AS-552-534-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-534/2014 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01232-2012-7 Procesinio sprendimo kategorija 59 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. liepos 2 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Alytaus pataisos namų atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Alytaus pataisos namams dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 3 d. sprendimu pareiškėjo D. M. skundą patenkino ir panaikino Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. lapkričio 2 d. įsakymą Nr. 23/P-153 „Dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo nubaudimo“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 28 d. nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą ir atsakovo Alytaus pataisos namų apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo D. M. prašymas dėl išlaidų atlyginimo. Prašyme nurodyta, jog

pareiškėjas dėl administracinės bylos nagrinėjimo patyrė išlaidų: vykimo į teismo posėdį išlaidos bei įgaliojimo atstovauti surašymo išlaidos. Į 2013 m, vasario 27 d. teismo posėdį pareiškėjas vyko su jo žmonai B.

M. priklausančiu automobiliu iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, į Kauno apygardos administracinį teismą ir atgal, kas sudarė 179,8 km (po 89,9 km į vieną pusę). Degalams išleido 151,51 Lt. Pareiškėjas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu buvo komandiruotas į Vokietiją, todėl savo teisių ir interesų atstovavimui dėl ginčo išsprendimo turėjo surašyti įgaliojimą, dėl ko patyrė 38,90 Lt nuostolių. Teisme buvo pateiktas patikslintas pareiškėjo prašymas, kuriame prašoma priteisti 86,65 Lt vykimo į teismo posėdį išlaidų. Atsakovas Alytaus pataisos namai atsiliepime į prašymą nurodė, jog pareiškėjas nepateikė teismui jokių teisiškai pagrįstų įrodymų, jog patyrė savo prašyme patirtus turtinius nuostolius. Pareiškėjas nepateikė teismui dokumentų, kurie galėtų patvirtinti turtinės atsakomybės atsiradimo aspektus, t. y. teismui nepateikti dokumentai, kurie pagrįstų automobilio sunaudojamo kuro kiekio, jo kainą.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 5 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo pareiškėjui 81,63 Lt teismo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 2 dalimis, nustatė, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę reikalauti iš atsakovo Alytaus pataisos namų atlyginti jo patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas dalyvavo 2013 m. vasario 27 d. teismo posėdyje, todėl turi teisę į transporto išlaidų, pareiškėjui vykstant į šį teismo posėdį ir atgal, atlyginimą (ABTĮ 44 str. 4 d.). Teismas, spręsdamas dėl transporto išlaidų pagrįstumo, vadovavosi susisiekimo ministro 1995 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 405 patvirtinta Automobilių kuro normų nustatymo metodika (toliau – ir Metodika) ir darė išvadą, kad pagal Metodikoje pateiktą lengviesiems automobiliams bazinės kontrolinės kuro sunaudojimo normos formulę, pareiškėjo nurodyto automobilio kuro sąnaudų vidurkis yra 10,2095 l/100 km.

Teismas nustatė, kad atstumas nuo (duomenys neskelbtini) kaimo, Alytaus rajone, iki Kauno (Mickevičiaus g. 8A) yra 84,7 km (https://maps.google.lt/maps). Benzino kaina teismo posėdžio dieną buvo 4,72 Lt/l. Teismas darė išvadą, kad už transporto išlaidas pareiškėjui gali būti priteisiama 81,63 Lt (84,7x2x10,2095/100x4,72). Teismas nustatė, kad pareiškėjas komandiruotėje buvo nuo 2013 m. kovo 15 d. iki 2013 m. balandžio 20 dienos. Teismo posėdyje 2013 m. balandžio 17 d. pareiškėjo įgaliotas atstovas nedalyvavo, o kitas teismo posėdis buvo 2013 m. gegužės 13 dieną.

Teismui duomenų, jog minėtą dieną pareiškėjas negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, byloje nepateikta. Be to, sudarytame 2013 m. kovo 7 d. įgaliojime suteikiama teisė atlikti įvairaus pobūdžio teisinius veiksmus ne tik šioje administracinėje byloje, bet suteikiami ir platūs įgaliojimai veikti ir kitose bylose, visose įstaigose, įmonėse, organizacijose. Atsižvelgiant į tai, jog įgaliojimu suteikiama teisė atstovauti pareiškėją ne tik nagrinėtoje administracinėje byloje, bet ir kitose bylose, kitose institucijose, teismas vertino, kad šiuo atveju išlaidų, susijusių su įgaliojimo parengimu, tvirtinimu, negalima pripažinti kaip bylinėjimosi išlaidų, priteistinų šioje administracinėje byloje, todėl prašymą priteisti 38,90 Lt teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III.

Atsakovas Alytaus pataisos namai atskiruoju skundu (b. l. 182-183) prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė teismui dokumentų, kurie galėtų patvirtinti turtinės atsakomybės atsiradimo aspektus. Atsakovas pažymi, kad Metodikoje nenurodyta, koks kuro kiekis nustatomas automobiliui AUDI A6 ar jam prilygintam automobiliui. Pareiškėjas D. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirojo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjas pažymi, kad nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje nenurodoma, kokie konkretūs dokumentai yra būtini kuro suvartojimo normai nustatyti. Pareiškėjo manymu, kuro sąnaudos gali būti pagrindžiamos ne tik pateikiant AUDI markės automobilius aptarnaujančio automobilių serviso pažymą, bet taip pat ir nurodant tuos automobilio parametrus, kurie reikalingi kuro suvartojimo normai pagal Metodikoje pateiktas formules apskaičiuoti. Pareiškėjas pažymi, kad Metodika nebuvo siekiama patvirtinti visų įmanomų automobilių bazines kuro sąnaudų normas. Dėl to buvo patvirtintos formulės, skirtos apskaičiuoti į Metodikos 1 priedą nepatenkančių automobilių modelių bazinę kontrolinę kuro suvartojimo normą. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog spręsdami transporto išlaidų atlyginimo klausimą, teismai turi vadovautis Metodika.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Atsakovas Alytaus pataisos namai atskiruoju skundu ginčija Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartį, kuria teismas pareiškėjo D. M. prašymą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Alytaus pataisos namų 81,63 Lt teismo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šioje byloje sprendimas iš esmės yra priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šios aplinkybės neginčija ir atsakovas. Pažymėtina, jog teismas turi nustatyti, ar šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo realiai patirtos, būtinos ir protingo dydžio. Taigi teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Atsakovas tvirtina, kad byloje nepakanka įrodymų dėl D.

M. vykimo į teismo posėdį automobiliu. Dėl transporto išlaidų, kai jos patiriamos proceso šaliai vykstant į teismą savo transporto priemone, atlyginimo teismui turi būti pateikti ir tokie dokumentai, iš kurių būtų galima nustatyti patirtų išlaidų apskaičiavimui būtinus parametrus, t. y. degalų kainą, automobilio vidutines kuro sąnaudas, nuvažiuotą atstumą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-180/2011). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas priteisti iš atsakovo transporto išlaidas, patirtas jam vykstant automobiliu į Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 27 d. posėdį, pateikė UAB „Statoil Fuel & Retail“ 2013 m. vasario 27 d. kasos kvitą Nr. 836902/330 (b. l. 138), automobilio Audi A6 registracijos liudijimą (b. l. 139-140).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo byloje esančius įrodymus, tinkamai apskaičiavo automobilio, kuriuo pareiškėjas vyko į teismo posėdį, variklio darbinį tūrį, sunaudotiną kuro normą ir pagrįstai, remdamasis UAB „Statoil Fuel & Retail“ kvite esančia kuro kaina, darė išvadą, kad tokie įrodymai patvirtina pareiškėjo patirtas išlaidas. Pažymėtina, kad, spręsdamas dėl tokių išlaidų pagrįstumo, teismas vadovaujasi susisiekimo ministro 1995 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 405 patvirtintoje Automobilių kuro normų nustatymo metodikoje pateiktomis orientacinėmis kontrolinėmis kuro sąnaudomis pagal automobilio markę, modelį ir kuro rūšį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-543/2011, 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-721/2011).

Byloje nėra ginčo ir atsakovas nepateikia kitokių įrodymų apie pareiškėjo dalyvavimą Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 27 d. posėdyje bei vykimą į jį iš (duomenys neskelbtini) kaimo automobiliu. Atsakovas, teigdamas, jog Metodika yra pasenusi ir netaikytina, nenurodė jokių konkrečių argumentų, kodėl vadovaujantis galiojančia ir teismų praktikoje taikoma Metodika pareiškėjo nurodyto automobilio kuro sąnaudų vidurkis apskaičiuotas galimai neteisingai. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad pareiškėjas negalėjo patirti pirmosios instancijos teismo priteistos 81 Lt 63 ct išlaidų sumos, D.

M. vykstant į teismo posėdį ir atgal transporto priemone, kuria jis turi teisę naudotis (b. l. 140). Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas turi teisę į patirtų išlaidų jam vykstant į teismo posėdį automobiliu atlyginimą, pirmosios instancijos teismo priteista suma už šias išlaidas, įvertinus byloje esančius įrodymus, nelaikytina nepagrįstai per didelė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartis yra pagrįsta, o jos panaikinti atsakovo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Alytaus pataisos namų atskirojo skundo netenkinti. Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis