AS-146-1092-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS146-1092/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02294-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, sveikatos apsaugos ministrui dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartimi (b. l. 66) priimtas nagrinėjimui pareiškėjo V. J. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintas skundas (b. l. 44–60), kuriame prašoma: 1) panaikinti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba) 2014 m. kovo 17 d. administracinį aktą Nr. 1S-116; 2) įpareigoti Valstybinę teismo psichiatrijos tarnybą atsakyti į pareiškėjo 2014 m. vasario 16 d. prašymo dalyko 4–6, 8–42 punktų reikalavimus teisės aktų nustatyta tvarka bei atlikti šiuose punktuose prašomus veiksmus; 3) įpareigoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją (toliau – ir Sveikatos apsaugos ministerija) nagrinėti pareiškėjo 2014 m. vasario 16 d. prašymą iš esmės bei į jį atsakyti teisės aktų nustatyta tvarka; 4) įpareigoti sveikatos apsaugos ministrą Vytenį Povilą Andriukaitį nagrinėti pareiškėjo 2014 m. vasario 16 d. prašymą iš esmės bei į jį atsakyti teisės aktų nustatyta tvarka.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. rugsėjo 1 d. gautas pareiškėjo V. J. prašymas (b. l. 88–92) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti atsakovams atlikti veiksmus: 1) vykdyti Kauno apygardos prokuratūros, Kauno apylinkės prokuratūros, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašomus atlikti veiksmus pareiškėjo atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), visuose ikiteisminiuose tyrimuose bei kitose baudžiamosiose bylose, kuriose pareiškėjas yra šalis ar proceso dalyvis; 2) vykdyti Lietuvos Respublikos teismų nutartis pareiškėjo atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), visuose ikiteisminiuose tyrimuose bei kitose baudžiamosiose bylose, kuriose pareiškėjas yra šalis ar proceso dalyvis.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartimi (b. l. 126) pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkino.

Teismas atsižvelgė į tai, kad ikiteisminiai tyrimai pradedami ir vykdomi laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) reglamentuojamos tvarkos. Ikiteisminio tyrimo metu priimami nutarimai ir atliekami proceso veiksmai gali būti skundžiami Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka arba ikiteisminio tyrimo teisėjui, arba aukštesniajam prokurorui (BPK 63, 64 straipsniai).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnyje nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, o ikiteisminio tyrimo proceso dalyvių skundų ir jų pretenzijų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų procesinių veiksmų administraciniai teismai nenagrinėja. Teismas pabrėžė, jog nagrinėjant skundą dėl ginčo viešojo administravimo srityje negali būti taikomos kokios nors priemonės dėl sprendimų ar veiksmų procese, kurį reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodekso normos. Todėl teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ikiteisminio tyrimo proceso pareigūnų ar prokurorų atliekamų veiksmų ir priimtų nutarimų atžvilgiu.

Be to, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas gautus institucijų atsakymus laiko netinkamais ir prašo įpareigoti atsakovus pateikti tinkamus atsakymus. Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu atlikti pareigūnų ar prokurorų veiksmai ar priimti nutarimai nenusiję su pareiškėjo reiškiamais reikalavimais ir neturės jokios įtakos galimo sprendimo vykdymui.

III. Pareiškėjas V. J. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 132–133), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo nuomone, teismas šališkai išnagrinėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, netinkamai taikė ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies, 17 straipsnio nuostatas, nes pareiškėjo prašymą dėl administracine teisena nagrinėtino ginčo nepagrįstai priskyrė baudžiamajam procesui. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones skirtas ne prokuratūrai, o atsakovams.

Atsakovai Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba ir Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepimais prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, išdėstytu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartyje, netenkinti pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Pareiškėjo nuomone, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė, be kita ko, ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostatas, ir buvo šališkas.

Pažymėtina, kad klausimas dėl skundžiamą nutartį priėmusio teisėjo G. Dzedulionio (ne) šališkumo ir jo nušalinimo nuo šios administracinės bylos nagrinėjimo buvo atskirai išspręstas Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkės 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi (b. l. 140–141), kurios teisėtumas ir pagrįstumas šiuo konkrečiu atveju nėra tikrinamas. Minėta nutartimi, kuri yra neskundžiama ir įsiteisėjusi, Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkė nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo nušalinti teisėją G. Dzedulionį, nenustačius nušalinimo pagrindų ir kitų išimtinių įstatyme numatytų atvejų, leidžiančių pagrįstai abejoti nurodyto teisėjo nešališkumu. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija šioje nutartyje nepasisakys dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, susijusių su skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartį priėmusio teismo (teisėjo) nešališkumu.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad viena iš galimų reikalavimo užtikrinimo priemonių rūšių gali būti uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus (1 punktas). Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, tarp ir jų ir dėl draudimo atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, šia teise negalima piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė pirmosios instancijos teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti atsakovams vykdyti Kauno apygardos prokuratūros, Kauno apylinkės prokuratūros, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašomus atlikti veiksmus bei uždrausti vykdyti Lietuvos Respublikos teismų nutartis pareiškėjo atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), visuose ikiteisminiuose tyrimuose bei kitose baudžiamosiose bylose, kuriuose pareiškėjas yra šalis ar proceso dalyvis.

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 15 straipsnyje išvardytos atskiros bylų kategorijos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, o 16 straipsnyje numatytos bylos, kurios į administracinių teismų kompetenciją nepatenka. Pagal ABTĮ 16 straipsnio nuostatas, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (1 dalis). Taip pat administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų) (2 dalis).

Taigi, administraciniai teismai yra specializuoti teismai, jų kompetencija (nagrinėjamų bylų sąrašas) apibrėžta įstatymu. Administracinių bylų teisenos įstatyme yra imperatyviai nustatyta, kad administraciniai teismai, be kita ko, nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams, taip pat bylų dėl prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų (sprendimų), susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu.

Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nagrinėjamoje administracinėje byloje, kurioje jis skundu prašo panaikinti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos atsakymą (išdėstytą 2014 m. kovo 17 d. administraciniame akte Nr. 1S-116) į jo 2014 m. vasario 16 d. prašymą ir įpareigoti atsakovus teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėti bei atsakyti į 2014 m. vasario 16 d. prašymą. Nors pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, formaliai atitinkančią vieną iš ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių rūšių, t. y. uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, įvertinus prašomų taikyti priemonių pobūdį, darytina išvada, kad šias priemones pritaikius, jomis būtų tiesiogiai daromas neteisėtas poveikis pareiškėjo nurodytų baudžiamųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitų ikiteisminių tyrimų ir baudžiamųjų bylų, kuriuose pareiškėjas yra proceso dalyvis, proceso eigai. Kadangi administracinių teismų kompetencijai, kaip minėta, nėra priskirta nagrinėti baudžiamąsias bylas ar spręsti dėl prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų bei sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, todėl administracinis teismas taip pat negali priimti ir jokių procesinių sprendimų ar taikyti kokias nors procesines priemones, kurios galėtų daryti įtaką ikiteisminių tyrimų atlikimui ar baudžiamųjų bylų nagrinėjimui. Priešingu atveju būtų pažeistas bylų rūšinio teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų principas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartyje tinkamai taikė ABTĮ 16 straipsnio ir 71 straipsnio nuostatas, todėl teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Nustačius, kad pareiškėjo prašymas negalėjo būti tenkinamas dėl imperatyvių įstatymo nuostatų taikymo, teisėjų kolegija dėl likusių pareiškėjo atskirojo skundo argumentų nepasisako.

Remiantis išdėstytais motyvais, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis