eA-681-143/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-681-143/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00204-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2; 35.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Č. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. Č. skundą atsakovui Neringos savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas G. Č. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu, kurį patikslino, į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nuolatinės Neringos savivaldybės švaros ir tvarkos priežiūros komisijos (toliau – ir Komisija) 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimą dėl pažymos G. Č. neišdavimo; 2) panaikinti atsakovo Neringos savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2014 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. (4.17) V15-260 „Dėl prašymo“.

Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2009 m. sausio 19 d. yra įsigijęs patalpas, adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir ginčo patalpos), kuriose vykdoma rekonstrukcija. Teigė, jog Administracijos 2014 m. sausio 28 d. sprendimu nuspręsta, kad Neringos savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą 100 procentų lengvata jam negali būti suteikiama, kadangi teritorija, esanti (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo teritorija), vadovaujantis Komisijos sprendimu, priimtu 2013 m. rugsėjo 27 d. posėdžio metu, nėra tinkamai tvarkoma. Pareiškėjo nuomone, jis negali būti laikomas komunalinių atliekų turėtoju bei vietinės rinkliavos mokėtoju ir vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą negali būti skaičiuojama tol, kol vyksta ginčo patalpų rekonstrukcijos darbai ir nekilnojamasis turtas nėra faktiškai naudojamas. Teigė, kad 2014 m. sausio 28 d. sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisėtumo ir pagrįstumo kriterijų, nes buvo priimtas praėjus pernelyg ilgam laiko tarpui nuo kreipimosi bei yra priimtas neteisėto ir nepagrįsto 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimo pagrindu. 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jis nėra asmuo, atsakingas už teritorijos tvarkymą, nėra teritorijos savininkas ar valdytojas, be to, sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, taikomų individualiam aktui.

Atsakovas atsiliepimu į skundą prašė atmesti skundą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 11 d. pateikė prašymą išduoti pažymą, jog ginčo teritorija yra sutvarkyta ir atitinka galiojančių Neringos savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. T1-89 patvirtintų Neringos savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – ir Švaros taisyklės) reikalavimus, o 2013 m. rugsėjo 23 d. – prašymą ginčo patalpoms taikyti 100 procentų dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatą. Teigė, jog Komisija 2013 m. rugsėjo 27 d. posėdžio metu patikrino ginčo teritoriją ir konstatavo, kad ji nėra tvarkoma bei neatitinka reikalavimų, įtvirtintų Švaros taisyklėse, dėl to buvo nutarta neišduoti pažymos. Komisijos priimto sprendimo pagrindu atsakovas, vadovaudamasis Neringos savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. T1-163 „Dėl Neringos savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatų“ (toliau – ir Neringos savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 15 d. sprendimas Nr. T1-163), 2014 m. sausio 28 d. sprendimu nepatenkino pareiškėjo prašymo ginčo patalpoms taikyti 100 procentų dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatą. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas yra praleidęs Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl Komisijos veiksmų, sprendimų pateikti. Pažymėjo, jog, pareiškėjui įgijus nuosavybės teises į ginčo patalpas, jis įgijo teisę į ginčo teritorijos – valstybinės žemės sklypo – nuomą. Nuo 2013 m. gegužės mėn. iš esmės jokie ginčo teritorijos tvarkymo darbai nėra atlikti, teritorija nėra tinkamai atitverta nuo viešosios miesto erdvės. Atsakovo vertinimu, nesant faktinio pagrindo paneigti 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimu nurodytų aplinkybių, kad ginčo teritorija nėra tvarkoma laikantis Švaros taisyklių, nėra faktinio pagrindo pripažinti, jog 2014 m. sausio 28 d. sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teigė, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-494/2014. Pažymėjo, jog viešąjį administravimą reglamentuojančios normos nustato galimybę apskųsti ne vien individualų administracinį aktą, priimtą išnagrinėjus asmens skundą arba kitaip tiesiogiai įgyvendinus viešojo administravimo subjektui pavestą kompetenciją, bet ir apskųsti administracinės procedūros sprendimą, institucijos atsakymą į asmens prašymą (Viešojo administravimo įstatymo 36 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės) 44 p.). Teismas taip pat atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-528/2013. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo kreipimaisi į Administraciją nėra susiję su jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, nes pirmu atveju buvo prašoma išduoti juridinį faktą patvirtinantį dokumentą – pažymą, kuria būtų patvirtintos aplinkybės, jog ginčo teritorija yra sutvarkyta ir atitinka Švaros taisyklių reikalavimus, antru – prašė priimti sprendimą, kuriuo būtų išreikšta atsakovo valia dėl vietinės rinkliavos lengvatos taikymo ginčo patalpoms, ginčui spręsti taikytinos Viešojo administravimo įstatymo bei Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatos, reglamentuojančios prašymų nagrinėjimo viešojo administravimo institucijoje procedūrą.

Teismas, be to, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-552/2014, vadovavosi Prašymų nagrinėjimo taisyklių 30, 44 punktais. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl to, kad jam per nustatytą prašymų nagrinėjimo terminą atsakymai nebuvo išsiųsti, skundu būtų kreipęsis į Administraciją, administracinių ginčų komisiją ar administracinį teismą. Prašymų nagrinėjimo taisyklėse nustatyto prašymo nagrinėjimo termino praleidimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakymai į pareiškėjo prašymus yra nepagrįsti. Nustatytas prašymų nagrinėjimo termino praleidimas galėjo būti pagrindu pareiškėjui Viešojo administravimo įstatymo trečiojo skirsnio „Administracinė procedūra“, Administracinių ginčų komisijų įstatymo ar ABTĮ nustatyta tvarka kreiptis į Administraciją, administracinių ginčų komisiją ar administracinį teismą, kad būtų pateikti atsakymai į pareiškėjo prašymus, tačiau pareiškėjas šia galimybe nesinaudojo.

Teismas, spręsdamas dėl Komisijos 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimo pagrįstumo, vadovavosi Prašymų nagrinėjimo taisyklių 41.1 punktu, Švaros taisyklių III skyriaus 16, 17, 19 punktais, Neringos savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. T1-154 patvirtintų Nuolatinės savivaldybės švaros ir tvarkos priežiūros komisijos veiklos nuostatų (toliau – ir Komisijos nuostatai) II skyriaus 2.3 punktu, III skyriaus 1.8 punktu. Remdamasis ginčo teritorijos 2013 m. gegužės 23 d., 2013 m. liepos 16 d., 2013 m. rugpjūčio 28 d., 2013 m. spalio 3 d., 2014 m. vasario 10 d. ir 2014 m. balandžio 10 d. fotofiksacijomis, teismas padarė išvadą, kad akivaizdu, jog šiose nuotraukose užfiksuota teritorija nėra sutvarkyta, kaip to reikalauja Švaros taisyklės. Pareiškėjas šių fotofiksacijų neginčijo, t. y. nenurodė, kad nuotraukose užfiksuota teritorija nėra ginčo teritorija arba kad užfiksuoti vaizdai kitu laiku nei nurodė atsakovas. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių kitokias aplinkybes nei tos, kurias nurodė atsakovas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, jog nebuvo pagrindo išduoti juridinį faktą patvirtinantį dokumentą – pažymą, kad ginčo teritorija tvarkoma pagal Švaros taisyklių reikalavimus.

Teismas, spręsdamas dėl Administracijos 2014 m. sausio 28 d. sprendimo pagrįstumo, taip pat vadovavosi Prašymų nagrinėjimo taisyklių 41.1 punktu. Pažymėjo, jog pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas yra viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų (31 p.). Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-334/2014.

Teismas taip pat vadovavosi Neringos savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T1-44 patvirtintų Neringos savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 2, 8 punktais. Remdamasis valstybės įmonės Registrų centro 2014 m. vasario 25 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), teismas nustatė, jog pareiškėjui nuosavybės teise nuo 2009 m. rugpjūčio 10 d. priklauso 718,66 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa – valgyklos patalpos, pagrindinė naudojimo paskirtis – maitinimo.

Nuostatų 2 priedo 5 eilutėje maitinimo paskirties pastatams, kurių plotas didesnis nei 600 kv. m, nustatytas 720 Lt už 100 kv. m metinės rinkliavos dydis. Pažymėjo, jog administracinių teismų praktikoje, aiškinant Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, kiek tai susiję su savivaldybės teise nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet pagal turimo nekilnojamojo turto plotą, yra konstatuota, kad Atliekų tvarkymo įstatymas expressis verbis nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį.

Aiškinant bylai aktualų principą „teršėjas moka“, nagrinėjamu atveju yra aktuali Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad jis negali būti laikomas atliekų turėtoju ir todėl jam neturi būti skaičiuojama vietinė rinkliava – nepagrįsti. Asmuo, kuris yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kartu su kitais vietinės rinkliavos mokėtojais turi kolektyviai padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra apskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis (pagal atliekų kiekį ar pagal turimo nekilnojamojo turto plotą).

Tai savo ruožtu lemia, kad net ir tais atvejais, kai vietinės rinkliavos mokėtojas faktiškai tam tikrais laikotarpiais nepriduoda komunalinių atliekų jų tvarkytojui, jis vis tiek turi sumokėti bent minimalaus dydžio vietinę rinkliavą. Tačiau tokią teisę – mokėti minimalaus dydžio rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo, asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo. Teismas vadovavosi Neringos savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. T1-163 1, 2 punktais.

Nustatė, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, įrodančių, jog nekilnojamojo turto objekto teritorija yra sutvarkyta vadovaujantis Švaros taisyklėmis. Todėl konstatavo, kad 2014 m. sausio 28 d. sprendimu Administracija visiškai pagrįstai atsakė į pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 23 d. prašymą, nurodydama, kad suteikti prašomos Neringos savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą 100 procentų lengvatos 2013 m. už nekilnojamojo turto objektą, esantį ginčo teritorijoje, negali.

Teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatavo, jog bylos duomenimis nenustatyta, kad Administracija, nagrinėdama pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 11 d. ir 2013 m. rugsėjo 23 d. prašymus, nesivadovavo pagarbos žmogaus teisėms, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, taip pat Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo principais, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinės pagalbos, efektyvumo, subsidiarumo ar „vieno langelio“ principais, todėl atsakovo priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti ir juos naikinti nėra teisinio pagrindo (ABTĮ 89 str.).

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Kol nustatyta tvarka vyksta nekilnojamojo turto rekonstrukcijos darbai ir jis nėra faktiškai naudojamas, jo savininkas nėra laikytinas komunalinių atliekų turėtoju ir vietinės rinkliavos mokėtoju, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama teisės aktų nuostatose, todėl jam vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą negali būti skaičiuojama. Neginčija teismo sprendime nurodytų argumentų, kurie yra taikomi sprendžiant ginčus atliekų tvarkymo srityje, neneigia principo „teršėjas moka“. Tačiau, esant susiklosčiusiai faktinei situacijai, kai nekilnojamojo turto objektas yra rekonstruojamas, jo paskirties bei ploto neįmanoma nustatyti, dėl to jis negali būti vietinės rinkliavos mokėtoju, nes nėra objektyvių kriterijų, nustatančių mokėtinos rinkliavos dydį.

2. Nepraleisdamas nustatyto termino, 2013 m. rugsėjo 23 d. Neringos savivaldybės administracijai pateikė prašymą, tačiau sprendimą dėl atsisakymo suteikti Neringos savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatą gavo tik praėjus daugiau nei 4 mėnesiams nuo prašymo pateikimo, t. y. 2014 m. sausio 28 d. Dėl tokio Neringos savivaldybės administracijos neteisėto neveikimo buvo ne tik pažeisti jo interesai, bet ir nesilaikyta įstatymus įgyvendinančių teisės aktų, įstatyme įtvirtintų viešojo administravimo principų, tai lėmė priimto sprendimo neteisėtumą. 2013 m. rugsėjo 11 d. pateikęs prašymą pažymai dėl teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimų gauti, jis visąlaik aktyviai domėjosi, kada bus išduota pažyma, savivaldybės administracijos pareigūnų teiravosi dėl numatomos teritorijos apžiūros datos ir pan. Tačiau į šiuos prašymus ir siųstus elektroninius laiškus jokių atsakymų negavo.

3. Jis nėra ginčo teritorijos valdytojas ar savininkas. Teritorija (žemės sklypas), kurioje yra jam priklausančios ginčo patalpos, yra išnuomota bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Lodena“ (toliau – ir BUAB „Lodena“). Jis nėra asmuo, atsakingas už šios teritorijos tvarkymą. Vadovaujantis Švaros taisyklių nuostatomis, ši pareiga tenka bendrovei, su kuria yra sudaryta žemės nuomos sutartis. Konstatavus šį faktą, laikytina, kad jis, kaip nekilnojamojo turto savininkas, yra atsakingas tik už Švaros taisyklių laikymąsi rekonstruojamame buvusių poilsio namų valgyklos statinyje. Esant situacijai, kai negalima nustatyti, kokia teritorijos dalis yra priskirta apeliantui, negalima teigti, kad atsisakymas išduoti pažymą kaip individualus administracinis aktas buvo pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis. Komisijos sprendimas atsisakyti išduoti pažymą yra nemotyvuotas, jame nėra nurodyta apskundimo tvarka, apie jį nebuvo informuotas.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjui, kaip ir kitiems asmenims, turinčiam Neringos savivaldybėje nuosavybės teisėmis nekilnojamąjį daiktą, tenka pareiga kartu su kitais asmenimis padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidas, t. y. pareiškėjas pagrįstai yra laikomas atliekų turėtoju ir vietinės rinkliavos mokėtoju. Aplinkybė, kad pareiškėjo nuosavybės teisėmis turimas nekilnojamasis daiktas yra rekonstruojamas, neturi reikšmės vietinės rinkliavos dydžio nustatymui.

2. Pareiškėjui neginčijant Administracijos 2014 m. sausio 28 d. sprendimo pagrįstumo, nesant procedūrinių pažeidimų, sudarančių pagrindą šį sprendimą pripažinti pažeidusiu pareiškėjo teises ir dėl to neteisėtu, bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai pripažino, kad nurodytą skundžiamą atsakovo sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu negalima.

3. Pareiškėjui įgijus nuosavybės teises į nurodytas negyvenamąsias patalpas, jis įgijo teisę į valstybinės žemės sklypo nuomą. Tai, kad pareiškėjas nuomos teisės nerealizuoja įstatymo nustatyta tvarka, nepaneigia žemės sklypo, turinčio nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruoto Nekilnojamojo turto registre, valdymo ir naudojimo fakto. Šiuo aspektu pareiškėjas pagrįstai laikytinas žemės sklypo prie ginčo pastato naudotoju pagal Švaros taisyklių 4 punkto 2 pastraipos prasmę, ir šios teritorijos tvarkymo ir švaros užtikrinimo taisyklių ir reikalavimų nesilaikymas jam neišvengiamai turi sukelti tam tikras pasekmes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal byloje esančius Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, pareiškėjas nuo 2009 m. nuosavybės teise valdo maitinimo paskirties (valgyklos patalpa) 718,66 kv. m bendrojo ploto ginčo patalpas.

Iš bylos matyti, kad, siekdamas gauti pažymą apie tai, jog ginčo teritorija yra sutvarkyta, t. y. atitinka Švaros taisyklių reikalavimus, pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 11 d. prašymu kreipėsi į Komisiją, kuri šioje administracinėje byloje skundžiamu 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimu šio jo prašymo nepatenkino.

2013 m. rugsėjo 23 d. atsakovui paduotu prašymu pareiškėjas prašė netaikyti jam priklausančioms patalpoms (ginčo patalpoms) vietinės rinkliavos mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą už 2013 m. Šį prašymą jis argumentavo tuo, kad ginčo patalpos jo nėra eksploatuojamos ar kitaip naudojamos, nes pradėti jų rekonstravimo (statybos) darbai dėl kilusio teisminio ginčo sustabdyti. Todėl, jo teigimu, jis negali būti traktuojamas (laikomas) atliekų turėtoju Nuostatų taikymo prasme.

Pasisakydama dėl teisės taikymo šioje administracinėje byloje, kolegija pažymi, kad byloje nėra kvestionuojami ginčo teisinius santykius reglamentuojantys savivaldybės lygmeniu priimti teisės aktai: Nuostatai, Neringos savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 15 d. sprendimas Nr. T1-163 bei Švaros taisyklės. Taip pat nekvestionuojama, kad Švaros taisyklių taikymo požiūriu Komisijos kompetencijai priskirtinas klausimas dėl pareiškėjo paminėtame 2013 m. rugsėjo 11 d. prašyme nurodytos pažymos išdavimo (pastebėtina, kad pagal Neringos savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. T1-163 2.4 ir 4 punktus tokios pažymos pateikimas yra viena iš būtinų sąlygų tam, kad asmeniui, valdančiam Neringos savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto objektą - šiuo atveju pareiškėjui, būtų taikoma vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvata – 100 proc. atleidimas nuo įmokos). Atsižvelgdama į tai, kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo teisės taikymo klausimu išsakytiems argumentams, toliau dėl to nepasisako.

Nagrinėjamo ginčo esmė yra klausimas, ar Nuostatų taikymo požiūriu pareiškėjas gali būti laikomas atliekų turėtoju, tuo pačiu ir paminėtos vietinės rinkliavos mokėjimo tinkamu subjektu. Kaip jau buvo pasakyta, pareiškėjas, nurodydamas paminėtas faktines aplinkybes (tai, kad ginčo patalpos jo nėra naudojamos), teigia, kad nėra atliekų gamintojas arba asmuo, kuris turi atliekų (toks atliekų turėtojo apibūdinimas yra pateiktas Nuostatų 2 p. bei Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 17 d.). Atsižvelgiant į šiuos pareiškėjo argumentus, nagrinėjamoje byloje yra būtina plačiau pasisakyti dėl sąvokos atliekų turėtojas apibūdinimo ir jos taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje.

Darydama tai, kolegija pažymi, kad aptariamos sąvokos ir sampratos „atliekų turėtojas“ aiškinimas yra pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, kuri teisės taikymo aspektu yra panaši su šia administracine byla. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra siejama su savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, valdantys ar (ir) naudojantys asmenys, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką Atliekų tvarkymo įstatymo prasme. Kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 13 straipsnio 1 dalimi, Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, pripažįsta būtina laikytis tokio aptariamos sąvokos aiškinimo ir šioje administracinėje byloje. Kartu kolegija pažymi, kad Neringos savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. T1-163 nustatyta paminėta lengvata turi būti suprantama ir aiškinama kaip lengvatinio pobūdžio išimtis iš bendrosios taisyklės, pagal kurią asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamojo turto objektą savivaldybės teritorijoje, yra paminėtos vietinės rinkliavos mokėtojai. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės (kurios parodo ginčo patalpų netinkamumą naudojimui) yra (gali būti) reikšmingos būtent šio teisės akto taikymo prasme. Tačiau tai yra tik viena iš Nuostatų 2 punkte nurodytų papildomų sąlygų taikyti šios rinkliavos mokėtojui paminėtą lengvatą. Pastebėtina ir tai, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Komisiją dėl paminėtos pažymos gavimo ir tuo siekdamas nurodytos lengvatos jam suteikimo, faktiškai pripažino save atitinkančiu rinkliavos mokėtojų kategoriją.

Pasisakydama dėl pareiškėjo skundžiamo Komisijos 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimo, kolegija pažymi, kad lemiamą reikšmę jo pagrįstumui turi fakto nustatymo klausimas, t. y. byloje esančių įrodymų, patvirtinančių ginčo teritorijos atitikimą Švaros taisyklių reikalavimams, vertinimas. Kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo byloje esančių įrodymų vertinimu (taip pat atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl ginčo teritorijos neatitikimo Švaros taisyklių reikalavimams), pritaria teismo padarytai išvadai, kad Komisijos 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimas pripažintinas pagrįstu.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija pripažįsta pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą pagrįstu ir teisingu.

Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė kitų, apeliaciniame skunde nenurodytų, pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (ABTĮ 136 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo G. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis