AS-1136-520/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1136-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04811-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 96-1867; 2) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. 96-1901; 3) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. 96-1951; 4) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 2S-5434; 5) įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą sudaryti sąlygas išsitirti visose sveikatos priežiūros įstaigose dėl turimų nusiskundimų, kuriose būtų teikiamos ne žemesnio nei III lygio sveikatos priežiūros paslaugos, taip pat užtikrinti reikiamo gydymo paskyrimą bei vykdymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime; 6) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir nustatė pareiškėjui terminą iki 2014 m. lapkričio 24 d. pašalinti šį bei kitus skundo trūkumus.

Pareiškėjui nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį, atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir įpareigoti teismą nagrinėti skundą iš esmės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 5 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą tenkino iš dalies, iš dalies tenkino prašymą atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikino ir perdavė skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs pareiškėjo turtinę padėtį, padarė išvadą, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 41 straipsniu, yra teisinės prielaidos iš dalies atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo – 14 Eur yra žyminis mokestis, kurį pareiškėjas privalo sumokėti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 12 d. nutartimi pareiškėjui V. K. nustatė terminą iki 2015 m. birželio 26 d. pašalinti skundo trūkumus ir pareiškėją įpareigojo pateikti teismui kvitą, jog yra sumokėtas 14 Eur žyminis mokestis.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 14 d. nutartimi nutarė laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartyje nustatyto skundo trūkumo – nesumokėjo 14 Eur žyminio mokesčio.

III. Pareiškėjas V. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartį, įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą priimti skundą, atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Pareiškėjas nurodo, kad neturi galimybės sumokėti 14 Eur žyminio mokesčio, nes nedirba, iš artimųjų gauna tik socialinio pobūdžio pajamų. Pareiškėjo nuomone, jis turėtų būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nustatytas 14 Eur žyminis mokestis yra itin didelis.

•SS/21 1-201 rija 6

Ruskan iklaičio teismo iklaič io Jotiems tvarkos atlikti

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama nutartimi buvo nutarta laikyti nepaduotu V. K. skundą, nustačius, kad pareiškėjas nepašalino teismo nustatyto skundo trūkumo – nesumokėjo 14 Eur žyminio mokesčio (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Atskirąjį skundą pareiškėjas grindžia vieninteliu argumentu – kad turi būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą, pirmiausia pažymi, jog šioje byloje jau buvo išspręstas klausimas dėl pareiškėjo atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartimi toks pareiškėjo prašymas buvo tenkintas iš dalies – nurodyta, jog pareiškėjas už paduodamą skundą privalo sumokėti tik 14 Eur žyminį mokestį. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad negalima teigti, jog pareiškėjas apskritai neturi lėšų sumokėti žyminį mokestį.

Atsižvelgus į tokias apeliacinės instancijos teismo šioje administracinėje byloje padarytas išvadas, spręstina, kad pareiškėjo atskirajame skunde pateiktas prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo jau yra išnagrinėtas, o pareiškėjas nepateikė naujų argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas jį visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartyje padarytų išvadų dėl pareiškėjo galimybės sumokėti žyminį mokestį pagrįstumo ir teisėtumo.

Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas gali būti atleidžiamas nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, pirmosios instancijos teismą įpareigojo pareiškėjui nustatyti terminą, per kurį jis galėtų sumokėti šį žyminį mokestį. Atsižvelgęs į tai, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 12 d. nutartimi pareiškėjui pagrįstai nustatė terminą iki 2015 m. birželio 26 d. pašalinti šį skundo trūkumą.

Pažymėtina, kad jeigu per teismo nustatytą terminą nustatyti skundo trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas nesumokėjo žyminio mokesčio, t. y. nepašalino pagrįstai bei teisėtai nustatyto skundo trūkumo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, jog pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, idant būtų apgintos jo pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (ABTĮ 23, 24 ir 39 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012).

Apibendrindama nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 12 d. nutartimi pagrįstai pareiškėjui nustatė terminą iki 2015 m. birželio 26 d. pašalinti skundo trūkumą – sumokėti 14 Eur žyminį mokestį, o pareiškėjui šio skundo trūkumo nepašalinus, pagrįstai bei teisėtai 2015 m. liepos 14 d. nutartimi nutarė laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė