A-438-226-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-226/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01900-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. R. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. R. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (I t., b. l. 1–2) ir patikslintu skundu (I t., b. l. 169–173) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir atsakovas, inspekcija) 2011 m. rugpjūčio 9 d. atsakymą Nr. (23.19)-2D-10124 „Dėl informacijos pateikimo“; 2) įpareigoti inspekciją įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) 2011 m. sausio 17 d. sprendimą ir pateikti pareiškėjai prašomą informaciją; 3) pranešti prokuratūrai apie nusikalstamos veikos požymius turinčius inspekcijos ir kitų institucijų atsakingų pareigūnų veiksmus; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodė, kad inspekcija 2011 m. rugpjūčio 9 d. pateikė jai atsakymą į prašymą, susijusį su tinkamu VAAT 2011 m. sausio 17 d. sprendimo įvykdymu administracinėje byloje Nr. I‑966-142/2011. Su inspekcijos atsakymu nesutinka, nes jis yra nepagrįstas bei pažeidžiantis jos teises ir teisėtus interesus. Inspekcija vadovaujasi netinkamais teisės aktais bei nurodo prieštaraujančias aplinkybes. Pareiškėjos teigimu, inspekcija turi patikrinti, ar statybą leidžiantys dokumentai buvo išduoti teisėtai, ar visi naujai statomi ir rekonstruojami ypatingi statiniai nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, taip pat tokią informaciją turi pateikti ir suinteresuotiems asmenims. Inspekcija, 2010 metais perėmusi buvusios Statybos inspekcijos įstaigos funkcijas, yra atsakinga už 1991–1992 metų vykdytų statybų teistumą bei duomenų kaupimą.

Pabrėžė, kad atsakovas teismui teikia neteisingą informaciją, tvirtindamas, jog objekto (duomenys neskelbtini), statybos užsakovas buvo Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvas (toliau – ir GNSK) Nr. 171, kai tuo tarpu Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis tų pačių gyvenamųjų namų statybos užsakovai yra privatūs asmenys. Inspekcijos pareigūnai privalėjo žinoti ir žinojo, kad minėtų namų statybos užsakovas buvo Lietuvos mokslų akademija, o faktiškai jos funkcijas vykdė GNSK Nr. 171. Inspekcija ir komisijos nariai yra atsakingi už (duomenys neskelbtini), objekto aštuonių namų pripažinimo tinkamais naudoti aktus, todėl atsakovas įpareigotinas pateikti tikslius ir dokumentais pagrįstus atsakymus arba atsakyti už savo veiksmus – neveikimą. Atsakovas slepia tikrąjį statybos užsakovą – Mokslų akademiją ir nepagrįstai nepateikia turimų įrodymų, kas yra akivaizdus piktnaudžiavimas, pareigų ir kontrolės netinkamas vykdymas, dokumentų klastojimas. Pareiškėjos teigimu, turi būti ištirta, kas yra kaltas dėl tokios situacijos, taip pat turi būti nutrauktas nepagrįstas jos persekiojimas.

Pareiškėjos nuomone, inspekcija disponuoja dokumentais, susijusiais su gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statyba bei pridavimu, turi visus pareiškėjos prašomus dokumentus. Nesutinka su atsakovo teiginiu, jog VAAT 2011 m. sausio 17 d. sprendimą įvykdė tinkamai, pabrėždama, kad atsakovas pateikė analogišką atsakymą, kuris jau buvo skundžiamas teisme ir dėl kurio buvo konstatuoti neteisėti inspekcijos veiksmai pareiškėjos atžvilgiu. Atsakovas neįsigilino į esamą situaciją, netinkamai įvertino pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes apie vykdytas statybas, todėl pateikė nepagrįstą atsakymą.

Tvirtino, kad sublokuoti gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini) buvo pradėti statyti nelegaliai, todėl atsakovas, vykdydamas savo pareigas, privalėjo žinoti apie įsteigtą GNSK Nr. 171, statybos užsakovą – Mokslų akademiją bei objekto sąmatinę vertę. Inspekcija slėpė tikrąją padėtį, norėdama išvengti atsakomybės už neveikimą, apginti atsakingus asmenis, nuslėpti neteisėtais veiksmais J. R. šeimai padarytą žalą ir suinteresuotų asmenų praturtėjimą, sukčiavimą stambiu mastu. Atsakovo pareigūnai vykdė savo pareigas netinkamai, piktnaudžiavo tarnyba, statybos metu veikė susitarę kartu su suinteresuotais asmenimis, klaidino teismą, todėl šiuo metu vyksta nepagrįstas V. R. ir J. R. persekiojimas už statinio nugriovimo darbus.

Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu į pareiškėjos skundą (I t., b. l. 42–44) ir į pareiškėjos patikslintą skundą (I t., b. l. 191–194) prašė jį atmesti.

Nurodė, kad išsamiai atsakė pareiškėjai į jos prašymą ir tinkamai įvykdė VAAT 2011 m. sausio 17 d. sprendimą. Pareiškėjos teiginius, kad inspekcija nesigilino į situaciją, nevertino ar netinkamai įvertino pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes, laiko prielaidomis, nes pareiškėja nėra nurodžiusi, dėl kokių argumentų atsakovas nėra pasisakęs. Taip pat nepagrįstais laiko pareiškėjos argumentus, kad inspekcijos atsakymas pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, jog atsakovas atsakyme vadovaujasi netinkamais teisės aktais, nes nenurodė, kokias jos teises atsakovas pažeidė.

Teigė, kad tiek pirmame 2010 m. rugsėjo 24 d. rašte Nr. 2D-11368, tiek vėlesniuose raštuose atkreipė dėmesį į visas pareiškėjos nurodytas aplinkybes, rėmėsi galiojusiais teisės aktais, tinkamai išvardijo statybos užsakovo teises ir pareigas, kokie dokumentai reglamentavo statybos darbus, kokius dokumentus turėjo turėti statybos užsakovas. Inspekcija užsakovu laiko GNSK Nr. 171 ir nesutinka su pareiškėjos tvirtinimu, kad minėtas kooperatyvas yra netinkamas statybos užsakovas, nes įstatų 44 punkto g dalyje yra nustatyta, kad kooperatyvo valdybos pirmininkas sudaro kooperatyvo vardu sandorius, o šiuo pagrindu ir buvo pasirašyta 1991 m. lapkričio 5 d. kapitalinės statybos rangos sutartis Nr. 17. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad net ir tuo atveju, jeigu užsakovu būtų laikoma Mokslų akademija, vis tiek tai neatleistų pareiškėjos nuo pareigos gauti teisės aktuose nustatytus dokumentus, prieš pradedant ir vykdant statybos darbus.

Nurodė, kad inspekcija neturi duomenų, jog būtų išduota pažyma apie tai, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statyba būtų vykdoma nenukrypstant nuo nustatyta tvarka suderinto projekto ir, kad statinio baigtumas yra 67 proc. Inspekcija neturi ir kitų dokumentų, kuriuos prašo pateikti pareiškėja. Atsakovo vertinimu, VAAT, priimdamas 2011 m. sausio 17 d. sprendimą, konstatavo, kad inspekcija tinkamai atsakė pareiškėjai. Teismas įpareigojo inspekciją papildomai atsakyti pareiškėjai pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatas dėl vieno argumento, t. y., kodėl nebuvo persiųstas pagal kompetenciją nagrinėti kitoms institucijoms pareiškėjos prašymas. Inspekcija, būdama viešojo administravimo subjektas, nepersiunčia prašymų nagrinėti privatiems asmenims, kai ginčai yra kilę tarp jų (šiuo atveju – tarp kooperatyvo narių). Atkreipė dėmesį į tai, kad VAAT 2011 m. sausio 17 d. sprendime pažymėjo, jog atsakovas, neturėdamas statybos dokumentų, negalėjo retrospektyviai vertinti, kaip realiai statybą vykdė GNSK Nr. 171 ir, kad pareiškėjos prašyme norimi pateikti dokumentai inspekcijos nėra turimi (archyvuojami), o kai kurie dokumentai bei prašomi atlikti veiksmai nepriskirti inspekcijos kompetencijai. Iš to seka išvada, kad visus veiksmus savo kompetencijos ribose atliko tinkamai, pareiškėjai buvo tinkamai atsakyta, todėl nėra pagrindo kelis kartus prašyti pareikšti poziciją tais pačiais klausimais, kuriais pasisakė VAAT 2011 m. sausio 17 d. sprendime.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 5 d. sprendimu (II t., b. l. 49‑53) pareiškėjos skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš skundžiamo inspekcijos papildomo atsakymo matyti, jog jame yra aiškiai suformuluotas pareiškėjos atžvilgiu priimtas sprendimas, t. y. pareiškėjai inspekcija nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 22 d. prašyme nurodyta informacija inspekcija nedisponuoja, todėl prašomų dokumentų pateikti negali. Inspekcija pažymėjo, kad visus statybą patvirtinančius dokumentus privalėjo turėti GNSK Nr. 171, kad pareiškėjos šeimos nariai buvo to kooperatyvo nariais, o ginčai tarp narių sprendžiami teisės aktuose nustatyta tvarka. Inspekcija pareiškėjai nurodė, kad pareiškėjos prašymo negali persiųsti nagrinėti kitiems asmenims, t. y. asmenims, kurie nėra valstybinės institucijos. Be to, prašomo atlikti tyrimo negali atlikti, nes tai nėra inspekcijos kompetencijos klausimas pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas bei pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 patvirtintus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatus.

Teismo vertinimu, inspekcija, vykdydama VAAT 2011 m. sausio 17 d. sprendimą, pateikė tinkamą papildomą atsakymą į pareiškėjos 2010 m. rugpjūčio 22 d. prašymą, nurodydama, kad pareiškėjos prašomų dokumentų pateikti negali, nes jų neturi, o įvykdyti Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos negali, nes inspekcija nepersiunčia nagrinėti prašymų asmenims, kurie nėra valstybinės institucijos. Nors atsakovas pareiškėjai 2010 m. rugpjūčio 22 d. prašyme nurodytos informacijos bei dokumentų nepateikė, tačiau viso administracinės bylos nagrinėjimo metu (Nr. I-966-142/2011 ir šioje byloje) atsakovas įrodinėjo, jog objektyviai neturėjo galimybės pateikti prašomos informacijos bei dokumentų, nes jų neturi. Šie atsakovo teiginiai yra nepaneigti, todėl įpareigoti atsakovą pateikti nurodytą informaciją bei dokumentus, kai nėra paneigta, jog tokių veiksmų atlikimas yra objektyviai neįmanomas, nėra pagrindo.

III. Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 58–63), kuriuo prašo šį sprendimą panaikinti ir jos skundą tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėja atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neanalizavo jos skundo argumentų, taip pat ir prie skundo pridėtų dokumentų.

Akcentuoja, kad iš 1991 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto valdybos generalinio plano matyti, jog Mokslų akademijai buvo paskirtas žemės sklypas daugiabučiam namui statyti, todėl pagal teisės aktus Mokslų akademija yra užsakovas, kuris, kartu su kitomis institucijomis, privalo atsakyti už savo veiksmus. Pirmosios instancijos teismas nesusipažino su statybos leidimais, išduotais statybos objektui Nr. 91.003A (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodyta, kad užsakovas buvo V. R. ar J. R. firma „Variantas“, statybą vykdant „ūkio būdu“. Taip pat teismas nesusipažino su komisijos aktu, iš kurio matyti, kad statyba buvo vykdoma individualiai. Nors teismo sprendime nurodyta, kad statyba buvo pradėta vykdyti GNSK Nr. 171, tačiau inspekcija atsisako pateikti minėtą statybos leidimą, o tai reiškia, jog kiti statybos leidimai suklastoti. Teismas atsisakė nurodyti, kad GNSK Nr.171 kapitalinę statybą vykdė neteisėtai, be statybos leidimų ir prieštaraujant teisės aktams. Iš tiesų inspekcija statybos leidimą turėjo išrašyti Mokslų akademijai, kaip ir nurodyta minėtame generaliniame plane. Teismas rėmėsi melagingais atsakovo teiginiais, kad užsakovas yra GNSK Nr.171. Dėl tokių neobjektyvių, neteisėtų ir nesąžiningų teismo išvadų pagal inspekcijos pateiktą neteisingą informaciją buvo priimtas sprendimas įpareigoti jos šeimos narius savo lėšomis nugriauti nebaigtą statyti namą, nepaisant to, kad jie nėra namo savininkai ar užsakovai, o tik kooperatyvo nariai, kurių pareiga tik sumokėti už pastatytą namą.

Teismas ginčijamame sprendime neteisingai konstatavo, kad inspekcija neatsako už dokumentų, susijusių su kapitaline statyba, saugojimą. Tuometiniai dokumentai turėjo būti saugomi vadovaujantis 1991 m. birželio 14 d. įsigaliojusiomis Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos Baigtų statybų priėmimo naudoti taisyklėmis RSN 124-91.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (II t., b. l. 70–72) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra jokio pagrindo. Be to, ginčijamame teismo sprendime, kaip ir VAAT 2011 m. sausio 17 d. sprendime teisingai pažymėta, kad pareiškėja neturi reikalavimo teisės ginčyti teikiamos informacijos turinio. Pareiškėja gali ginčyti tik tai, kad informacija jai nesuteikta ar nepilnai suteikta, ir reikalauti suteikti prašomą informaciją. Teismas ginčijamą sprendimą priėmė nagrinėdamas administracinę bylą patikslinto skundo ribose, todėl apeliacinio skundo argumentai, nesusiję su patikslinto skundo reikalavimais, atmestini.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje kilęs ginčas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011 m. rugpjūčio 9 d. atsakymo Nr. (23.19)-2D-10124 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimą papildomai atsakė į pareiškėjos 2010 m. rugpjūčio 22 d. prašymą dėl informacijos suteikimo.

Byloje nustatyta, kad 2010 m. rugpjūčio 22 d. prašymu, adresuotu atsakovui pareiškėja prašė jai suteikti atitinkamą informaciją bei atitinkamų dokumentų nuorašus, susijusius su Mokslų akademijos kooperatyvo Nr. 171, 1991-1992 metais vykdyta gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), statyba. Atsakovas dėl šio prašymo 2010 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. 2D-17368 pateikė atsakymą, dėl kurio kilo teisminis ginčas. Šis ginčas buvo išspęstas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I–966-142/11. Šiuo sprendimu teismas nusprendė pareiškėjos V. R. skundą tenkinti iš dalies bei įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių pateikti pareiškėjai papildomą atsakymą raštu dėl pareiškėjos V. R. 2010 m. rugpjūčio 22 d. prašymo, atitinkantį Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatas.

Iš šio teismo sprendimo matyti, kad įpareigojimas pateikti pareiškėjai papildomą informaciją buvo grindžiamas tuo, kad atsakovas negalėdamas pateikti pareiškėjai dalies jos prašomų dokumentų kopijų ir informacijos, privalėjo nurodyti šių dokumentų nepateikimo priežastis arba perduoti kitoms institucijoms, disponuojančioms pareiškėjos prašoma informacija. Likusioje dalyje teismas pareiškėjos skundą atmetė, konstatuodamas, kad pareiškėjos teisės gauti atitinkamą informaciją iš atsakovo nebuvo pažeistos.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio „Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.“ Šis teisinis reguliavimas lemia, kad aplinkybės, kurios buvo nurodytos pareiškėjos 2010 m. rugpjūčio 22 d. prašyme ir kurios buvo įvertintos bei nustatytos minėtoje administracinėje byloje Nr. I–966-142/11, iš naujo nebeturi būti įrodinėjamos, nagrinėjant šią bylą. Tai savo ruožtu lemia ir tai, kad tie pareiškėjos skundo teismui ir apeliacinio skundo argumentai, kurie pakartotinai siejami su 2010 m. rugpjūčio 22 d. prašyme nurodytomis aplinkybėmis, nebegali sudaryti šios bylos nagrinėjimo dalyko.

Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudaro nustatymas aplinkybių – ar atsakovas ginčijamame 2011 m. rugpjūčio 9 d. atsakyme Nr. (23.19)-2D-10124 „Dėl informacijos pateikimo“, nurodė priežastis dėl kurių jis negali pareiškėjai pateikti informacijos, kurios ji prašė 2010 m. rugpjūčio 22 d. raštu; ar jos pateikimą peradresavo kitam viešojo administravimo subjektui ir pan..

Iš ginčijamo 2011 m. rugpjūčio 9 d. atsakymo Nr. (23.19)-2D-10124 matyti, kad atsakovas nurodė, jog pareiškėjos prašomų dokumentų, susijusių su Mokslų akademijos gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo Nr. 171, 1991-1992 metais vykdyta gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), statyba neturi, t. y., jais nedisponuoja, todėl jų pareiškėjai negali pateikti bei atlikti šių dokumentų teisinės analizės ir išvadų dėl jų teisėtumo.

Pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 straipsnio nuostatas šiuo įstatymu yra užtikrinama asmens teisė gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kuria jos disponuoja. Tai reiškia, kad ir valstybės institucija pagal šio įstatymo 13 nuostatas, prašymą persiųsti kitai kompetentingai įstaigai, dėl informacijos suteikimo asmeniui, gali tik tokiai įstaigai, kuri atitinka valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, statusą bei disponuoja reikiama informacija.

Kadangi pareiškėjos prašoma informacija, kaip nustatė atsakovas, galėjo disponuoti privatus subjektas – 171-asis gyvenamųjų namų statybos kooperatyvas, todėl atsakovui neatsirado nei pareiga, nei teisinės prielaidos, šį prašymą persiųsti privačiam, ne valstybinės valdžios institucijai. Byloje duomenų, kad šia informacija gali disponuoti atsakovas ar kita valstybinės valdžios institucija, nėra. Tai, kad šia informacija gali disponuoti 171-asis gyvenamųjų namų statybos kooperatyvas ar kitas privatus subjektas, patvirtina ir pačios informacijos pobūdis, kuris yra iš esmės susijęs su privačių subjektų veikla, reguliuojama civiliniais teisiniais santykiais.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad byloje ginčijamas atsakovo 2011 m. rugpjūčio 9 d. atsakymas Nr. (23.19)-2D-10124 pareiškėjai į jos prašymą dėl informacijos suteikimo, vertinant aptartame kontekste su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimu, atitiko šiuos teisinius santykius reglamentuojančio teisės akto - Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo, reikalavimus, dėl ko jo pripažinti neteisėtu nėra pagrindo.

Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas