AS-438-763-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS438-763/2014

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00204-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.2;79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. Š. ir V. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. Š. ir V. Š. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriui dėl administracinių sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai V. Š. ir V. Š. (toliau – ir pareiškėjai), atstovaujami advokato Ramūno Audzevičiaus, 2014 m. gegužės 2 d. per elektronines ryšių priemones pateikė skundą, kuriuo prašė:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus (toliau – ir Ignalinos ir Visagino skyrius) 2014 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. 39SD(14.39.104)-367;

2) Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ( toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 1SS-(8.5)-913;

3) įpareigoti Ignalinos ir Visagino skyrių suderinti UAB „Markai“ parengtus pareiškėjams priklausančių žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus.

Pareiškėjai savo skunde nurodė, kad jų užsakymu UAB „Markai“ atliko jiems priklausančių keturių žemės sklypų, tarp jų – ir žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Kadastro duomenų bylos 2013 m. gruodžio 13 d. buvo parengtos ir pateiktos Ignalinos ir Visagino skyriui tikrinti. Pareiškėjai skundžia Ignalinos ir Visagino skyriaus sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta derinti žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylas, kadangi nėra pasibaigęs teisminis ginčas dėl šių sklypų ribų nustatymo. Taip pat yra skundžiamas Nacionalinės žemės sprendimas, kuriuo konstatuota, kad aukščiau įvardintas Ignalinos ir Visagino skyriaus sprendimas yra pagrįstas.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi pareiškėjų skundą priimti atsisakė.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (2012 m. sausio 1 d. redakcija) (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio, reglamentuojančio nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymą, 1 dalį nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys.

Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (2011 m. spalio 19 d. redakcija) (toliau – ir Nuostatai), 65 punktas nustato, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui ar Nuostatų 65.1 punkte nustatytu atveju – kadastro tvarkytojui ir apie tai informuoja užsakovą. Tokios pateiktos žemės sklypų nekilnojamojo daikto kadastro bylos yra tikrinamos vadovaujantis Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklėmis, patvirtintomis NŽT generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 (2012 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-2 redakcija) (toliau – ir Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklės). Pagal Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 3 punktą žemės sklypų kadastro duomenų nustatymą ir kadastro duomenų bylas tikrina Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 22 punktas nustato, kad sprendimą patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) ar pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis priima NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 25.1 punktas nustato, kad vykdant šiose taisyklėse nustatytas funkcijas, teritorinio padalinio vadovo atlikti veiksmai (neveikimas) ir priimti sprendimai dėl privačios žemės sklypų gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Teismas pažymi, kad pagal Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 25.2 punktą, Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų NŽT direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90, nustatyta tvarka NŽT vadovui skundžiami tik teritorinio padalinio vadovo atlikti veiksmai (neveikimas) ir priimti sprendimai dėl valstybinės žemės sklypų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Išanalizavęs skunde nurodytus ir prie jo pridėtų dokumentų duomenis, teismas darė išvadą, kad pareiškėjai skundą dėl Ignalinos ir Visagino skyriaus sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta derinti jiems privačios nuosavybės teises priklausančių žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylas, privalėjo paduoti tiesiogiai administraciniam teismui, kadangi Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 25 punktas išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje nenumato. Be to, aukščiau nurodyti duomenys leidžia teigti, kad pareiškėjams apie Ignalinos ir Visagino skyriaus 2014 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. 39SD(14.39.104)-367 buvo žinoma vėliausiai nuo 2014 m. kovo 12 d., kai jie per savo įgaliotą atstovą dėl šio sprendimo teikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai. Pareiškėjai skundą teismui pateikė tik 2014 m. gegužės 2 d.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjai yra praleidę įstatymo nustatytą terminą paduoti skundą dėl Ignalinos ir Visagino skyriaus 2014 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. 39SD(14.39.104)-367. Atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti pareiškėjai neprašė. Dėl šios priežasties įvardintą skundo reikalavimą atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Atsisakius priimti skundo reikalavimą dėl Ignalinos ir Visagino skyriaus sprendimo, kuriuo atsisakyta derinti privačios nuosavybės teises priklausančių žemės sklypų kadastro duomenų bylas, atsisakyta priimti ir iš jo išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti viešojo administravimo subjektui priskirtus veiksmus.

Be to, nustačius, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. balandžio 10 d. raštas Nr. 1SS-(8.5)-913 nelaikytinas sprendimu, priimtu išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, daryta išvada, kad šis raštas savarankiškų teisiškai reikšmingų pasekmių nesukelia, todėl jis nelaikytinas administraciniu aktu, nagrinėtinu administracinio teismo administracinio proceso tvarka. Dėl šios priežasties skundo reikalavimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. 1SS-(8.5)-913 panaikinimo atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Atsisakius priimti pareiškėjų skundą, grąžintas sumokėtas nustatyto dydžio žyminis mokestis (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.).

III. Pareiškėjai V. Š. ir V. Š., atstovaujami advokato Ramūno Audzevičiaus, elektroninių ryšių priemonėmis pateikė atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarties. Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartį panaikinti, ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui perduoti spręsti iš naujo.

Nurodo, kad teismo sprendimas, skundo padavimo terminą skaičiuoti ne nuo išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka priimto sprendimo įteikimo pareiškėjams dienos, o nuo skundžiamo sprendimo, 2012 m. vasario 11 d. priimto Ignalinos ir Visagino skyriaus, įteikimo pareiškėjams, yra visiškai nepagrįstas ir prieštarauja galiojančioms teisės normoms bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.

Mano, kad skundo pateikimo teismui terminas turėjo būti skaičiuojamas ne pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, pagal minėto įstatymo 32 straipsnio 1 dalį, t. y. skundas teismui galėjo būti teikiamas per 20 dienų nuo ikiteisminio sprendimo įteikimo pareiškėjams dienos (2014 m. balandžio 12 d.). Pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiškose bylose patvirtina, jog NŽT sprendimai teismui skundžiami per 20 dienų nuo NŽT direktoriaus išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimto sprendimo gavimo, net jei privaloma ikiteisminė nagrinėjimo tvarka tokiam ginčui nenustatyta (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-475/2013). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai įstatymas tam tikrai bylų kategorijai nenustato privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, pareiškėjas turi pasirinkimo teisę: jis gali, prieš kreipdamasis į teismą, pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka arba skundą paduoti tiesiogiai teismui (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-54/2012, 2012 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-670/2012).

Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Vadinasi ši įstatyme įtvirtinta nuostata nurodo, kad visiems Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių priimtiems sprendimams yra nustatyta privaloma ikiteisminė apskundimo tvarka (ABTĮ 25 str.), išskyrus tiesiogiai įvardintus sprendimus. Kadangi skundžiamas sprendimas nėra skirtas nei atkurti nuosavybės teises, nei suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, nei parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, jis turi būti skundžiamas ikiteismine tvarka. Iš esmės tokios pačios nuostatos yra įtvirtintos ir Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus patvirtintose Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklėse, kur nustatyta, kad tik teritorinių žemėtvarkos skyrių sprendimai dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis skundžiami tiesiogiai teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjai skundžia Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartį, kuria teismas pareiškėjų skundą atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad šie praleido skundo padavimo terminą ir neprašo jo atnaujinti.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apie ginčijamą Ignalinos ir Visagino skyriaus 2014 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. 39SD(14.39.104)-367 pareiškėjai turėjo žinoti nuo 2014 m. kovo 12 d., kai jie per savo įgaliotą atstovą dėl šio sprendimo teikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai, tačiau skundą teismui pareiškėjai padavė 2014 m. gegužės 2 d., t. y. akivaizdžiai praleidę terminą jam paduoti.

Pareiškėjai, nesutikdami su tokia teismo išvada, teigia, jog termino skundui paduoti nepraleido, kadangi ginčijamą Ignalinos ir Visagino skyriaus sprendimą, prieš kreipdamiesi į teismą, skundė Nacionalinės žemės tarnybos vadovui, t. y. pasinaudojo išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Teisėjų kolegija, vertindama priimtą pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, visų pirma pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Kita vertus, Konstitucija asmeniui suteikia ne tik teises, kaip jau minėtą teisę į teisminę gynybą, bet nustato ir pareigas. Konstitucijos 28 straipsnis numato, kad asmuo įgyvendindamas savo teises privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų.

Specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į administracinį teismą, reglamentuoja ABTĮ. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo kreipdamasis į teismą privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų (ABTĮ 5 str.).

Viena tokių sąlygų yra laikymasis ABTĮ nustatytų terminų. Minėto įstatymo 33 straipsnyje nurodyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Jeigu viešojo administravimo subjektas vilkina atitinkamo klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai dėl Ignalinos ir Visagino skyriaus 2014 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. 39SD(14.39.104)-367 vadovaudamiesi Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą. Todėl pareiškėjai mano, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio nuostatomis.

Teisėjų kolegija vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą, pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai ginčą iš esmės kelia dėl jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų atliktų kadastrinių matavimų tikslinimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad žemės sklypai yra suformuoti, todėl nagrinėjamu atveju Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis netaikytina. Taigi, pareiškėjai, prieš kreipdamiesi į teismą, pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, kuri nagrinėjamu atveju nebuvo privaloma.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai skundą dėl Ignalinos ir Visagino skyriaus 2014 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. 39SD(14.39.104)-367, kuriuo buvo atsisakyta derinti jiems privačios nuosavybės teises priklausančių žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylas, privalėjo paduoti tiesiogiai administraciniam teismui, yra pagrįsta, inter alia, sutiktina su Panevėžio apygardos administracinio teismo išvada, kad pareiškėjai yra praleidę įstatymo nustatytą terminą paduoti skundą. Tačiau pažymėtina tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad siekiant realiai apginti galimai pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta ABTĮ – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 10 str.) (žr. pvz., 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1238/2009). Aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant administracines bylas suponuoja tai, kad jis turi procesinę teisę pasiūlyti pareiškėjams pateikti prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir pagrįsti įrodymais termino praleidimo priežastis, o po to išspręsti viso skundo priėmimo klausimą.

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija panaikina Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartį ir perduoda pareiškėjų skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų V. Š. ir V. Š. atskirąjį skundą tenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas