AS-612-525/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-612-525/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00762-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. J. 2015 m. sausio 29 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) atnaujinti skundo padavimo terminą;

2) priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2010 m. sausio – 2013 m. gruodžio mėnesių laikotarpiu neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 6 812,36 Lt;

3) panaikinti Ministerijos 2015 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 1D-843(11).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 6 d. nutartimi atsisakė priimti A. J. skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Ministerijos 2015 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 1D-843(11). Likusioje dalyje pareiškėjo A. J. skundą priėmė.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintus reikalavimus, todėl skundas priimtinas (nes pareiškėjas nepraleido termino skundui paduoti, atsižvelgiant į Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatas), išskyrus dėl reikalavimo panaikinti Ministerijos 2015 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 1D-843(11); šioje dalyje skundą atsisakoma priimti kaip nežinybingą administraciniam teismui (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas, taip pat LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013). Atsakovu šioje byloje laikyti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vidaus reikalų ministerijos, o Vidaus reikalų ministeriją šalinti iš atsakovų (ABTĮ 37 straipsnio 4 dalis).

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo:

1) atskirąjį skundą patenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarties dalį; panaikinti atsakovo Ministerijos 2015 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 1D-843/11 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

2) priteisti iš atsakovo Ministerijos visą jam neteisėtai neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 1 973 Eur (6 812,36 Lt) už 2010 m. sausio – 2013 m. gruodžio mėnesių laikotarpį.

Atskirajame skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 3.32.1 straipsnyje nustatyta, kad valstybei atstovauja Vidaus reikalų ministerija. Daro išvadą, jog šiuo atveju neišmokėtą pensijos dalį privalo išmokėti Vidaus reikalų ministerija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarties. Ja teismas atsisakė priimti A. J. skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Ministerijos 2015 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 1D-843(11), o likusioje dalyje pareiškėjo skundą priėmė.

Pareiškėjas nesutinka su nutartimi toje dalyje, kurioje teismas nurodė atsakovu šioje byloje laikyti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Ministerijos, o Ministeriją šalinti iš atsakovų, mano, jog neišmokėtą pensijos dalį privalo išmokėti Ministerija.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 nurodė: „Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo bylose taikoma pretenzijos pareiškimo valstybinę pensiją mokančiai institucijai procedūra, kuri negali būti sulyginama su numatytąja valstybinio socialinio draudimo teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d.). Šiuo aspektu svarbu pabrėžti, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomos ikiteisminės sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarkos. Administracinių teismų praktikoje šio pobūdžio ginčams bendrąja tvarka taikoma ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Kitaip tariant, nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011). Remdamasis šiomis nuostatomis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad kreipdamasis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiškėjas privalo pagrįsti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas – t. y. į teismą kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, ir šiam subjektui nepatenkinus reikalavimo, tačiau tai nereiškia, jog reikalavimams dėl valstybinės pensijos nepriemokos yra taikoma privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka (šiuo klausimu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-124/2013; 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-562/2013; 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-757/2013; 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-787/2013)“.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nurodyta, jog: „pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus. Iš tiesų, pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Atsižvelgusi į tai, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas šioje byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų būti Lietuvos valstybė, o ne Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.“. Atitinkamai pastarojoje byloje būtent Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, buvo įpareigota per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmokėti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką.

Remiantis nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, spręstina, jog pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Ministerijos sprendimą ir atitinkamai nurodė atsakovu byloje laikyti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Ministerijos, o Ministeriją pašalinti iš atsakovų, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Stasys Gagys