AS-822-165-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

N U T A R T I S

Administracinė byla Nr. AS822-165/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06483-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. S. skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas T. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. lapkričio 7 d. padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1–3), prašydamas panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą Nr. 62-652 „Dėl suimtojo nubaudimo“.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 8 d. nutartimi (b. l. 9–10) nustatė pareiškėjui terminą iki 2013 m. lapkričio 25 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. patikslintame skunde suformuluoti reikalavimą ir dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2013 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 2S-4695 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 2S-4695) panaikinimo, pateikti įrodymus, patvirtinančius minėto spendimo gavimo datą, ir kt.

Pareiškėjas 2013 m. lapkričio 22 d. padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui patikslintą skundą (b. l. 13–15), kuriame prašė panaikinti Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą Nr. 62-652 „Dėl suimtojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento 2013 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 2S-4695 „Dėl skundo išnagrinėjimo“. Patikslintame skunde pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad Sprendimas Nr. 2S-4695 jam buvo įteiktas 2013 m. spalio 21 d., tai gali patvirtinti žyma Lukiškių TI-K administracijos registracijos žurnale.

Atsakydama į teismo 2013 m. lapkričio 25 d. paklausimą (b. l. 20), pateiktą elektroniniu paštu, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Įskaitos skyriaus viršininkė 2013 m. lapkričio 26 d. laiške (b. l. 21) informavo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. 2S-4695 buvo įteiktas T. S. 2013 m. spalio 14 d.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi (b. l. 22–23) atsisakė priimti pareiškėjo T. S. skundą remdamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir nutarė, įsiteisėjus nutarčiai, skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teismas vadovavosi ABTĮ 32 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui Kalėjimų departamento 2013 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. 2S-4695 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ buvo įteiktas 2013 m. spalio 14 d., kaip nurodyta Lukiškių TI-K Įskaitos skyriaus viršininkės elektroniniu paštu pateiktame atsakyme, kuriuo teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti, taip pat konstatavo, kad pareiškėjo skundas teismui paduotas tik 2013 m. lapkričio 7 d., tačiau nei skunde, nei patikslintame skunde pareiškėjas neprašė teismo atnaujinti termino skundui paduoti, atvirkščiai, klaidino teismą teigdamas, jog Sprendimą Nr. 2S-4695 gavo 2013 m. spalio 21 d. Atsižvelgęs į tai bei remdamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, kuris nustato, kad teismas atsisako priimti skundą, jeigu praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo šio termino atnaujinti arba teismas atmeta tokį prašymą, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

III. Pareiškėjas T. S. atskirajame skunde (b. l. 30–31) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, jog skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis yra nepagrįsta. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad jis yra suimtas ir laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, dėl to objektyviai neturi galimybės tiksliai fiksuoti gautų per Lukiškių TI-K administraciją atsakymų į jo paklausimus ir skundus datas. Dėl šios priežasties pareiškėjas pripažįsta, jog galėjo suklysti nurodydamas Sprendimo Nr. 2S-4695 gavimo datą. Tačiau, pareiškėjo nuomone, nedidelis nustatyto termino praleidimo laikas negali jam užkirsti kelio kreiptis į teismą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas laikomas tardymo izoliatoriuje-kalėjime, kad jis neturi teisinio išsilavinimo ir todėl jo galimybės tinkamai parengti skundą yra ribotos, kad nemokama teisinė pagalba jam nėra suteikta, nustatęs, jog terminas galbūt praleistas, turėjo suteikti pareiškėjui galimybę prašyti atnaujinti skundo padavimą terminą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, t. y. kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą ir pareiškėjui neprašius šio termino atnaujinti, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą, atskirajame skunde atkreipia dėmesį, kad teismas nepasiūlė jam pateikti prašymo dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo bei nevertino aplinkybių, susijusių su pareiškėjo galimybėmis paduoti skundą teismui (t. y. kad pareiškėjas laikomas tardymo izoliatoriuje-kalėjime, neturi teisinio išsilavinimo, jam nėra suteikta nemokama teisinė pagalba).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010).

Pasinaudojus įstatymų numatyta ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, skundo teismui padavimo terminas skaičiuojamas pagal ABTĮ 32 straipsnio numatytas taisykles, t. y. į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos (ABTĮ 32 str. 1 d.). Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 3 dalyje, kuriose nustatyta, kad Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę savo galbūt pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-948/2011, 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012).

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Nagrinėjamu atveju iš bylos dokumentų matyti, kad pirmos instancijos teismas tinkamai vykdė anksčiau paminėtą procesinį reikalavimą, nes siekdamas nustatyti tikslią skundo padavimo teismui termino eigos pradžią, 2013 m. lapkričio 25 d. pateikė paklausimą Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, į kurį gavo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Įskaitos skyriaus viršininkės 2013 m. lapkričio 26 d. atsakymą, kuriame nurodoma, jog skundžiamas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. 2S-4695 buvo įteiktas pareiškėjui T. S. 2013 m. spalio 14 d. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju teismui nebuvo jokio objektyvaus pagrindo nesivadovauti šiais viešojo administravimo subjekto, atsakingo už kitų institucijų sprendimų įteikimą suimtiesiems ir Lukiškių TI-K laikomiems asmenims, pateiktais duomenimis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog skundo padavimo termino eigos pradžia nagrinėjamu atveju laikytina 2013 m. spalio 14 d., o ne pareiškėjo nurodyta 2013 m. spalio 21 d. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas atskirajame skunde neneigė, jog galėjo suklysti nurodydamas Sprendimo Nr. 2S-4695 gavimo datą.

Atsižvelgus į tai, kad Kalėjimų departamento 2013 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. 2S-4695 buvo įteiktas pareiškėjui 2013 m. spalio 14 d., laikytina, jog paskutinė skundo dėl šio sprendimo, o kartu ir dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo Nr. 62-652, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta ginčijama nuobauda, padavimo administraciniam teismui diena buvo 2013 m. lapkričio 4 d. (ABTĮ 66 str. 4 d.). Pareiškėjo skundas buvo paduotas Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2013 m. lapkričio 7 d. (b. l. 1–3). Todėl pirmosios instancijos teismas 2013 m. lapkričio 27 d. nutartyje visiškai pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad pareiškėjas praleido įstatymų nustatytą skundo padavimo teismui terminą.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad terminas skundui paduoti galbūt yra praleistas, turėjo pasiūlyti jam pateikti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo.

Teisėjų kolegija su paminėta pareiškėjo pozicija nesutinka ir pažymi, jog teismas, nustatęs, kad terminas skundui paduoti praleistas, neprivalo savo iniciatyva (ex officio) papildomai aiškintis, dėl kokių aplinkybių praleistas terminas, ir, pasinaudojant skundo trūkumų šalinimo institutu, siūlyti pareiškėjui pateikti prašymą dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasme termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą (prašymą) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-63/2012).

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju, kaip minėta, skundo padavimo terminas yra praleistas ir pareiškėjas neprašė jo atnaujinti (nors 2013 m. lapkričio 8 d. nutartyje, nustatydamas pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, teismas užsiminė apie tai, kad apskundimo terminas galbūt praleistas, ir kad teismui pateiktini įrodymai, patvirtinantys Sprendimo Nr. 2S-4695 gavimo datą), konstatuotina, jog teismas skundžiamoje 2013 m. lapkričio 27 d. nutartyje pagrįstai ir teisėtai nevertino priežasčių, dėl kurių pareiškėjas praleido įstatymų nustatytą terminą. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. spalio 9 d. sprendime Nr. 2S-4695 yra aiškiai nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka ir terminas, todėl, teisėjų kolegijos įsitikinimu, net ir tuo atveju, jei teismas vertintų priežastis, dėl kurių buvo praleistas įstatymų nustatytas apskundimo terminas, pareiškėjas negalėtų remtis aplinkybėmis dėl savo teisinio neišprusimo ir Sprendimo Nr. 2S-4695 apskundimo tvarkos nežinojimo.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą tinkamai, laikydamasis ABTĮ ir kitų teisės aktų nustatytų procesinių reikalavimų. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo T. S. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė