A-143-1451-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A143-1451/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03656-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 33.3; 37.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas E. M. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 1–5) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. BR6-2161512 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“; 2) įpareigoti atsakovą pervertinti 2012 m. paraišką paramai už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti; 3) priteisti iš atsakovo žyminį mokestį bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. birželio 14 d. pateikė Agentūrai paraišką Nr. 12-1011681898-A1-1 paramai už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti. Agentūra 2012 m. spalio 23 d. atlikusi paraiškos patikrą nustatė ginčijamus pagal apimtį ir pobūdį pažeidimus tam tikruose laukuose. Kadangi dalies įsipareigojimų negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, pateikė Agentūrai paaiškinimus dėl patikros vietoje nustatytų neatitikimų ir prašymą netaikyti sankcijų bei pridėjo pagrindžiančius dokumentus – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Lyduokių seniūnijos 2013 m. sausio 29 d. raštą Nr. 14-1 „Dėl E. M. pasėlių deklaravimo“ ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Ukmergės meteorologijos stoties 2013 m. sausio 22 d. pažymą apie hidrometeorologines sąlygas.

Agentūra 2013 m. vasario 26 d. raštu Nr. BR6-(11.13)-1519 „Dėl atsakymo į gautus dokumentus“ informavo, kad už 2012 m. paraiškos patikros vietoje metu kontroliniame žemės sklype (toliau – ir KŽS) Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini), KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini), KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini) ir KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytus GAAB2 reikalavimų pažeidimus sankcijų netaikyti, tačiau už patikros vietoje metu nustatytus neteisingo deklaravimo atvejus pagal 2012 m. paraišką jam bus pritaikytos teisės aktuose nurodytos sankcijos.

Pareiškėjas teigė, kad Agentūra taikė sankcijas, neatsižvelgdama į tai, jog jis nėra padaręs teisės aktų nuostatų pažeidimo. Sprendimas dėl sankcijų taikymo priimtas, neaišku, kokiomis aplinkybėmis, nes sprendime jos nėra aiškiai aprašytos. Taip pat sprendime nėra nurodyta, kokie teisės aktai ir kokie jų punktai yra pažeisti. Agentūros sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio. Viešojo administravimo institucija, priimdama sprendimą, privalo vadovautis ne tik teisės normomis, bet ir teisingumo bei protingumo principais, kiekvieną priimamą sprendimą vertinti individualiai ir visapusiškai, tik tokiu atveju yra įgyvendinami Viešojo administravimo įstatymo keliami reikalavimai.

Agentūra yra teisinis vienetas, kuris patenka į viešojo administravimo sistemos subjektų ratą. Vadinasi, paminėta institucija savo veikloje turi vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais Viešojo administravimo įstatyme. Agentūra skundžiamame akte pateikė tik teisinį taikomų sankcijų pagrindimą, o faktinio pagrindimo nėra, nes jis daugiau subjektyvus. Taikomos poveikio priemonės nėra motyvuojamos. Skundžiamame akte apsiribojama tik tam tikrų faktų konstatavimu, tačiau nepateikiama jokių objektyvių duomenų, įgalinančių spręsti apie pateikiamų išvadų teisingumą ir apie sankcijų taikymo pagrindo egzistavimą – sankcijos kildinamos iš menamų ir sprendime nurodomų nepagrįstų aplinkybių bei pačios sankcijos dydžio adekvatumo.

Pažymėjo, jog atsakovas, nurodydamas deklaruotų žemės sklypų plotų neatitikimus, sprendime nepateikė jokių faktinių duomenų apie jų nustatymo (apskaičiavimo, matavimo) mechanizmą ir naudotas priemones, nėra jokios galimybės nei paneigti, nei patvirtinti šių išvadų teisingumą. Atsakovas sankcijas už tyčinį neteisingą deklaravimą taikė nesant tam pagrindo – nenustatęs tyčios. Sankcija už neteisingą deklaravimą buvo skirta konstatavus bendrą neteisingai deklaruotų plotų neatitiktį daugiau kaip 10 procentų paraiškoje deklaruoto ploto.

Jis įvykdė įsipareigojimus daugumoje paraiškoje nurodytų laukų, tik nepavyko iš dalies sutvarkyti keleto laukų – juose, kur leido gamtinės sąlygos, buvo atlikti šie darbai: tręšiami laukai (pūdymai), pjaunami medžiai, krūmai. Skundžiamame akte neatskleidžiamos matavimų ir skaičiavimų technologijos, nenurodomos naudotos priemonės, nėra duomenų, kad jos atitinka Metrologijos įstatymo 12 straipsnio reikalavimus.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 24–26) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Jame išsamiai aprašytos faktinės aplinkybės: patikros vietoje metu nustatyti neatitikimai bei paraiškos administravimo metu nustatyti neteisingo deklaravimo atvejai, pateikti neteisingo ploto deklaravimo skaičiavimai, ploto padidinimo pasekmės. Pats pareiškėjas taip pat neginčija patikros vietoje metu nustatytų neatitikimų (t. y. faktinių aplinkybių) – pripažįsta, kad „nepavyko iš dalies sutvarkyti keleto laukų“. Skunde Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija) pareiškėjas taip pat nurodė, kad „Sklypai, kuriuose buvo rasti pažeidimai, buvo tik pernai paimti įdirbinėti (tai yra valdiška žemė), todėl iš anksto negalėjau įvertinti, kokio stovio tie sklypai bus esant vienokioms ar kitokioms oro sąlygoms, o paaiškėjo, kad pliaupiant lietui jie tampa nedirbami“, „tiesiog laukiau geresnių orų ir tikėjausi atlikti darbus, kuriuos turėjau atlikti pateikdamas paraišką ir kuriuos buvau pradėjęs atlikinėti.

Ten, kur buvo įmanoma, aš viską padariau tvarkingai, t. y. apie 200 ha“. Šiais teiginiais pareiškėjas iš esmės pripažino faktines aplinkybes – Agentūros patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus. Šių faktinių aplinkybių pareiškėjas neginčija ir skunde. Paraiškos III skyriaus „Įsipareigojimai“ 3 punktu pareiškėjas įsipareigojo per 5 darbo dienas nuo įvykusio fakto raštu informuoti Agentūrą apie išskirtines aplinkybes, nepriklausančias nuo jo valios, dėl kurių negali laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d.

įsakymu Nr. 3D-171 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (toliau – ir Administravimo ir kontrolės taisyklės) 23 punkte bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 14 punkte nustatytais terminais (iki liepos 10 d.) nepakeitė paraiškos duomenų, nors iki to laiko galėjo ir turėjo nustatyti kliūtis, trukdančias laikytis įsipareigojimų.

Pareiškėjas nuo pat deklaravimo dienos teikė Agentūrai neteisingą informaciją apie deklaruojamus pasėlius, nepakeitė paraiškos duomenų, nors turėjo galimybę tai padaryti, nepranešė Agentūrai apie ne nuo jo valios priklausančias aplinkybes, dėl kurių negali laikytis įsipareigojimų, nors turėjo pareigą tai padaryti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginys, kad jis nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Sprendime taip pat yra aiškiai įvardyta, kas yra tyčinis neteisingas deklaravimas, ir nurodytas teisės aktas, kuriame ši sąvoka apibrėžta.

Visais atvejais tyčiniu neteisingu deklaravimu laikoma, kai bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudaro daugiau kaip 10 proc. paramos paraiškoje deklaruoto ploto. Sprendime detalizuoti patikros vietoje rezultatai bei pareiškėjo deklaruotas plotas ir faktiškai nustatytas plotas tiek pagrindinei išmokai gauti, tiek išmokai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“. Taip pat yra detalizuotas kiekvieno lauko, kuriame nustatyti neatitikimai, deklaruotas pasėlis ir plotas bei faktiškai nustatytas pasėlis bei plotas.

Sprendime aiškiai ir išsamiai išvardyti tiek teisės aktai, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas, tiek konkretūs jų punktai. Agentūra, nepaisydama, kad pareiškėjas nesilaikė įsipareigojimo tinkamai ir laiku pranešti apie force majeure aplinkybes, išnagrinėjo ir tinkamai įvertino 2013 m. vasario 4 d. pateiktus dokumentus. Tai pažymėta ir Komisijos sprendime.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu (b. l. 87–92) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Agentūros 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. BR6-2161512 dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų pagal 2012 m. birželio 14 d. pateiktą paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką Nr. 12-1011681898-A1-1 teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas nesutinka su šiuo sprendimu, nes Agentūra, jį priimdama, nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, Agentūros priimtas sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas objektyviais duomenimis. Pareiškėjo manymu, sankcijos už tyčinį neteisingą deklaravimą taikytos nesant tam pagrindo – nenustačius pareiškėjo tyčios, skundžiamame akte apsiribojama tyčinio neteisingo deklaravimo konstatavimu, apie faktinį ir teisinį šios sankcijos pagrindą net neužsimenama, netinkamai vertinamos force majeure aplinkybės.

Teismas, remdamasis skundžiamo sprendimo turiniu, nustatė, kad jame išsamiai aprašytos faktinės aplinkybės: aprašyti patikros vietoje metu nustatyti neatitikimai bei paraiškos administravimo metu nustatyti neteisingo deklaravimo atvejai, pateikti neteisingo ploto deklaravimo skaičiavimai, ploto padidinimo pasekmės. Pažymėjo, kad pats pareiškėjas neginčija patikros vietoje metu nustatytų neatitikimų (t. y. faktinių aplinkybių), skunde pripažįsta, kad nepavyko iš dalies sutvarkyti keleto laukų.

Teismas, vadovaudamasis Administravimo ir kontrolės taisyklių 46 punktu, atsižvelgęs į paraiškos III skyriaus „Įsipareigojimai“ 1 punktą, padarė išvadą, kad pareiškėjas žinojo ir privalėjo žinoti apie pareigą pranešti Agentūrai apie ne nuo jo valios priklausančias aplinkybes, dėl kurių negali laikytis įsipareigojimų. Pareiškėjas privalėjo apie tokias aplinkybes pranešti Agentūrai per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kada apie jas sužinojo arba turėjo sužinoti, t. y. per 10 dienų nuo tada, kada pirmą kartą sužinojo, kad negali įdirbti savo laukų. Be to, paraiškos III skyriaus „Įsipareigojimai“ 3 punktu pareiškėjas įsipareigojo per 5 darbo dienas nuo įvykusio fakto raštu informuoti Agentūrą apie išskirtines aplinkybes, nepriklausančias nuo jo valios, dėl kurių jis negali laikytis įsipareigojimų.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas, pateikdamas paraišką, savo parašu patvirtino, jog 2012 m. paraiškoje pateikti duomenys yra teisingi, t. y. kad deklaravimo metu paminėtuose laukuose tikrai yra juodasis pūdymas (pasirašydamas paraiškoje pareiškėjas prisiėmė atsakomybę už joje pateiktų duomenų teisingumą) (paraiškos III sk. „Įsipareigojimai“ 13 p. bei pareiškėjo įsipareigojimų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ I sk. 11 p.).

Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai teigė, kad pareiškėjas Administravimo ir kontrolės taisyklių 23 punkte bei Įgyvendinimo taisyklių 14 punkte nustatytais terminais (iki liepos 10 d.) nepakeitė paraiškos duomenų, nors iki to laiko galėjo ir turėjo nustatyti kliūtis, trukdančias laikytis įsipareigojimų. Taigi pareiškėjas nuo pat deklaravimo dienos teikė Agentūrai neteisingą informaciją apie deklaruojamus pasėlius, nepakeitė paraiškos duomenų, nors turėjo galimybę tai padaryti, nepranešė Agentūrai apie ne nuo jo valios priklausančias aplinkybes, dėl kurių negali laikytis įsipareigojimų, nors turėjo pareigą tai padaryti. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus, kad jis nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų.

Teismas vadovavosi Administravimo ir kontrolės taisyklių 4 punktu ir padarė išvadą, kad sprendime yra aiškiai įvardyta, kas yra tyčinis neteisingas deklaravimas, ir nurodytas teisės aktas, kuriame ši sąvoka apibrėžta. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad tyčinis neteisingas plotų deklaravimas nustatytas nepagrįstai, nes sprendime detalizuoti patikros vietoje rezultatai bei pareiškėjo deklaruotas plotas ir faktiškai nustatytas plotas tiek pagrindinei išmokai gauti, tiek išmokai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“. Taip pat yra detalizuotas kiekvieno lauko, kuriame nustatyti neatitikimai, deklaruotas pasėlis ir plotas bei faktiškai nustatytas pasėlis bei plotas. Skundžiamame sprendime aiškiai ir išsamiai išvardyti tiek teisės aktai, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas, tiek konkretūs jų punktai.

Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad Agentūra neatsižvelgė į force majeure aplinkybes. Nustatė, kad pareiškėjas nesilaikė įsipareigojimo tinkamai ir laiku pranešti apie force majeure aplinkybes, Agentūra išnagrinėjo ir tinkamai įvertino pareiškėjo 2013 m. vasario 4 d. pateiktus dokumentus. Teismas, atsižvelgęs į 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles (toliau – ir 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1974/2006), 47 straipsnio 1 dalį, konstatavo, kad atsakovas pagrįstai teigė, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka nė vieno šioje teisės normoje nustatyto atvejo, todėl pareiškėjo teiginys, kad Agentūra netinkamai įvertino nurodytas aplinkybes, šio reglamento prasme, yra nepagrįstas.

Teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, padarė išvadą, kad nepagrįstas pareiškėjo reikalavimas panaikinti ginčijamą Agentūros sprendimą, todėl jis netenkintinas. Atsižvelgęs į tai, kad ginčijamas atsakovo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo patenkinti ir išvestinio reikalavimo – įpareigoti Agentūrą pervertinti 2012 m. paraišką paramai už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti. Be to, kadangi pareiškėjo skundas nepatenkintas, teismas neturėjo pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 96–101) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir patenkinti skundą, taip pat priteisti iš atsakovo žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, netinkamai vertindamas bylos faktines aplinkybes bei pateiktus rašytinius (žodinius teismo posėdžio metu) įrodymus, iš esmės neteisingai taikė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio normas, reglamentuojančias įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo bei nepiktnaudžiavimo valdžia principus, taip pat Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio normą, reglamentuojančią individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus (pagrįstumo objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis). Iš bylos aplinkybių matyti, kad Agentūra nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Agentūros priimtas sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, nepagrįstas objektyviais duomenimis.

2. Sankcijų už tyčinį neteisingą deklaravimą taikymas galimas tik atskleidus kaltės, kaip subjektyviosios neteisėtos veikos pusės elemento, faktą, nesiejant tyčios su Administravimo ir kontrolės taisyklėse pateikiama „tyčinio neteisingo deklaravimo“ sąvoka, kuri visiškai neatitinka nei teisės teorijoje pripažintų apibrėžimų, nei teisės taikymo praktikos. Sankcijos už tyčinį neteisingą deklaravimą taikytos nesant pagrindo – nenustačius jo tyčios. Sankcija už neteisingą deklaravimą buvo skirta konstatavus bendrą neteisingai deklaruotų plotų neatitikimą daugiau kaip 10 procentų paraiškoje deklaruoto ploto. Kokiu pagrindu konstatuotas plotų tyčinis neteisingas deklaravimas, galima tik spėlioti – skundžiamame akte apsiribojama tyčinio neteisingo deklaravimo nurodytuose plotuose konstatavimu, apie faktinį ir teisinį šios sankcijos pagrindą net neužsimenant, netinkamai vertinant force majeure aplinkybes.

3. Teismas neteisingai aiškino pateiktų duomenų teisingumą. Pagal teisės aktus ūkininkai įsipareigoja per nustatytą terminą sutvarkyti deklaruojamus laukus, o ne deklaracijos pateikimo dieną turėti sutvarkytus. Esamu atveju buvo deklaruotas juodasis pūdymas, o pagal teisės aktus juodąjį pūdymą bei sodų ir uogynų tarpueilius (išskyrus tuos tarpueilius, kuriuose laikoma veja ar pieva) reikia periodiškai įdirbti arba naudoti kovos su piktžolėmis priemones. Teismas neatsižvelgė į tai, kad juodasis pūdymas buvo tvarkomas ir naudotos kovos su piktžolėmis priemonės, bei į tai, kad Agentūra neteisingai nurodė, kad tai yra GAAB2, nors pagal teisės aktus turėtų būti nustatytas GAAB1, o pagal teisės aktus pūdymus reikia sutvarkyti iki lapkričio 1 d. Agentūra neatsižvelgė į aplinkybes, turėjusias įtakos susidariusiai situacijai, nepagrįstai vertino force majeure/išimtines aplinkybes.

4. Skundžiamame Agentūros akte neatskleidžiamos matavimų ir skaičiavimų technologijos, nenurodomos naudotos priemonės. Remiantis Metrologijos įstatymo 12 straipsniu, Agentūros atliekamiems matavimams naudojamoms matavimo priemonėms turi būti atliktas atitikties įvertinimas, o šios priemonės turi būti paženklintos ir (arba) turėti atitikties liudijimus. Jeigu atsakovas naudojo matavimo priemones, kurios neatitinka įstatymo reikalavimų, jų rodmenys ir jų pagalba gauti matavimų rezultatai negali būti naudojami kaip faktinis pagrindas pažeidimams konstatuoti.

5. Teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės aktus dėl Agentūros informavimo per 10 darbo dienų nuo tada, kada pirmą kartą sužinojo, kad negali įdirbti laukų. Iš pradžių nebuvo pagrindo tai daryti, nes jis turi naują galingą techniką, su kuria sutvarkyti laukus reikėtų kelių dienų. Net ir pavėlavus informuoti apie aplinkybių egzistavimą, sankcijos neturėtų būti taikomos, nes pagal teisės aktus sankcijų taikymas ar netaikymas siejamas su šių aplinkybių buvimu, o ne su tuo, kada apie jas pranešama. Ir esant neatitikimams, Agentūra taikė neadekvačias sankcijas.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 110–114) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad Agentūros sprendime išsamiai aprašytos faktinės aplinkybės: išsamiai aprašyti patikros vietoje metu nustatyti neatitikimai bei paraiškos administravimo metu nustatyti neteisingo deklaravimo atvejai, pateikti neteisingo ploto deklaravimo skaičiavimai, ploto padidinimo pasekmės. Pareiškėjas žinojo ir privalėjo žinoti apie savo pareigą pranešti Agentūrai apie ne nuo jo valios priklausančias aplinkybes, dėl kurių negali laikytis įsipareigojimų. Pareiškėjas, pateikdamas paraišką, savo parašu patvirtino, kad 2012 m. paraiškoje pateikti duomenys teisingi. Pareiškėjas iki liepos 10 d. nepakeitė paraiškos duomenų, nors iki to laiko galėjo ir turėjo nustatyti kliūtis, trukdančias laikytis įsipareigojimų. Pareiškėjo teiginys, kad jis nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Be to, sprendime yra aiškiai įvardyta, kas yra tyčinis neteisingas deklaravimas, ir nurodytas teisės aktas, kuriame ši sąvoka apibrėžta. Pareiškėjo argumentai, kad tyčinis neteisingas plotų deklaravimas nustatytas nepagrįstai, niekuo nepagrįsti. Sprendime aiškiai ir išsamiai išvardyti tiek teisės aktai, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas, tiek konkretūs jų punktai. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka nė vieno 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006 47 straipsnio 1 dalyje nustatyto atvejo. Atsakovas teigia, jog teismas nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu priėmė teisėtą ir objektyviomis aplinkybėmis pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamo administracinio ginčo esmė – pareiškėjo nesutikimas su atsakovo 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu pritaikyti jam (paminėtos paramos gavėjui) 111 687,09 Lt dydžio sankcijas už 2012 m. pagal jo 2012 m. birželio 14 d. pateiktą paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką (2012 m. paraiška). Iš šio sprendimo matyti, kad tokio dydžio sankcija susideda iš trijų atskirų sankcijų: už žemės ūkio naudmenų plotų neteisingą deklaravimą (86 594,80 Lt), už plotų paramai gauti pagal paramos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ neatitikimą (24 656,66 Lt) bei kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Ražienų laukai per žiemą“ (435,63 Lt). Iš šio sprendimo taip pat matyti, kad pirmosios iš išvardytų dvi sankcijos (86 594,80 Lt ir 24 656,66 Lt) pareiškėjui buvo pritaikytos, nustačius, kad jo deklaruotas plotas pagrindinei išmokai gauti (248,35 ha) 16,71 proc. buvo didesnis, negu patikros vietoje (Agentūros 2012-10-23 atliktos paminėtos 2012 m. paraiškos patikros vietoje, įformintos patikros ataskaitoje Nr. 12-1011681898-D4-1) faktiškai nustatytas plotas (212,80 ha), o jo deklaruotas plotas paramai pagal MPŪV priemonę mažo nepalankumo vietovėse gauti (217,93 ha) 13,93 proc. buvo didesnis, negu paminėtos patikros vietoje faktiškai nustatytas plotas (191,28 ha). Atsakovo sprendime tokie plotų neatitikimai buvo įvardyti (traktuojami) kaip tyčiniai neteisingi deklaravimai, kurie, pagal Administravimo ir kontrolės taisyklių 42.1.4 punktą bei Įgyvendinimo taisyklių 33.3.4 punktą, laikytini pagrindais nemokėti pareiškėjui (paramos gavėjui) pagrindinės išmokos už visas naudmenas ir neskirti paramos pagal MPŪV priemonę mažo nepalankumo vietovėse einamaisiais metais (2012 m.).

Pasisakydama dėl tarp šalių kilusio ginčo teisminio nagrinėjimo ribų, kolegija, atsižvelgdama į tai, kad savo skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas, pateikdamas tam tikrus argumentus, išreiškė savo nesutikimą tik dėl pirmųjų iš nurodytų sankcijų nepagrįstumo, toliau dėl paminėtos 435,63 Lt dydžio sankcijos atskirai nepasisako. Kolegija taip pat pažymi, kad savo skundą pareiškėjas argumentuoja iš esmės dvejopo pobūdžio argumentais: tuo, kad jo skundžiamas atsakovo sprendimas savo turiniu neatitinka jo nurodytų Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, bei nesutikimu su tuo, kad paminėti plotų neatitikimai atsakovo buvo pripažinti tyčiniais neteisingais deklaravimais. Be to, pareiškėjas nurodo, kad atsakovo sprendime nėra jokių duomenų apie paminėtos patikros vietoje metu panaudotas matavimo priemones bei jų atitikimą Metrologijos įstatymo 12 straipsnio reikalavimams.

Pasisakydama dėl pareiškėjo išvardytų argumentų, kolegija pirmiausia pažymi, kad pastarieji iš jų (argumentai dėl matavimo priemonių panaudojimo) iš esmės yra sietini su fakto nustatymo klausimu, t. y. klausimu, ar paminėtos patikros vietoje metu užfiksuoti pareiškėjo deklaruotų ir faktiškai nustatytų plotų neatitikimai iš tikrųjų buvo šios patikros metu. Atsakydama į šį klausimą, kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš bylos, tokie argumentai pareiškėjo nebuvo keliami nei po minėtos patikros atlikimo ir rezultatų pranešimo pareiškėjui jo 2013 m. vasario 4 d. paaiškinimuose, kuriuos jis pateikė atsakovui kartu su prašymu netaikyti jam apskaičiuotų sankcijų, nei Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai paduotame skunde, kuriuo jis apskundė atsakovo 2013 m. vasario 26 d. atsakymą į paminėtą prašymą (2013-02-26 raštą Nr. BR6-(11.13)-1519). Priešingai, iš paminėtų pareiškėjo paaiškinimų bei skundo Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai matyti, kad pareiškėjas, nekeldamas abejonių dėl patikros metu nustatytų faktinių aplinkybių ir apeliuodamas tik į tai, kad šie neatitikimai atsirado dėl force majeure aplinkybių, iš esmės jas pripažino. Todėl kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytos su Metrologijos įstatymo 12 straipsnio taikymu sietinos aplinkybės byloje nagrinėjamoje situacijoje negali būti pripažintos bylai reikšmingomis aplinkybėmis (ABTĮ 86 str. 2 d.).

Kolegija pažymi, kad Administravimo ir kontrolės taisyklių bei Įgyvendinimo taisyklių taikymo požiūriu aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės (neatitikimai tarp paramai gauti deklaruotų ir faktiškai nustatytų laukų plotų daugiau kaip 10 proc.) laikytinos pakankamu pagrindu pripažinti, kad tai yra tyčiniai neteisingi deklaravimai. Tai matyti iš Administravimo ir kontrolės taisyklių 4 punkte pateiktos sąvokos „Tyčinis neteisingas deklaravimas“ apibūdinimo, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad visais atvejais tyčiniu neteisingu deklaravimu laikoma, kai bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudaro daugiau kaip 10 proc. paramos paraiškoje deklaruoto ploto; bei iš Įgyvendinimo taisyklių II skyriuje (bylai aktuali 2012-07-31 įsakymo Nr. 3D-635 redakcija) pateiktos sąvokos „Tyčinis neteisingas deklaravimas“ kuriame, be kita ko, nurodyta, kad visais <...> atvejais tyčiniu neteisingu deklaravimu laikoma, kai žemės ūkio naudmenos ar miškas neteisingai deklaruoti visame deklaruotame lauko plote ir kai bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudaro daugiau kaip 10 proc. paramos paraiškoje deklaruoto ploto. Tai reiškia, kad nurodytų ginčo teisiniams santykiams reglamentuoti skirtų teisės aktų taikymo požiūriu tyčios sampratai, skirtingai nuo šios sampratos aiškinimo bendroje teisėje, yra reikšmingas tik formalumo aspektas, t. y. tam, kad deklaravimas būtų pripažintas tyčiniu neteisingu deklaravimu pakanka nustatyti patį tam tikro (šiuo atveju daugiau kaip 10 proc. dydžio) neatitikimo tarp deklaruoto paramai gauti lauko ploto ir (patikros metu) faktiškai nustatyto lauko ploto faktą. Šiame kontekste pažymėtina, kad nurodyti teisės aktai atitinka Europos Sąjungos teisės aktus, kurie yra išvardyti aptariamų taisyklių preambulėse. Šių teisės aktų (atskirų jų normų, tarp jų ir pirmiau paminėtų normų) taikymas byloje nagrinėjamoje situacijoje ginčo šalių nekvestionuojamas. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sutiko su paminėtų (pareiškėjo 2012 m. paraiškos patikrinimo vietoje nustatytų) neatitikimų priskyrimu tyčinio neteisingo deklaravimo kategorijai.

Kolegija taip pat pažymi, kad paramai gauti deklaruotų duomenų (deklaruotų laukų plotų) pakitimai po paraiškos pateikimo gali būti įteisinti (siekiant išvengti tam tikrų sankcijų) iki einamųjų metų liepos 10 d. (Administravimo ir kontrolės taisyklių 23 p., Įgyvendinimo taisyklių 14 p.). Iki šio termino pareiškėjas neatliko šiose teisės normose nurodytų veiksmų. Todėl jo argumentai dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių įtakos byloje nagrinėjamai situacijai negali būti pripažinti reikšmingais.

Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, sietinų su Viešojo administravimo įstatymo nuostatų taikymu, kolegija pirmiausia pažymi, kad teisės aktai (jų atskiros normos), kurie reglamentuoja ginčo teisinius santykius, išsamiai yra išvardyti pareiškėjo skundžiamame atsakovo sprendime. Šiame sprendime taip pat atskleista sąsaja tarp pareiškėjui taikytinų teisės normų ir paminėtos patikros metu užfiksuotos faktinės situacijos. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo požiūriu, tai reiškia, kad ginčo sprendime buvo laikomasi šioje teisės normoje nustatytų viešojo administravimo subjektui skirtų administracinio sprendimo turiniui nustatytų reikalavimų. Todėl ir šie pareiškėjo argumentai kolegijos nepripažintini pagrįstais.

Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija, patikrinusi bylą, nenustatė kitų, pareiškėjo apeliaciniame skunde nenurodytų, motyvų, sudarančių pagrindą panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (ABTĮ 136 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu ir 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo E. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis