AS-220-662/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-220-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01546-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 69.5; 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos teismo prašymą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybei, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Agrovet“, dėl norminio teisės akto ištyrimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos teismas (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu ištirti: 1) ar Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (duomenys neskelbtini) (b. l. 8) (toliau – ir , Sprendimas (duomenys neskelbtini)) patvirtinto „Kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo“ (b. l. 9–11) 5 , 9.1.1, 9.1.4, 9.2., 9.3., 9.4., 9.5., 9.7 punktai bei priedo 1-4 punktai atitinka Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 22 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių nuostatas, 2) ar Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimas „Dėl pritarimo viešųjų paslaugų – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų – teikimo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje sutarties projektui“ (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas (duomenys neskelbtini)) (b. l. 14) toje dalyje, kuria „Viešųjų paslaugų – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų – teikimo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje“ sutarties (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) (b. l. 15–21) 6.1 punktu patvirtintos (pratęsiamos nustojusios galioti ir nustatytu laiku iš naujo nesuderintos) geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos Klaipėdos rajono teritorijoje nuo 2012 m. sausio 1 d. atitinka Įstatymo 22 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi (b. l. 2–4) pareiškėjo prašymą priėmė iš dalies.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas dalyje dėl norminio administracinio akto Sprendimo (duomenys neskelbtini) teisėtumo ištyrimo atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23, 111, 112 ir 113 straipsnių reikalavimus, todėl priimtinas.

Argumentuodamas dėl Sprendimo (duomenys neskelbtini) teisėtumo ištyrimo rėmėsi ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 1 ir 13–15 dalimis. Paaiškino, kad administraciniai aktai, atsižvelgiant į jų turinio pobūdį, skirstomi į individualius administracinius aktus ir norminius administracinius aktus. Teisės doktrinoje bei teismų praktikoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų, juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų.

Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti rūšiniais požymiais apibūdintų asmenų ratui. Tokie aktai visada abstraktūs ir jungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-63/2003, 2010 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010, 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2031/2012, 2013 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I858-7/2013, 2014 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-451/2014, 2014 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-893/2014 ir kt.).

Teisės akto pobūdžio ir teisinės prigimties nustatymas lemia išvadą dėl taikytinos tokio akto teisėtumo tyrimo procesinės tvarkos, pasireiškiančios tuo, jog skiriasi ir subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą, siekiant ginčyti atitinkamą teisės aktą (prašant ištirti jo teisėtumą), ratas, kreipimosi forma, tokio akto panaikinimo (pripažinimo neteisėtu) teisinės pasekmės ir pan. (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I403-3/2007, 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-340/2010, 2014 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-451/2014).

Vadovavosi tuo, jog daugelis individualaus teisės akto bei norminio teisės akto požymių yra vertinamieji, todėl kiekvienu atveju teismas, spręsdamas, ar teisės aktas, dėl kurio yra kreiptasi į administracinį teismą, gali būti pripažintas norminiu administraciniu aktu ar individualiu administraciniu aktu, turi išsiaiškinti šiame teisės akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį, subjektų ratą, kuriems taikomas aktas, aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-78/2006; 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I1-01/2007, 2011 m. kovo 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I575-3/2011, 2014 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-451/2014 ir kt.).

Sprendžiant klausimą, kokio pobūdžio (norminis ar individualus) yra skundžiamas teisės aktas, turi būti vertinama teisės aktą apibūdinančių požymių visuma (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-533/2013).

Apibrėždamas individualų administracinį teisės aktą pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalimi. Nurodė, jog norminis administracinis aktas yra įstatymo normų taikymo aktas todėl, kad juo iš esmės nustatomi atitinkamo įstatymo normų įgyvendinimo tvarka ir sąlygos. Skiriamasis jų bruožas yra tas, kad norminiu administraciniu aktu, nepaisant minėto jo taikomojo pobūdžio, yra nustatomos teisės normos, o individualiu administraciniu aktu teisės normos yra išimtinai tik taikomos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1082/2014, 2013 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2014, 2014 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-893/2014 ir kt.).

Nurodė, kad vienas iš norminio administracinio akto požymių yra jį priėmusio subjekto statusas – tam, kad tam tikras teisės aktas galėtų būti pripažintas norminiu administraciniu aktu, jis turi būti priimtas viešojo administravimo subjekto (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-736/2002, 2009 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I442-5/2009). Savo ruožtu visuotinis tokio akto privalomumas, kaip vienas pagrindinių norminių teisės aktų požymių, yra sietinas su šį aktą priėmusiam subjektui suteiktais viešojo administravimo įgaliojimais (ABTĮ 2 str. 4 d.).

Norminis administracinis aktas įtvirtina bendro, abstraktaus, neindividualizuoto pobūdžio nuostatas – elgesio taisykles. Norminis teisės aktas yra adresuojamas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Akcentavo, jog galimybė tam tikru konkrečiu momentu nustatyti šių subjektų ratą nereiškia, kad aktas yra individualus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I575-3/2011, 2014 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-451/2014).

Tuo tarpu, individualiu teisės aktu nustatomos konkrečios teisės ar pareigos konkretiems subjektams. Be to, norminis teisės aktas yra orientuojamas į ateitį, t. y. skirtas taikyti daug kartų, ir, įtvirtinus atitinkamą teisinį reguliavimą (atitinkamas teisės normas) šiame akte, jis toliau veikia ir yra realizuojamas individualiuose santykiuose bei konkrečių asmenų elgesyje (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-725/2011). Atsižvelgęs į tai konstatavo, kad prašomas ištirti Sprendimas (duomenys neskelbtini) atitinka individualaus teisės akto požymius, o jo teisėtumas turi būti analizuojamas nagrinėjant civilinę bylą iš esmės bendrosios kompetencijos teisme, todėl šioje dalyje pareiškėjo prašymą atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog prašomas ištirti norminis teisės aktas priimtas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos, todėl ji trauktina byloje atsakovu (ABTĮ 37 str. 4 d.). Civilinėje byloje Nr. 2-541-460/2014 ieškovas akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“ (toliau – ir AB „Klaipėdos vanduo“) ir atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Agrovet“ (toliau – ir UAB „Agrovet“) šioje byloje trauktinos dalyvauti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis (ABTĮ 48 str. 2 d.).

II. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Agrovet“ atskiruoju skundu (b. l. 83–84) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartį toje dalyje, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Klaipėdos apygardos teismo prašymą ištirti Klaipėdos rajono savivaldybės sprendimo „Dėl pritarimo viešųjų paslaugų (geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų) teikimo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje sutarties projektui“ (duomenys neskelbtini) dalies teisėtumą, panaikinti, ir priimti naują sprendimą – priimti pareiškėjo prašymą.

Atskirajame skunde remiasi ABTĮ 2 straipsnio 13 ir 14 dalimis, VAĮ 2 straipsnio 9 ir 10 dalimis bei pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2006 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-78/2006; 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I1-01/2007; 2013 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-533/2013, 2003 m. kovo 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-63/2003, 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010, 2009 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I442-5/2009). Paaiškina, kad Sprendimu (duomenys neskelbtini) buvo ne tik pritarta Sutarties projektui, tačiau svarbiausia, kad juo buvo nustatyta visoje Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje taikoma geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina (Sutarties 6.1 p.).

Turinio prasme Sprendimas (duomenys neskelbtini) nustatė visuotinai (Klaipėdos rajono savivaldybės abonentams) privalomą taisyklę už AB „Klaipėdos vanduo“ teikiamas paslaugas mokėti tam tikrą nustatytą kainą ir šios kainos mokėjimo tvarką. Taigi, ši privalomojo pobūdžio taisyklė nebuvo nustatyta konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Priešingai, ši taisyklė galiojo rūšiniais požymiais apibūdintai subjektų grupei, t. y. visiems subjektams (esamiems ir būsimiems) Klaipėdos rajono savivaldybės vartotojams ir abonentams. Per šio akto galiojimo laikotarpį subjektų ratas, kuriems jis skirtas ir taikomas kito, kadangi Klaipėdos rajono savivaldybėje atsirado naujų gyventojų, bendrovių, kurie tapo AB „Klaipėdos vanduo“ abonentais ir kuriems AB „Klaipėdos vanduo“ taikė Klaipėdos rajono savivaldybės sprendimu (duomenys neskelbtini) nustatytas kainas už paslaugas. Be to, šio akto galiojimo laikotarpiu asmenims išsikėlusiems iš Klaipėdos rajono savivaldybės į kitos savivaldybės teritoriją ir tapusiems nebe AB „Klaipėdos vanduo“ abonentu, minimas teisės aktas nebegaliojo ir nebuvo taikomas.

Sprendimas (duomenys neskelbtini) atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išvystytus norminio teisės akto požymius, kadangi administracinį aktą priėmė Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, t. y. viešojo administravimo subjektas, kuris įgyvendino savo išimtines funkcijas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, administracinis aktas suformavo bendro, abstraktaus, neindividualizuoto pobūdžio nuostatas ir taisykles, susijusias su apmokėjimu už suteiktas centralizuotas geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugas Klaipėdos rajono savivaldybėje, adresuotas tam tikram subjektų ratui. Juo vadovaujantis AB „Klaipėdos vanduo“ reikalauja savo abonentų atsiskaityti už paslaugas, administracinis aktas yra taikomas visuotinai Klaipėdos rajono savivaldybės geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų gavėjams. Būtent šiuo aktu Klaipėdos rajono savivaldybės taryba nustatė, kad paslaugų kainų dydis ir mokėjimas išlieka toks pats kaip nustatyta Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendime Nr. T11-330, tačiau tai buvo padaryta patvirtinant prie sprendimo pridėtą ir jo neatskiriamą dalį sudarančią Sutartį. Šis administracinis aktas yra orientuotas į ateitį, t. y. skirtas taikyti daug kartų ir jis toliau veikia bei yra realizuojamas individualiuose santykiuose tarp AB „Klaipėdos vanduo“ ir abonentų sudaromose geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartyse (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-725/2011, 2014 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-451/2014). Be to, šis administracinis aktas numatytas taikyti daug kartų, suinteresuotiems asmenims įgyvendinant savo teises bei pareigas aktualioje teisinių santykių srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-451/2014).

Pareiškėjas Klaipėdos apygardos teismas atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ atskirąjį skundą su juo sutinka ir prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Klaipėdos apygardos teismo prašymą ištirti Klaipėdos rajono savivaldybės sprendimo „Dėl pritarimo viešųjų paslaugų (geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų) teikimo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje sutarties projektui” (duomenys neskelbtini) teisėtumą, panaikinti, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Klaipėdos apygardos teismo prašymą priimti.

Atsiliepime į atskirąjį skundą paaiškina, kad pateikdamas prašymą ištirti Sprendimo (duomenys neskelbtini) teisėtumą nuosekliai laikėsi pozicijos, kad minėtas aktas yra norminis teisės aktas, kadangi jo taikymas ir iš to išplaukiantys padariniai plačiąja prasme liečia platų asmenų ir ūkio subjektų ratą, o ne tik išimtinai suinteresuotą asmenį UAB „Agrovet“ (ABTĮ 2 str. 13 d.). Aplinkybė, kad minėtas sprendimas siaurąja prasme liečia tarpusavio santykius tarp AB „Klaipėdos vanduo“ ir UAB „Agrovet“ nereiškia, kad sprendimo padariniai negali įtakoti kitų geriamojo vandens ir kitų paslaugų tiekėjos AB „Klaipėdos vanduo“ abonentų. Sprendimas (duomenys neskelbtini) ir jo pagrindu nustatytos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos suteikė/suteikia galimybę tiekėjai AB „Klaipėdos vanduo“ sudaryti Klaipėdos rajono savivaldybėje sutartis su abonentais, kuriose (sutartyse) nurodyta kaina gali būti netiksli, kadangi ji galimai nesuderinta su Valstybine kainų kontrolės ir energetikos komisija.

Remiasi pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2002 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-736/2002, 2009 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I442-5/2009, 2010 m. kovo 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I575-3/2011, 2014 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A402-451/2014, 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-725/2011). Mano, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, viešojo administravimo subjektas (ABTĮ 2 str. 4 d.), vykdydamas jai priskirtas išimtines funkcijas (Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 37 p.), priėmė Sprendimą (duomenys neskelbtini), jame nustatytos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos galioja Klaipėdos rajono savivaldybėje esantiems geriamojo vandens ir paslaugų gavėjams, neapibrėžtam asmenų ratui, akivaizdu, kad sprendimas orientuotas į ateitį, kadangi jis įgyvendintinas realizuojant tiekėjos AB „Klaipėdos vanduo“ ir dabartinių, būsimų suinteresuotų asmenų teisniuose santykiuose nusprendus naudotis centralizuotos tiekėjos AB „Klaipėdos vanduo” tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis.

Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybė atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškina, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“ atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą paaiškina, kad atsižvelgiant į Sprendimo (duomenys neskelbtini) turinį ir jo paskirtį nėra pagrindo tvirtini, kad šis sprendimas yra norminis administracinis aktas. Šiuo sprendimu savivaldybės taryba pritarė Sutarties projektui. Pagal visus požymius (paminėtus ginčijamoje nutartyje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimuose bei atskirajame skunde) Sprendimo (duomenys neskelbtini) 1 punktas – taip pat juo patvirtinti Sutarties punktai nustato taisykles sutarties dalyviams, t. y. savivaldybei ir paslaugų tiekėjui – AB „Klaipėdos vanduo“. Sprendimas (duomenys neskelbtini) yra individualus teisės aktas. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog konkrečios sutarties sąlygos (Sutarties 6.1 p.) turi būti analizuojamos nagrinėjant civilinę bylą iš esmės bendrosios kompetencijos teisme.

Remiantis Sutartimi nuo 2012 m. sausio 1 d. AB „Klaipėdos vanduo“ yra viešųjų paslaugų teikėja visoje Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. Apelianto minėto Sutarties 6.1 punkto nuostata, kad „nuo 2012 m. sausio 1 d. visiems abonentams vartotojams taikoma AB „Klaipėdos vanduo“ patvirtinta kaina“, pagrįsta Įstatymo 22 straipsniu, kuris imperatyviai reglamentuoja kainų nustatymą. Šio straipsnio 1 dalis neleidžia pasirinkti Klaipėdos rajono savivaldybėje kitokias paslaugų teikimo kainas, negu jau taikomos kainos Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Sutarties sąlygos negali pakeisti šios specialiojo įstatymo normos. Kadangi Sutarties 6.1 punkto sąlygos pagrįstos Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies reikalavimais, nėra pagrindo manyti, kad jos gali būti neteisėtos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu ginčijama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dalyje, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Klaipėdos apygardos teismo prašymą ištirti Klaipėdos rajono savivaldybės sprendimo (duomenys neskelbtini) „Dėl pritarimo viešųjų paslaugų (geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų) teikimo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje sutarties projektui“ dalies teisėtumą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Agrovet“ su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir atskiruoju skundu prašo priimti pareiškėjo prašymą.

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 2 straipsnio 1 dalyje viešasis administravimas apibrėžiamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti. Viena tokių veiklų – administracinių sprendimų priėmimas. Pagal VAĮ 2 straipsnio 11 dalį, administracinis sprendimas – tai administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Atitinkamai, administracinis aktas tiek pagal VAĮ, tiek pagal ABTĮ apibrėžiamas kaip viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas (ABTĮ 2 str. 15 d.; VAĮ 2 str. 8 d.). Administraciniai aktai gali būti grupuojami pagal jų turinio pobūdį. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1287/2012). Šiuos požymius įstatymų leidėjas įtvirtino tiek VAĮ, tiek ABTĮ. Remiantis ABTĮ 2 straipsnio 13 dalimi, norminis teisės aktas – tai įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei (taip pat žr. VAĮ 2 str. 10 d.). Tuo tarpu individualus teisės aktas apibrėžiamas kaip vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (ABTĮ 2 str. 14 d.). Analogiška individualaus administracinio akto sąvoka pateikta ir VAĮ 2 straipsnio 9 dalyje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Praktikos, taikant administracinių bylų teisenos įstatymo normas apibendrinime, remdamasis administracinių teismų praktika, aiškinančia administracinio teisės akto rūšis, išskyrė tokius administracinių aktų atskyrimo požymius: paskirtį, subjektą, turinio pobūdį, taikymo laiko atžvilgiu pobūdį, adresatą, privalomumo pobūdį, priėmimo tvarką (publikuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 23, 2012, P. 596–597).

Tuo tarpu individualaus administracinio akto požymiai būtų šie: 1) akte yra išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, turintis įtakos šio subjekto teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms), t. y. jis sukelia konkrečių administracinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2780/2011); 2) aktas priimamas viešojo administravimo subjekto, turinčio įstatymo nustatyta tvarka jam suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus (pavyzdžiui, 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-795/2011; 2011 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-763/2011); 3) aktu nustatomos konkrečios teisės ar pareigos suinteresuotiems asmenims, kaip konkretiems subjektams (pavyzdžiui, 2009 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146‑201/2009); 4) akto galiojimas nėra tęstinis, tai vienkartinio taikymo aktas (pavyzdžiui, 2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-203/2011); 5) aktas skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (pavyzdžiui, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-849/2011); 6) aktas privalomas konkrečiam suinteresuotam asmeniui arba jų grupei (pavyzdžiui, 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-737/2011; 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-288/2012); 7) akto paskelbimui ir įsigaliojimui nėra taikoma norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarka (2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756‑849/2011).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas įstatymų leidėjo nustatytus administracinių sprendimų požymius, ne kartą yra pažymėjęs, jog daugelis ABTĮ bei VAĮ nuostatose nurodytų požymių yra vertinamieji, todėl kiekvienu atveju teismas, spręsdamas, ar teisės aktas, dėl kurio teisėtumo ištyrimo yra kreiptasi į administracinį teismą, gali būti pripažintas norminiu ar individualiu administraciniu aktu, būtinai turi išsiaiškinti šiame teisės akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį, subjektų ratą, kuriems taikomas aktas, aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-78/2006; 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I1-01/2007).

Reikia pabrėžti, kad sprendžiant, kokio pobūdžio yra skundžiamas administracinis aktas, turi būti vertinama teisės aktą apibūdinančių požymių visuma (2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-259/2011). Tuo atveju, kai teismui ginčijamo akto pobūdis (norminis ar individualus, ar kitas) nėra akivaizdus, konkreti išvada dėl akto rūšies gali būti daroma tik įvertinus visas bylos aplinkybes bei ištyrus teismui pateiktus įrodymus (2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2649/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 22, 107−116 p.).

Nagrinėjamu atveju skundžiamu Sprendimu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės taryba pritarė Sutarties projektui ir įgaliojo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorių ją pasirašyti. Kaip matyti iš Sutarties turinio, jos šalimis yra Klaipėdos rajono savivaldybė ir „AB „Klaipėdos vanduo“. Šį sprendimą Klaipėdos rajono savivaldybės taryba priėmė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 6 straipsnio 30 punktu, 16 straipsnio 4 dalimi bei Įstatymo 11 straipsnio 1 punktu.

Pareiškėjas skundžia Sprendimą (duomenys neskelbtini) toje dalyje, kuria yra pritarta Sutarties projektui, t. y. Sprendimo (duomenys neskelbtini) 1 punktą, o konkrečiai Sutarties 6.1 punktą, kuriuo buvo nustatyta visoje Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje taikoma geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina. Pareiškėjas teigia, jog šis punktas prieštarauja Įstatymo 22 straipsnio 5 daliai. Įvertinusi pareiškėjo skundo reikalavimus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog ginčijamas Sprendimo (duomenys neskelbtini) 1 punktas teisines pasekmes sukelia tik juo patvirtintos Sutarties šalims, t. y. išreikšta Savivaldybės tarybos pozicija dėl Sutarties sudarymo. Iš pareiškėjo skundo matyti, jog jis skundžia konkrečiai Sutarties 6.1 punktą. Šiuo aspektu pažymėtina, jog tretiesiems suinteresuotiems asmenims, sutartys ar tam tikri jų punktai gali sukelti tam tikras neigiamas teisines pasekmes, tačiau tokiais atvejais, ginčai kilę iš sutartinių teisinių santykių, yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso tvarka. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes bei šalių argumentus ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo skundas dalyje dėl prašymo ištirti, ar Sprendimas (duomenys neskelbtini) neprieštarauja Įstatymo 22 straipsnio 5 dalies normoms yra nenagrinėtinas administracinių teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Apibendrinus tai kas išdėstyta, galima daryti išvadą, jog Sprendimas (duomenys neskelbtini) atitinka visus individualaus administracinio akto požymius. Visų pirma, Sprendimas (duomenys neskelbtini) yra vienkartinio taikymo aktas, t. y. juo yra patvirtinamas Sutarties projektas, kuris yra privalomas tik sutarties šalims. Vadinasi, teisines pasekmes Sprendimas (duomenys neskelbtini) sukelia tik atsakovui ir AB „Klaipėdos vanduo“. Sprendimas (duomenys neskelbtini) taip pat yra skirtas ir privalomas tik Sutarties šalims. Be kita ko, pažymėtina, jog skiriamasis norminio administracinio teisės akto ir individualaus administracinio teisės akto bruožas yra tas, kad norminiu administraciniu aktu, nepaisant minėto jo taikomojo pobūdžio, yra nustatomos teisės normos, o individualiu administraciniu aktu teisės normos yra išimtinai tik taikomos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-893/2014, 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1082/2014, 2013 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, Skundžiamame Sprendime (duomenys neskelbtini) teisės normos yra tik taikomos, o ne nustatomos.

Atsižvelgusi į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą ištirti Sprendimo (duomenys neskelbtini) dalies teisėtumą. Tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą, o trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė