeme (Žemės reformos įstatymo 10 str. 1 d. 13 p., Rekomendacijų 3 p. nuostatos).

Teigia, kad P. P. nuomotas valstybinės žemės plotas žymiai viršijo 300 ha ribą, todėl nesąžiningais ir teisės aktams prieštaraujančiais Tarnybos skyriaus veiksmais D. P. ir A. P. buvo suteikta pirmenybė laikinai naudotis laisva valstybine žeme, kaip asmenims, kurie anksčiau ne trumpiau, nei 1 metus laiko naudojosi pretenduojama naudotis žeme. Sprendime Tarnyba konstatavo akivaizdžias faktines aplinkybes, kurios bet kokiu atveju užkerta kelią tiek D. P. tiek A. P. apeinant Žemės reformos įstatyme ir Rekomendacijose nustatytą tvarką, nesąžiningai pirmumo teise įgyti teisę į laikiną valstybinės žemės naudojimąsi, kas vėliau, jiems suteiks teisę šią žemę ir įsigyti.

Apeliantai tvirtina, jog teismas negalėjo panaikinti Sprendimo vien dėl to, jog toks beatodairiškas administracinio teisės akto panaikinimas automatiškai sukūrė fikciją, kad A. P. ir D. P. turėjo kokią nors teisę į valstybinės žemės naudojimąsi iki ši žemė jiems buvo suteikta laikinam naudojimuisi. Nesant jokio teisinio pagrindo pareiškėjams A. P. ir D. P. įgyti laikinam naudojimuisi valstybinę žemę, kuri ribojosi su T. P. ir R. P. dirbama ir nuosavybės teise valdoma žeme, nebuvo jokio pagrindo konstatuoti Sprendimo 1, 2 ir 6 punktų neteisėtumo.

Pareiškėjai A. P., D. P. ir P. P. pateikė atsiliepimą į trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 100-105), kuriame nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjai teigia, jog apeliantai pateikė neteisingus ir klaidinančius argumentus dėl bylos esmės. Priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, byloje esantys įrodymai patvirtina, tą pripažįsta ir atsakovas, kad A. P. ir D. P. buvo faktiniai žemės naudotojai, kurie faktiškai naudojosi ginčo žeme, ginčo žemėje vykdė žemės ūkio veiklą ir deklaravo ginčo žemėje augančius pasėlius. Faktinis teisėtas žemės naudojimas buvo pagrindas suteikti žemę A. P. ir D. P. laikinai naudotis. Atsakovas patvirtino, kad pareiškėjai žeme naudojosi atvirai, atsakovas apie tai žinojo ir jiems jokių pretenzijų dėl žemės naudojimo nebuvo niekada pareiškęs, nors žemės naudojimo teisėtumo kontrolė yra viena iš pagrindinių atsakovo funkcijų.

Pažymi, jog tretieji suinteresuoti asmenys neginčija ir neneigia teismo išvadų dėl Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo kaip ir teismo išvadų dėl draudimo taikyti tinkamai nepaskelbtus norminius teisės aktus, aiškinimo ir taikymo, tačiau apeliantai siekia pripažinti neteisėtu teismo sprendimą, kuriuo tinkamai pritaikytos esminės viešosios teisės normos, t. y. reguliuojančios teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą ir reguliuojančios teisės aktų paskelbimą ir galiojimą. Šios teisės normos nėra formalios ar perteklinės, kaip siekia įtikinti apeliantas, kurių pažeidimas galėtų būti toleruojamas.

Mano, jog teismui nustačius, kad Sprendimas priimtas pažeidžiant esmines viešosios teisės normas, reguliuojančias teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą ir teisės aktų paskelbimą ir galiojimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartyje nurodytų ištirtinų aplinkybių tyrimas buvo visiškai netikslingas, nes nepriklausomai nuo šio tyrimo rezultato Sprendimas negalėjo būti nepanaikintas. Pažymi, jog priešingai negu teigia apeliantai, ginčas administracinėje byloje kilo dėl atsakovo 2011 m. rugpjūčio 5 d. Sprendimo, bet ne dėl kitų administracinių aktų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė administracinės bylos objektą, todėl pagrįstai iš dalies tenkino skundą, konstatuodamas, kad T. P. ir R. P. netinkamai naudojosi įstatymo suteiktomis teisėmis, nepagrįstai pateikė skundą išankstinę ginčų nagrinėjimo tvarka dėl akto, kuris nustatyta tvarka ir terminais galėjo būti skundžiamas teismui, tokiu būdu, priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, apeliantų teisė į kreiptis į teismą buvo ne paneigta, o nustatyta, kad ja pasinaudota netinkamai. Įstatymo nustatytų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą reglamentuojančių normų tinkamas taikymas apeliaciniame skunde nepagrįstai įvardinamas tariamu apeliantų teisių pažeidimu.

Dėl ginčo esmės pažymi, jog A. P. ir D. P. yra broliai ūkininkai kartu su tėvu P. P. nuo 1998 metų ūkininkaujantys ginčo žemėje. Žemės ūkio pagrindas – šeimos pagrindu veikiantys ūkiai. Įstatymų leidėjas pirmumo teisę į žemę (siekiant ją laikinai naudotis ir įsigyti) sieja su faktiniu teisėtu žemės naudojimu. A. P. ir D. P. naudojosi ginčo valstybine žeme ir iki šiol ja naudojasi, todėl turi teisę ja laikinai naudotis ir ją įsigyti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 12 punkto numatytu pagrindu. Atvirkščiai, apeliantai niekada nesinaudojo ginčo valstybine žeme, niekada jos nedirbo bei nesąžiningai siekia įsigyti per ilgus metus sunkiu darbu įdirbtą derlingą žemę.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė bendrą atsiliepimą į apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 107-110), kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog teismas, išnagrinėjęs byloje esančius dokumentus, faktines aplinkybes, pagrįstai priėmė sprendimą. Tarnybos nuomone, teismas nevertino ir nepasisakė dėl to, ar D. P. ir A. P. buvo teisėti valstybinės žemės ūkio paskirties naudotojai, ar D. P. ir A. P. pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnį galėjo būti įtraukti į 12 eiliškumo grupę, todėl, kad šios aplinkybės nevertintos Sprendime.

Atkreipia dėmesį, jog 2014 m. gegužės 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr. IX-1314 redakcija ir pasikeitus teisiniam reglamentavimui 2011 m. kilęs ginčas netenka prasmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl naudojimosi žemės ūkio paskirties žeme ir pretendavimo įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus.

Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-90 2 ir 6 punktų, pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatas darė išvadą, jog Tarnyba ikiteismine tvarka nagrinėja ginčus tik dėl tarnybos skyriaus tarpinių veiksmų ir aktų, kuriais iš esmės neišsprendžiamas klausimas dėl žemės įsigijimo ar suteikimo naudotis nuomos (panaudos) sutarties pagrindu, o galutiniai sprendimai šiais klausimais yra skundžiami tiesiogiai teismui. Pirmosios instancijos teismas įsakymus dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės suteikimo laikinai naudoti prilygino sprendimams dėl valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis.

Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnį (ginčo laikotarpiu aktuali nuo 2011 m. balandžio 12 d, galiojusi redakcija) sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis, valstybinė žemė gali būti perduodama laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijoms, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, viešosioms įstaigoms, veikiančioms pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybės ar savivaldybės institucija, viešosioms įstaigoms, turinčioms Švietimo ir mokslo ministerijos leidimus (licencijas) mokyti. Kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnyje nurodytiems asmenims, kuriems valstybės turtas (statiniai ar įrenginiai) perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis, gali būti perduodami laikinai neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypai, reikalingi šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. <...> Valstybinė žemė perduodama neatlygintinai naudotis Vyriausybės nustatyta tvarka (8 straipsnio 1 dalis). Taigi, kaip matyti iš šio teisinio reglamentavimo, valstybinės žemės perdavimas neatlygintinai naudotis yra kitas institutas, nei valstybinės žemės ūkio paskirties žemės suteikimas laikinai naudotis.

Taip pat, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės suteikimas laikinai naudotis nelaikytinas valstybinės žemės nuoma, kuri įgyvendinama sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį (Žemės įstatymo 9 straipsnis).

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje dalyje aptariami atsakovo teritorinio skyriaus sprendimai – įsakymai dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės suteikimo laikinai naudotis – nepriskirtini Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatytiems sprendimais, kurie skundžiami tiesiogiai teismui, o jiems apskųsti taikytina privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis). Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr. 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-504/2010, 2014 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-310-2014).

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Nacionalinės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius, spręsdamas dėl Tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymų , kuriais valstybinės žemės ūkio paskirties žemė buvo suteikta laikinai naudotis, viršijo savo kompetenciją. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas be pagrindo apsiribojo tik formaliu skundžiamo Sprendimo aptariamos dalies teisėtumo patikrinimu, nepasisakęs dėl Sprendimo pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčo klausimai, susiję su Sprendimo 1, 2 ir 6 punktų teisėtumu ir pagrįstumu, nagrinėtini iš esmės apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Sprendimo 2 punktu buvo nuspręsta pripažinti netekusiais galios Tarnybos Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymus, kuriais ginčo teritorijose nepagrįstai ir pažeidžiant Rekomendacijų nuostatas suteikti laikinai naudotis žemės sklypai.

Pažymėtina, jog Sprendime buvo tiesiogiai apibrėžtos ginčo teritorijos – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėse esantys laisvos žemės sklypai, kuriuos 2003 m. rugpjūčio 5 d. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarčių Nr. 86/03-61, Nr. 86/03-66, Nr. 86/03-64 pagrindu naudojo P. P.. Pagal bylos duomenis nustatyta, jog šie sklypai NŽT Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymais nuo 2011 m. gegužės mėnesio buvo suteikti laikinai naudotis skirtingiems asmenims:

- valstybinės žemės sklypas, nuomotas P. P. pagal nuomos sutartį Nr. 86/03-66 (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 136,50 ha), – P. P. (2011 m. gegužės 6 d. įsakymas Nr. 45VĮ-(14.45.2)-444);

- valstybinės žemės sklypas, nuomotas P. P. pagal nuomos sutartį Nr. 86/03-64 (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 311,20 ha), – P. P. (2011 m. gegužės 6 d. įsakymai Nr. 45VĮ-(14.45.2)-446 ir Nr. 45VĮ-(14.45.2)-445), A. P. (2011 m. gegužės 6 d. įsakymas Nr. 45VĮ-(14.45.2)-440) ir T. P. (2011 m. gegužės 16 d. įsakymas Nr. 45VĮ-(14.45.2)-519);

- valstybinės žemės sklypas, nuomotas P. P. pagal nuomos sutartį Nr. 86/03-61 (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 197,50 ha), – A. P. (2011 m. gegužės 6 d. įsakymas Nr. 45VĮ-(14.45.2)-441) ir D. P. (2011 m. gegužės 6 d. įsakymas Nr. 45VĮ-(14.45.2)-435).

Atkreiptinas dėmesys, į tai, jog nors Sprendimo rezoliucinėje dalyje neišvardinti pripažintini netekusiais galios konkretūs įsakymai (nurodant jų datas ir numerius), tačiau Sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodyta, jog nepagrįstai suteikti atitinkamai P., D. ir A. P. laikinai naudotis žemės sklypai įsakymais Nr. 45VĮ-(14.45.2)-440, Nr. 45VĮ-(14.45.2)-445, Nr. 45VĮ-(14.45.2)-446, 45VĮ-(14.45.2)-441 ir Nr. 45VĮ-(14.45.2)-435, nes šie žemės sklypai ribojasi su T. P. nuosavybės teise turimais žemės sklypais. Būtent minėti įsakymai, vykdant Sprendimą, vėliau buvo panaikinti Tarnybos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45-2)954 (I t., b. l. 190-191).

Taigi apibrėžtina, jog ginčas kilęs dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų, nuomotų P. P. pagal nuomos sutartis Nr. 86/03-64 (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 311,20 ha) ir Nr. 86/03-61 (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 197,50 ha) dalių, kurios Tarnybos Švenčionių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės mėnesio įsakymais Nr. 45VĮ-(14.45.2)-446, Nr. 45VĮ-(14.45.2)-445, 45VĮ-(14.45.2)-440, Nr. 45VĮ-(14.45.2)-441 ir Nr. 45VĮ-(14.45.2)-435 suteiktos laikinai naudotis P. P., A. P., D. P..

Pagal bylos duomenis nustatyta, jog P. P., D. P. ir A. P. prašymus Tarnybos Švenčionių žemėtvarkos skyriui leisti laikinai naudoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus pateikė 2011 m. kovo 31 d.,kaip reikšmingas aplinkybes juose nurodydami, jog yra įregistravę ūkininko ūkius Švenčionių rajone (t. 2, b. l. 1, 75, 127). T. P. ir R. P. tokius prašymus pateikė 2011 m. balandžio 8 d., kaip reikšmingas aplinkybes juose nurodydami, jog nuosavybės teise valdo žemės sklypus, kurie ribojasi su pageidaujamais naudoti žemės sklypais, bei kad yra įregistravę ūkininko ūkius (t. 1, b. l. 86, 99, 104, 145, 158) . Vykdant P., D. ir A. P. prašymus priimti Tarnybos Švenčionių žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės 6 d. įsakymai, T. ir R. P. – 2011 m. gegužės 9 d. įsakymai, T. P. – taip pat ir 2011 m. gegužės 16 d. įsakymai.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašas, patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-112, įsigaliojo 2012 m. kovo 23 d. Iki šio laiko, t. y. ir ginčo laikotarpiu, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės suteikimo laikinai naudotis tvarka teisės aktuose reglamentuota nebuvo. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog Tarnybos 2011 m. balandžio 1 d. parengtos Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės suteikimo laikinai naudotis rekomendacijos jų nepaskelbus Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos nustatytu būdu, nepripažintinos norminio pobūdžio, visuotinai privalomu teisės aktu.

Pripažintina, jog minėto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3)-112 „Dėl Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2 punkte nustatyta eilės tvarka, kuria leidžiama naudotis valstybine žeme asmenims, iki 2012 m. kovo 31 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniams padaliniams pateikusiems prašymus leisti laikinai naudotis valstybine žeme, tačiau pabrėžtina, jog šis įsakymas priimtas 2012 m. kovo 16 d. (įsigaliojo 2012 m. kovo 23 d.), vėliau nei buvo priimti nagrinėjami Tarnybos Švenčionių žemėtvarkos skyriaus įsakymai bei NŽT Sprendimas, t. y. nagrinėjamoje byloje aptariami prašymai dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų suteikimo laikinai naudotis jau buvo išnagrinėti ir sprendimas dėl jų priimtas iki 2012 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3)-112 įsigaliojimo. Šiuo aspektu taikytinas teisės principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). Pagal jį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1960/2012). Tai teisės norminiams aktams keliamas reikalavimas, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms dar iki šio akto įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3)-112 2 punkto nuostatos negali būti taikomos.

Taigi, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. rugpjūčio 5 d. Sprendime Nr. 1T-(7.5)-90 nepagrįstai sprendė, jog priimti aptariami įsakymai dėl žemės suteikimo laikinai naudotis pagal minėtus P., D. ir A. P. prašymus yra neteisėti, nes juos priimant nesilaikyta Rekomendacijose nustatyto žemės suteikimo pirmumo kriterijaus - kai asmens pageidaujamas naudotis žemės sklypas ribojasi su asmeniui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.

Teisėjų kolegijos nuomone, tuo metu nesant aiškaus teisinio reguliavimo, t .y. teisės aktuose nustatytų aiškių ir konkrečių valstybinės žemės ūkio paskirties žemės suteikimo laikinai naudotis pirmumo kriterijų, Tarnybos Švenčionių žemėtvarkos skyrius spręsdamas dėl žemės plotų suteikimo esant keliems prašymams nagrinėjamu atveju neturėjo teisinio pagrindo aplinkybių dėl ankstesnio naudojimosi ginčo žemės plotais ar disponavimo besiribojančiais sklypais nuosavybės teise laikyti reikšmingesniais kriterijais nei prašymų pateikimo eiliškumo.

Teisėjų kolegija, taip pat įvertinusi ginčijamus įsakymus atitikties Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, nuostatoms aspektu, sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti neteisėtais ir naikinti Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės mėnesio įsakymus Nr. 45VĮ-(14.45.2)-446, Nr. 45VĮ-(14.45.2)-445, 45VĮ-(14.45.2)-440, Nr. 45VĮ-(14.45.2)-441 ir Nr. 45VĮ-(14.45.2)-435 dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės suteikimo P. P., A. P. ir D. P.. Atsižvelgiant į tai, naikintinas Tarnybos Sprendimo 2 punktas, kuriuo nurodyti įsakymai pripažinti netekusiais galios.

Vadovaujantis anksčiau išdėstytomis išvadomis teisėjų kolegija taip pat pasisako, jog NŽT Švenčionių žemėtvarkos skyrius 2011 m. birželio 9 d. rašte Nr. 45SS-(14.45.45)-409 ir 2011 m. birželio 9 d. rašte Nr. 45SS-(14.45.45)-408 pagrįstai atsisakė tenkinti T. P. 2011 m. gegužės 7 d. (NŽT Švenčionių skyriuje gauta 2015 m. gegužės 9 d.) prašymą ir R. P. 2011 m. gegužės 10 d. prašymą (NŽT Švenčionių skyriuje gauta 2015 m. gegužės 18 d.) dėl valstybinės žemės plotų, kurie buvo išnuomoti P. P. pagal nuomos sutartis Nr. 86/03-66, Nr. 86/033-64 ir Nr. 86/03-61 suteikimo T. P. ir R. P., tuo pagrindu, jog D. P., A. P. ir P. P. leidimai laikinai naudotis žemės ūkio paskirties žeme suteikti todėl, kad jie anksčiau už T. ir R. P. pateikė prašymus. Atsižvelgiant į tai, naikintinas Nacionalinės žemės tarnybos Sprendimo 6 punktas, kuriuo panaikinti minėti NŽT Švenčionių žemėtvarkos skyriaus raštai.

Apibendrinant šiuo aspektu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas dalyje dėl Sprendimo 2 ir 6 punktų priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, keistina tik anksčiau aptarta dalis pirmosios instancijos teismo motyvų.

Pasisakydama dėl skundžiamo Sprendimo 1 punkto, teisėjų kolegija pažymi, kad kaip nustatyta pagal bylos duomenis, P. P. 2008 m. balandžio 10 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Švenčionių žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą leisti išsipirkti jo iš valstybės nuomojamą (pagal 2003 m. rugpjūčio 5 d. nuomos sutartis Nr. 86/03-70, 86/03-68, 86/03-65, 86/03-64, 86/03-61, 86/03-66, 86/03-64) žemę (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (t. 2, b. l. 162-178). D. P. 2008 m. balandžio 11 d. ir 2011 m. vasario 9 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Švenčionių žemėtvarkos skyriui pateikė prašymus leisti išsipirkti 300 ha žemės (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (t. 2., b. l. 40, 41). A. P. 2010 m. kovo 15 d. ir 2011 m. vasario 9 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Švenčionių žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą leisti pirkti 200 ha žemės (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje tėvo P. P. nuomojamoje valstybinėje žemėje ir 100 ha (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje (t. 2, b. l. 124, 125).

T. P. 2008 m. kovo 28 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Švenčionių žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą leisti išsipirkti 500 ha žemės (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (t. 1, b. l. 109). R. P. 2009 m. balandžio 6 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Švenčionių žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą leisti išsinuomoti 300 ha žemės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje ir vėliau leisti šią žemę išsipirkti (t. 1, b. l. 165).

NŽT Švenčionių žemėtvarkos skyrius 2011 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2)-298 patvirtino sąrašus piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės ir miško sklypus, vandens telkinius, privatizuoti (nuomoti) namų valdos žemės sklypus, pirkti ir nuomoti žemės ūkio paskirties žemę ir pirkti kitos paskirties žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Švenčionių rajone, sugrupuotus pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą (t. 3., b. l. 79–92). Asmenų, pageidaujančių pirkti iš valstybės žemės ūkio paskirties žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Švenčionių rajone, 12 eilės grupės (Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 12 punktas) sąrašas (toliau – ir Sąrašas) nustatytas šio įsakymo 4 priede. Minėtu įsakymu patvirtinti sąrašai buvo patikslinti Tarnybos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2)-326.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-90 1 punkte nurodė patikslinti asmenų sąrašus, kuriems žemės sklypai bus projektuojami pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodytą 12 eiliškumo grupę, nurodant, kad P. P., A. P. ir D. P. gali įsigyti tik tuos žemės sklypus, kurie nėra ginčo objektai ((duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje esantys laisvos žemės sklypai, kuriuos 2003 m. rugpjūčio 5 d. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarčių Nr. 86/03-66, Nr. 86/03-64 pagrindu naudojo P. P.) ir kuriuos 2011 m. leista naudotis vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, ir kurie naudojami ne mažiau kaip metus.

Taigi, NŽT sprendė, jog šių asmenų atžvilgiu sąrašai tikslintini tuo pagrindu, kad neišspręstas ginčo žemės sklypų nuomos P. P. teisėtumo klausimas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-16/2003 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m gegužės 2 d. sprendimą, kuriuo buvo pripažintos neteisėtomis Vilniaus apskrities viršininko įsakymų, kuriais nutrauktos nuomos sutartys su P. P., dalys, t. y. pripažino, jog valstybinės žemės nuomos sutartys Nr. 86/03-61, Nr. 86/03-66 ir Nr. 86/03-64 dalyse dėl žemės sklypų, negrąžintų savininkams, nuomos nutrauktos neteisėtai. Darytina išvada, kad P. P. teisėtai nuomojo ginčo žemės sklypus.

Atsižvelgiant į tai, jog ginčo dėl žemės sklypų nuomos nebeliko, spręstina, ar P. P., A. P. ir D. P. turėjo teisę būti priskirti asmenų, pageidaujančių pirkti iš valstybės žemės ūkio paskirties žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Švenčionių rajone, 12 eilės grupei ginčo sklypams įsigyti.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies, nustatančios vykdant žemės reformą, kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypų asmenims formavimo žemės reformos žemėtvarkos projektuose arba kituose teritorijų planavimo dokumentuose eilės tvarką, 12 punkte numatyta, jog parduodami žemės ūkio paskirties žemės sklypai valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektams, ne mažiau kaip metus naudojantiems šiuos žemės sklypus, išskyrus šios dalies 7 punkte nurodytus atvejus, 13 punkte - parduodami žemės ūkio paskirties žemės sklypai valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektams, nuosavybės teise turintiems žemės sklypus, kurie ribojasi su parduodamu žemės sklypu <...>. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžta, jog žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Taigi, kaip matyti pagal šį apibrėžimą, žemės naudotojui nustatyti esminė aplinkybė yra teisinis naudojimo pagrindas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip minėta, ginčo žemės sklypus nuo 2003 m. rugpjūčio 5 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., esant teisiniam naudojimo pagrindui – žemės nuomos sutartims, naudojo P. P., o nuo 2011 m. gegužės 6 d. įsakymų dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės suteikimo laikinai naudotis pagrindu – P. P., A. P., D. P. ir T. P. (pastarasis nuo 2011 m. gegužės 16 d).

Kaip matyti iš anksčiau nurodytų aplinkybių, aptariami sąrašai (sudaryti 2011 m. kovo 25 d. įsakymu, patikslinti 2011 m. balandžio 7 d.) buvo sudaryti anksčiau nei D. P., A. P., P. P. bei T. P. buvo suteikta teisė laikinai naudotis ginčo sklypais. Minėta, jog P. P. prašymą leisti išpirkti iš valstybės žemę pateikė 2008 m. balandžio 10 d., tuo metu, kai nuomojo ginčo žemės sklypus anksčiau nurodytų nuomos sutarčių pagrindu, t. y. prašymo padavimo metu jis daugiau nei vienerius metus buvo ginčo sklypų naudotojas. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gegužės 6 d. nebuvo formalaus teisinio pagrindo pripažinti P. P. žemės naudotoju, tačiau byloje nėra duomenų, jog šiuo laikotarpiu kitas asmuo būtų naudojęsis ginčo žemės sklypais. Taip pat, atsižvelgiant į žemės ūkio veiklos specifiką ir metų laikotarpį (žiemos, ankstyvo pavasario), kuomet nevykdomi žemės ūkio darbai, laikytina, jog teisėtas P. P. naudojimasis aptariamais ginčo sklypais nenutrūko. Taigi, sudarant sąrašus P. P. galėjo būti priskirtas 12 eilės pretendentams į ginčo žemės sklypus, kaip ne mažiau kaip metus iki 2010 m. gruodžio 31 d. naudojęsis jais nuomos sutarčių pagrindu.

Kaip minėta, byloje nėra duomenų, jog A. P. ir D. P. buvo teisėti ginčo žemės sklypų naudotojai Sąrašo sudarymo metu, taigi dalyse dėl pageidavimo pirkti žemės sklypų dalis, patenkančias į ginčijamų sklypų plotus, A. P. ir D. P. nepagrįstai įtraukti į 2011 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2)-298 patvirtintų piliečių, pageidaujančių pirkti iš valstybės žemės ūkio paskirties žemės sklypus (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, 12 eilės sąrašą. Šios išvados nekeičia ir ta aplinkybė, kad, pareiškėjų teigimu, jie visi kartu kaip šeima, dirbo žemės sklypus. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kiekvienas iš pareiškėjų buvo įregistravęs atskirus ūkininko ūkius skirtingais adresais, kiekvienas atskirai deklaravo žemės ūkio kultūras, vykdė atskiras ūkines veiklas. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog nagrinėjamoje byloje sprendžiama tik dėl nurodytų asmenų įrašymo į Sąrašą jiems pageidaujant pirmumo teise įsigyti ginčijamus žemės sklypus, dėl pretendavimo pirkti kitus valstybinės žemės sklypus nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Nacionalinė žemės tarnyba Sprendimo 1 punkte nepagrįstai nurodė tikslinti asmenų sąrašus, kuriems žemės sklypai bus projektuojami pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodytą 12 eiliškumo grupę, P. P. atžvilgiu, tačiau pagrįstai nurodė sąrašus tikslinti A. P. ir D. P. atžvilgiu. Keistinas tik šio tikslinimo pagrindas – nurodant, jog A. ir D. P. gali pretenduoti pirkti tik tuos žemės sklypus, kuriuos jie asmeniškai teisėtai naudojo ne mažiau kaip vienerius metus (Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Taip pat, dėl P. P. įrašymo į Sąrašą teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pagal ginčo laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį asmenys gali įsigyti tiek žemės, kad bendras iš valstybės įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų ne didesnis kaip 300 ha. Tarnybos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendime Nr. 1T-(7.5)-90 motyvuojamoje dalyje nurodyta, jog pagal aptartą Sąrašą P. P. numatoma suprojektuoti bendro 253,15 ha ploto žemės sklypus ir kad P. P. perkant iš valstybės jau yra įgijęs bendro 49,4046 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypus. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba be kita ko Sprendimo 4 punkte nurodė patikslinti asmenų sąrašus taip, kad kiekvienam pretendentui bendras projektuojamas žemės ūkio paskirties plotas neviršytų 300 ha.

Taigi, pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl Sprendimo 1 punkto, nepagrįstai panaikino jį visa apimtimi. Ši teismo sprendimo dalis tikslintina, nurodant, jog naikinama tik dalis Sprendimo 1 punkto, liečianti P. P., kita Sprendimo 1 punkto dalis, skirta A. ir D. P. teisiniam statusui, keistina.

Dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliaciniame skunde pateikto prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 45 straipsnį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsižvelgiant į tai, kad R. ir T. P. nepateikė teismui išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, apeliaciniame skunde išreikštas reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas paliekamas nenagrinėtu. Toks sprendimas nepanaikina trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės kreiptis dėl išlaidų atlyginimo – šią teisę jie gali realizuoti, bet ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, bylinėjimosi išlaidos gali būti paskirstytos tik to teismo ir toje byloje, kurioje jos atsirado, todėl prašymas dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, paduodamas pirmosios instancijos teismui ir jame nagrinėjamas, atitinkamai prašymas dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiųjų suinteresuotų asmenų R. P. ir T. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjų P. P., D. P. ir A. P. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-90 1 punkto dalį , kuria nurodyta tikslinti asmenų, kuriems žemės sklypai bus projektuojami pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 12 eiliškumo grupę, sąrašus P. P. atžvilgiu.

Pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-90 1 punkto likusią dalį, nurodant tikslinti asmenų sąrašus, kuriems žemės sklypai bus projektuojami pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 12 eiliškumo grupę, atsižvelgiant į tai, kad A. P. ir D. P. gali pretenduoti pirkti tik tuos žemės sklypus, kurie atitinka Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatytas sąlygas.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-90 2 ir 6 punktus.

Likusius skundo reikalavimus atmesti.“

Kitą apeliacinio skundo dalį atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan