A-1598-662/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1598-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03237-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. L. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skundu (b. 1. 1–3) prašydamas panaikinti Muitinės departamento prie Finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) generalinio direktoriaus 2014 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. 1P-725 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo E. L.“ (toliau – ir Įsakymas) (b. l. 4).

Paaiškino, kad yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) Darbo saugos komiteto narys. Pagal Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos įstatų 25.5 punktą, „komitetai yra atstovaujamieji-renkamieji Profesinės sąjungos valdymo organai“. Vadinasi, pagal 2005 m. birželio 30 d. su Vilniaus teritorinės muitinės administracija pasirašytos kolektyvinės sutarties (toliau – ir Kolektyvinė sutartis) nuostatas, reikalingas išankstinis Profesinės sąjungos sutikimas jam skiriant tarnybinę nuobaudą, tačiau dėl sutikimo Departamentas į Profesinę sąjungą nesikreipė. Profesinė sąjunga 2014 m. gegužės 5 d. raštu Nr. lP-209 Departamentą informavo, kad pareiškėjas yra jos valdymo organo narys. Departamento generalinis direktorius, skirdamas jam tarnybinę nuobaudą be išankstinio Profesinės sąjungos sutikimo, pažeidė Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – ir Profesinių sąjungų įstatymas) 21 straipsnio 2 dalį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-386/2009, 2011 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2293/2011, 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3432/2011) ir 2008 m. balandžio 15 d. kolektyvinės sutarties 33 punktą. Taigi, Įsakymas priimtas pažeidžiant ne tik tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, bet ir padarius esminį procedūrinį pažeidimą, todėl yra neteisėtas ir turi būti panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2293/2011).

Atsakovas Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 24–27) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas neginčija jam paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumo, neneigia jo padaryto tarnybinio nusižengimo ir 2014 m. gegužės 13 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-1273 (b. l. 29–37) nustatytų faktinių aplinkybių, dėl to darytina išvada, kad pareiškėjas padarytą tarnybinį nusižengimą pripažįsta.

Pareiškėjas skunde nepagrįstai nurodė, kad Departamentas nesikreipė į Profesinę sąjungą, kad gautų sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą.

Paaiškino, kad tarnybinis pareiškėjo veiksmų patikrinimas pradėtas Departamento generalinio direktoriaus 2014 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1B-261 „Dėl komisijos tarnybiniam patikrinimui atlikti sudarymo“ (b. l. 42). Apie pradėtą tarnybinį patikrinimą Profesinės sąjungos nario E. L. atžvilgiu Departamentas 2014 m. balandžio 25 d. raštu Nr. (5.46)3B-4898 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 43), kuris tą pačią dieną 9 val. 10 min. buvo išsiųstas faksu (8 5) 235 6280, informavo ir Profesinę sąjungą. Šį raštą Profesinė sąjunga gavo ir, atsakydama į jį, 2014 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 1P-209 „Dėl informacijos pateikimo ir tarnybinio patikrinimo“ (b. l. 20) pranešė Departamentui, kad pareigūnas E. L. yra šios Profesinės sąjungos renkamojo organo narys.

Nurodė, kad atlikus tarnybinį patikrinimą 2014 m. gegužės 13 d. tarnybinio patikrinimo išvada tą pačią dieną elektroniniu paštu buvo išsiųsta Profesinei sąjungai susipažinti nedelsiant, prieš pareiškėjui pačiam susipažįstant ir pasirašant tarnybinio patikrinimo išvadoje. Departamentas nedelsdamas 2014 m. gegužės 22 d. raštu Nr. (5.34)3B-5895 „Dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas“ kreipėsi į Profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui. Minėtas Departamento raštas 2014 m. gegužės 22 d. 9 val. 28 min. buvo išsiųstas tuo pačiu faksu (8 5) 235 6280 Profesinei sąjungai.

Kolektyvinės sutarties (b. l. 15–19) 94 punktas nustato, kad Profesinė sąjunga Vilniaus teritorinėje muitinėje veikia savarankiškai, o 95 punkte nustatyta, kad darbdavys pagal galimybes suteikia Profesinei sąjungai patalpas, ryšio bei kitas priemones, reikalingas veiklai vykdyti. Raštus į langelius paskirsto Muitinės departamento Dokumentų valdymo skyriaus darbuotojai jų gavimo dieną. Tiek Departamento 2014 m. balandžio 25 d. raštas Nr. (5.46)3B-4898 „Dėl informacijos pateikimo“, tiek 2014 m. gegužės 22 d. raštas Nr. (5.34)3B-5895 „Dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas“ buvo nusiųsti į Vilniaus teritorinę muitinę faksu, o dokumentai buvo gauti iš karto. Tai patvirtina abiejų įstaigų faksų ataskaitos. Abu raštai buvo įdėti į Profesinei sąjungai skirtą korespondencijos langelį. Profesinė sąjunga Departamento 2014 m. balandžio 25 d. raštą Nr. (5.46)3B-4898 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodytu būdu gavo. Duomenų, kad Departamento 2014 m. gegužės 22 d. raštas Nr. (5.34)3B-5895 „Dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas“, įteiktas tokiu pat būdu, gautas nebuvo, nėra. Šis raštas pagal nusistovėjusią tvarką taip pat buvo įdėtas į Profesinei sąjungai skirtą korespondencijos langelį jo gavimo dieną.

Už tai, kaip dažnai ir kas tikrina Profesinei sąjungai skirtą korespondencijos langelį, muitinės įstaigos neatsako, kaip ir neturi duomenų, kas turi teisę išimti iš šios dėžutės joje esančius raštus (tarp Vilniaus teritorinėje muitinėje dirbančių pareigūnų ir darbuotojų yra daugiau kaip 400 Profesinės sąjungos narių). Pareiga rūpintis jai skirta korespondencijos dėžute, ją tikrinti ar pasirinkti bei suderinti su muitinės įstaigomis kitą dokumentų gavimo būdą priklauso Profesinei sąjungai.

Profesinė sąjunga niekada nesikreipė į muitinės įstaigą dėl tokio korespondencijos gavimo būdo pakeitimo, kadangi nuolat gaudavo ir gauna tokiu būdu jai siunčiamus raštus, turėdama patalpas Vilniaus teritorinėje muitinėje. Kito Profesinės sąjungos adreso nėra. Taigi, šalims šis būdas priimtinas, o tokiu būdu siunčiami raštai laikomi gautais nuo jų įdėjimo į Profesinei sąjungai skirtą korespondencijos langelį dienos. Anksčiau nurodyti duomenys patvirtina, kad Departamentas vykdė visus Profesinių sąjungų įstatyme ir Kolektyvinėje sutartyje nustatytus įpareigojimus.

Per nustatytą 14 dienų terminą negavus Profesinės sąjungos atsakymo, buvo priimtas ginčijamas Įsakymas. Šis Įsakymas priimtas praėjus net 18 kalendorinių dienų nuo prašymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui įteikimo Profesinei sąjungai dienos.

Pažymėjo, kad Profesinei sąjungai buvo žinoma apie pradėtą tarnybinį patikrinimą (Departamento 2014 m. balandžio 25 d. raštą Nr. (5.46)3B-4898 „Dėl informacijos pateikimo“, išsiųstą analogišku būdu, Profesinė sąjunga gavo ir atsakė į jį 2014 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 1P-209 „Dėl informacijos pateikimo ir tarnybinio patikrinimo“), taip pat buvo žinoma 2014 m. gegužės 13 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B-1273 (išsiųsta elektroniniu paštu 2014 m. gegužės 13 d.) ir joje pateiktas siūlymas skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą. Profesinė sąjunga atstovavo pareiškėjui viso tarnybinio patikrinimo metu, todėl tiek ji, tiek pareiškėjas galėjo būti pakankamai aktyvūs ir patys domėtis tarnybinės nuobaudos skyrimo eiga, tačiau jokių paklausimų apie ketinamą skirti tarnybinę nuobaudą ar negautą prašymą dėl sutikimo ją skirti iš Profesinės sąjungos ar pareiškėjo gauta nebuvo, nors pareiškėjas su tarnybinio patikrinimo išvada buvo supažindintas 2014 m. gegužės 19 d., o tarnybinė nuobauda jam paskirta praėjus 20 dienų nuo pareigūno supažindinimo dienos. Be to, pagal nusistovėjusią praktiką, jeigu Profesinė sąjunga sutinka duoti sutikimą tarnybinei nuobaudai skirti, ji į Departamento raštą neatsako. Tai, vadovaujantis teisės aktais, prilyginama sutikimo davimui.

Priimant Įsakymą nebuvo pažeistos tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, o Departamento nuoseklus Profesinės sąjungos informavimas apie tarnybinį patikrinimą, jo eigą ir rezultatus bei 2014 m. gegužės 22 d. rašto Nr. (5.34)3B-5895 „Dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas“ įteikimas Profesinei sąjungai nustatyta tvarka įrodo Departamento sąžiningus veiksmus ir tinkamą tiek įstatymų, tiek Kolektyvine sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu (b. l. 114–119) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas aptarė bylos faktines aplinkybes ir nustatė, kad Departamento generalinis direktorius, vadovaudamasis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 33 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 2 dalimi, 37 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgęs į 2014 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1B-261 sudarytos komisijos 2014 m. gegužės 13 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 7B-1273, Įsakymu pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Byloje nėra ginčo dėl padaryto pažeidimo faktinių aplinkybių, tačiau pareiškėjas nurodė, kad administracija padarė esminį procedūrinį pažeidimą, skyrusi tarnybinę nuobaudą be išankstinio Profesinės sąjungos sutikimo, kuris yra neginčijamas pagrindas panaikinti įsakymą.

Muitinės pareigūnų priėmimo į tarnybą ir atleidimo iš jos tvarką, muitinės pareigūnų perkėlimą į kitas pareigas, tarnybinės veiklos vertinimą, skatinimą, atsakomybę, socialines garantijas, kitus jų statuso ypatumus reglamentuoja Statutas.

Pirmosios instancijos teismas išdėstė Statuto 16 straipsnio 3 dalies, 35 straipsnio 1 dalies, Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 ir 5 dalies nuostatas. Paaiškino, jog Kolektyvinės sutarties 35 punkte nustatyta, kad prieš skiriant tarnybinę (drausminę) nuobaudą darbuotojui, išrinktam į darbuotojų atstovaujamuosius organus, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos sutikimas dėl darbuotojui inkriminuojamos veikos pagrįstumo, pažeidimo fakto nustatymo ir kitų tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo bei objektyvumo parenkant nuobaudos rūšį.

Pažymėjo, kad Departamento fakso numeris yra (8 5) 266 6005 (b. l. 24). Departamento Dokumentų valdymo skyriaus fakso „HP LaserJet M1536dnf MFP“, iš kurio buvo išsiųstas Departamento 2014 m. gegužės 22 d. raštas Nr. (5.34)3B-5895 „Dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas“, 2014 m. gegužės 22 d. ataskaitos lapas patvirtina, kad minėtas raštas išsiųstas 2014 m. gegužės 22 d. 9 val. 27 min. 43 sek. į Vilniaus teritorinėje muitinėje esantį faksą Nr. (8 5) 235 6280 (įrašas: date „22/5/2014“, time „09:27:43“, type „Send“, identification „2356280“, duration „0:46“, pages „1“, rezult „OK“) (b. l. 40). Vilniaus teritorinėje muitinėje esančio fakso (+370 5 235 6280) 2014 m. gegužės 25 d. ataskaita patvirtina, kad iš Departamento atsiųstas raštas gautas tinkamai (įrašas: st. time „05/22 09:24“, pgs. „1“, rezult „OK 00‘32“) (b. l. 41). Departamento ir Vilniaus teritorinės muitinės faksuose nustatyti laikai skiriasi 3 minutėmis. Tai patvirtina jau minėtos šių įstaigų faksų 2014 m. gegužės 22 d. ir 2014 m. gegužės 25 d. ataskaitos: pagal Departamente esančio fakso 2014 m. gegužės 22 d. ataskaitos duomenis, 2014 m. gegužės 22 d. į Vilniaus teritorinėje muitinėje esantį faksą Nr. (8 5) 235 6280 buvo siųsti du raštai, tarp kurių faksu nebuvo siunčiami jokie kiti dokumentai (2014 m. gegužės 22 d. ataskaitos 24 ir 25 eilutės, įrašas „date „22/5/2014“, time „08:54:37“, type „Send“, identification „2356280“, duration „0:32“, pages „1“, rezult „OK“ ir įrašas „date „22/5/2014“, time „09:27:43“, type „Send“, identification „2356280“, duration „0:46“, pages „1“, rezult „OK“). Vilniaus teritorinėje muitinėje šie du raštai, vadovaujantis ten esančio fakso 2014 m. gegužės 25 d. ataskaitos duomenimis, gauti atitinkamai 2014 m. gegužės 22 d. 8 val. 51 min. ir 9 val. 24 min., t. y. šiuose faksuose nustatyti laikai skiriasi 3 min.

Teismas, ištyręs anksčiau nurodytus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovas įrodė, jog Departamento 2014 m. gegužės 22 d. raštas Nr. (5.34)3B-5895 „Dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas“ buvo išsiųstas iš Departamento, o Vilniaus teritorinė muitinė jį gavo.

Kaip matyti iš liudytojos A. J., kuri dirba Vilniaus teritorinėje muitinėje Dokumentų skyriaus specialiste, parodymų, ji priima faksu gautus dokumentus ir deda į langelius. Profesinei sąjungai skirti raštai neregistruojami. Kairėje pusėje yra Profesinės sąjungos langelis, o dešinėje – fakso aparatas. Raštinėje nuolat yra žmonių, kurie ateina iš langelių pasiimti korespondencijos. Profesinės sąjungos pirmininkė L. D. korespondenciją ateina pasiimti pati kartą ar kelis kartus per savaitę. Tik gavus teismo šaukimus ji kviečiama pasirašyti. Ar buvo gautas minėtas raštas dėl sutikimo skirti nuobaudą, ji neprisiminė.

Nei Vilniaus teritorinė muitinė, nei Departamentas pagal Kolektyvinę sutartį ar kitus teisės aktus ar susitarimus nėra atsakingi už darbuotojų Profesinei sąjungai skirto korespondencijos langelio saugojimą ir priežiūrą, todėl, perduodant Profesinei sąjungai skirtus raštus nurodytu būdu, laikytina, kad raštų įteikimo pareiga Profesinės sąjungos nurodytu jai patogiu būdu yra atlikta tinkamai.

Pradėjęs tarnybinį patikrinimą apie tai Departamentas 2014 m. balandžio 25 d. raštu Nr. (5.46)3B-4898 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo Profesinę sąjungą, kurios narys yra pareiškėjas. Minėtas raštas 2014 m. balandžio 25 d. 9 val. 10 min. buvo išsiųstas faksu (8 5) 235 6280 į Vilniaus teritorinę muitinę (tai patvirtina kitoje rašto pusėje Muitinės departamento Dokumentų valdymo skyriaus darbuotojos darytas įrašas). Šį raštą Profesinė sąjunga gavo ir atsakydama į jį 2014 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 1P-209 „Dėl informacijos pateikimo ir tarnybinio patikrinimo“ pranešė Departamentui, kad pareiškėjas yra šios Profesinės sąjungos renkamojo organo narys, ir paprašė sudaryti galimybę susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga (b. l. 20). Tarnybinio patikrinimo išvada susipažinti Profesinės sąjungos pirmininkei buvo išsiųsta elektroniniu paštu 2014 m. gegužės 13 d. (b. l. 38). Iš susirašinėjimo eigos galima daryti išvadą, kad pareiškėjo atstovė, žinodama apie tyrimo eigą ir jo rezultatą, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga sekdama visą tarnybinio patikrinimo procedūrą ir neįrodė, kad ji 2014 m. gegužės 22 d. rašto Nr. (5.34)3B-5825 iš korespondencijos langelio nepasiėmė.

Įvertinęs minėtas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus aptarto teisinio reglamentavimo kontekste, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimą tenkinti remiantis skunde išdėstytais argumentais ir panaikinti Įsakymą nėra teisinio pagrindo.

III. Pareiškėjas E. L. apeliaciniu skundu (b. l. 124–125) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti visa apimtimi.

Apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais pagrindiniais argumentais kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad Profesinei sąjungai žodiniu susitarimu su Vilniaus teritorine muitine buvo skirtos patalpos. Vilniaus teritorinė muitinė yra įsteigusi raštinėje dėžutę (langelį), į kurią deda Profesinei sąjungai adresuotus raštus, gautus paštu ir kitomis ryšio priemonėmis. Nuo 2012 m. sausio 1 d. Departamentui perėmus vykdyti centralizuotas muitinėje funkcijas, buvo sutarta ir kaip bus vykdomos Vilniaus teritorinėje muitinėje pasirašytos ir galiojančios Kolektyvinės sutarties nuostatos, bei informacijos perdavimo tvarka. Buvo susitarta, kad visi Muitinės departamento adresuoti Profesinei sąjungai raštai ir kita informacija bus siunčiama elektroniniu adresu mdprofsajunga@gmail.com, o Profesinė sąjunga visą informaciją siųs Departamentui nurodytu elektroniniu adresu muitine@cust.lt. Šis žodinis susitarimas yra vykdomas, o visą informaciją Departamentas persiunčia nurodytu Profesinės sąjungos elektroniniu adresu. Tai patvirtina faktas, kad apie Profesinės sąjungos nario E. L. atžvilgiu pradėtą tarnybinį patikrinimą Departamentas 2014 m. balandžio 25 d. raštu Nr. (5.46)3B-4898 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo Profesinę sąjungą, t. y. šį raštą persiuntė elektroniniu adresu, be to, ir Profesinė sąjunga atsakymą į jį (2014 m. gegužės 5 d. raštas Nr. 1P-209 „Dėl informacijos pateikimo ir tarnybinio patikrinimo“), kuriuo pranešė Departamentui, kad pareigūnas E. L. yra Profesinės sąjungos renkamojo organo narys, bei apie dalyvavimą tarnybinio patikrinimo procedūroje, persiuntė elektroniniu paštu.

Muitinės departamentas 2014 m. gegužės 13 d. atsiuntė Profesinei sąjungai atlikto tarnybinio patikrinimo išvados projektą, kuriame komisija siūlo pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Taigi, Profesinei sąjungai buvo atsiųstas tik atlikto tarnybinio patikrinimo išvados projektas, o ne pats dokumentas, kurį būtų pasirašę komisijos nariai.

Remiasi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 22, 23 ir 26 punktais.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad Departamento generalinio direktoriaus 2014 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1B-261 sudaryta komisija parengė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 7B-1273 ir pasiūlė pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą (b. 1. 29–37), tačiau Profesinei sąjungai buvo atsiųsta tos pačios komisijos išvada, kurioje buvo siūloma skirti nuobaudą – papeikimą.

Teismas konstatavo, kad Departamentas 2014 m. gegužės 22 d. raštą Nr. (5.34)3B-5895 „Dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas“, kurį adresavo Profesinei sąjungai, persiuntė Vilniaus teritorinei muitinei ir nepagrįstai laikė tai įrodymu, kad Profesinė sąjunga tinkamu būdu buvo informuota ir gavo raštą. Be to ir liudytoja A. J., kuri dirba Vilniaus teritorinėje muitinėje Dokumentų skyriaus specialiste, teisme nurodė, kad ji priima faksu gautus dokumentus ir deda juos į langelius, o Profesinei sąjungai skirtų raštų ji neregistruoja. Raštinėje nuolat yra žmonių, kurie ateina iš langelių pasiimti korespondencijos, būna atvejų, kai kabinetas paliekamas be priežiūros.

Nesutinka su teismo išvada, kad nei Vilniaus teritorinė muitinė, nei Departamentas pagal Kolektyvinę sutartį ar kitus teisės aktus ar susitarimus nėra atsakingi už Profesinei sąjungai skirto korespondencijos langelio saugojimą ir priežiūrą. Jeigu šios įstaigos pasirinko tokį raštų perdavimo būdą, tai jos atsakingos, kad raštas patektų konkrečiam adresatui. Pabrėžia, kad minėta patalpa, kurioje yra faksas, priklauso Vilniaus teritorinei muitinei, todėl už raštų apsaugą ir perdavimą adresatui atsakinga ši įstaiga.

Atsakovas Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 129–131) su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais pagrindiniais argumentais kaip ir atsiliepimą į skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai paaiškina, kad Departamentas pateikė teismui visus dokumentus, įrodančius, kad jis įvykdė pareigą kreiptis į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui gavimo. Be to, Departamentas informavo Profesinę sąjungą apie atliekamą tarnybinį patikrinimą, pateikė Profesinei sąjungai tarnybinio patikinimo išvados projektą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausė šalių ir liudytojų paaiškinimus apie galiojančią raštų įteikimo Profesinei sąjungai praktiką ir priėmė įrodymais pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytu argumentu, kad visi raštai Profesinei sąjungai galėjo būti siunčiami tik elektroniniu paštu. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų dėl tokios pareigos buvimo. Šiuos pareiškėjo argumentus paneigia jo atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo metu vykęs susirašinėjimas su Profesine sąjunga, kadangi Departamento 2014 m. balandžio 25 d. raštas Nr. (5.46)3B-4898 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo Profesinė sąjunga informuota apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, 2014 m. balandžio 25 d. buvo išsiųstas faksu (8 5) 235 6280 į Departamento Dokumentų valdymo skyrių, esantį Vilniaus teritorinėje muitinėje, kurioje Profesinei sąjungai suteiktos patalpos Profesinės sąjungos veiklai vykdyti ir yra Profesinės sąjungos korespondencijai skirta dėžutė. Šį raštą Profesinė sąjunga gavo ir į jį atsakė.

Į teismo posėdį iškviesta liudytoja A. J. patvirtino, kad korespondencijos dėžute Profesinė sąjunga naudojasi vykdydama savo veiklą ir naudoja dėžutę susirašinėjimui su įvairiais subjektais. Šiuo adresu yra atnešami ir kitų institucijų dokumentai, pavyzdžiui, teismo šaukimai ar kiti procesiniai dokumentai, kurie iš karto yra įdedami į Profesinei sąjungai skirtą korespondencijos dėžutę. Pastebi, kad ir šioje administracinėje byloje Profesinė sąjunga yra nurodžiusi Vilniaus teritorinės muitinės patalpų adresą ir tinkamai gaudavo jai skirtus dokumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui, Profesinės sąjungos nariui, negavus išankstinio Profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo. Pareiškėjas prašo panaikinti Departamento generalinio direktoriaus 2014 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. 1P-725 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo E. L.“. Prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia nesutikimo argumentais dėl materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo ginčo santykiams.

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra, todėl atsižvelgusi į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytu faktinių aplinkybių vertinimu ir plačiau šiuo aspektu nepasisako.

Vertinant ar nagrinėjamu atveju tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta teisėtai ir pagrįstai, aktuali Statuto 16 straipsnio 3 dalis, kuri nustato, kad muitinės pareigūnai turi teisę dalyvauti profesinių sąjungų veikloje. Muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Muitinės pareigūnų profesinės sąjungos turi teisę Darbo kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja šiam Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams. Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams (darbuotojas, išrinktas į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą) skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas. O šio straipsnio 5 dalis nustato, jog kitos garantijos darbuotojams, išrinktiems į profesinės sąjungos atstovaujamuosius ir (arba) valdymo organus, gali būti nustatytos kolektyvinėse ir kitose sutartyse.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime yra išaiškinęs, kad Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalių normos reguliuoja tų profesinės sąjungos narių, kurie yra išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus, darbo ir socialines garantijas. Šios garantijos tokiems profesinės sąjungos nariams yra numatytos tam, kad jie dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sąjungos organuose nebūtų kaip nors diskriminuojami, t. y. kad su jais nebūtų susidorota už jų veiklą šiuose organuose (pavyzdžiui, be pagrindo paskiriant drausmines nuobaudas, atleidžiant iš darbo, perkeliant į kitą, prastesnį darbą ir pan.), taip pat kad darbo šiuose organuose laikotarpiu jiems būtų išsaugotos lygios su kitais darbuotojais teisės.

Nagrinėjamu atveju 2005 m. birželio 30 d. tarp Profesinės sąjungos ir Vilniaus teritorinės muitinės buvo pasirašyta kolektyvinė sutartis (b. l. 15–19), kurios 35 straipsnyje nustatyta, jog prieš skiriant tarnybinę (drausminę) nuobaudą darbuotojui, išrinktam į darbuotojų atstovaujamuosius organus, reikalingas išankstinis Profesinės sąjungos sutikimas dėl darbuotojui inkriminuojamos veikos pagrįstumo, pažeidimo fakto nustatymo ir kitų tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo bei objektyvumo parenkant nuobaudos rūšį.

Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, jog Departamento fakso numeris yra (8 5) 266 6005 (b. l. 24). Departamento Dokumentų valdymo skyriaus fakso „HP LaserJet M1536dnf MFP“, iš kurio buvo išsiųstas Departamento 2014 m. gegužės 22 d. raštas Nr. (5.34)3B-5895 „Dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas“, 2014 m. gegužės 22 d. ataskaitos lapas patvirtina, kad minėtas raštas išsiųstas 2014 m. gegužės 22 d. 9 val. 27 min. 43 sek. į Vilniaus teritorinėje muitinėje esantį faksą Nr. (8 5) 235 6280 (įrašas: date „22/5/2014“, time „09:27:43“, type „Send“, identification „2356280“, duration „0:46“, pages „1“, rezult „OK“) (b. l. 40).

Vilniaus teritorinėje muitinėje esančio fakso (+370 5 235 6280) 2014 m. gegužės 25 d. ataskaita patvirtina, kad iš Departamento atsiųstas raštas gautas tinkamai (įrašas: st. time „05/22 09:24“, pgs. „1“, rezult „OK 00‘32“) (b. l. 41). Departamento ir Vilniaus teritorinės muitinės faksuose nustatyti laikai skiriasi 3 minutėmis. Tai patvirtina jau minėtos šių įstaigų faksų 2014 m. gegužės 22 d. ir 2014 m. gegužės 25 d. ataskaitos: pagal Departamente esančio fakso 2014 m. gegužės 22 d. ataskaitos duomenis, 2014 m. gegužės 22 d.

į Vilniaus teritorinėje muitinėje esantį faksą Nr. (8 5) 235 6280 buvo siųsti du raštai, tarp kurių faksu nebuvo siunčiami jokie kiti dokumentai (2014 m. gegužės 22 d. ataskaitos 24 ir 25 eilutės, įrašas „date „22/5/2014“, time „08:54:37“, type „Send“, identification „2356280“, duration „0:32“, pages „1“, rezult „OK“ ir įrašas „date „22/5/2014“, time „09:27:43“, type „Send“, identification „2356280“, duration „0:46“, pages „1“, rezult „OK“). Departamento ir Vilniaus teritorinės muitinės faksuose nustatyti laikai skiriasi 3 minutėmis.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde šių faktinių aplinkybių neginčija, tačiau nurodo, jog ginčijamas įsakymas Profesinei sąjungai pateiktas netinkamu būdu ir paaiškina, kad buvo susitarta, jog visi Departamento adresuoti Profesinei sąjungai raštai ir kita informacija bus siunčiama elektroniniu paštu. Šis apeliacinio skundo argumentas neįrodo, jog Profesinė sąjunga negavo Departamento 2014 m. gegužės 22 d. rašto Nr. (5.34)3B-5895 „Dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas“, nes pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų dėl tokios pareigos buvimo.

Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas įrodė, jog Departamento 2014 m. gegužės 22 d. raštas Nr. (5.34)3B-5895 „Dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas“ buvo išsiųstas iš Departamento, o Profesinė sąjunga jį gavo.

Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau – ir Tvarka) patvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr.1V-308. Tvarkos 26 punktas nustato, kad vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamą organą sutikimo. Profesinės sąjungos renkamas organas per 14 dienų privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamas organas nepateikia atsakymo, darbdavys turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog tokius terminus nustatantis teisinis reglamentavimas reikalingas siekiant, kad nebūtų nepagrįstai užvilkintas tarnybinės nuobaudos skyrimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-552/2007, 2004 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170/2004). Taigi, Profesinei sąjungai nepateikus atsakymo apie sutikimą arba nesutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, tokie Profesinės sąjungos veiksmai laikyti sutikimu skirti nuobaudą pareiškėjui. Papildomai pažymėtina, jog tiek pareiškėjas, tiek ir Profesinė sąjunga žinojo apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, todėl būdami atidūs ir rūpestingi galėjo patys aktyviai domėtis šiuo procesu, tačiau jokių veiksmų neatliko. Be to, jokio atsakymo nepateikimas per šį terminą, t. y. tylėjimas, prilyginamas sutikimui skirti tarnybinę nuobaudą.

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką analogiškose ir panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo E. L. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė