2K-71-489/2015 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-71-489/2015

Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00984-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. P. (J. P. ) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams dviem mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams dviem mėnesiams, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.

Skundžiamas ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 19 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo J. P. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nuosprendis pakeistas. Pašalintos iš nuosprendžio aprašomosios dalies J. P. nustatytos kai kurios disponavimo psichotropine ir narkotinėmis medžiagomis aplinkybės ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį jam paskirta 20 MGL (2600 Lt, t. y. 753 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį J. P. jam paskirtos bausmės – bauda ir laisvės atėmimo bausmė – subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir jam paskirta galutinė subendrinta aštuonerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi iš J. P. išieškota 1980 Lt (573 Eur) į valstybės biudžetą.

Tuo pačiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nuosprendžiu nuteistas R. S., tačiau dėl jo kasacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

J. P. nuteistas už tai, kad bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iki 2013 m. rugsėjo 26 d. 15.00 val. atliktos kratos, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė 26 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,052 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo.

J. P. taip pat nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė narkotinę ir psichotropinę medžiagą turėdamas tikslą platinti ir platino narkotinę medžiagą: dalį narkotinės medžiagos, t. y. ne mažiau kaip 95,08 g kanapių ir jų dalių, 2013 m. rugsėjo 25 d., apie 20.00 val., Vilniuje, prie Lvovo g. 25, už 2400 Lt (695,08 Eur) J. P. pardavė R. S., pas kurį buvo rasta 95,08 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių bei 0,5317 g kanapių dalių ir tabako mišinio, kitą dalį narkotinių medžiagų, t. y. 88,1866 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių ir 18,359 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 7,050 g narkotinės medžiagos – kokaino, J. P. neteisėtai laikė bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iki 2013 m. rugsėjo 26 d. 15.00 val. atliktos kratos, o likusią dalį, t. y. 297,75 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių, neteisėtai laikė automobilyje „Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) iki 2013 m. rugsėjo 26 d. 15.30 val. atliktos automobilio apžiūros.

Kasaciniu skundu nuteistasis J. P. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 19 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

Kasatorius nurodo, kad teismai, skirdami bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bausmės skyrimą už padarytas nusikalstamas veikas, nesiekė, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, neatsižvelgė į jo asmenybę, nors tai įpareigoja BK 54 straipsnio nuostatos. Teismai neatkreipė dėmesio į tai, kad kasatorius teisiamas pirmą kartą, yra ramaus būdo, gyvena su tėvais, kurie abu yra sunkūs ligoniai, dirba, yra ligotas, jo netektas darbingumas sudaro 50 proc., be to (duomenys neskelbtini) neteko savo (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus.

Teismai neįvertino aplinkybės, kad kasatorius aktyviais veiksmais padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams išaiškinti nusikalstamą veiką, prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, per visą ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme laiką nepadarė jokių nusikalstamų veikų ar pažeidimų, suvokė savo neteisėto veikimo pasekmes ir dėl jų nuoširdžiai gailisi, nusikalstamą veiką padarė dėl savo ir šeimos narių sveikatos problemų ir savo beviltiškos padėties.

Teismai, skirdami kasatoriui už padarytą nusikalstamą veiką aštuonerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, daugiausiai dėmesio kreipė tik į bendrą prevencinį bausmės pobūdį, bet neatsižvelgė į pasekmes, kurias ji sukels kasatoriui ir jo sunkiai sergantiems tėvams, kurie labai pergyvena dėl jam paskirtos griežtos bausmės. Teismai pažeidė BK 59 straipsnio nuostatas, nes nepripažino kasatoriaus atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis nusikalstamas veikas padarė dėl beviltiškos savo padėties. Kasatorius serga nepagydomomis ligomis, kenčia nuolatinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, dėl to pats vartojo narkotines medžiagas, kaip skausmą malšinančius vaistus.

Kasatorius gyvena su sunkiai sergančiais tėvais, kurių daugiau nėra kam prižiūrėti, o tai yra pagrindas skirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Teismai, matydami kasatoriaus elgesį viso bylos proceso metu, tai, kad jis nepraleido nė vieno teismo posėdžio, gailisi, nepadarė nė vieno administracinio teisės pažeidimo ir kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies ir nepaskyrė švelnesnės bausmės. Teismai, atsižvelgdami į bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tarp jų ir į kasatoriaus nurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei į visas bylos aplinkybes, nepagrįstai netaikė BK 62 straipsnio ir nepaskyrė švelnesnės bausmės.

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Jūratė Radišauskienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo J. P. kasacinį skundą atmesti.

Prokurorė nurodo, kad abiejų instancijų teismai pagrįstai nepripažino J. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes J. P. savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. kaltu prisipažino dėl veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, o dėl veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, kaltu neprisipažino. Taip pat abiejų instancijų teismai pagrįstai nenustatė, kad J. P. padėjo teisėsaugos institucijoms, suvokė savo kaltę, neigiamai įvertino savo veiksmus ir buvo nuoširdus. J. P. savo noru į teisėsaugos instituciją neatvyko, nepranešė apie padarytą nusikaltimą, neprisipažino, nuoširdžiai nesigailėjo, teisėsaugos institucijoms nepadėjo, todėl teismai pagrįstai netaikė BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų. Nesant J. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, abiejų instancijų teismams nebuvo pagrindo svarstyti ir švelnesnės bausmės skyrimo, vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalimi, klausimo. Abiejų instancijų teismai įvertino J. P. asmenybę apibūdinančius duomenis, jo veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, pavojingumą, kaltininko psichinį santykį su padarytu sunkiu nusikaltimu, nusikalstamos veikos stadiją, J. P. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą (BK 54 straipsnio 2 dalis), tinkamai įvertino aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumą. Nuteistojo asmenybę ir padarytos veikos pavojingumą apibūdinančios aplinkybės vertintinos kaip gyvenimiškai įprastos, jų lyginamasis svoris nėra didesnis nei kitų, susijusių su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu. J. P. už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, paskirta bausmė individualizuota, ji yra artima sankcijos minimumui ir yra teisinga. Be to, apeliacinės instancijos teismas ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą ir J. P. už nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, vietoje laisvės atėmimo bausmės paskyrė švelniausią bausmės rūšį – baudą. Abiejų instancijų teismai, skirdami bausmę J. P., pagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK normų taikymo skiriant J. P. bausmę

Už nusikalstamą veiką teismo nuosprendžiu pagal BK skiriama bausmė, t. y. valstybės prievartos priemonė, teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 54 straipsnio, nustatančio bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal šiame straipsnyje numatytas bausmių skyrimo taisykles, individualizuojant bausmę, pirmiausiai vertintinos BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės, t. y. konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumas, padarymo stadija, kaltės rūšis ir forma, nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai, kaltininko asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Po to atsižvelgiama į kitas baudžiamajame įstatyme nustatytas bausmės skyrimo taisykles (BK 54 straipsnio 3 dalį, 55-58, 61-66 straipsniai).

BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismų praktikoje yra nustatyta ir kita taisyklė: taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima tada, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-2/2015 ir kt.).

Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Pagal šio straipsnio 2 dalį švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama, kai byloje nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, numatytų šios dalies 1–6 punktuose. Tik esant tokių sąlygų visumai teismas gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytas nuostatas.

Nagrinėjamoje byloje J. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl teismai neturėjo teisinio pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas. Taip pat byloje nėra konstatuota išimtinių aplinkybių, kurios būtų pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog šiam nuteistajam įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kasatoriaus skunde BK 76 straipsnio taikymo galimybės dėl nepagydomos ligos neargumentuojamos, o nurodytos aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo sveikatos būklę, asmenybę, šeiminę padėtį, nėra tokios, kurios galėtų būti vertinamos kaip išimtinės ir kuriomis galima pagrįsti sprendimą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. P. bausmę pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, atsižvelgė į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų, už ją baudžiamajame įstatyme numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, ir jos dydį nustatė mažesnį už įstatymo sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį, šį dydį priartino prie minimalios aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmės ribos. Apeliacinės instancijos teismas, sprendęs bylą pagal šio nuteistojo apeliacinio skundo motyvus, išdėstė aiškius motyvus, kodėl nekonstatavo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte, ir kodėl pirmosios instancijos teismas, skirdamas anksčiau neteistam J. P. bausmę pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Šis teismas nurodė, kad J. P. paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė, ji atitinka nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką ir jo asmenybę.

Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. J. P. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, todėl kasacinio skundo argumentais keisti teismų sprendimus dėl paskirtos bausmės dydžio ar rūšies nėra teisinio pagrindo.

Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamoje byloje apeliaciniame skunde nebuvo keliamas klausimas dėl to, kad būtina pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kuri numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte (laikė ir platino narkotines medžiagas dėl savo ir šeimos narių sveikatos problemų ir savo beviltiškos padėties), ar dėl to, kad nuteistasis išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ir dėl jo įkalinimo nėra kam juos prižiūrėti. Taigi šie kasaciniame skunde keliami klausimai nesudaro kasacinės bylos nagrinėjimo dalyko. Be to, nuteistojo tėvų būtino išlaikymo aplinkybės svarstytos aukštesnės instancijos teismui tikrinant suėmimo skyrimo pagrįstumą ir net keletą kartų teismo nutartyse pripažintos nepagrįstomis, nes yra ir kitų asmenų, galinčių pasirūpinti nuteistojo sergančiais tėvais.

Taigi darytina išvada, kad kasacine tvarka skundžiamų nuosprendžių turinys neduoda pagrindo įžvelgti netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl kurių šiuos teismų sprendimus reikėtų keisti ir J. P. švelninti paskirtą bausmę.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo J. P. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Jonas Prapiestis

Olegas Fedosiukas

Tomas Šeškauskas