A-858-1400-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-1400/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01193-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. K. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu bei patikslintu skundu (b. l. 2–3, 11–12), prašydamas panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI) direktoriaus 2013 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 17/01-803 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2013 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. 2S-2938 „Dėl skundo išnagrinėjimo“.

Paaiškino, kad 2013 m. gegužės 30 d. ruošiant jį konvojuoti iš Šiaulių TI paskirstymo-priėmimo skyriuje nebuvo atlikta pilna jo krata. Taip pareigūnai pažeidė instrukciją, neatliko jiems pavestų funkcijų, todėl jis raštu apie tai informavo viršininką – parašė skundą. Jis gavo atsakymą, su kuriuo nesutinka. Rašte nurodyta, kad vaizdo medžiagos negali pateikti, kadangi filmuota medžiaga saugoma ribotą laiką – 7 paras, vėliau vaizdo įrašai automatiškai išsitrina, todėl pateikti jo prašomos vaizdo medžiagos nėra techninių galimybių. Prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, kada jis parašė skundą, kada jis buvo gautas bei užregistruotas, ir kada jis išvyko iš Šiaulių TI. Jo supratimu, Šiaulių TI turėjo galimybę išsaugoti ir peržiūrėti vaizdo medžiagą, išsiaiškinti, ar pareigūnai atlieka tinkamai savo funkcijas. Nesuprantama, kaip galima neišsaugoti filmuotos medžiagos per 2 paras. Nepateikus filmuotos medžiagos, jam buvo užkirstas kelias įrodyti tiesą. Pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą, tačiau departamento atsakyme nurodyta tas pats, kaip ir Šiaulių TI rašte. Taigi, nebuvo atliktas joks tyrimas, jokia analizė.

Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius su skundu nesutiko ir atsiliepimu (b. l. 56–57) prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Nurodė, kad kratos atlikimo faktą pagrindžiančių įrodymų yra pakankamai, o įrodymai – tai ne vien filmuota medžiaga, tai ir liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai. Pagal byloje pateiktą medžiagą matyti, jog asmens krata buvo atlikta tinkamai, kaip yra numatyta teisės aktuose, ir nėra pagrindo konstatuoti, kad krata nebuvo atlikta.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu (b. l. 91–94) pareiškėjo R. K. skundą ir patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstus.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje iškėlė reikalavimą – panaikinti Šiaulių TI direktoriaus 2013 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 17/01-803 „Dėl skundo“ ir Kalėjimų departamento 2013 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. 2S-2938 „Dėl skundo išnagrinėjimo“.

Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, liudytojų parodymų, 2013 m. gegužės 30 d. apie 09.15 val. Šiaulių TI surinkimo-paskirstymo skyriuje buvo suvesti suimtieji (nuteistieji), kurie vyko etapu į Lukiškių tardymo izoliatorių ir rengiami konvojavimui. Pareiškėjas R. K. nurodė, kad nurodytu laiku ir vietoje buvo atlikta nepilna krata. Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2013 m. birželio 5 d. gautas pareiškėjo R. K. skundas (b. l. 23, 24) dėl 2013 m. gegužės 30 d. nepilnai atlikto patikrinimo išvykstant į Vilniaus pataisos namus bei prašė išsaugoti minėto laikotarpio surinkimo-paskirstymo skyriaus vaizdo įrašą. Šiaulių TI direktorius 2013 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 17/01-803 „Dėl skundo“ (b. l. 25) pranešė pareiškėjui, kad Šiaulių TI pareigūnų veiksmuose pažeidimų nenustatyta, o priėmimo-paskirstymo skyriaus patalpoje filmuotos vaizdo medžiagos pateikti negali, kadangi šios patalpos filmuojama medžiaga yra saugoma kompiuteryje 7 paras, vėliau vaizdo įrašai automatiškai išsitrina. Nesutikdamas su tokiu Šiaulių TI direktoriaus sprendimu, pareiškėjas jį apskundė Kalėjimų departamentui (b. l. 20). Kalėjimų departamentas 2013 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 2S-2938 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ pareiškėjo skundą pripažino nepagrįstu (b. l. 22).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalis numato, kad minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų parodymais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. Įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti dalyviai (ABTĮ 57 str. 4 d.). Tai reiškia, kad proceso šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiūros tvarką nustato Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, kurios 145 punktas numato, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos. Byloje esančiuose Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniųjų prižiūrėtojų E. K. ir L. P., prižiūrėtojo R. A. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 37–39) nurodyta, kad jie 2013 m. gegužės 30 d. apie 09.15 val. dirbo Šiaulių TI surinkimo-paskirstymo skyriuje, kur buvo suvesti suimtieji (nuteistieji), kurie vyko etapu į Lukiškių tardymo izoliatorių ir rengiami konvojavimui. Visiems suimtiesiems (nuteistiesiems), vykstantiems etapu, buvo atliekama visa asmens krata įprasta tvarka, kaip numatyta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 145 straipsnio 1 dalies nuostatose. Asmeniniai daiktai bei aparatūra yra patikrinami intraskopu „Rapiscan“, prieš patikrinimą aparatūra yra išimama iš kelioninių krepšių ir nuodugniai patikrinama, o daiktai išimami iš kelioninių krepšių ir jeigu sukelia įtarimą, kad juose gali būti paslėptų suimtiesiems (nuteistiesiems) turėti draudžiamų daiktų. Po patikrinimo surašomas asmens kratos protokolas, suimtieji (nuteistieji) pasirašo, kad dėl atliktos kratos pretenzijų neturi. Tarnybiniuose pranešimuose pateiktą informaciją E. K., L. P., R. A. patvirtino ir teismo posėdžio metu.

Apklausti teismo posėdžio metu E. K., L. P., R. A. nurodė, kad 2013 m. gegužės 30 d. jie dirbo Šiaulių TI Kratų atlikimo grupėje. Nurodė, kad visiems asmenims krata atliekama vienodai pagal nustatytus reikalavimus. Konkrečiai R. K. kratos, atliktos nurodytą dieną, neprisimena, kadangi kasdien krata atliekama dideliam asmenų skaičiui. Jie neišskiria nė vieno asmens, kratos atliekamos visiems vienodai. Krata atliekama taip: prieš kratą pasiūloma asmeniui atiduoti draudžiamus turėti daiktus, pvz.: mobiliojo ryšio telefonus, jų priedus, modemus, stipriai veikiančius medikamentus ir pan., asmenys nusirengia viršutinius drabužius iki apatinių drabužių, nusiauna batus – drabužiai sudedami į specialias talpas ir nuskenuojami intraskopu „Rapiscan“, vėliau drabužiai sudedami į tam paskirtas vietas, pareigūnas patikrina metalo detektoriumi. Nebūna tokių atvejų, kad krata būtų atliekama nepilnai. Jei kratos metu randami neleistini daiktai, jie paimami, surašomi kratos protokolai, surašomi tarnybiniai pranešimai. Patalpa, kurioje yra atliekamos kratos, yra filmuojama. Nei vienas iš jų neturi teisės prieiti prie filmavimo įrangos. Ar 2013 m. gegužės 30 d. buvo filmuojama, ar išliko įrašas, jie nežino, nes tai ne jų kompetencija. Filmavimo kamera yra skirta stebėti darbą, kad iškilus kažkokioms problemoms būtų galima peržiūrėti vaizdo įrašą.

Teismo vertinimu, skirtumų tarp pareigūnų tarnybinių pranešimų ir jų paaiškinimų teismo posėdžio metu nenustatyta, pareigūnai nėra susiję su pareiškėju jokiais ryšiais, byloje nėra duomenų, rodančių, kad liudytojai siektų pakenkti pareiškėjui. Todėl nėra kliūčių remtis jų pateiktais paaiškinimais ar abejoti pareigūnų parodymais. Juo labiau, kaip nurodė apklausti teismo posėdžio metu visi trys liudytojai, jie neturi prieigos prie filmavimo įrangos, todėl liudytojai žino – jeigu jie nurodytu laiku ir vietoje nebūtų atlikę pilnos išvykstančių asmenų patikros, darbdavys, peržiūrėjęs filmuotą medžiagą, būtų galėjęs spręsti klausimą dėl jų netinkamai atliekamų pareigų.

Pareiškėjas R. K. skunde ir posėdžio nurodė, kad Šiaulių TI turėjo galimybę išsaugoti ir peržiūrėti vaizdo medžiagą, išsiaiškinti, ar pareigūnai atlieka tinkamai savo funkcijas, tačiau neišlikęs vaizdo įrašas neturi esminės reikšmės, nes teismas remiasi, kaip jau buvo paminėta, kitais įrodymais – liudytojų parodymais, tarnybiniais pranešimais ir kt. Juo labiau, pareiškėjas nei kratos metu, nei iš karto po jos žodžiu ar raštu nereiškė jokių pretenzijų dėl nepilnai atliktos kratos ir pateikė skundą Šiaulių TI tik praėjus kuriam laikui (2013 m. birželio 3 d.). Tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį, kad nei 2013 m. gegužės 30 d. Šiaulių tardymo izoliatoriuje Kratų atlikimo grupėje pareiškėjui atlikta krata, nei skundžiami sprendimai pareiškėjo teisių ir pareigų nepažeidė ir nesuvaržė.

Šioje byloje surinkti rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai pagrindžia, jog pareiškėjui 2013 m. gegužės 30 d. Šiaulių TI surinkimo-paskirstymo skyriuje buvo atlikta visa krata. Pareiškėjo paaiškinimai prieštarauja objektyviems byloje surinktiems įrodymams, todėl vertintini kritiškai. Teismo nuomone, įvertinus visas bylos aplinkybes, pareiškėjo skundžiami Šiaulių TI direktoriaus 2013 m. birželio 14 d. sprendimas Nr. 17/01-803 „Dėl skundo“ ir Kalėjimų departamento 2013 m. liepos 9 d. sprendimas Nr. 2S-2938 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti jo nėra pagrindo.

III. Pareiškėjas R. K. apeliaciniu skundu (b. l. 125–127) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis: neatsižvelgė į pareiškėjo Kalėjimų departamentui bei Šiaulių tardymo izoliatoriui adresuotus skundus, nepagrįstai nusprendė, kad filmuotos medžiagos neišsaugojimas šiuo atveju nekelia abejonių apklaustų liudytojų parodymais, nes, pareiškėjo teigimu, liudytojų parodymai melagingi. Be to, teismas nesurinko visų būtinų duomenų, t. y. neiškvietė liudytojo, kurį pareiškėjas nurodė pirmosios instancijos teismui. Teismas turėjo labai atidžiai tirti bylos medžiagą ir visas abejones vertinti pareiškėjo naudai.

Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 106–108) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Apeliacinio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas. Tačiau šiuo atveju apelianto nurodytos aplinkybės dėl byloje surinktų įrodymų pakankamumo ir vertinimo nesudaro pagrindo teigti, kad teismo sprendimas nepagrįstas. Teismas įrodymus vertino tinkamai ir vadovaudamasis įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas siekia savo skundą įrodyti abstrakčiais teiginiais. Dėl filmuotos medžiagos saugojimo termino (7 dienos), atsakovas pažymi, kad teisės aktais nustatytas maksimalus 7 dienų terminas filmuotos medžiagos saugojimui nereiškia, kad atsakovas turi šią medžiagą saugoti būtent 7 dienas, o ne trumpesnį terminą. Be to, atsakovui pateikto skundo nagrinėjimo procedūra nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2013 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. 17/01-803 „Dėl skundo“, kuriuo atsakovas atsakė į pareiškėjo R. K. 2013 m. birželio 3 d. skundą; taip pat Kalėjimų departamento 2013 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. 2S-2938 „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo netenkintas R. K. 2013 m. birželio 21 d. skundas dėl minėto Šiaulių tardymo izoliatoriaus rašto Nr. 17/01-803.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu (b. l. 91–94) atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo skundą, kuriuo R. K. prašė minėtus Šiaulių tardymo izoliatoriaus bei Kalėjimų departamento sprendimus Nr. 17/01-803 ir Nr. 2S-2938 panaikinti. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. Savo nesutikimą su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjas grindžia šiais argumentais: teismas tinkamai neištyrė visų byloje esančių įrodymų; tinkamai neįvertino to fakto, kad atsakovas neišsaugojo aptariamos kratos vaizdo įrašo, o tai reiškia, kad liudytojų parodymai melagingi, be to, teismas neiškvietė pareiškėjo nurodyto liudytojo.

Atsakydama į šiuos pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju byloje turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 6 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Tiek pareiškėjas, pateikdamas skundą teismui, tiek atsakovas, atsikirsdamas į skundą, kartu su šiais procesiniais dokumentais turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d., 72 str.).

Pagal ABTĮ 57 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTĮ 57 str. 2 d.).

Pareiškėjas byloje pareikštus reikalavimus grindė vien tik savo paaiškinimais. Pagal ABTĮ 57 straipsnio nuostatas proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimai yra vienas iš faktinių duomenų nustatymo priemonių. Proceso šalis, be kitų savo teisių, turi teisę dalyvauti tiriant įrodymus, pareikšti savo nuomonę dėl atitinkamų įrodymų (ABTĮ 52 str. 2 d., 57 str. 4 d.), tačiau proceso šalių pozicija dėl įrodymų teismui nėra privaloma. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.).

Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

Iš skundžiamo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo (b. l. 91–94) turinio matyti, jog Šiaulių apygardos administracinis teismas išvadą, jog pareiškėjui 2013 m. gegužės 30 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus surinkimo-paskirstymo skyriuje buvo atlikta visa krata ir kad skundžiami Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. birželio 14 d. sprendimas Nr. 17/01-803 bei Kalėjimų departamento 2013 m. liepos 9 d. sprendimas Nr. 2S-2938 yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti nėra pagrindo, padarė įvertinęs šiuos į bylą pateiktus rašytinius įrodymus: pareiškėjo R. K. skunde teismui pateiktus paaiškinimus; pareiškėjo R. K. Šiaulių tardymo izoliatoriui 2013 m. birželio 5 d. pateiktą skundą (2013 m. birželio 3 d. skundas, b. l. 23, 24); pareiškėjo R. K. Kalėjimų departamentui teiktą 2013 m. birželio 21 d. skundą (b. l. 20–21); Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniųjų prižiūrėtojų E. K. ir L. P. 2013 m. birželio 8 d. tarnybinius pranešimus (b. l. 37, 38), Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo R. A. 2013 m. birželio 8 d. tarnybinį pranešimą (b. l. 39). Be to, pirmosios instancijos teismas rėmėsi teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų – pareigūnų E. K., L. P. ir R. A. parodymais; taip pat posėdžio metu išklausė ir įvertino paties pareiškėjo paaiškinimus. Pažymėtina, kad liudytojai E. K., L. P. ir R. A. parodymus teismo posėdyje davė įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą.

Liudytojų parodymai patvirtina jų tarnybiniuose pranešimuose išdėstytas aplinkybes. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nenustatyta, kad šie teismo liudytojais apklausti pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu yra neobjektyvūs ar suinteresuoti bylos baigtimi. Taigi, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesiremti minėtų pareigūnių parodymais, kurie atitiko ir byloje esančius rašytinius įrodymus. Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad liudytojai pateikė melagingus parodymus, nepagrįstas jokiais byloje esančiais duomenimis, be to, ir pats pareiškėjas jokių argumentų šiuo aspektu nenurodo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija pažymi, kad, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, Šiaulių apygardos administracinis teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą sprendimą. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat nenustatė.

Dėl byloje neapklausto liudytojo (pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde pareiškėjas prašė liudytoju apklausi nuteistąjį G. K., kuris būtų galėjęs patvirtinti, jog ir jam nebuvo atlikta pilna krata), kolegija pažymi, kad įrodinėjimo procese reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra susiję su nagrinėjama byla, t. y. gali patvirtinti arba paneigti bylai reikšmingas aplinkybes. Teismui nėra privalomas prašymas dėl įrodymų rinkimo. Teismas, tenkindamas ar atmesdamas prašymą dėl įrodymų rinkimo, turi teisę nuspręsti įrodymų liečiamumo klausimą, t. y., ar prašyme nurodytas įrodymas yra reikšmingas nagrinėjamam ginčui. Pirmosios instancijos teismas apklausė pagrindinius liudytojus – pareigūnus E. K., L. P. ir R. A., kurių parodymais nustatytos bylai reikšmingos ir pareiškėjo paaiškinimus neginčijamai paneigiančios aplinkybės. Jokių abejonių dėl šių parodymų neiškilo, juos patvirtino kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Be to, kaip minėta, pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių, kad minėti liudytojai pateikė melagingus parodymus.

Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad 2013 m. birželio 3 d. skundu (b. l. 23, 33) pareiškėjas R. K. kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių, nurodydamas, kad 2013 m. gegužės 30 d., ruošiant jį konvojuoti į Vilniaus pataisos namus, Šiaulių tardymo izoliatoriaus paskirstymo-priėmimo skyriaus pareigūnai neatliko pilnos jo kratos, tuo pažeisdami pareigybės aprašymuose jiems nustatytas funkcijas. Taip pat pareiškėjas prašė išsaugoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus priėmimo-paskirstymo skyriaus kratos patalpos vaizdo kameros įrašą, darytą 2013 m. gegužės 30 d. nuo 9.00 val. iki 10.00 val. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2013 m. birželio 6 d. pažymos apie priimtą skundą Nr. 17/01-762 (b. l. 24), taip pat iš pareiškėjo 2013 m. birželio 3 d. skundo kopijos, ant kurios yra Šiaulių tardymo izoliatoriaus spaudas su skundo priėmimo data (b. l. 23), matyti, jog minėtą pareiškėjo skundą atsakovas gavo 2013 m. birželio 5 d. Nagrinėjamoje byloje ginčijamu 2013 m. birželio 14 d. raštu Nr. 17/01-803 (b. l. 5, 25, 35) atsakovas netenkino R. K. 2013 m. birželio 3 d. skundo, nustatęs, jog 2013 m. gegužės 30 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus priėmimo-paskirstymo skyriuje dirbę pareigūnai tinkamai atliko konvojuojamų asmenų kratą ir teisės aktais nustatytų reikalavimų nepažeidė. Taip pat 2013 m. birželio 14 d. rašte nurodyta, kad pateikti 2013 m. gegužės 30 d. vaizdo įrašus nėra techninės galimybės, kadangi vaizdo medžiaga yra saugoma 7 dienas. Pastaroji išvada padaryta remiantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo specialisto N. P. 2013 m. birželio 6 d. „Pažyma dėl vaizdo įrašų“ Nr. 60/09-23167 (b. l. 26).

Septynių dienų vaizdo įrašų (duomenų) saugojimo terminas nustatytas Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai adresuotame Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2006 m. kovo 17 d. Pranešime apie duomenų tvarkymą Nr. 14/01-3011 (b. l. 50–53); pagal minėtą pranešimą Šiaulių tardymo izoliatorius įregistruotas Asmens duomenų valdytojų valstybės registre (b. l. 54).

Apelianto teigimu, atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius turėjo galimybę išsaugoti 2013 m. gegužės 30 d. (ketvirtadienis) atliktos kratos vaizdo įrašą. Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo 2013 m. birželio 3 d. skundą, kuriame R. K. pateikė prašymą dėl vaizdo įrašo išsaugojimo, atsakovas gavo tik 2013 m. birželio 5 d. (trečiadienis), t. y. septintą dieną po prašomo išsaugoti vaizdo įrašo padarymo. Taigi, nėra pagrindo sutikti ir su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiu, kad filmuotos medžiagos neišsaugojimas šiuo atveju kelia abejonių apklaustų liudytojų parodymais.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nenurodė ir nepaaiškino, kaip ginčijami atsakovo veiksmai ir neveikimas pažeidė jo teises, kokias teisines pasekmes jam sukėlė jo skunde nurodytas atsakovo darbuotojų neveikimas, t. y. visos kratos neatlikimas.

Apibendrindama išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, motyvuotas pagal ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies reikalavimus, faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pateiktu įrodymų vertinimu ir tuo remiantis padarytomis išvadomis, todėl daro išvadą, kad tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Dainius Raižys