A-756-565-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A756-565/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00462-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 1.2, 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. ir atsakovo Turto vertinimo priežiūros tarnybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovui Turto vertinimo priežiūros tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–7), kurį patikslino (I t., b. l. 35–37), prašydama panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – ir Garbės teismas) 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. GT-14(12)-S (toliau – ir Sprendimas). Skundas grindžiamas šiais motyvais:

1. Pareiškėja nesutinka su skundžiamu sprendimu, kuriuo jai paskirta drausminė nuobauda – papeikimas dėl jos tariamai padarytų teisės aktų pažeidimų rengiant UAB „Kauno statyba“ verslo vertinimo ataskaitą Nr. 37/2048A(Kau):12 (toliau – ir Ataskaita Nr. 1) ir UAB „Global Petroleum“ verslo vertinimo ataskaitą Nr. 37/211l(Kau):12 (toliau – ir Ataskaita Nr. 2). Garbės teismas neturėjo teisės vertinti jos veiksmų ir skirti drausminės nuobaudos už pažeidimus, padarytus rengiant Ataskaitą Nr. 1, nes ji buvo parengta iki 2012 m. gegužės 1 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir TVVPĮ, Įstatymas) nuostatų, įtvirtinančių galimybę taikyti turto vertintojams teisinę atsakomybę už pažeidimus, padarytus rengiant turto arba verslo vertinimo ataskaitas, atsiradimo.

2. Garbės teismas neturi kompetencijos vertinti verslo vertinimo ataskaitų teisėtumo (TVVPĮ 23 str. 1 d., 28 str. 5 d.), nes jis nagrinėja drausmės bylas už jau konstatuotus teisės pažeidimus (TVVPĮ 29 str. 1 d.), tarp jų ir už vertintojo nukrypimą nuo TVVPĮ reikalavimų rengiant ataskaitas. Nėra tinkamo subjekto nustatyto ataskaitų neteisėtumo, todėl nėra ir pagrindo drausminei atsakomybei kilti.

3. Sprendimas turi būti panaikintas dėl padarytų drausminės nuobaudos taikymo procedūrinių terminų pažeidimo (TVVPĮ 29 str.), nes Turto vertinimo priežiūros tarnyba (toliau – ir Tarnyba) informaciją apie tariamus pažeidimus gavo 2012 m. rugsėjo 18 d., o teikimą iškelti drausmės bylą pateikė tik 2012 m. spalio 29 d.

4. Pareiškėjai drausminė nuobauda paskirta nesuteikus galimybės būti išklausytai ir pateikti išsamius paaiškinimus dėl jai teikiamų kaltinimų. Telefonu buvo užduodami tik bendro pobūdžio klausimai, nesuteikiant galimybės Garbės teismui pateikti ataskaitų teisėtumą pagrindžiančių papildomų paaiškinimų, paskaičiavimų, medžiagos, taip pat nesuteikiant galimybės atsikirsti į teikiamas pastabas, nesuteikiant teisės replikuoti į Garbės teismo nurodytus tariamus TVVPĮ pažeidimus, siūlomą skirti drausminę nuobaudą, jos proporcingumą ir kitas aplinkybes, svarbias teisinei atsakomybei taikyti.

5. Garbės teismas nepagrįstai pripažino, kad Ataskaita Nr. 2 neatitinka TVVPĮ 22 straipsnio reikalavimų, nes joje trūksta šio straipsnio 4 dalyje išvardintos informacijos. Tokią išvadą lėmė netinkamas teisės aktų aiškinimas ir neobjektyvi ir paviršutiniška Ataskaitos Nr. 2 turinio analizė: verslo vertinimo atvejis yra nurodytas atlygintinų paslaugų sutarties Nr. 12/06-31, kurią sudarė pareiškėja ir užsakovas, 1.1. punkte (ši sutartis nenurodyta kaip Ataskaitos Nr. 2 priedas, tačiau įstatymas nenumato, kokie dokumentai turi būti turto vertinimo ataskaitos priedais, o Tarnyba nėra pateikusi pavyzdinio ataskaitos priedų sąrašo).

Užsakovas gavo informaciją tokios apimties, kokios reikalauja įstatymas. Be to, Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 29 punktas nustato, kad vertintojas vertindamas naudojasi informacija, kuri jam yra pateikta arba viešai prieinama, todėl nepagrįstai atmesti pareiškėjos paaiškinimai, kad tam tikra informacija galėjo būti nenurodyta, nes nebuvo pateikta užsakovo. Tokios informacijos nebuvimas pateisinamas protingumo reikalavimu teisėje. Iš Ataskaitos Nr. 2 matyti, kad buvo atliekamas retrospektyvinis verslo vertinimas, todėl ir esamasis savininkas, ir esamos valdymo teisės ryšium su vertintu verslu būtų perteklinė informacija, neturinti jokios įtakos vertinimo rezultatams.

Sąlygos ir aplinkybės, galėjusios turėti įtakos turto vertinimui, įvardintos prie turto vertinimo prielaidų (be to, ataskaitoje nurodoma, kad nevertinama fizinių, funkcinių defektų galimybė, galėjusi turėti įtakos nustatytai verslo vertei, neatsižvelgiama į nekilnojamojo turto naudojimo ne pagal teisės aktus galimybę ir kitas sąlygas bei aplinkybes). Pareiškėja nesutinka, kad vertinamam verslui aprašyti skyrė mažai dėmesio, nes TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 12 punktas nenustato dėmesio kiekio, kurį vertintojas turi skirti vertinamam verslui aprašyti, o aplinkybę, kad verslas buvo aprašytas, patvirtina pats Garbės teismas, nurodydamas, kad Ataskaitoje Nr. 2 aprašyta pagrindinė vertinto verslo UAB „Global Petroleum“ veikla, įstatinio kapitalo dydis.

Vertinamas verslas aprašomas ir plačiau, analizuojant konkrečius verslo finansinius rodiklius. Pareiškėja nesutinka, kad Ataskaita Nr. 2 neatitinka TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 14 punkto, kuris reikalauja ataskaitose nurodyti, ar ataskaita rengiama dėl kilusio ginčo tarp asmenų dėl turto vertės nustatymo. Ataskaitos Nr. 2 vienuolikto puslapio trečioje pastraipoje pažodžiui įtvirtinta, kad vertinimas atliekamas dėl mokestinio ginčo su Valstybine mokesčių inspekcija (toliau – VMI).

6. Garbės teismo nurodyti TVVPĮ 22 straipsnio pažeidimai mažareikšmiai ir neturintys jokios įtakos Ataskaitos Nr. 2 teisingumui bei pareiškėjos atliktų skaičiavimų pagrįstumui. Garbės teismas nenustatė, kad Ataskaitoje Nr. 2 pateikti duomenys būtų netikslūs ar neteisingi, ar kad pareiškėja būtų padariusi žalos savo klientui ar tretiesiems asmenims. Ataskaitos Nr. 2 užsakovas (klientas) pareiškėjos darbą vertina kaip atliktą profesionaliai ir, esant atitinkamoms sąlygoms (vertinimą reikėjo atlikti retrospektyviai, buvo vertinami 7–9 metų senumo duomenys), nepriekaištingai. Net jeigu ir būtų pripažinta, kad Ataskaitoje Nr. 2 nėra pateikta visa būtina (privaloma) informacija, nenustačius pareiškėjos tyčinių veiksmų arba tikslo suklaidinti klientą arba trečiuosius asmenis, nėra jokio pagrindo jos teisinei atsakomybei, kadangi ataskaita yra laikoma konsultacinio pobūdžio, neturinčia juridinės galios. Be to, pareiškėją ir užsakovą siejo civiliniai teisiniai santykiai, paremti jų tarpusavio susitarimais.

7. Pareiškėjai paskirta neproporcinga ir neteisinga nuobauda. Garbės teismas nurodė, kad švelniausia drausminė nuobauda – pastaba – negalėjo būti skirta, nes pareiškėja savo veiksmais pažeidė teisės aktus. Visos drausminės nuobaudos skiriamos už teisės aktų nesilaikymą (TVVPĮ 29 str. 1 d.), todėl tokie lakoniški motyvai riboja pareiškėjos teisę į gynybą, nes nėra aišku, kokiu pagrindu buvo skirta griežtesnė bausmė.

Atsakovas Turto vertinimo priežiūros tarnyba su skundu nesutiko ir atsiliepimu (I t., b. l. 97–107) prašė pareiškėjos skundo netenkinti, atsiliepimą grindė šiais argumentais:

1. Garbės teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Ataskaitos Nr. 1 surašymo metu galiojusia materialine teise, tačiau nuobaudą pagrįstai skyrė pagal naująją TVVPĮ redakciją, kadangi ankstesnės redakcijos įstatymas numatė tik vieną sankciją – licencijos atėmimą, o naujasis įstatymas sušvelnino atsakomybę. Ir iki įsigaliojo nauja TVVPĮ redakcija, ir po jos įsigaliojimo turto vertintojams, pažeidusiems teisės aktus, reglamentuojančius turto vertintojų veiklą, buvo taikomos atitinkamos poveikio priemonės, pasikeitė tik jų forma ir rūšys. Todėl Garbės teisme pareiškėjos drausmės byla išnagrinėta ir Sprendimas priimtas nepažeidžiant procedūrų.

2. Garbės teismas nepripažino Ataskaitų neteisėtomis, o tik konstatavo, kad atlikdama vertinimus ir rengdama ataskaitas, pareiškėja pažeidė imperatyvias TVVPĮ ir Metodikos nuostatas. Išvadą dėl ataskaitų trūkumų ir atitikties TVVPĮ ir Metodikai Garbės teismui pateikė kompetentinga institucija – Tarnyba, todėl nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad nebuvo pagrindo drausminei atsakomybei kilti.

3. Tarnyba 2012 m. rugsėjo 18 d. gavo 2012 m. rugsėjo 12 d. kreipimąsi iš VMI dėl ataskaitų atitikties TVVPĮ nustatytiems reikalavimams, kurį išnagrinėjo pagal kompetenciją ir Viešojo administravimo įstatyme nustatytus prašymų nagrinėjimo terminus (20 darbo dienų), įvertino ataskaitų atitiktį teisės aktų reikalavimams ir pateikė 2012 m. spalio 16 d. išvadą VMI (Tarnyba turėjo pareigą įsitikinti gautos informacijos pagrįstumu ir motyvuotai atsakyti į VMI užklausą). Be to, Įstatymas įpareigoja atsakovą kreiptis į Garbės teismą su teikimu iškelti asmeniui drausmės bylą per nurodytą terminą, tik kai yra nustatytas pakankamas pagrindas įtarti, jog buvo padaryti pažeidimai, už kuriuos galėtų būti taikoma TVVPĮ nustatyta drausminė atsakomybė. Tarnyba, kreipdamasi į Garbės teismą, kartu turi pateikti ir išvadą dėl turto arba verslo vertintojo veiksmų, kurioje nurodoma, kokius TVVPĮ arba Metodikos pažeidimus turto arba verslo vertintojas galimai padarė. TVVPĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatytas 10 darbo dienų terminas yra skirtas asmens skundo/paklausimo nagrinėjimo metu gautai informacijai apibendrinti ir parengti išvadą bei teikimą dėl drausmės bylos iškėlimo. Atsakovas tokią išvadą pagal VMI paklausimą pateikė 2012 m. spalio 16 d., todėl būtent ši data laikytina diena, kada buvo įsitikinta, kad rengiant ataskaitas galimai buvo padaryti TVVPĮ pažeidimai. Tarnyba į Garbės teismą su teikimu dėl drausmės bylos pareiškėjai iškėlimo kreipėsi 2012 m. spalio 29 d., t. y. praėjus 9 darbo dienoms nuo informacijos gavimo (įsitikinimo jos pagrįstumu) dienos.

4. Pareiškėja nepasinaudojo jai suteikta teise pateikti Garbės teismui išsamius paaiškinimus (Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatai, patvirtinti finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1K-192 (toliau – ir Nuostatai) 23 punktas). Į 2012 m. gruodžio 4 d. vykusį Garbės teismo posėdį pareiškėja neatvyko dėl 2012 m. lapkričio 10 d. patirtos traumos, apie kurią UAB „Auditas ir konsultacijos“ informavo atsakovą 2012 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 148. Atsižvelgdamas į tai, Garbės teismas atidėjo drausmės bylos nagrinėjimą. Į 2012 m. gruodžio 21 d. vykusį Garbės teismo posėdį pareiškėja taip pat neatvyko, tačiau iki numatytos posėdžio datos nepateikė raštu savo neatvykimo priežastis paaiškinančių dokumentų. Nuostatų 24 punkte nustatyta, kad jeigu vertintojas neatvyksta į Garbės teismo posėdį antrą kartą iš eilės (kai prieš tai Garbės teismo posėdis buvo atidėtas dėl vertintojo neatvykimo), drausmės byla gali būti nagrinėjama vertintojui nedalyvaujant. Atsižvelgdamas į tai Garbės teismas pareiškėjos drausmės bylą išnagrinėjo 2012 m. gruodžio 21 d. vykusio posėdžio metu, tačiau pareiškėjai sutikus pirmiausia susiekė su ja telefonu ir išklausė jos paaiškinimus dėl Ataskaitos Nr. 1 ir Ataskaitos Nr. 2 rengimo. Pareiškėja dar iki drausmės bylos nagrinėjimo Garbės teismo posėdžiuose turėjo teisę susipažinti su drausmės bylos medžiaga, gauti išrašus ir nuorašus, taip pat teikti raštu Garbės teismui paaiškinimus dėl išvadoje nustatytų Ataskaitų trūkumų. Apie teisę susipažinti su drausmės bylos nagrinėjimo medžiaga pareiškėja buvo informuota 2012 m. lapkričio 6 d. ir 2012 m. gruodžio 4 d. raštais, tačiau minėtomis teisėmis nepasinaudojo. Todėl nepagrįstas ir atmestinas yra pareiškėjos skunde nurodytas argumentas, kad nuobauda jai buvo paskirta nesuteikus galimybės būti išklausytai.

5. Ataskaita Nr. 2 parengta nesilaikant imperatyvių įstatymų nuostatų, todėl pareiškėja nepagrįstai savo pareigų neįvykdymą sieja su vertinimo užsakovo veiksmais. Pareiga ataskaitoje nurodyti TVVPĮ numatytą informaciją yra ne vertinimo užsakovo, o vertintojo pareiga, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėja turėjo pati surinkti informaciją apie valdymo teisę ir savininkus, minėtas sąlygas ir aplinkybes, informaciją apie tai, ar tarp užsakovo ir vertinimo įmonės ar kitų asmenų kilo ginčas dėl vertės nustatymo. Kadangi pareiškėja šių pareigų neįvykdė, Garbės teismas konstatavo, kad pareiškėja Ataskaitą Nr. 2 parengė pažeisdama TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 6, 10 ir 14 punktų reikalavimus, o tai, kad pareiškėja savo pareigos įvykdymą sąmoningai perkėlė vertinimo užsakovui, Garbės teismas įvertino kaip Etikos kodekse įtvirtintų sąžiningumo ir profesionalumo principų pažeidimą.

6. Dėl pareiškėjos teiginių, kad ataskaita turėtų būtų laikoma konsultacinio pobūdžio dokumentu, atsakovas pažymėjo, kad ataskaitoje privalo būti nurodyti visi pagal TVVPĮ 22 straipsnį privalomi duomenys, nes pagal šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalį ataskaita laikoma neteisinga, jeigu ji neatitinka šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Įstatymo prasme neteisingos ataskaitos parengimas sukelia neigiamas pasekmes vertinimo užsakovui, nes tokiu dokumentu negalima remtis priimant sprendimus (sudarant paskolos sutartis, apskaičiuojant mokesčių dydį ir kt.). Pareiškėja pagal savo kompetenciją turėjo teisę parengti informacinio ar konsultacinio pobūdžio dokumentą (paprastą raštą), susijusį su vertinamais objektas, tačiau savo vertinimus ir išvadas įformino kaip ataskaitas, o joms yra taikomi griežti teisėtumo standartai.

7. Švelniausia drausminė nuobauda negalėjo būti paskirta, kadangi pareiškėja pažeidė ne tik turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, bet ir Etikos kodekso normas. Aplinkybė, kad drausminė nuobauda pareiškėjai skirta pirmą kartą, neįpareigoja Garbės teismo taikyti pačią švelniausią nuobaudą, nes pagal TVVPĮ 29 straipsnio 4 dalį, nuobaudos paskyrimas ir sprendimas dėl nuobaudos griežtumo yra Garbės teismo diskrecija.

Teismo posėdyje atstovai papildomai paaiškino, kad, pirmą kartą neįvykus Garbės teismo posėdžiui, pareiškėja buvo informuota apie tai, kad drausmės byla gali būti išnagrinėta jai nedalyvaujant. Pati pareiškėja inicijavo, kad Garbės teismo posėdžio laiku su ja būtų susisiekta telefonu, todėl skunde nurodomi procedūriniai pažeidimai vertintini kaip piktnaudžiavimas procesu. Be to, Tarnyba gavo ir kitus prašymus dėl pareiškėjos atliktų vertinimų, Tarnyba kreipėsi į Garbės teismą, kuris 2013 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. GT-44(13)-S paskyrė pareiškėjai drausminę nuobaudą (dėl to Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra administracinė byla, proceso Nr. 3-61-3-0284-2013-5). Taip pat Tarnyba šiuo metu nagrinėja ir kitus prašymus dėl pareiškėjos atliktų vertinimų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimu (II t., b. l. 123–140) pakeitė Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. GT-14(12)-S ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstė taip: „Garbės teismas nutaria: skirti A. K. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytą drausminę nuobaudą – pastabą“. Kita pareiškėjos skundo dalis atmesta.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja ginčija Garbės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą „Dėl drausminės nuobaudos A. K. skyrimo“ Nr. GT-14(12)-S (I t., b. l. 9–18). Šiame Sprendime nurodoma, kad Garbės teismas 2012 m. spalio 29 d. gavo Tarnybos 2012 m. spalio 29 d. teikimą Nr. GT-18(12)-T iškelti pareiškėjai drausmės bylą ir Tarnybos 2012 m. spalio 29 d. išvadą Nr. GT-18(12)-1 „Dėl turto ir verslo vertintojos A. K. veiksmų rengiant UAB „Kauno telestatyba“ verslo vertinimo ataskaitą 37/2048(Kau):12 ir Turto vertinimo ataskaitą Nr. 37/2111(Kau):12“. Garbės teismas nutarė skirti A. K. TVVPĮ 29 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytą drausminę nuobaudą – papeikimą.

Nustatyta, kad VMI 2012 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. (24.6-31-5)-R-7723 (I t., b. l. 108) pranešė Tarnybai, kad mokestiniuose ginčuose su VMI yra pateiktos UAB „Auditas ir konsultacijos“ turto vertinimo ataskaitos Nr. 37/2111(Kau):12 ir 37/2048A(Kau):12. VMI rašte nurodė, kad vadovaujasi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 33 straipsnio 1 punktu, finansų ministro 2012 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 1K-116 patvirtintų nuostatų 9.3 punktu ir prašo įvertinti, ar siunčiamos ataskaitos atitinka TVVPĮ nustatytus reikalavimus. Šių ataskaitų rengėja buvo turto ir verslo vertintoja A. K..

Tarnyba, gavusi VMI raštą, 2012 m. spalio 2 d. raštu Nr. T(1.13)A2-241(12) (II t., b. l. 2–4) kreipėsi į A. K. su detaliu prašymu pateikti paaiškinimus bei informaciją dėl dviejų ataskaitų (persiųstų VMI raštu). A. K. 2012 m. spalio 8 d. raštu Nr. 130 (II t., b. l. 5–6) pateikė atsakymą į Tarnybos pateiktus klausimus ir papildomai pateikė 2012 m. sausio 12 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 12/01-03A nuorašą, 2012 m. sausio 16 d. dokumentų perdavimo-priėmimo akto nuorašą, UAB „Kauno telestatyba“ turto apžiūros akto nuorašą, 2012 m. birželio 15 d. atlygintinų paslaugų sutarties Nr. 12/06-31 nuorašą, 2012 m. birželio 15 d. dokumentų perdavimo-priėmimo akto nuorašą, VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro viešai skelbiamą informaciją apie UAB „Global petroleum“ (II t., b. l. 8–29).

Tarnyba 2012 m. spalio 16 d. raštu Nr. T(1.13)A2-291(12) pranešė VMI (į 2012 m. rugsėjo 12 d. raštą), kad įvertino pagal kompetenciją ataskaitas ir teikia nuomonę dėl ataskaitų atitikties teisės aktų reikalavimams. Šio rašto kopija pateikta A. K. ir UAB „Auditas ir konsultacijos“ (pareiškėja buvo šios bendrovės vertintoja).

Tarnyba 2012 m. spalio 29 d. teikimu Nr. GT-18(12)-T „Dėl drausmės bylos iškėlimo“ (toliau – ir Teikimas), teikė Garbės teismui iškelti drausmės bylą A. K.. Prie Teikimo pridėta Tarnybos 2012 m. spalio 29 d. išvada Nr. GT-18(12)-1 „Dėl turto ir verslo vertintojos A. K. veiksmų rengiant UAB „Kauno telestatyba“ verslo vertinimo ataskaitą Nr. 37/2048A(Kau):12 ir Turto vertinimo ataskaitą Nr. 37/2011 (Kau):12“ (toliau – ir Išvada), taip pat pridėtas VMI 2012 m. rugsėjo 12 d. raštas ir kiti Tarnybos raštai.

Išvadoje (II t., b. l. 35–39) konstatuojami teisės aktų pažeidimai, kuriuos nustatė Tarnyba dėl abiejų ataskaitų, įvertinami pareiškėjos teikti paaiškinimai, konstatuojama, kad vertintoja A. K., rengdama Ataskaitą Nr. 1, nesilaikė TVVPĮ (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d.) 23 straipsnio 2 dalies 2, 7, 10 punktų bei Metodikos (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d.) 18, 82 ir 83 punktų nuostatų reikalavimų; rengdama Ataskaitą Nr. 2 nesilaikė TVVPĮ įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. gegužės 1 d.) 22 straipsnio 4 dalies 4, 6, 10, 14 punktų ir Metodikos 31.1 punkto nuostatų reikalavimų, neišsamiai aprašė vertintą verslą, todėl tik iš dalies įvykdė TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 12 punkto ir Metodikos 28 punkto reikalavimus.

Drausmės byla pareiškėjai buvo iškelta Garbės teismo parengiamojo posėdžio 2012 m. lapkričio 6 d. protokoliniu nutarimu, bylos nagrinėjimas paskirtas 2012 m. gruodžio 4 d., nutarta kviesti į posėdį A. K.. Pareiškėjai 2012 m lapkričio 6 d. raštu Nr. T(1.13)A2-366(12), siunčiant jį į jos darbo vietą, pateiktas pranešimas apie drausmės bylos iškėlimą, pranešime nurodoma, dėl kokių ataskaitų rengimo iškelta drausmės byla, nurodoma, kada ir kur įvyks teismo posėdis, nurodoma, kaip reikia pranešti, jeigu vertintojas negali dalyvauti teismo posėdyje, nurodoma, kokiais atvejais byla gali būti nagrinėjama vertintojui nedalyvaujant, o taip pat nurodyta, kad vertintojas gali susipažinti su drausmės bylos medžiaga, gauti išrašus ir nuorašus, dalyvauti posėdyje vienas arba su gynėju, teikti paaiškinimus (II t., b. l. 42).

UAB „Auditas ir konsultacijos“ 2012 m. lapkričio 26 d. rašte Nr. 148 (II t., b. l. 43), kurį pasirašė laikinai einanti vadovės pareigas, raštas adresuotas Garbės teismui, pateikiama informacija, kad pareiškėja patyrė traumą ir negalės dalyvauti Garbės teismo posėdyje, taip pat pateikiama informacija, kad pareiškėja (ir jos asistentas) yra pasiruošę atsakyti į Garbės teismo narių klausimus Garbės teismo posėdžio metu telefonu. Nurodyti asmenų telefonų numeriai. Pridėti dokumentai apie pareiškėjos sveikatos sutrikimą.

Garbės teismo posėdis vyko 2012 m. gruodžio 4 d., jame svarstytas turto vertintojos A. K. drausmės bylos nagrinėjimas, buvo nutarta Garbės teismo posėdį atidėti 2012 m. gruodžio 20 d. (II t., b. l. 45). Tokiu pačiu būdu kaip ir pirmąjį kartą pareiškėjai buvo išsiųstas pranešimas apie drausmės bylos nagrinėjimą 2012 m. gruodžio 4 d. raštu, raštą siunčiant į UAB „Auditas ir konsultacijos“ (II t., b. l. 46).

Garbės teismo posėdis įvyko 2012 m. gruodžio 20 d. (II t., b. l. 47–49). Iš posėdžio protokolo matyti, kad su pareiškėja buvo bendraujama telefonu. Pareiškėja atsakė į Garbės teismo narių pateiktus klausimus, paaiškino apie nustatytus pažeidimus, nurodė, kur ataskaitose ar kituose dokumentuose yra reikalaujama informacija. Garbės teisme buvo nubalsuota, kad pareiškėjai būtų skirta drausminė nuobauda – papeikimas. Pareiškėja telefonu supažindinta su tokiu sprendimu.

Nuo 2012 m. gruodžio 4 d. kvietimo išsiuntimo iki posėdžio iš pareiškėjos ar UAB „Auditas ir konsultacijos“ nebuvo gauti jokie prašymai.

UAB „Auditas ir konsultacijos“ 2012 m. gruodžio 31 d. raštu paprašė Garbės teismo pateikti visą nagrinėtos bylos medžiagą (II t., b. l. 50). Tarnyba 2013 m. sausio 10 d. raštu Nr. T(1.13)A2-25(13) pateikė UAB „Auditas ir konsultacijos“ 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. GT-14(12)-S kopiją ir visą bylos medžiagą (II t., b. l. 51–52). A. K. Garbės teismo sprendimas išsiųstas 2013 m. sausio 10 d. raštu Nr. T(1.13)A2-23(13) (II t., b. l. 53).

Skundžiamame Garbės teismo sprendime aprašomos faktinės aplinkybės, jos įvertinamos atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir daroma išvada, kad rengdama Ataskaitą Nr. 1 pareiškėja pažeidė TVVPĮ (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d.) 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 10 punktus ir 12 straipsnio 2 punkte nustatytus principus, Metodikos 33, 82 ir 83 punktų reikalavimus; rengdama Ataskaitą Nr. 2 pareiškėja pažeidė TVVPĮ (redakcija, galiojanti nuo 2012 m. gegužės 1 d.) 22 straipsnio 4 dalies 6, 10 ir 14 punktų reikalavimus ir tik iš dalies įvykdė šio straipsnio 4 dalies 12 punkto ir Metodikos 28 punkto reikalavimus, o taip pat ir Etikos kodekse įtvirtintus sąžiningumo ir profesionalumo principus. Garbės teismas sprendime pateikė motyvus ir dėl drausminės nuobaudos parinkimo. Nurodė, kad vertinimo veikla vertintojui yra profesinė veikla, todėl vertinimas turi būti atliekamas pagal šiai profesijai taikomus reikalavimus. Tokios profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Nurodė, kad Garbės teismas įvertina padarytų pažeidimų pobūdį ir daro išvadą, kad pareiškėjai negali būti taikoma pati švelniausia nuobauda – pastaba, todėl skiriama TVVPĮ 29 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta drausminė nuobauda – papeikimas.

Pareiškėja ginčija Garbės teismo sprendimą dėl jo esmės ir taip pat dėl procedūrinių terminų pažeidimo bei dėl procedūrų pažeidimo.

Dėl terminų

TVVPĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Garbės teismui rašytinį teikimą iškelti vertintojui drausmės bylą pagal esamą informaciją apie nurodytus 1 dalyje pažeidimus per ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo šios informacijos gavimo (paaiškėjimo) dienos parengia Priežiūros įstaiga. Šiuo atveju VMI 2012 m. rugsėjo 12 d. raštas (I t., b. l. 108) su pateikiamomis dviem ataskaitomis negali būti vertinamas kaip informacija apie pažeidimus, nes šiame rašte jokie pažeidimai nėra konstatuojami, o tik prašoma Tarnybą įvertinti teikiamas ataskaitas. Kaip matyti iš aprašytos bylos medžiagos, Tarnyba pradėjo tyrimą ir 2012 m. spalio 2 d. pateikė pareiškėjai klausimus, prašė paaiškinimo. Pareiškėja atsakė į klausimus 2012 m. spalio 12 d., pateikė dokumentus, kurie, jos manymu, įrodo, kad jokie pažeidimai negali būti nustatyti. Tik 2012 m. spalio 16 d. Tarnybos rašte yra nurodoma, kokie galimi pažeidimai gali būti nustatyti. Teikimas su Išvada surašomi 2012 m. spalio 29 d., o Išvadoje jau konstatuojami padaryti pažeidimai. Todėl skaičiuojant nuo 2012 m. spalio 16 d., Teikimas išsiųstas būtent 10-tą darbo dieną, t. y. nepažeidžiant TVVPĮ nustatyto termino.

Dėl galimybės pareiškėjai būti išklausytai

TVVPĮ 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Garbės teismas turi priimti sprendimą per ne ilgiau kaip 60 dienų nuo drausmės bylos turto arba verslo vertintojui iškėlimo dienos. Jeigu Garbės teismas per šį terminą nepriima sprendimo, turto arba verslo vertintojo drausmės byla laikoma nutraukta. TVVPĮ 28 straipsnio 5 dalyje nustatytos Garbės teismo pareigos, viena jų – kviesti turto arba verslo vertintojus dalyvauti Garbės teismo posėdžiuose nagrinėjant jų drausmės bylas.

Šiuo atveju pareiškėja du kartus buvo kviečiama dalyvauti Garbės teismo posėdyje. Nepaisant to, kad kvietimai buvo siunčiami į pareiškėjos darbo vietą (UAB „Auditas ir konsultacijos“), iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja abiem atvejais žinojo apie drausmės bylos nagrinėjimą, todėl jai buvo suteikta galimybė teikti Garbės teismui bet kokią papildomą medžiagą, paaiškinimus, taip pat pareiškėja dar iki 2012 m. gruodžio 20 d. posėdžio turėjo galimybę gauti visą bylos medžiagą, kaip ji buvo gauta jau po sprendimo priėmimo – paprašius UAB „Auditas ir konsultacijos“ (II t., b. l. 50–52). Taip pat pareiškėja turėjo galimybę atsakyti į visus keliamus klausimus – pareiškėja atsakė Tarnybai 2012 m. spalio 12 d., tuomet pareiškėja pateikė ir visus papildomus dokumentus, kuriais ji grindė savo atsakymus. Be to, išsiuntus pareiškėjai antrąjį kvietimą į antrą posėdį 2012 m. gruodžio 20 d. (II t., b. l. 46) tokiu pačiu būdu, kaip ir pirmąjį kvietimą, iš pareiškėjos ar iš UAB „Auditas ir konsultacijos“ nebuvo gauta jokios informacijos apie pareiškėjos negalėjimą dalyvauti posėdyje. Tik gavus tokį pranešimą, posėdis gali būti atidėtas. Pirmuoju atveju posėdis ir buvo atidėtas, nors pranešimą apie pareiškėjos patirtą traumą pateikė UAB „Auditas ir konsultacijos“ laikinai einanti pareigas vadovė. Bendrovės vadovė turėjo galimybę pateikti ir pateikė pareiškėjos medicininius dokumentus (II t., b. l. 43–44), todėl Garbės teismas turėjo pagrindą manyti, kad ir antrą kartą gali būti pateikiamas toks pats prašymas. Tokiu atveju Nuostatų 24 punktas leidžia nagrinėti bylą vertintojui nedalyvaujant. Ir galiausiai, viso Garbės teismo posėdžio metu pareiškėja bendravo su garbės teismo nariais telefonu, iš 2012 m. gruodžio 20 d. protokolo Nr. GT-13(12)-P matyti, kad pareiškėjai buvo užduodami konkretūs klausimai, į kuriuos ji teikė atsakymus, paaiškindama prašomas paaiškinti aplinkybes. Skiriant nuobaudą ir svarstant dėl nuobaudos pareiškėja bet kuriuo atveju nebūtų dalyvavusi, nes Garbės teismo sprendimas priimamas taip, kaip nustato Nuostatų 33 punktas, nedalyvaujant nei vertintojui, nei kitiems asmenims, išskyrus Garbės teismo narius.

Apie drausmės bylos iškėlimą ir pareiškėjos teises pareiškėjai buvo pranešta Garbės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. raštu, į šį raštą buvo teikiamas atsakymas (dėl negalėjimo dalyvauti posėdyje, dėl paaiškinimų teikimo telefonu), todėl pareiškėja turėjo galimybę nuo 2012 m. lapkričio 6 d. rašto gavimo dienos iki pat 2012 m. gruodžio 20 d. gauti paštu visą bylos medžiagą ir paštu ar telefonu teikti paaiškinimus ar prašymą atidėti bylos nagrinėjimą.

Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad iš pareiškėjos atimta teisė būti išklausytai.

Dėl negalėjimo vertinti turto ir verslo vertinimo ataskaitų, kol jos nepanaikintos, nenuginčytos teisme

Tarnyba 2012 m. spalio 16 d. rašte Nr. T(1.13)A2-291(12) (kurį pateikė VMI ir pareiškėjai) nurodė, kad nevertino, ar UAB „Kauno telestatyba“ vertinimo ataskaitoje ir Ataskaitoje Nr. 2 nustatytos verslo rinkos vertės yra teisingos. Tačiau Tarnybai TVVPĮ 26 straipsnio 2 dalies 3 punktas suteikia teisę nagrinėti paklausimus dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Aiškinant TVVPĮ nuostatas sisteminiu būdu, būtina įvertinti tai, kad TVVPĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Garbės teismas už šio įstatymo, Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimų standartų, Metodikos, Etikos kodekso pažeidimus turi teisę skirti vieną iš 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų drausminių nuobaudų. Taip pat 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teikimą iškelti drausmės bylą gavus informaciją apie 29 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus Garbės teismui pateikia Priežiūros įstaigai. Reiškia, priežiūros įstaiga teikime turi teisę pateikti informaciją ir apie visus kitus 29 straipsnio 1 dalyje nurodytus galimus pažeidimus, o ne vien apie 22 straipsnio reikalavimų pažeidimus. Surašydama Teikimą ir Išvadą Tarnyba neįpareigoja Garbės teismo bausti už Išvadoje nurodytus teisės aktų pažeidimus. Galutinai sprendžia Garbės teismas, kuris pagal TVVPĮ 29 straipsnio nuostatas gali vertinti bet kokius TVVPĮ ir Metodikos pažeidimus. Šioje byloje yra skundžiamas Garbės teismo sprendimas, kuriam suteikta kompetencija vertinti, ar turto vertintojas pažeidė TVVPĮ ir Metodikos nuostatas. Todėl pareiškėja skunde nepagrįstai teigia, kad ataskaitų atitiktis Įstatymo ir Metodikos nuostatoms iš viso negalėjo būti vertinama.

Dėl Ataskaitos Nr. 1

Šios ataskaitos rengimo metu galiojo kitokios redakcijos TVVPĮ. Šios redakcijos įstatymas reglamentavo turto vertintojų ir turtą vertinančių įmonių veiklos valstybinę priežiūrą. TVVPĮ 27 straipsnyje buvo nustatyta, kad turto vertintojų ir turtą vertinančių įmonių veiklos valstybinę priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas (toliau – ir Audito institutas). Audito instituto teisės ir pareigos buvo nustatytos įstatymo 28 straipsnyje, kurio 1 dalies 3 punkte buvo nustatyta, kad Audito institutas turi teisę išduoti, panaikinti, pratęsti, sustabdyti turto vertintojų kvalifikacijos pažymėjimus ir panaikinti jų sustabdymą. Rengiant Ataskaitą Nr. 1 galiojo finansų ministro 2009 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 1K-074 patvirtinti VšĮ Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto įstatai. Audito institutas buvo finansų ministro 2012 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 1K-116 nuo 2012 m. gegužės 1 d. pertvarkytas į biudžetinę įstaigą Turto vertinimo priežiūros tarnybą. Audito instituto įstatų 12.3. punkte buvo nustatyta, kad ši įstaiga turi teisę išduoti, panaikinti, pratęsti, sustabdyti turto vertintojų kvalifikacijos pažymėjimus ir panaikinti jų sustabdymą (analogiškas teises turėjo Audito instituto direktorius (Įstatų 40.15. p.) ir įstaigos taryba, tik jai suteikta teisė teikti pasiūlymus direktoriui nurodytais klausimais (Įstatų 43.3.2. p.). Tai reiškia, kad Audito institutas sprendė klausimus dėl turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo panaikinimo. Ta teisė buvo suteikta ir TVVPĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Tuo tarpu, už kokius veiksmus galima panaikinti kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą, nustatė finansų ministro 2003 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1K-114 patvirtintos Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 20.3. punkte (2008 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 1K-071 redakcija) buvo nustatyta, kad turto vertintojo pažymėjimo galiojimas panaikinamas, jeigu turto vertintojas pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius turto vertintojų veiklą ir (arba) Turto vertintojo profesinės etikos kodeksą ir tai, remdamasis dokumentais pagrįstais asmenų skundais, patvirtina instituto atsakingas darbuotojas savo išvadoje, teikiamoje instituto direktoriui kartu su siūlymu panaikinti turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą. Taisyklių 21 punktas nustatė ir tokio klausimo svarstymo procedūras, terminus, direktorius galėjo teikti svarstyti pažymėjimo panaikinimo klausimą instituto tarybai. Taigi ir Ataskaitos Nr. 1 rengimo metu priežiūros įstaiga turėjo teisę svarstyti klausimą, ar turto vertintojas pažeidė jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, o turto vertintojo veiklą pirmiausiai reglamentavo TVVPĮ ir Metodika. Tuo tarpu turto vertinimo ataskaitos galiojimo klausimus ir ginčų sprendimo klausimus reglamentavo TVVPĮ 24 ir 25 straipsnių nuostatos, kurios nesusijusios su valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos įgaliojimais, pareigomis ir teisėmis.

Nurodytas teisinis reglamentavimas yra tiesiogiai susijęs ir su pareiškėjos argumentais dėl negalimumo taikyti drausminę atsakomybę atgaline tvarka, nes Ataskaita Nr. 1 buvo parengta 2012 m. sausio 19 d., o nauja TVVPĮ redakcija įsigaliojo 2012 m. gegužės 1 d. Pareiškėja nurodė, kad tik naujos redakcijos įstatyme buvo numatytos turto vertintojų drausminės atsakomybės sąlygos. Kaip jau minėta, vertinti, ar ataskaita parengta laikantis turto vertintojų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teisę turėjo ir iki 2012 m. gegužės 1 d. veikianti priežiūros įstaiga, kuri vėliau buvo pertvarkyta į Tarnybą. Byloje nustatyta, kad Garbės teismas Ataskaitą Nr. 1 vertino pagal jos rengimo metu galiojančius TVVPĮ ir kitų teisės aktų reikalavimus. Taigi, naujos redakcijos TVVPĮ nuostatos buvo pritaikytos tik procedūroms bei drausminei nuobaudai taikyti (parinkti). Naujos redakcijos TVVPĮ 29 straipsnio 4 dalis nustatė ne tik turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo panaikinimą (teisės verstis turto arba verslo vertinimo veikla panaikinimą), bet ir dar tris žymiai švelnesnes nuobaudų rūšis. Pagal iki 2012 m. gegužės 1 d. veikusias TVVPĮ nuostatas, nebuvo numatyta netgi galimybė sustabdyti už TVVPĮ pažeidimus kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą. Todėl kaip švelninanti atsakomybę ir gerinanti pareiškėjos padėtį galėjo būti taikoma naujos redakcijos įstatymo nuostata dėl galimų nuobaudų. Priešingu atveju, Tarnyba turėtų spręsti dėl kvalifikacijos galiojimo panaikinimo.

Dėl Garbės teismo sudėties teisėtumo

Šie pareiškėjos argumentai teisiškai nėra reikšmingi, nes pareiškėja neginčijo finansų ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1K-244 „Dėl Turto arba verslo vertintojų garbės teismo narių skyrimo ir personalinės sudėties patvirtinimo“, šio įsakymo neginčijo ir jokios turto vertintojų asociacijos. Teisę tvirtinti Garbės teismo personalinę sudėtį finansų ministrui suteikia TVVPĮ 28 straipsnio 2 dalis.

Dėl Garbės teismo sprendimo

Sprendime nurodoma, kad rengdama Ataskaitą Nr. 1 pareiškėja pažeidė TVVPĮ (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d.) 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 10 punktus, 12 straipsnio 2 punkte nustatytus sąžiningumo, rūpestingumo ir profesionalumo principus, Metodikos (patvirtintos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244, galiojusios iki 2012 m. gegužės 1 d.) 33, 82 ir 83 punktų reikalavimus. TVVPĮ 23 straipsnio nuostatos reglamentuoja ataskaitos sudarymą, 2 dalyje nustatyta, kas turi būti ataskaitoje (norma formuluojama imperatyviai), 7 punkte nustatyta, kad turi būti nurodytos sąlygos ir aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos turto vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta, 10 punkte pasakyta, kad turi būti pateiktas turto vertės nustatymo pagrindimas. TVVPĮ 12 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vertintojas privalo sąžiningai ir rūpestingai atlikti pareigas, profesionaliai atlikti vertinimą (nustatyti principai). Metodikos 33 punkte nustatyta, kad vertinamo objekto ir palyginamųjų objektų charakteristikos bei skirtumai turi būti aiškiai ir suprantamai apibūdinti, taikomų koeficientų reikšmių ir kiti skaičiavimai parodomi turto įvertinimo ataskaitoje. Šis punktas yra skyriuje Palyginamosios vertės metodas ir jo taikymas. Metodikos 82 punkte nustatyta, kas turi būti nurodyta turto vertės nustatymo pažymoje, o 83 punkte – kas turi būti nurodyta turto apžiūrėjimo ir įvertinimo akte. Garbės teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra paaiškinama, kodėl konstatuojami nurodytų teisės aktų pažeidimai, nurodoma, kodėl atmetami pareiškėjos paaiškinimų argumentai. Garbės teismas pažymėjo, kad vertės nustatymo pagrindimas (formulės, skaičiavimų seka ir pan.) yra vienas esminių vertinimo procedūros elementų, nes kilus ginčui turi būti aišku, kaip apskaičiuota vertė.

Susipažinus su Ataskaitos Nr. 1 turiniu (I t., b. l. 109–142) darytina išvada, kad pažeidimas konstatuotas pagrįstai, nes ataskaitoje pateikiamos lentelės, kuriose nurodomas turimas turtas (iš apskaitos dokumentų), nustatinėjama UAB „Šviesolaidis“ akcijų vertė turto požiūrio metodu. Iš pateiktų lentelių nėra galimybės nustatyti, kokiu būdu gauta valdomo turto rinkos vertė 2004 m. lapkričio 26 d. (970 854 Lt), turimų įsipareigojimų vertė (895 943 Lt), aišku tik, kad šias sumas sulyginus, lieka 74 911 Lt, tai ir laikoma turto rinkos verte ir tuo pačiu, be jokio pagrindimo, akcijų rinkos vertė yra 75 000 Lt. Taip pat, tik pateikiant bendrovių finansinės atskaitomybės dokumentus, apskaičiuota ir UAB „Optiniai ryšiai“ ir UAB „Kauno telestatyba“ akcijų vertė. Akcijų rinkos vertės apskaičiavimas nepateikiamas. Nėra paaiškinimų, kaip visose lentelėse buvo apskaičiuotos nurodyto turto vertės. Iš sprendimo matyti, kad pareiškėja Garbės teismui aiškino, kad lentelė Nr. 2 ir Nr. 5 rodo turto rinkos vertę, kuri nustatyta taikant lyginamąjį metodą. Rašytiniuose paaiškinimuose teismui pareiškėja nurodė, kad šis metodas iš dalies buvo naudojamas, nors akcijos ir buvo vertinamos turto požiūrio metodu. Tačiau ataskaitoje nėra nurodyti jokie lyginamieji objektai, ko reikalauja Metodikos 33 punktas, ir vertės apskaičiavimo seka. Pareiškėja teismui aiškina, kad ji pateikė skaičiavimų formules bei juose naudojamas kintamųjų reikšmes. Tačiau Ataskaitos Nr. 1 aprašomojoje dalyje yra pateikiamos tik turto vertės skaičiavimo teorinės prielaidos, kitur jokios formulės, susijusios su konkretaus turto vertinimu (akcijomis), nėra pateikiamos, tuo labiau nėra paaiškinama, kaip buvo apskaičiuojamas gautas rezultatas (I t., b. l. 109–142). Formulės yra pateikiamos tik Ataskaitoje Nr. 2, tačiau dėl šios ataskaitos parengimo nepateikus skaičiavimų pareiškėja nėra kaltinama.

Taip pat atmestini pareiškėjos argumentai, kad niekas neteikia ir niekur nėra galimybės rasti informacijos, kokio lygio, pobūdžio, apimties skaičiavimai turi būti pateikiami. Akivaizdu, kad turto vertintojui jau vien dėl jo turimos profesinės kvalifikacijos turi būti aišku, kokius skaičiavimus reikia pateikti, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo susipažinęs su ataskaita galėtų suprasti, kaip gautas vertės rezultatas, bei, kad skaičiavimai nebūtų pertekliniai. Tuo tarpu TVVPĮ 23 straipsnio 2 dalies 10 punktas reikalavo pagrįsti vertės nustatymą, t. y. paaiškinti, kaip gautas kiekvienas naudotas vertės skaičius. To paties reikalauja ir Metodikos 33 punktas.

Metodikos 82 punktas reikalauja turto vertinimo pažymoje nurodyti vertinimo tikslą ir paskirtį. TVVPĮ 23 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra reikalavimas, kad ataskaitoje būtų nurodytas vertinimo atvejis. Atvejai išvardinti TVVPĮ 5 straipsnyje. Šiuo atveju vertinimo atvejis yra nurodytas aiškinamajame rašte (I t., b. l. 112), nurodant, kad ataskaita parengta pagal užsakymą. Vertės nustatymo pažymoje Nr. 37/2048A(Kau):12 nurodytas vertinimo tikslas, taip pat nurodytas vertinimo atvejis (užsakovui pageidaujant), bet toje grafoje, kur pažymėta, kad nurodoma ir paskirtis, nėra nurodyta, kam bus naudojama ataskaita. Taigi iš esmės ataskaitoje galima rasti vertinimo atvejį ir pažymoje galima rasti vertinimo tikslą (UAB „Kauno telestatyba“ 70 proc. paprastųjų vardinių akcijų paketo vertės nustatymas), tačiau vertinimo paskirtis niekur nenurodyta.

Taip pat pažymoje nėra nurodytas turto savininko adresas, neišvardinti kiti pateikiami turto vertinimo dokumentai. Kaip savininkas nurodomas asmuo, tačiau iš pateiktų duomenų galima spręsti, kad jis jau nebėra tų akcijų savininkas. Šio punkto pažeidimų negalima vertinti kaip mažareikšmių, turto vertinimo paskirties nurodymas yra reikšmingas, kadangi mokesčių administravimo reikalams teikiamoms turto vertinimo ataskaitoms keliami papildomi reikalavimai. Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose teismui pati nurodo, kad užsakovas pateikė ataskaitą apmokestinimo tikslais, nors tai nebuvo numatyta, t. y., naudojo ataskaitą ne pagal paskirtį. Būtent todėl, kad ataskaitoje nebuvo nurodyta paskirtis, užsakovas ir gavo nepagrįstą galimybę teikti ataskaitą apmokestinimo tikslais. Nurodžius paskirtį, būtų iš karto akivaizdu, kad tokia ataskaita negali būti naudojama apmokestinimui. VMI turėtų teisėtą galimybę iš karto atmesti tokią ataskaitą, o ne aiškintis per Priežiūros instituciją, kas ataskaitoje neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Dėl Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų nesilaikymo ir 12 straipsnio 2 punkte nurodytų principų pažeidimo

Paprastai turto ar verslo vertinimo ataskaitose nurodomos įvairios sąlygos ir aplinkybės, kurios egzistuoja ir teoriškai gali turėti įtakos turto vertei, ir duodami paaiškinimai, kodėl turto vertintojas į tokias sąlygas ar aplinkybes neatsižvelgė. To reikalauja minėta TVVPĮ nuostata. Šiuo atveju Ataskaitoje Nr. 1 tokių duomenų nėra, taip pat nėra nurodyta, kad tokių sąlygų ir aplinkybių apskritai būti negali ir jų nebuvo. Pareiškėja aiškino, kad vertinimo užsakovas nepateikė tokių duomenų. Tačiau už vertinimo ataskaitos turinio atitiktį TVVPĮ reikalavimams atsako vertintojas, todėl pagrįstai Garbės teismas pripažino, kad tokiu paaiškinimu vertintoja nesilaiko ir TVVPĮ įtvirtintų vertinimo principų. Verslo vertė buvo nustatinėjama retrospektyviai – 2004 m. lapkričio 26 d. – todėl šiuo konkrečiu atveju turėjo būti aptariamos 2004 m. pabaigoje buvusios verslo sąlygos, kitos aplinkybės, galėjusios įtakoti būtent tokių bendrovių akcijų vertę, paaiškinimas, kodėl į šias sąlygas ir aplinkybes vertintoja neatsižvelgia. Vertintojas privalo turėti žinių arba žinoti, kur gauti atitinkamus duomenis, apie akcijų rinkos padėtį tam tikru laikotarpiu. Užsakovas neprivalo turėti tokių žinių. Taip pat buvo galimybė nurodyti ataskaitoje, kodėl tokios sąlygos ir aplinkybės nebuvo nustatytos.

Nustatyta, kad Ataskaitoje Nr. 1 yra pateikiamas 2012 m. sausio 18 d. turto apžiūros aktas (I t., b. l. 122), kuris neatitiko Metodikos 83 punkto reikalavimų, nes jame nėra savininko adreso ir nustatytos vertės. Iš esmės šis aktas nėra turto apžiūros aktas, nes jame nurodyta, kad užsakovas neorganizavo turto apžiūros jo buvimo vietoje, tačiau galima spręsti, kad turtas (akcijos) visgi aprašytas, todėl turėjo būti pateikti visi reikiami duomenys arba toks aktas nesurašomas nurodant to priežastį. Pareiškėja teigia, kad jai nebuvo suteikta būtina informacija, tačiau turto vertintojas turi teisę pasirinkti ir atsisakyti atlikti tokį vertinimą, kai užsakovas nenurodo nei vertinimo paskirties, nei savo adreso, po to teikia tokias ataskaitas mokesčių administratoriui. Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės turto apžiūra nevyko, šis pažeidimas nėra reikšmingas, jis yra formalus.

Pareiškėja teismui aiškina, kad Ataskaita Nr. 1 yra pagal techninę užduotį glaustos apimties ataskaita, apie kurią nurodoma Metodikos 81 punkte. Tačiau Ataskaita Nr. 1 buvo rašoma ne kaip glaustos apimties ataskaita, nes tai būtų žiniaraščio, pažymos, turto apžiūrėjimo ar įvertinimo akto bei aiškinamojo rašto formos ataskaita. Be to, TVVPĮ 23 straipsnio reikalavimai taikomi bet kokios formos ataskaitai, nes TVVPĮ nėra jokių išimčių, kad galima būtų sudaryti tokias ataskaitas be turto vertės pagrindimo ar nenurodant sąlygų ir aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos turto vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta, kad galima nenurodyti savininko asmens duomenų (adreso). Jeigu pareiškėja neparengė tokios ataskaitos formos, kaip numatė Metodikos 81 punktas, o parengė pagal formą išplėstinę turto vertinimo ataskaitą, nors pati teigia, kad tai yra glaustos formos ataskaita, tai tokia ataskaita gali klaidinti subjektus, kuriems ji pateikiama. Bet kuriuo atveju subjektai, kuriems užsakovas teiktų turto vertinimo dokumentą, turi turėti aiškią galimybę suprasti, koks dokumentas jiems teikiamas, o techninė užduotis Ataskaitos Nr. 1 priedų sąraše nėra nurodoma (I t., b. l. 123).

Dėl neteisingo palyginamosios vertės metodo taikymo Ataskaitoje Nr. 1 pareiškėja Garbės teismo nebuvo kaltinama, nes šis kaltinimas, buvęs Išvadoje, teismo nebuvo patvirtintas. Kita vertus, pareiškėja savo rašytiniame paaiškinime teismui nurodo, kad palyginamosios vertės metodas buvo sudėtine turto požiūrio metodo dalimi. Dėl to Garbės teismo sprendime teisingai pasakyta, kad pareiškėja telefonu patvirtino, kad palyginamosios vertės metodą ji taip pat taikė.

Taip pat nepagrįstai pareiškėja nurodo Europos vertinimo standartų nuostatas, nes pareiškėjai nuobauda taikyta už TVVPĮ ir Metodikos reikalavimų pažeidimus.

Dėl Garbės teismo nustatytų pažeidimų rengiant Ataskaitą Nr. 2

Ši ataskaita vertinta pagal naujos redakcijos TVVPĮ nuostatas, Metodiką, patvirtintą finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, nes ji parengta 2012 m. birželio 15 d. TVVPĮ 22 straipsnio nuostatose yra reikalavimai turto vertinimo ataskaitai. Pagal 22 straipsnio 4 dalies 4 punktą, turto arba verslo vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytas vertinimo atvejis, o kas yra vertinimo atvejis, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnyje – turtas arba verslas vertinami įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais; vidaus reikmėms ir kitais atvejais, kai to pageidauja užsakovas. TVVPĮ pateiktas sąrašas nėra baigtinis, kitus atvejus nurodo pats užsakovas. Pareiškėja aiškino, kad vertinimas atliktas užsakovo pageidavimu ir ta aplinkybė nurodyta atlygintinų paslaugų sutartyje Nr. 12/06-31. Garbės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nurodyti turto vertinimo atvejį pačioje ataskaitoje privaloma pagal TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatas. Iš tiesų, ši norma yra imperatyvi. Tuo tarpu minėta sutartis netgi nenurodyta ataskaitos prieduose. Garbės teismas konstatavo, kad nesvarbu, kokiame dokumente būtų nurodytas turto vertinimo atvejis, svarbu, kad tas dokumentas būtų įvardintas. Nenurodant šio įstatymo reikalaujamo fakto, ataskaita gali klaidinti tuos asmenis, kuriems ji teikiama. Todėl pagrįstai konstatuota, kad ataskaita neatitinka nurodyto reikalavimo.

Taip pat Garbės teismas iš dalies pagrįstai konstatavo, kad ataskaitoje nėra ir kitos privalomos informacijos (nurodytos TVVPĮ 22 str. 4 d. 6 p., 10 p., 14 p.). Ataskaitoje turi būti nurodyta vertinamo turto arba verslo valdymo teisė ir savininkas, išskyrus atvejus, kai turto vertinimas atliekamas taikant masinį turto vertinimą. Šiuo atveju nurodyta, kad vertinamas turtas arba verslas yra UAB „Baltic Petroelum“ 100 proc. (12 vnt.) ir 50 proc. (6 vnt.) akcijų paketų rinkos vertė 2005 m. balandžio 30 d. Ataskaitoje nurodyta, kas yra užsakovas, bet nenurodyta, kas yra akcijų savininkas, nurodyta, kad jis nenustatytas. TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 6 punktas reikalauja, kad valdymo teisė ir savininkas būtų nurodyti. Tai reiškia, kad TVVPĮ neleidžia vertinti turto, kurio savininkas ar valdytojas nežinomi (administracinėje teisėje galioja principas, kad leidžiama tik tai, kas numatyta teisės aktuose). Šiuo atveju pareiškėjos teiginiai, kad užsakovas tokių duomenų nepateikė, nepateisina TVVPĮ nuostatų nesilaikymo. Pareiškėja turi galimybę atsisakyti atlikti vertinimą, kai jai nesuteikiama TVVPĮ reikalaujama privaloma informacija.

Ataskaitoje Nr. 2 turėjo būti nurodytos sąlygos ir aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos turto arba verslo vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta, nurodant motyvus. Dėl šio pažeidimo Garbės teismo sprendime pasakyta, kad Ataskaitoje Nr. 2 nenurodytos minėtos sąlygos ir aplinkybės, tačiau tas argumentas nedetalizuojamas. Teismas, įvertinęs Ataskaitos Nr. 2 turinį daro išvadą, kad Ataskaitoje yra užuominų apie tokias sąlygas ir aplinkybes, tačiau jos nėra aiškiai išdėstytos. Pavyzdžiui, yra nurodyta, kokią įtaką 50 proc. (6 vnt.) akcijų paketo, turėto iki įstatinio kapitalo padidinimo, rinkos vertei turėjo įstatinio kapitalo padidinimas – nurodoma, kad įtakos neturėjo, rinkos vertės nepakeitė (turto vertinimo ataskaitos Nr. 37/2111(Kau):12 santrauka, I t., b. l. 145–146). Pačioje Ataskaitoje, taip pat atliekant bendrovės ūkinės–finansinės veiklos analizę, kalbama apie likvidumo rodiklių įtaką, pelningumo rodiklių įtaką nustatant turto vertę, tačiau nėra aiškiai pasakoma, ar tie rodikliai turėjo įtakos nustatant vertę. Taip pat nėra nurodyta, kad be įstatinio kapitalo padidinimo daugiau jokių sąlygų ar aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos vertei, nenustatyta. Todėl iš esmės, TVVPĮ nurodytas reikalavimas (22 str. 4 d. 10 p.) nebuvo tinkamai ir pilnutinai įgyvendintas, tačiau nėra pagrindo teigti, kad šis reikalavimas visiškai neįvykdytas.

TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 14 punktas reikalauja, kad pateikiant išvadą dėl turto vertės būtų nurodyta, ar ji parengta dėl to, kad tarp užsakovo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ar kitų asmenų iškilo ginčas dėl turto arba verslo vertės nustatymo. Ataskaitos Nr. 2 išvadoje (4 ataskaitos dalis) tokių duomenų nėra. Tik pačioje Ataskaitoje Nr. 2 skirsnyje „Diskonto normos apskaičiavimas“ yra pasakyta, kad akcijų vertinimas atliekamas dėl mokestinio ginčo su VMI, tačiau šis pasakymas taikytinas tik diskonto normos apskaičiavimui tam tikru būdu. Nei nurodant vertinimo atvejį (pareiškėja aiškino, kad jis nurodytas sutartyje, kuri nėra Ataskaitos Nr. 2 dalis), nei išvadoje, kaip to reikalauja minėta įstatymo nuostata, tokio nurodymo, dėl ko parengta išvada, nėra. Toks Ataskaitos Nr. 2 išdėstymas yra klaidinantis, neatitinkantis TVVPĮ reikalavimų.

Garbės teismas pasisakė, kad pareiškėja iš dalies nesilaikė TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 12 punkto reikalavimų ir Metodikos 28 punkte nustatyto reikalavimo. TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 12 punktas reikalauja ataskaitoje pateikti vertinamo turto arba verslo aprašymą, o Metodikos 28 punktas reikalauja vertinant turtą atsižvelgti į vertinimo sritį bei tikslą ir surinkti duomenis apie vertinamo turto buvimo vietą, tos vietos ekonominius, socialinius rodiklius (jie išvardinami). Garbės teismo sprendime nurodyta, kokie rodikliai yra pateikti – UAB „Global Petroleum“ veikla nurodyta, tai mažmeninė prekyba naftos produktais, nurodytas įstatinio kapitalo dydis. Nurodoma, kad to nepakanka. Iš esmės Ataskaitoje Nr. 2 pateikiama ir daugiau rodiklių – infliacijos lygis, kapitalo likvidumas ir kt. Todėl teismas daro išvadą, kad nurodytas pažeidimas nėra konstatuotas. Garbės teismas sprendime nenurodė, kokius dar konkrečius rodiklius turėjo pateikti pareiškėja pagal nurodytas teisės aktų nuostatas.

Garbės teismas pasisakė, kad dėl to, jog dalį savo pareigų pareiškėja nepagrįstai perkėlė užsakovui, daro išvadą, kad vertintoja tokiais veiksmais pažeidė Etikos kodekse (patvirtintas finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-160) įtvirtintus sąžiningumo ir profesionalumo principus. Garbės teismo sprendime nėra nurodyta, kokios Etikos kodekso normos nesilaikė pareiškėja, todėl tai pažeidžia ir pareiškėjos teisę į gynybą, ir teismo galimybę ir pareigą vertinti, ar kaltinimas yra pagrįstas. Tuo tarpu Etikos kodekso normose kiekvienas principas yra detaliai atskleidžiamas punktuose ir papunkčiuose, todėl kaltinimas turėjo būti suformuluotas aiškiai ir nedviprasmiškai. Teismas daro išvadą, kad kaltinimas dėl Etikos kodekso pažeidimo yra nepagrįstas.

Dėl paskirtos drausminės nuobaudos

Teismas daro išvadą, kad Garbės teismas nuobaudos parinkimą nepagrįstai motyvuoja tuo, kad pažeidimai padaryti pareiškėjai vykdant jos profesinę veiklą, kuriai keliami aukštesni reikalavimai. Jau pati nuobauda yra skiriama pagal TVVPĮ, kuris taikomas tik turto ir verslo vertintojams, todėl aišku, kad įstatymo leidėjas atsižvelgė į tai, kokiems asmenims (kokia profesine veikla užsiimantiems) bus taikomos TVVPĮ 29 straipsnio 4 dalyje numatytos nuobaudos. Dėl to Garbės teismas negalėjo dar pakartotinai laikyti, kad pareiškėjos atsakomybė yra didesnė dėl to, kad ji užsiima būtent turto ir verslo vertinimo profesine veikla.

Antra, Gerbės teismas teigia, kad įvertino padarytų pažeidimų pobūdį. Teismas daro išvadą, kad ne visi pažeidimai yra nustatyti pagrįstai, dalis pažeidimų konstatuota tik iš dalies. Be to, dalis konstatuotų pažeidimų yra pakankamai formalūs. Etikos kodekso normų pažeidimas iš viso nenurodytas. Be to, Garbės teismas visai nevertino, kad yra pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių – pareiškėja aktyviai dalyvavo tiriant pažeidimus, teikė dokumentus, teikė paaiškinimus telefonu netgi turėdama nedarbingumo pažymėjimą, nors galėjo kategoriškai atsisakyti bendradarbiauti su Garbės teismu, nevilkino klausimo galutinio išsprendimo. Tai laikytina pareiškėjos atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Dėl to, kad Garbės teismas iš esmės nemotyvavo sunkesnės nei švelniausia nuobaudos paskyrimo, neįrodė dalies pažeidimų, skundžiamas sprendimas turi būti keičiamas, nurodant, kad pareiškėjai gali būti skiriama drausminė nuobauda – pastaba. Atsakovas nepagrįstai aiškina, kad teismas negali keisti nuobaudos, nes taip būtų paneigiami bet kokie konstituciniai teisingumo vykdymo principai.

III. Pareiškėja A. K. apeliaciniu skundu (II t., b. l. 146–155) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. sprendimą ir priimti naują – jos skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad drausminė byla buvo iškelta nepažeidžiant TVVPĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatytų terminų. Teismo išvada, jog VMI 2012 m. rugsėjo 12 d. raštas nelaikytinas TVVPĮ 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos gavimu, kadangi jame nebuvo konstatuoti jokie TVVPĮ pažeidimai, nepagrįsta. Paklausimai Tarnybai, remiantis Tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 1-14 patvirtintų paklausimų Tarnybai nagrinėjimo taisyklių (toliau – ir Paklausimų nagrinėjimo taisyklės) 2 punktu, turi būti motyvuoti. Tuo atveju, jei teikiamas paklausimas yra nemotyvuotas, Tarnyba tokį paklausimą atsisako nagrinėti (10 p.). Atitinkamai VMI pateiktas paklausimas turėjo būti motyvuotas, t. y. turėjo būti nurodyti, kokie galimi TVVPĮ reikalavimai buvo pažeisti rengiant ataskaitas, o šių aplinkybių nesant, Tarnyba turėjo atsisakyti šį paklausimą nagrinėti. Akivaizdu, kad TVVPĮ 29 straipsnio 2 dalyje nurodyto termino skaičiavimo pradžios momentas siejamas su paklausimo gavimo momentu, o vien ta aplinkybė, kad Tarnyba ėmėsi nagrinėti nemotyvuotą paklausimą, nereiškia, kad TVVPĮ 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti terminai turėtų būti netaikomi ar taikomi kitaip negu numatyta įstatyme.

2. Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog Garbės teismas iš esmės nemotyvavo sunkesnės nei švelniausia nuobaudos paskyrimo, neįrodė dalies pažeidimų, skundžiamas sprendimas turi būti keičiamas, nurodant, kad pareiškėjai gali būti skiriama drausminė nuobauda – pastaba. Tokiu būdu teismas konstatavo, kad nuobauda pareiškėjai paskirta neteisėtai, todėl nuobauda turėjo būti visiškai panaikinta, o ne sušvelninta. Panašius teisinius santykius aiškinančioje teismų praktikoje konstatuota, kad tikrindamas darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumą, teismas gali nuobaudą tik panaikinti arba pripažinti ją esant paskirtą teisėtai, bet negali jos pakeisti, parinkdamas kitą adekvačią nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2010).

3. Teismas netinkamai aiškino pareiškėjos teisę būti išklausytai, nes nepagrįstai nurodė, jog Garbės teismas teisėtai išnagrinėjo pareiškėjos drausmės bylą jai nedalyvaujant. Drausmės byloje buvo sprendžiama ne dėl UAB „Auditas ir konsultacijos“ drausminės atsakomybės, bet dėl pareiškėjos asmeninės drausminės atsakomybės, todėl pareiškėjos teisės būti išklausytai įgyvendinimas negalėjo priklausyti nuo trečiojo asmens (UAB „Auditas ir konsultacijos“ 1aikinai einančios pareigas vadovės) rūpestingumo ir apdairumo. Vien tai, kad su pareiškėja buvo susisiekta telefonu jos drausmės bylos nagrinėjimo metu ir jai buvo užduodami konkretūs klausimai, negali reikšti, kad pareiškėja turėjo veiksmingą galimybę pasisakyti ir būti išklausyta. Teisė būti išklausytam reiškia ne tik galimybę atsakyti į jai užduodamus klausimus, tačiau ir pačiai juos užduoti, tiesiogiai ir betarpiškai pateikti argumentus, nagrinėti tiriamas ataskaitas. Taigi, Garbės teismas paneigė pareiškėjos teisę į veiksmingą nuomonės išsakymą. Be to, Sprendime nurodomas 60 dienų terminas, nustatytas Garbės teismui priimti sprendimą drausmės byloje, negali paneigti pareiškėjos teisės būti išklausytai. Akivaizdu, kad patirtas kojos lūžis yra itin sudėtinga trauma, atimanti galimybę judėti, todėl tokiu atveju Garbės teismas galėjo šį terminą pratęsti remdamasis įstatymo analogija.

4. Teismas netinkamai aiškino lex retro non agit principą, todėl drausminė nuobauda dėl tariamo Ataskaitos Nr. 1 neteisėtumo buvo skirta nepagrįstai. Vėliau priimtas teisės aktas negali būti taikomas iki jo atsiradusiems teisiniams santykiams. Teismas nepagrįstai teigė, kad toks atgalinis įstatymo taikymas galimas, nes ankstesnė TVVPĮ redakcija numatė tik vieną sankciją – licencijos atėmimą, o naujoji TVVPĮ redakcija neva sušvelnino atsakomybę. Ankstesnė įstatymo redakcija nenumatė drausminės turto vertintojų atsakomybės instituto, todėl tvirtinti, esą naujoji redakcija numatė švelnesnes drausminės atsakomybės formas, nėra jokio teisinio pagrindo. Net, jeigu hipotetiškai pareiškėjos ataskaitos ir pažeidė TVVPĮ reikalavimus, atsižvelgus į formalų ir mažareikšmį jų pobūdį, pareiškėjai dėl šių pažeidimų nebūtų buvęs atimtas ar sustabdytas pažymėjimo galiojimas. Juk pati Tarnyba teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, ar už Garbės teismo nustatytus pažeidimus jai būtų buvę taikytos kokios nors sankcijos pagal anksčiau galiojusią TVVPĮ redakciją.

5. Teismas nepagrįstai konstatavo Ataskaitos Nr. 1 pažeidimus: Garbės teismo sprendimu nebuvo patvirtintas netinkamas palyginamojo metodo taikymas, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas Turto vertinimo metodikos 33 punktas, kuris reglamentuoja būtent palyginamojo metodo taikymą. Ataskaita Nr. 1, pagal susitarimą su klientu, yra glaustos apimties ir atitinka glaustos turto įvertinimo ataskaitos apibrėžimą (Turto vertinimo metodikos 81 p.). Be to, Ataskaitoje Nr. 1 pareiškėja nurodė retrospektyviai turto vertei nustatyti pasirinktas formules bei paaiškino formulėse naudojamų kintamųjų reikšmes. Turto vertei Ataskaitoje Nr. 1 nustatyti naudotos elementarios, nesudėtingos formulės, jų kintamieji išsamiai bei suprantamai aprašyti, todėl atliktų paskaičiavimų aritmetiniai veiksmai yra pakankamai aiškūs bei suprantami užsakovui ar vertinimo naudotojui siekiančiam patikrinti turto vertės rezultatų teisingumą. Nepagrįstai konstatuota ir tai, kad Ataskaitoje Nr. 1 nebuvo nurodyta turto vertinimo paskirtis. Lingvistiniu požiūriu žodžiai „paskirtis“ ir „tikslas“ yra sinonimai, todėl pareiškėjai Ataskaitoje Nr. 1 nurodžius, kad turto vertinimo tikslas ir paskirtis yra nustatyti UAB „Kauno telestatyba“ rinkos vertę, teigtina, kad pareiškėja nurodė ir vertinimo tikslą, ir paskirtį. Nepagrįstai konstatuota, kad Ataskaitoje Nr. 1 nėra nurodytos aplinkybės ir sąlygos, kurios gali turėti įtakos turto vertei, nes jos įvardijamos Ataskaitos Nr. 1 aiškinamajame rašte ir turto vertinimo prielaidose.

6. Pareiškėjos manymu, pirmosios instancijos teismo sprendimu nepagrįstai konstatuota, kad Ataskaita Nr. 2 neatitinka kai kurių TVVPĮ (22 str. 4 d. 4, 6, 10 ir 14 p.) ir Turto vertinimo metodikos reikalavimų. Apeliacinis skundas šioje dalyje remiamas iš esmės tokiomis pat aplinkybėmis, kurias pareiškėja pateikė pirmosios instancijos teismui.

7. Net hipotetiškai laikant, kad pareiškėja pažeidė teisės aktų reikalavimus, skirti už juos drausminę nuobaudą nebuvo teisinio pagrindo. Dar Romėnų civilinėje teisėje susiformavęs teisės principas de minimis non curat lex reiškia, kad teisei nerūpi minimalūs dalykai. Hipotetiškai laikant, kad ginčijami pažeidimai buvo padaryti, jie yra išimtinai formalaus pobūdžio, t. y. minimalūs. Be to, neretu atveju šie tariami pažeidimai yra susiję su alternatyvia teisės normos aiškinimo galimybe, todėl reikalavimas laikytis objektyviai neaiškaus teisinio reguliavimo yra perteklinis ir reikalaujantis neįmanomo. Maža to, analogiško turinio ir struktūros pareiškėjos rengtomis ataskaitomis vadovavosi teismai ir konstatavo jų teisėtumą (pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartyje konstatavo, kad UAB „Auditas ir konsultacijos“ turto vertintojų 2007 m. kovo 22 d. rinkos vertės nustatymo ataskaita atitinka TVVPĮ reikalavimus).

IV. Atsakovas Turto vertinimo ir priežiūros tarnyba pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 163–169), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. GT-14(12)-S palikti nepakeistą. Atsakovo manymu, teismas nepagrįstai pakeitė pareiškėjai skirtą drausminę nuobaudą į pastabą. Šią poziciją, atsakovas grindžia šiais argumentais:

1. Dėl TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 12 punkto bei Turto ir verslo vertinimo metodikos 28 punkto pažeidimų atsakovas pažymi, kad Garbės teismas šiose nuostatose nurodytos informacijos nepateikimą Ataskaitoje Nr. 2 kvalifikavo kaip iš dalies pažeidžiantį minėtus reikalavimus, todėl Garbės teismui priimant sprendimą dėl skirtinos drausminės nuobaudos, šie pažeidimai buvo vertinami visumoje kitų konstatuotų pažeidimų ir neturėjo lemiamos įtakos apsisprendžiant dėl nuobaudos proporcingumo. Taigi, kitų Garbės teismo sprendime konstatuotų pažeidimų kontekste minėtų nuostatų pažeidimų eliminavimas nesudaro jokio pagrindo švelninti pareiškėjai paskirtos drausminės nuobaudos. Garbės teismas tinkamai motyvavo nuobaudos parinkimą. Argumentai dėl profesinės veiklos ir šiai veiklai keliamų aukštesnių reikalavimų Garbės teismo sprendime naudoti siekiant akcentuoti, kad turto ir verslo vertintojų veikla Lietuvos Respublikoje yra reglamentuojama profesija, kuriai keliami reikalavimai yra nustatyti TVVPĮ. Garbės teismas argumento dėl profesinės veiklos nenaudojo kaip savarankiško ir vienintelio argumento, pagrindžiančio taikytą drausminę nuobaudą. Pažymėtina, kad papeikimas pareiškėjai buvo taikytas įvertinus tai, kad drausmės byla jai iškelta ne dėl vienos teisės aktų reikalavimus pažeidžiant parengtos vertinimo ataskaitos, o dėl dviejų.

2. Pirmosios instancijos teismas nepaneigė, jog Ataskaitoje Nr. 2 nėra pateikta pagal TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 10 punktą privaloma informacija. Teismas tik nurodė, kad užuominų apie šios informacijos buvimą Ataskaitoje Nr. 2 yra, todėl nėra pagrindo teigti, kad šis reikalavimas visiškai neįvykdytas. Taigi, teismas sutinka, jog rengiant Ataskaitą Nr. 2 iš dalies nesilaikyta TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 10 punkto reikalavimų, vadinasi, pareiškėja, rengdama Ataskaitą Nr. 2, šios teisės normos iš dalies nesilaikė.

3. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime nurodyta, kad Garbės teismas neįrodė, jog rengdama Ataskaitą Nr. 2 pareiškėja pažeidė Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekse įtvirtinus sąžiningumo ir profesionalumo principus, kadangi nenurodė konkretaus punkto, kurį pareiškėja pažeidė. Tarnyba pažymi, kad Garbės teismas, atsižvelgdamas į tai, jog rengdama Ataskaitą Nr. 1 ir Ataskaitą Nr. 2 pareiškėja dalį savo pareigų, nustatytų TVVPĮ, nepagrįstai perkėlė vertinimo užsakovui, pripažino tokius pareiškėjos veiksmus pažeidžiančius sąžiningumo ir profesionalumo principus. Ataskaitos Nr. 1 rengimo metu minėti principai buvo reglamentuoti TVVPĮ 12 straipsnio 2 punkte, o Ataskaitos Nr. 2 rengimo metu – TVVPĮ 15 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose bei Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso 2.3 ir 2.4 punktuose. Tai, jog Garbės teismo sprendime nenurodyta, kokie konkretūs Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso punktai, nustatantys reikalavimą laikytis sąžiningumo ir profesionalumo principų, buvo pažeisti rengiant Ataskaitą Nr. 2, nereiškia, kad Garbės teismas nepagrįstai konstatavo šių principų pažeidimą.

4. Atsakovas nesutinka su pakeista drausminės nuobaudos forma dar ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismas sutiko su visais septyniais Garbės teismo nustatytais pažeidimais rengiant Ataskaitą Nr. 1 ir nesutiko tik su dviem Garbės teismo nustatytais pažeidimais rengiant Ataskaitą Nr. 2, o sąlygų ir aplinkybių neišsamų nurodymą Ataskaitoje Nr. 2 teismas kvalifikavo kaip TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 10 punkto pažeidimą iš dalies. Taigi Garbės teismas nustatė keturiolikos teisės normų pažeidimus rengiant dvi ataskaitas, todėl pagrįstai nusprendė skirti ne švelniausią, o griežtesnę drausminę nuobaudą – papeikimą.

5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Garbės teismas visai nevertino pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pagal TVVPĮ 15 straipsnio 4 dalies 6 punktą, turto vertintojas privalo, gavęs (registruotu laišku) rašytinį Priežiūros įstaigos paklausimą, teikti paaiškinimus, susijusius su turto arba verslo vertintojo atliktais turto arba verslo vertinimais, ir dokumentus, susijusius su turto arba verslo vertinimu (turto arba verslo vertinimo ataskaitą ir kita), o pagal šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 2 punktą, turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas, jeigu turto arba verslo vertintojas, gavęs (registruotu laišku) rašytinį Tarnybos paklausimą, be šio įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje nurodytų svarbių priežasčių atsisako teikti arba per nustatytą terminą nepateikia paaiškinimų, susijusių su turto arba verslo vertintojo atliktais turto arba verslo vertinimais. Taigi tai, kad pareiškėja teikė paaiškinimus dėl savo parengtų ataskaitų, turėtų būti laikoma ne lengvinančiomis aplinkybėmis, o TVVPĮ nustatytos pareigos teikti paaiškinimus Tarnybai vykdymu. Be to, nedarbingumo pažymėjimo turėjimas nesutrukdė pareiškėjai užsiimti turto ir verslo vertinimo veikla (pareiškėja 2012 m. lapkričio 26 d. atliko vertinimą ir parengė Turto vertinimo ataskaitą Nr. 5/2190(Vil):12, nors Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 2013 m. birželio 10 d. raštu Nr. (14.1.1)1-3906 informavo, jog pareiškėjai laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 10 d. iki 2012 m. gruodžio 21 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas). Vadinasi, ji turėjo galimybę ne tik atlikti vertinimus, bet ir teikti paaiškinimus.

6. Garbės teismas pagrįstai nurodė, kad už nustatytus pažeidimus rengiant Ataskaitą Nr. 1 ir Ataskaitą Nr. 2 švelniausia TVVPĮ 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta drausminė nuobauda – pastaba, negali būti skiriama, nes be to, jog pareiškėja ataskaitas parengė pažeisdama teisės aktų reikalavimus, ji netinkamai vadovavo ir kartu su ja Ataskaitą Nr. 1 ir Ataskaitą Nr. 2 rengusiam vertintojo asistento kvalifikaciją turinčiam asmeniui – E. M. (už nustatytus pažeidimus E. M. buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba). Pareiškėjos padarytų pažeidimų sukeltų pasekmių svarbą rodo ir tai, kad pažeidžiant teisės aktų reikalavimus pareiškėjos parengtos Ataskaita Nr. 1 ir Ataskaita Nr. 2 buvo pateiktos VMI mokestiniame ginče ir galėjo sukelti neigiamas teisines pasekmes.

V. Atsakovas Turto vertinimo ir priežiūros tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjos A. K. apeliacinį skundą (II t., b. l. 175–192), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą atsakovas grindžia iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos išdėstė apeliacinės instancijos teismui pateiktame apeliaciniame skunde bei pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą.

1. Dėl teikimo iškelti drausmės bylą pateikimo Garbės teismui termino, atsakovas papildomai nurodė, jog pagal Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų 1 priedą, teikimo dėl drausmės bylos iškėlimo priedai (priedas Nr. 3 ir Nr. 4) taip pat yra vertintojo ir vertinimo įmonės rašytiniai paaiškinimai. Ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, kad asmens prašymo įvertinti turto arba verslo vertinimo ataskaitą gavimo metu Tarnyba dar neturi pagrindo kreiptis su teikimu į Garbės teismą dėl drausmės bylos vertintojui iškėlimo, kadangi Tarnyba minėto prašymo gavimo metu neturi nei vertintojo, nei įmonės rašytinių paaiškinimų, privalomų pateikti Garbės teismui kartu su teikimu dėl drausmės bylos iškėlimo. Paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties TVVPĮ 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo taisyklės buvo patvirtintos 2013 m. balandžio 15 d., o įsigaliojo 2013 m. balandžio 18 d., t. y. jau po to, kai pareiškėjos drausmės byla buvo išnagrinėta ir buvo priimtas Garbės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimas Nr. GT-14(12)-S, todėl nei VMI prašymo nagrinėjimo metu, nei pareiškėjos drausmės bylos nagrinėjimo metu nebuvo galima vadovautis taisyklių, kurių tuo metu nebuvo, nuostatomis.

2. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentu, jog teismas turėjo panaikinti jai skirtą drausminę nuobaudą. Priešingai, nei nurodo pareiškėja, Vilniaus apygardos administracinis teismas nepripažino Garbės teismo paskirtos nuobaudos neteisėta, teismas sutiko su visais Garbės teismo konstatuotais pažeidimais dėl Ataskaitos Nr. 1, o dėl Ataskaitos Nr. 2 nesutiko tik dėl nedidelės dalies Garbės teismo konstatuotų pažeidimų.

3. Tarnyba nesutinka su pareiškėjos argumentais dėl teisės būti išklausytai pažeidimo. Ataskaita Nr. 1 ir Ataskaita Nr. 2 buvo parengtos UAB „Auditas ir konsultacijos“ vardu ir patvirtintos šios įmonės vadovo (tuo metu šias pareigas ėjo pati pareiškėja) parašu ir įmonės antspaudu. Tarnybai nėra žinomas kitas, nei UAB „Auditas ir konsultacijos“, aktualus adresas, kuriuo būtų galima siųsti paklausimus ir pranešimus pareiškėjai, kadangi turto vertintojai neturi pareigos informuoti Tarnybą apie savo gyvenamosios vietos adresą. Teikdama Tarnybai paaiškinimus raštu (2012 m. spalio 8 d. raštas Nr. 130) pareiškėja pati nenurodė kitokio, nei UAB „Auditas ir konsultacijos“ adreso, kuriuo ji pageidautų gauti paklausimus ir pranešimus. Aplinkybės, kad pareiškėja teikė raštu paaiškinimus į Tarnybos paklausimus, informavo, nors ir netiesiogiai, Garbės teismą apie nedalyvavimą drausmės bylos nagrinėjime, pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Garbės teismo sprendimo, tik patvirtina, kad pareiškėja gavo visus Tarnybos ir Garbės teismo jai siųstus paklausimus ir pranešimus, nors jie ir buvo siųsti jos darbovietės adresu. Be to, pareiškėja apeliaciniame skunde Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) nurodo tą patį adresą korespondencijai (Kauno g. 2-3, Ukmergė), kuriuo jai buvo siųsti visi Tarnybos ir Garbės teismo paklausimai ir pranešimai. Su pareiškėja telefonu buvo susisiekta tik todėl, kad Garbės teismui tokį pasiūlymą 2012 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 148 pateikė UAB „Auditas ir konsultacijos“ (šiame rašte nurodyta, kad A. K. ir E. M. yra pasiruošę atsakyti į Garbės teismo narių klausimus Garbės teismo posėdžio metu telefonu). Beje, Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai pažymėjo, kad Garbės teismą įstatymas riboja laike ir byla negali būti atidedama neapibrėžtam laikui (pagal TVVPĮ 29 straipsnio 7 dalį, jeigu Garbės teismas per ne ilgiau kaip 60 dienų nuo drausmės bylos vertintojui iškėlimo dienos nepriima sprendimo, vertintojo drausmės byla laikoma nutraukta), o Garbės teismo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato teisės remtis teisės analogija ir tuo pagrindu pratęsti 60 dienų drausmės bylos nagrinėjimo terminą.

4. Dėl lex retro non agit principo atsakovas pažymėjo, jog nors pareiškėjos drausmės bylos nagrinėjimo metu jau galiojo naujos redakcijos TVVPĮ, jis buvo taikomas tik procedūroms ir drausminei nuobaudai taikyti (parinkti). Kadangi Ataskaita Nr. 1 buvo parengta iki 2012 m. gegužės 1 d., pareiškėjos veiksmai rengiant šią ataskaitą buvo vertinami tik kaip atitinkantys ar neatitinkantys iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusių teisės aktų reikalavimus.

5. Rengiant Ataskaitą Nr. 1 padaryti pažeidimai negali būti laikomi formaliais ir mažareikšmiais, nes tokios informacijos, kaip sąlygų ir aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos turto vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta neparašymas, turto vertės nustatymo pagrindimo (tame tarpe ir skaičiavimų) nepateikimas, informacijos apie pasirinktus palyginamuosius objektus nepateikimas laikytini esminiais turto vertinimo ataskaitos trūkumais, kadangi šių privalomų duomenų ataskaitoje nepateikimas suponuoja išvadą, kad ataskaitoje nurodyta turto vertė yra nepagrįsta. Jeigu pažeidimai rengiat Ataskaitą Nr. 1 būtų paaiškėję ir būtų buvę nustatyti iki 2012 m. gegužės 1 d., VšĮ Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas (nuo 2012 m. gegužės 1 d. pertvarkyta į Tarnybą) būtų sprendęs klausimą dėl pareiškėjai išduotų kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo panaikinimo, nes kaip minėta, pagal Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo taisyklių 20.3 punktą, už teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą pažeidimus, buvo nustatyta vienintelė atsakomybės forma – kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimas, o pareiškėjos padaryti pažeidimai rengiat Ataskaitą Nr. 1 nelaikytini formaliais ir mažareikšmiais. Pažymėtina ir tai, kad 2012 m. gegužės 1 d. įsigaliojus naujai TVVPĮ redakcijai, subjektas, nagrinėjantis asmens skundus dėl vertintojų veiksmų ir teikiantis išvadas, nepasikeitė. Iki 2012 m. gegužės 1 d. vertintojų veiksmus analizavo VšĮ Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas (nuo 2012 m. gegužės 1 d. pertvarkyta į Tarnybą), kuris turėjo teisę priimti ir sprendimus dėl vertintojų kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo panaikinimo, o nuo 2012 m. gegužės 1 d. vertintojų veiksmus analizuoja ir išvadas rengia Tarnyba. Nuo 2012 m. gegužės 1 d. pasikeitė tik subjektas, priimantis sprendimus dėl nuobaudų vertintojams skyrimo (šiuos sprendimus priima Garbės teismas), tačiau reikalavimai vertinimo atlikimui ir ataskaitų rengimui iš esmės nepasikeitė.

6. Dėl rengiant Ataskaitą Nr. 1 padarytų pažeidimų Tarnyba pažymi, kad pareiškėja klaidina Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kadangi iš skundžiamo Vilniaus apygardos administracinio teismo akivaizdu, jog teismas patvirtino visus Garbės teismo nustatytus pažeidimus, pažymėjo, kad Turto vertinimo metodikos 83 punkto pažeidimas yra formalus, tačiau šio pažeidimo nepaneigė. Nors pareiškėja nesutinka su tuo, kad pažeidė Turto vertinimo metodikos 33 punktą, tačiau Ataskaitos Nr. 1 parengimo metu galiojusios Turto vertinimo metodikos 33 punkte buvo nustatyta, kad vertinamo objekto ir palyginamųjų objektų charakteristikos bei skirtumai turi būti aiškiai ir suprantamai apibūdinti, o skaičiavimai parodomi ataskaitoje.

Taikydama palyginamosios vertės metodą, pareiškėja nepateikė informacijos apie palyginamuosius objektus. Vadinasi, palyginamosios vertės metodas pritaikytas netinkamai. Pagal Ataskaitos Nr. 1 parengimo metu galiojusio TVVPĮ 23 straipsnio 2 dalies 10 punktą, ataskaitoje turėjo būti pateiktas vertės nustatymo pagrindimas. Kadangi pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 13 dalį, rinkos vertė buvo apibrėžiama kaip apskaičiuota pinigų suma, Ataskaitoje Nr. 1 turėjo būti pateikti atlikti vertės skaičiavimai. Nepakanka turto vertinimo ataskaitose nurodyti vien taikytas formules (paaiškinant kintamųjų reikšmes) ir gautus rezultatus.

Vertės nustatymo pagrindimas turi būti toks, kad ataskaitos naudotojui būtų aišku, kaip buvo gautas galutinis rezultatas, t. y. kokiais duomenimis remiamasi, kokie veiksmai su duomenimis, skaičiais buvo atlikti. Todėl vertės nustatymo pagrindimas pagrįstai laikytas netinkamu. Be to, formulių ir skaičiavimų sudėtingumas yra vertinamojo pobūdžio: pareiškėja yra specialių žinių turto ir verslo vertinimo srityje turintis asmuo, todėl tai, kas pareiškėjai atrodo elementaru ir nesudėtinga, eiliniam ataskaitos naudotojui gali būti nesuprantama.

Būtent dėl šios priežasties įstatymų leidėjas detalizavo vertinimo ataskaitos turinį ir nustatė reikalavimą vertinimo ataskaitose pateikti kuo detalesnį ir išsamesnį vertės nustatymo pagrindimą. Prievolę ataskaitose pateikti turto ir verslo vertės nustatymo pagrindimą nustato imperatyvios teisės aktų nuostatos (TVVPĮ 23 str. 2 d. 10 p.), todėl nustačius, kad ataskaitoje nėra pateiktas vertės nustatymo pagrindimas, ataskaita pripažintina neatitinkanti šio teisės akto reikalavimo. Garbės teismas pareiškėjos drausmės bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad Ataskaitoje Nr. 1 nėra nurodyta vertinimo paskirtis ir pripažino tai kaip pažeidimą.

Turto vertinimo paskirties nurodymas yra reikšmingas, kadangi mokesčių administravimo reikalams teikiamoms turto vertinimo ataskaitoms keliami papildomi reikalavimai. Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose teismui pati nurodė, kad užsakovas pateikė ataskaitą apmokestinimo tikslais, nors tai nebuvo numatyta, t. y. naudojo ataskaitą ne pagal paskirtį. Būtent todėl, kad ataskaitoje nebuvo nurodyta paskirtis, užsakovas ir gavo nepagrįstą galimybę teikti ataskaitą apmokestinimo tikslais. Nurodžius paskirtį, būtų iš karto akivaizdu, kad tokia ataskaita negali būti naudojama apmokestinimui ir niekas nebūtų klaidinamas.

Tarnyba nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad žodžiai „paskirtis“ ir „tikslas“ yra sinonimai, nes „paskirtis“ yra iš anksto numatytas tikslas, ko nors panaudojimo sritis, paskyrimas, o „tikslas“ – norimas pasiekti dalykas, siekimas. Aplinkybė, kad Turto vertinimo metodikos 82 punkte nurodyti abu žodžiai – vertinimo tikslas ir paskirtis, tik dar kartą patvirtina, kad šį teisės aktą priėmęs subjektas aiškiai įtvirtino pareigą ataskaitose nurodyti ir vertinimo tikslą, ir vertinimo paskirtį.

Pareiškėja A. K. atsiliepimu į atsakovo Turto vertinimo ir priežiūros tarnybos apeliacinį skundą (III t., b. l. 1–5) prašo jį atmesti. Atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą pareiškėja grindžia šiais argumentais:

1. Tarnyba neturi teisės reikšti apeliacinį skundą ir tai sudaro savarankišką pagrindą šį skundą palikti nenagrinėtu. Tarnybos teises įtvirtina Tarnybos nuostatų, patvirtintų finansų ministro 2012 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 1K-116 (toliau – ir Tarnybos nuostatai), III skyrius. Šiame skyriuje nėra numatyta Tarnybos teisė skųsti Garbės teismo sprendimų, taip pat reikšti apeliacinių skundų bylose dėl Garbės teismo sprendimų pripažinimo neteisėtais. Nors, remiantis Tarnybos nuostatų 10.7 punktu, Tarnyba turi ir kitų teisių, kurias jai suteikia teisės aktai, tačiau nėra teisės akto, numatančio Tarnybos teisę reikšti apeliacinį skundą dėl teismų sprendimų, kuriais naikinami ar keičiami Garbės teismo sprendimai. Tokiu būdu Tarnyba, pateikdama 2013 m. rugsėjo 23 d. apeliacinį skundą, veikė ultra vires bei pažeidė teisėtumo principą.

2. Tarnyba apeliuoja į tokius drausminės nuobaudos parinkimo motyvus, kurie Garbės teismo sprendime nebuvo nurodyti. Tarnyba nurodo, kad sunkesnę drausminę nuobaudą – papeikimą, Garbės teismas skyrė dėl šių priežasčių: (i) Garbės teismas sprendime nustatė keturiolikos teisės normų pažeidimus, rengiant dvi ataskaitas, todėl nusprendė skirti ne švelniausią, o griežtesnę drausminę nuobaudą; (ii) aplinkybė, kad net dvi Garbės teismui pateiktos pareiškėjos parengtos ataskaitos buvo parengtos nesilaikant teisės aktų reikalavimų buvo esminė sprendžiant dėl drausminės nuobaudos dydžio; (iii) taip pat ir dėl kitų apeliaciniame skunde nurodomų priežasčių. Tačiau šie Tarnybos nurodomi drausminės nuobaudos parinkimo motyvai nebuvo nurodyti Garbės teismo sprendime, dėl ko sutikti su apeliaciniame skunde dėstoma pozicija nėra jokio teisinio pagrindo. Motyvai turi būti pateikiami neigiamas teisines pasekmes sukeliančiame sprendime, o ne teisme šį sprendimą apskundus. Vėlesnis motyvų pateikimas nėra galimas, todėl, kad tai iš esmės apsunkina teismo funkcijos patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą įgyvendinimą, be to, tai iš esmės apriboja asmens teisę į gynybą, kadangi asmuo, teikiantis skundą teismui dėl sprendimo nepagrįstumo, gali apeliuoti tik į tuos motyvus, kurie yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti šiame sprendime. Galiausiai, nėra jokio pagrindo vadovautis šia Tarnybos motyvacija, kadangi skundžiamą sprendimą priėmė Garbės teismas, o ne Tarnyba. Tarnyba ir Garbės teismas yra dvi atskiros institucijos, kurių kiekviena turi atskirą vaidmenį drausminės nuobaudos skyrimo procese.

3. Tarnybos argumentai dėl vertintojų profesinio etikos kodekso pažeidimo yra nepagrįsti, nes Garbės teismas savo sprendime taip ir nenurodė, kokią konkrečią etikos kodekso nuostatą pažeidė pareiškėja, kas suponuoja, kad Garbės teismas neįvykdė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos. Todėl teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad etikos kodekso pažeidimas Garbės teismo sprendime nebuvo pagrįstas. Net hipotetiškai laikant, kad pareiškėja savo pareigos įvykdymą sąmoningai perkėlė vertinimo užsakovui, remiantis vertintojų profesiniu etikos kodeksu, tai nėra etikos pažeidimas. Be to, Tarnyba netinkamai suvokia etikos kodekso tikslus. Etikos kodeksas skirtas profesinės veiklos etikai ir vertintojų tarpusavio santykiams reguliuoti, bet ne turto vertinimo ataskaitų turiniui reguliuoti. Reikalavimus ataskaitų turiniui nustato TVVPĮ, ne etikos kodeksas. Tarnybos teiginiai dėl vertintojo asistentui skirtos drausminės nuobaudos įtakos vertinant pareiškėjos drausminę atsakomybę yra nepagrįsti, kadangi asistentui E. M. skirta drausminė nuobauda buvo apskųsta Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir yra nagrinėjama administracinėje byloje Nr. 1-2376-95/2013, ji nėra įsiteisėjusi. Dėl išdėstytų priežasčių, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad pareiškėja pažeidė vertinto profesinio etikos kodekso reikalavimus.

5. Tarnyba nepagrįstai nurodo, kad neegzistavo pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių: ne visi Garbės teismo nustatyti pažeidimai buvo pagrįsti, o dalis pažeidimų konstatuota tik iš dalies, taip pat dalis pažeidimų buvo išimtinai formalūs, o etikos kodekso normų pažeidimas iš viso nenurodytas, be to, pareiškėja aktyviai dalyvavo tiriant pažeidimus, teikė dokumentus bei paaiškinimus, dalyvavimo ataskaitų tyrime net ir nedarbingumo laikotarpiu, prašomą informaciją teikė operatyviai, sąžiningai ir nustatytais terminais.

6. Nors pirmosios instancijos teismas ir neatkreipė dėmesio, tačiau būtina pastebėti, kad Ataskaita Nr. 1 buvo parengta dar iki drausminės turto vertintojų atsakomybės teisės aktuose nustatymo, o Ataskaita Nr. 2 parengta praėjus vos 15 dienų nuo naujų TVVPĮ ir Turto vertinimo metodikos redakcijų priėmimo, nesant jokių išaiškinimų, kaip šie teisės aktai turi būti taikomi, dėl ko pareiškėja objektyviai negalėjo numatyti teisės aktų pakeitimais turto vertinime įdiegtų naujovių, o kliovėsi ilgamete (17 metų) nacionaline turto vertinimo praktika.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 47, 84, 85, 97, 127, 130, 137, 138, 139, 150, 154 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 471 straipsniu 2012 m. balandžio 17 d. įstatymo Nr.XI-1973, kuris įsigaliojo nuo 2012 m. liepos 1 d., 8 straipsniu buvo pakeista šio Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalis nustatant, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Apeliacinis skundas surašytas bei pateiktas po 2012 m. liepos 1 d., žodiniam nagrinėjimui būtinumo nekilo, todėl byla, nepaisant pateikto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, apeliacine tvarka, šiuo atveju, nagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. GT- 14(12)-S teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijamu sprendimu Garbės teismas pareiškėjai A. K. paskyrė Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2012 m. gegužės 12 d.) 29 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytą drausminę nuobaudą – papeikimą. Garbės teismas sprendime konstatavo, kad pareiškėja, rengdama UAB „Kauno statyba“ verslo vertinimo ataskaitą Nr. 37/2048(Kau):12 (t. y. Ataskaitą Nr. 1) pažeidė Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d.) 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 10 punktus, šio įstatymo 12 straipsnio 2 punkte nustatytus sąžiningumo, rūpestingumo ir profesionalumo principus, taip pat Turto vertinimo metodikos (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d.) 33, 82 ir 83 punktų reikalavimus. Rengdama UAB „Global Petroleum“ verslo vertinimo ataskaitą Nr. 37/2111(Kau):12 (t. y. Ataskaitą Nr. 2), pareiškėja pažeidė Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2012 m. gegužės 1 d.) 22 straipsnio 4 dalies 6, 10 ir 14 punktų reikalavimus, ir tik iš dalies įvykdė šio straipsnio 4 dalies 12 punkto bei Turto ir verslo vertinimo metodikos 28 punkto (redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. gegužės 1 d.) reikalavimus, taip pat Turto ir verslo vertintojų profesinės etikos kodekse įtvirtintus sąžiningumo ir profesionalumo principus.

Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos Garbės teismo pareigos: nagrinėti turto arba verslo vertintojų drausmės bylas; kviesti turto arba verslo vertintojus dalyvauti Garbės teismo posėdžiuose nagrinėjant jų drausmės bylas; priimti sprendimus dėl drausminių nuobaudų turto arba verslo vertintojui skyrimo arba drausmės bylos nutraukimo. Už minėto įstatymo, Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimo standartų, Metodikos, Etikos kodekso pažeidimus Garbės teismas turto arba verslo vertintojui skiria vieną iš nustatytų drausminių nuobaudų (Įstatymo 29 str. 1 d.).

Atsakydama į pareiškėjos apeliacinio skundo argumentą, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeisti TVVPĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatyti terminai, teisėjų kolegija pažymi, kad rašytinį teikimą Nr. GT-18(12)-T dėl drausmės bylos A. K. iškėlimo Turto vertinimo priežiūros tarnyba surašė 2012 m. spalio 29 d. (t. II, b. l. 33–34). Informacija, kad turto vertintojos A. K. parengtos Ataskaitos Nr. 1 ir Nr. 2 neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo bei Turto ir verslo vertinimo metodikos atitinkamų reikalavimų, užfiksuota Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2012 m. spalio 29 d.

Išvadoje Nr. GT-18(12-I) (t. II, b. l. 35–39). Taigi, šiuo atveju TVVPĮ 29 straipsnio 2 dalies reikalavimas Garbės teismui rašytinį teikimą iškelti drausmės bylą pateikti per ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo informacijos apie TVVPĮ 29 straipsnio 1 dalyje padarytus pažeidimus buvimo, nepažeistas. Galima sutikti, kad Priežiūros įstaiga pirminę informaciją apie galimai pareiškėjos padarytus pažeidimus turėjo jau 2012 m. spalio 16 d., atsakydama Valstybinei mokesčių inspekcijai į 2012 m. rugsėjo 12 d. raštą Nr. (24.6-31-5)-R-7723 (t.

II, b. l. 30–32), tačiau skaičiuojant ir nuo tos dienos, 10 darbo dienų terminas nepraleistas. Gi Valstybinės mokesčių inspekcijos minėtu raštu Turto vertinimo priežiūros tarnybos buvo prašoma įvertinti ar mokesčių inspekcijai pateiktos turto vertinimo ataskaitos atitinka TVVPĮ nustatytiems reikalavimams (t. I, b. l. 108). Jokios kitos informacijos, iš kurios būtų galima spręsti apie turto vertintojos A. K. TVVPĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytus pažeidimus, mokesčių inspekcija nepateikė. Kaip nepagrįstas atmestinas apeliantės teiginys, kad tokį Valstybinės mokesčių inspekcijos paklausimą Tarnyba turėjo atsisakyti nagrinėti kaip nemotyvuotą pagal Turto vertinimo priežiūros tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 15 d.

įsakymu Nr. B1-14 patvirtintų Paklausimų nagrinėjimo taisyklių 10 punktą. Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. kovo 26 d. įsakymu patvirtintų Turto vertinimo priežiūros tarnybos nuostatų 9.3 punktą Tarnyba, siekdama jai nustatyto veiklos tikslo, nagrinėja paklausimus dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytiems reikalavimams. Be to, į Tarnybą šiuo atveju kreipėsi viešojo administravimo subjektas, prie paklausimo pridėdamas pareiškėjos rengtų turto vertinimo ataskaitų kopijas (Taisyklių 2 ir 10 p.).

Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino jos teisę būti išklausytai. Šis pareiškėjos argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Bylos duomenimis nustatyta, kad Garbės teismas 2012 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. T(1.13)A2-366(12) pranešė pareiškėjai apie iškeltą drausmės bylą ir Garbės teismo posėdį, vyksiantį 2012 m. gruodžio 4 d. 10 val. UAB „Auditas ir konsultacijos“ laikinai einanti vadovės pareigas I. Š. 2012 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 148 informavo Garbės teismą apie A. K. 2012 m. lapkričio 10 d. patirtą traumą ir pateikė išrašo iš medicininių dokumentų kopiją. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad A. K. yra pasiruošusi atsakyti į Garbės teismo narių klausimus Garbės teismo posėdžio metu telefonu, parašytas ir telefono numeris. Iš Garbės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. posėdžio protokolo Nr. GT-11(12)-P matyti, kad atsižvelgus į pareiškėjos patirtą traumą bei gautus dokumentus, posėdis buvo atidėtas. Apie naujo posėdžio datą A. K. pranešta 2012 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. T(1.13)A2-476 (12). Garbės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. posėdžio protokole Nr. GT-13(12)-P užfiksuota nuosekli turto vertintojos A. K. drausmės bylos nagrinėjimo eiga, su pareiškėja buvo susisiekta telefonu, jai suteikiant galimybę paaiškinti dėl verslo ir turto vertinimo ataskaitų (t. II, b. l. 40–49). Pažymėtina, kad galimybę duoti paaiškinimus dėl Ataskaitos 37/2048A(Kau):12 ir Ataskaitos Nr. 37/2111(Kau):12 pareiškėja turėjo ir Turto vertinimo priežiūros tarnybai, ir šia teise pasinaudojo (t. II, b. l. 5–29). Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjos teisė susipažinti su drausmės bylos medžiaga būtų pažeista.

Pagal Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų (kurie patvirtinti 2012 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-192) 24 punktą, <...> jeigu vertintojas neatvyksta į Garbės teismo posėdį antrą kartą iš eilės (kai prieš tai Garbės teismo posėdis buvo atidėtas dėl vertintojo neatvykimo), drausmės byla gali būti nagrinėjama vertintojui nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai Garbės teismas nusprendžia, kad drausmės byla negalės būti tinkamai išnagrinėta nedalyvaujant vertintojui.

Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir minėtą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Garbės teismas nagrinėjamu atveju iš esmės tinkamai vykdė jam nustatytas pareigas, ir A. K. procesinių teisių nepažeidė.

VII. Pareiškėja tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino lex retro non agit principą, ir jai už 2012 m. sausio 19 d. sudarytą Ataskaitą Nr. 1 negalėjo būti taikyta atsakomybė pagal 2012 m. gegužės 1 d. TVVPĮ redakciją.

Iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojęs Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas turto vertintoją, be kita ko, įpareigojo vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, Turto vertintojo profesinės etikos kodeksu; sąžiningai ir rūpestingai atlikti pareigas, profesionaliai atlikti vertinimą (12 str. 1 ir 2 p.). Pagal TVVPĮ 27 straipsnį turto vertintojų ir turtą vertinančių įmonių veiklos valstybinę priežiūrą atliko Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas. Šio Įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad turto vertintojų ir turtą vertinančių įmonių veiklos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija turi teisę išduoti, panaikinti, pratęsti, sustabdyti turto vertintojų kvalifikacijos pažymėjimus ir panaikinti jų sustabdymą (3 p.). Tad pareiškėjos teiginys, jog šios redakcijos TVVPĮ nenumatė atsakomybės už tam tikrus įstatymo reikalavimų pažeidimus, atmestinas. Gi drausminė atsakomybė yra tik viena iš atsakomybės rūšių.

Nuo 2012 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiame TVVPĮ nustatyta, kad turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos priežiūrą atlieka Priežiūros įstaiga (25 str.). Ši įstaiga pagal finansų ministro patvirtintas Turto ir verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos patikrinimo taisykles atlieka turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių turto arba verslo vertinimo veiklos patikrinimus. Tokia priežiūros įstaiga nuo 2012 m. gegužės 1 d. yra Turto vertinimo priežiūros tarnyba (finansų ministro 2012 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. 1K-116 1 p.). Tuo pačiu finansų ministro įsakymu buvo patvirtinti ir Turto vertinimo priežiūros tarnybos nuostatai, kurių 9.2 punkte Tarnybai pavesta, be kita ko, atlikti ir turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių turto arba verslo vertinimo veiklos patikrinimus. TVVPĮ 28 straipsnio, kuris reglamentuoja Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sudėtį, paskirtį ir funkcijas, 5 dalies 2 punkte įtvirtinta Garbės teismo pareiga nagrinėti turto arba verslo vertintojų drausmės bylas, o 3 punkte – pareiga priimti sprendimus dėl drausminių nuobaudų turto arba verslo vertintojui skyrimo arba drausmės bylos nutraukimo.

Taigi, iš pasikeitusio teisinio reguliavimo darytina išvada, kad atlikti turto vertintojos A. K. veiklos patikrinimą (tiek Ataskaitos Nr. 1, tiek Ataskaitos Nr. 2 atitikimą jų surašymo metu galiojusioms TVVPĮ nuostatoms) pareigą turėjo Turto vertinimo priežiūros tarnyba, o nagrinėti pareiškėjos drausmės bylą ir priimti sprendimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo – Garbės teismas. Priimdamas byloje ginčijamą sprendimą Garbės teismas taikė vieną iš TVVPĮ 29 straipsnio 4 dalyje numatytų drausminių nuobaudų. Nors 2012 m. gegužės 1 d. nauja redakcija įsigaliojusiame Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nenumatyta atgalinio veikimo galia, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dabar galiojantis teisinis reguliavimas yra palankesnis pareiškėjai, ir jos teisinės padėties, lyginant su galima turto arba verslo vertintojo atsakomybe pagal iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusią TVVPĮ redakciją, nepablogino, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis lex retro non agit principo taikymo aspektu.

Todėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentas, kad jai negalėjo būti taikyta drausminė atsakomybė už Ataskaitą Nr. 1, kuri buvo parengta iki 2012 m. gegužės 1 d., nepagrįstas ir atmestinas.

VIII. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d.) 23 straipsnio, reglamentuojančio turto vertinimo ataskaitai keliamus reikalavimus, 2 dalyje buvo nustatyta, kad turto vertinimo ataskaitoje, be kita ko, turi būti: sąlygos ir aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos turto vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta (7 p.); turto vertės nustatymo pagrindimas (10 p.). Įstatymo 12 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad savo veikloje turtą vertinanti įmonė ir vertintojas privalo sąžiningai ir rūpestingai atlikti pareigas, profesionaliai atlikti vertinimą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d.) 33 punkte nustatyta, kad vertinamo objekto ir palyginamųjų objektų charakteristikos bei skirtumai turi būti aiškiai ir suprantamai apibūdinti. Taikomų koeficientų reikšmių ir kiti skaičiavimai parodomi turto įvertinimo ataskaitoje. Pagal šios Metodikos 82 punktą turto vertės nustatymo pažymoje turi būti nurodyta: turto savininkas, jo asmens kodas, adresas; turto identifikavimo duomenys (adresas, teisinė registracija ir pan.); vertinimo tikslas ir paskirtis; išvada dėl turto vertės; kiti pateikiami turto vertinimo dokumentai; vertintojo kvalifikacinio pažymėjimo numeris ir išdavimo data; įmonės ar valstybės (savivaldybės) institucijos, kurios vardu atliekamas vertinimas, pavadinimas ir adresas. Turto vertės nustatymo pažyma turi būti pasirašyta vertintojo ir patvirtinta įmonės ar valstybės (savivaldybės) institucijos antspaudu. Turto vertės nustatymo pažyma yra galutinis vertintojo išvados patvirtinimas. Metodikos 83 punkte nustatyta, kad turto apžiūrėjimo ir įvertinimo akte turi būti nurodyta: turto savininkas, jo asmens kodas, adresas; vertinamo turto juridinės ir fizinės-techninės charakteristikos; apžiūrėjimo ir įvertinimo datos; nustatyta vertė. Aktas turi būti pasirašytas turto vertintojo ir patvirtintas įmonės ar valstybės (savivaldybės) institucijos antspaudu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2012 m. sausio 19 d. parengė UAB „Kauno telestatyba“ verslo vertinimo ataskaitą Nr. 37/2048A(Kau):12 (t. I, b. l. 109–137), kurios trūkumus Garbės teismas nurodė savo sprendime Nr. GT- 14(12)-S, konstatuodamas kokių konkrečiai turto vertintojų veiklai minėtuose teisės aktuose keliamų reikalavimų nesilaikė A. K. (t. I, b. l. 9-18). Pirmosios instancijos teismas, pakankamai išsamiai išnagrinėjo Garbės teismo sprendime nurodytus Ataskaitos Nr. 1 trūkumus ir padarė atitinkamas, ataskaitos surašymo metu galiojusių, anksčiau paminėtų teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas, su kuriomis teisėjų kolegija sutinka, todėl jų nekartoja.

Tiek Garbės teismas, tiek ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Ataskaitoje Nr. 1 (turto vertės nustatymo pažymoje) nenurodyta vertinimo paskirtis. Pareiškėjos teiginys, kad dokumente yra nurodyta vertinimo paskirtis – nustatyti rinkos vertę, atmestinas, kadangi tai gali būti suprantama kaip vertinimo tikslas, bet ne paskirtis. Kaip teisingai nurodė atsakovas, pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną žodis „paskirtis“ turi dvi reikšmes: 1) iš anksto numatytas tikslas; 2) ko nors panaudojimo sritis, paskyrimas. Kadangi pagal Turto vertinimo metodikos 82 punktą turto vertės nustatymo pažymoje, be kita ko, turi būti nurodytas vertinimo tikslas ir paskirtis, darytina išvada, jog paskirtis šiuo atveju turi būti suprantama, kaip ataskaitos panaudojimo paskyrimas, t. y. kam parengta ataskaita gali būti naudojama. Visiškai nepagrįstas ir pareiškėjos argumentas, kad sąlygos ir aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos turto vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta, nurodytos Ataskaitos Nr. 1 aiškinamajame rašte ir turto vertinimo prielaidose. Šioje ataskaitos dalyje minėtų duomenų nėra, nors Ataskaitos Nr. 1 parengimo metu galiojusios redakcijos TVVPĮ 12 straipsnio 2 punkte nustatyta būtent turto vertintojo pareiga profesionaliai atlikti vertinimą, sąžiningai ir rūpestingai atlikti pareigas, taigi ir surinkti turto (verslo) vertinimui reikalingą informaciją. Atsakydama į pareiškėjos apeliacinio skundo argumentą, kad šiuo atveju ji parengė glaustą turto įvertinimo ataskaitą, kurios apibrėžimas numatytas Turto vertinimo metodikos 81 punkte, teisėjų kolegija pabrėžia, kad ir tokios formos turto įvertinimo ataskaitai galiojo TVVPĮ (t. y. aukštesnę juridinę galią turinčio teisės akto) 23 straipsnyje nustatyti privalomi reikalavimai.

Pareiškėjos 2012 m. birželio 15 d. parengtai UAB „Baltic Petroleum“ turto vertinimo ataskaitai Nr. 37/2111 (Kau):12, (Ataskaitai Nr. 2) keliami nuo 2012 m. gegužės 1 d. įsigaliojusios (2011 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. XI-1497) redakcijos Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos reikalavimai. Pagal TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalį ataskaitoje, be kita ko, taip pat turi būti nurodyta: vertinimo atvejis; vertinamo turto arba verslo valdymo teisė ir savininkas, išskyrus atvejus, kai turto vertinimas atliekamas taikant masinį turto vertinimą; sąlygos ir aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos turto arba verslo vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta, nurodant motyvus; vertinamo turto arba verslo aprašymas; išvada dėl turto arba verslo vertės, pasirašyta išvadą surašiusio turto arba verslo vertintojo, nurodant, ar ji parengta dėl to, kad tarp užsakovo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ir kitų asmenų iškilo ginčas dėl turto arba verslo vertės nustatymo. Turto vertinimo metodikos 28 punkte nustatyta, kad vertintojas vertindamas atsižvelgia į vertinimo sritį bei tikslą ir surenka duomenis apie: 28.1. vertinamo turto arba verslo buvimo vietos ekonominius, socialinius rodiklius; 28.2. vertinamo turto arba verslo rinkos konjunktūrą ir finansavimo sąlygas; 28.3. vertinamo turto arba verslo teisinį režimą (nuosavybės teisė, kitos daiktinės teisės, juridiniai faktai, specialios naudojimo sąlygos ir kt.); 28.4. turto arba verslo plėtros galimybes ir (arba) alternatyvų panaudojimą. Taigi, įstatymų leidėjas detalizavo vertinimo ataskaitos turinį ir nustatė reikalavimą vertinimo ataskaitose pateikti kuo detalesnį ir išsamesnį vertės nustatymo pagrindimą.

Rengiant Ataskaitą Nr. 2 padaryti pažeidimai ir trūkumai taip pat buvo detaliai išvardinti Garbės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendime Nr. GT-14(12)-S, juos visapusiškai ir išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismas ir nustatytų faktinių aplinkybių bei galiojančių teisės nuostatų pagrindu padarė atitinkamas išvadas. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio nustatyta tvarka, su pirmosios instancijos teismo išvadomis iš esmės sutinka, todėl plačiau dėl jų nepasisako. Pareiškėja, nors ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl Ataskaitos Nr. 2, tačiau jokių konkrečių įrodymų ir argumentų, į kuriuos teismas nebūtų atsakęs savo sprendime, apeliaciniame skunde nepateikia.

Dėl pareiškėjos padarytų pažeidimų gausos ir pobūdžio darytina išvada, jog visi Garbės teismo nustatyti pažeidimai tikrai negalėjo būti pripažinti formalaus pobūdžio pažeidimais. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo ataskaitų neatitikimus teisės aktų reikalavimams ir pagrįstai pasisakė, kurie iš pažeidimų laikytini formaliais. Taip pat pažymėtina, kad A. K. raštu neinformavo užsakovų apie ataskaitose esančias klaidas ir netikslumų nepašalino.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad anksčiau aptartos TVVPĮ nuostatos yra imperatyvios, jose aiškiai, konkrečiai ir suprantamai nurodyta kokie reikalavimai keliami turto (verslo) vertinimo ataskaitoms, kad jos turėtų juridinę galią ir galėtų būti teikiamos tretiesiems asmenims.

TVVPĮ 23 straipsnyje įtvirtinta, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje (iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusio įstatymo – 23 straipsnyje) nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Iškilę ginčai dėl turto arba verslo vertės sprendžiami šalių susitarimu arba teismo tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.

Atsižvelgusi į teisinį reguliavimą teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Tarnyba nagrinėja paklausimus dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties TVVPĮ nustatytiems reikalavimams, o Garbės teismas vertina turto vertintojo galimai padarytus pažeidimus, t. y. tiria, ar, vertinant turtą ir rengiant ataskaitą, nebuvo pažeisti TVVPĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų reikalavimai. Teisėjų kolegija patvirtina, kad procedūrinių nuostatų buvo laikytasi.

Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad Tarnyba turi juridinį subjektiškumą, todėl gali būti šalimi administracinėje byloje ir naudotis visomis ABTĮ numatytomis proceso šalies teisėmis, tarp jų ir teise teikti apeliacinį skundą.

IX. Pagal TVVPĮ 29 straipsnio 4 dalį už pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, turto arba verslo vertintojui gali būti skiriamos drausminės nuobaudos:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas arba kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojo, kuris laikinai arba vienkartinai vertina turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje, teisės verstis turto arba verslo vertinimo veikla laikinas apribojimas ir kvalifikacijos patikrinimas;

4) turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo arba kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojo, kuris laikinai arba vienkartinai vertina turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje, teisės verstis turto arba verslo vertinimo veikla panaikinimas.

Įvertinus bylos medžiagą pažymėtina, jog pareiškėjai A. K. už padarytus pažeidimus Garbės teismas skyrė antrą pagal griežtumą drausminę nuobaudą – papeikimą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, tvirtina, jog Garbės teismas vadovavosi teisės aktais ir veikė savo kompetencijos ribose, t. y. turėjo teisę skundžiamą sprendimą priimti.

Atsakovo apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. K. paskirtą nuobaudą – papeikimą pakeitė švelnesne nuobauda – pastaba. Tačiau tai nėra pagrįsta jokiais konkrečiais įrodymais. Apsiribojama teiginiais, kuriuos pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir dėl jų pasisakė sprendime. Garbės teismas ginčijamame sprendime pabrėžė, kad švelniausia nuobauda pareiškėjai negali būti skiriama, nes ji pažeidė ne tik turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, bet ir Etikos kodekso normas. Tačiau, Garbės teismui sprendime nenurodžius konkrečių Etikos kodekso normų pažeidimo, pirmosios instancijos teismas teisingai jį pripažino nepagrįstu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė klausimą dėl nuobaudos adekvatumo.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai), kas šiuo atveju, nebeatkartojant pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, ir buvo pasiekta.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė šį ginčą reglamentuojančius teisės aktus. Naikinti skundžiamą sprendimą pareiškėjos ir atsakovo apeliaciniuose skunduose išdėstytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Turto vertinimo priežiūros tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė