A-1088-143/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1088-143/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06055-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. T. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ajam pensijų skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo išmokėti valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja I. T. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu (b. l. 1–3) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, apeliantas) 2013 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. (5.6) I-4685 „Dėl prašymo“; 2) įpareigoti atsakovą išmokėti 2010 m. sausio mėn.–2011 m. gruodžio mėn. dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio nuostatų taikymo neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį.

Pareiškėja nurodė, kad, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, nuo 2010 m. sausio mėn. jai buvo mokama sumažinta senatvės pensija dėl tos priežasties, jog ji dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažino, jog Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, įtvirtinančiai kiekvieno asmens teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą. Pareiškėja pažymėjo, kad nėra praradusi teisės ginti savo pažeistas teises bei reikalauti išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką, todėl jai priteistina nurodyta nepriemoka.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) 1-asis pensijų skyrius atsiliepimu į skundą (b. l. 12–15) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius nurodė, kad pareiškėjai pensija buvo perskaičiuojama teisėtai bei pagrįstai, vadovaujantis galiojančiais įstatymais. Pagal iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusio Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnio 1 dalį, teritorinių skyrių sprendimai per 3 metus galėjo būti skundžiami VSDFV. Pareiškėja dėl pensijos nepriemokos su skundu į VSDFV kreipėsi praleidusi 3 metų terminą, todėl jos skundą nagrinėti atsisakyta pagrįstai ir teisėtai. Pažymėjo, jog Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime pateikti išaiškinimai taikytini į ateitį, t. y. teisiniams santykiams, kurie susiklostė po šio nutarimo paskelbimo.

Atsakovas VSDFV atsiliepimu į skundą (b. l. 24–29, 30–35) prašė nutraukti bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti išmokėti pareiškėjai pensijos nepriemoką, o kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą; priteisus senatvės pensijos dalį, prašė priteisti šią sumą išmokėti dalimis.

VSDFV savo poziciją pagrindė iš esmės analogiškais motyvais, kurie buvo nurodyti VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus pateiktame atsiliepime. Taip pat pažymėjo, kad skundžiamame sprendime pareiškėjai buvo išaiškinta galimybė pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, tačiau pareiškėja pateikė skundą teismui. Priešingai negu nurodė pareiškėja, skundo padavimo termino eigos pradžia skaičiuotina nuo pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo momento. Todėl skundžiamas sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Tokią savo išvadą VSDFV pagrindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 21 d. sprendimu (b. l. 55–58) iš dalies patenkino pareiškėjos skundą. Teismas panaikino VSDFV 2013 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. (5.6) I-4685 dalį, kurioje atsisakyta pareiškėjos pensijos perskaičiavimams netaikyti Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų; įpareigojo VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ąjį pensijų skyrių išmokėti pareiškėjai nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą 16 088,86 Lt (4 659,66 Eur) senatvės pensijos dalį, susidariusią pritaikius Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas; atmetė likusią skundo reikalavimų dalį.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai paskirta socialinio draudimo senatvės pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo apskaičiuojama ir mokama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo pareiškėjai buvo neišmokėta 16 088,86 Lt pensijos dalis.

Teismas pažymėjo, jog byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjos skundo reikalavimų panaikinti VSDFV 2013 m. liepos 12 d. sprendimą ir įpareigoti VSDFV teritorinį skyrių išmokėti pareiškėjai jos prašomą pensijos nepriemoką pagrįstumo bei teisėtumo. Sprendžiant pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo VSDFV 2013 m. liepos 12 d. sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013, vadovavosi Pensijų įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2013 m. sausio 1 d., 45 straipsnio 1 dalimi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 31 punktu.

Teismas pažymėjo, jog VSDFV atsiliepime tvirtino, kad pareiškėjos keliamas ginčas nebuvo išnagrinėtas Pensijų įstatymo nustatyta privaloma ikiteismine tvarka. Tačiau, teismo vertinimu, tokia atsakovo pozicija yra nepagrįsta. VSDFV 2013 m. liepos 12 d. sprendime pažymėjo, kad, kol teisės aktai, reglamentuojantys neišmokėtos pensijos dalies kompensavimo tvarką nėra priimti, įpareigoti VSDFV teritorinį skyrių išmokėti pareiškėjai dėl Laikinojo įstatymo taikymo negautą senatvės pensijos dalį nėra teisinio pagrindo. Teismo nuomone, tokios atsakovo formuluotės leidžia daryti išvadą, jog VSDFV įvertino VSDFV teritorinio skyriaus sprendimą (valinį veiksmą) dėl pensijos perskaičiavimo, t. y. pareiškėjos skundą iš esmės išnagrinėjo. Šis viešojo administravimo subjekto valdingas patvarkymas, išreikštas pareiškėjos atžvilgiu priimtame individualiame administraciniame akte, sukelia jai tiesiogines teisines pasekmes, t. y. daro įtaką pareiškėjos teisėms ir pareigoms, todėl gali būti ginčo administracinėje byloje dalykas. Toks analogiškas aptartai teisinės situacijos vertinimas ne kartą buvo pateikiamas ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2014 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-729/2014, 2014 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-774/2014, 2014 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-143/2014 ir kt.). Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, pripažino, kad pareiškėjos skundas buvo išnagrinėtas tokio pobūdžio ginčams įstatyme nustatyta privaloma ikiteismine tvarka, todėl nėra kliūčių pareiškėjos keliamą ginčą dėl pensijos nepriemokos priteisimo nagrinėti teisme. Taip pat pripažino, kad atsakovų nurodytų motyvų, jog pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą skundo padavimo terminą, vertinimas nėra teisiškai reikšmingas.

Teismas paminėjo, jog VSDFV teritorinis skyrius pareiškėjos valstybinę socialinio draudimo pensiją perskaičiavo ir mokėjo sumažintą remdamasis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi bei 8 straipsnio 1 dalimi. Nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, be kita ko, pripažino, jog Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Esant aptartai teisinei ir faktinei situacijai, teismas padarė išvadą, kad, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjai paskirta socialinio draudimo senatvės pensija buvo perskaičiuojama neteisėtai. Dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo pareiškėjai nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėta 16 088,86 Lt senatvės pensijos dalis.

Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kokią įtaką viešojo administravimo subjektų veiksmų teisėtumui turi vėlesnis teisės akto, kurio pagrindu šie veiksmai buvo atlikti, pripažinimas prieštaraujančiu Konstitucijai. Ginčo atveju teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 suformuotą praktiką, susijusią su neįvykdyto sprendimo samprata pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasmę.

Teismas, konstatavęs, kad pareiškėjos keliamas ginčas VSDFV buvo išnagrinėtas ikiteismine tvarka, o pareiškėjos skundas dėl VSDFV teritorinio skyriaus ir VSDFV sprendimų bei pensijos nepriemokos priteisimo nagrinėtinas teisme, pripažino, kad iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo ginčo teisinių santykių kvalifikacija nebuvo užbaigta, todėl pareiškėjos teisės turi būti ginamos priteisiant jai neteisėtai neišmokėtos pensijos dalį. Atsižvelgęs į tai, teismas patenkino skundo reikalavimą dėl pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, priteisimo ir priteisė pareiškėjai iš VSDFV teritorinio skyriaus nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą 16 088,86 Lt senatvės pensijos dalį.

Teismas, remdamasis tais pačiais motyvais, panaikino VSDFV 2013 m. liepos 12 d. sprendimo dalį, kurioje konstatuota, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti VSDFV teritorinį skyrių išmokėti pareiškėjai dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo neišmokėtos pensijos dalį.

III. Atsakovas VSDFV apeliaciniu skundu (b. l. 64–67, 68–71) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėja, kreipdamasi į VSDFV su 2013 m. liepos 3 d. prašymu, praleido iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą trejų metų terminą ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šį terminą ji praleido dėl nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, t. y. sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą terminą, todėl VSDFV 2013 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. (5.6) I-4685 pagrįstai atsisakė nagrinėti šį pareiškėjos prašymą, kaip paduotą praleidus įstatymo nustatytą terminą. Priimdama šį sprendimą, VSDFV vadovavosi Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 metų apskundimo VSDFV terminas, per kurį asmuo gali apginti savo teises, yra pakankamai ilgas, o pareiškėja į VSDFV dėl pagal Laikinąjį įstatymą sumažintos senatvės pensijos kreipėsi praėjus daugiau nei vieneriems metams po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo.

2. Teismas neteisingai nustatė, kad VSDFV 2013 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. (5.6) I-4685 atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą, tačiau taip pat „<...> pažymėjo, kad, kol dėl neišmokėtos pensijos dalies kompensavimo tvarkos nėra priimti teisės aktai, nėra teisinio pagrindo įpareigoti VSDFV teritorinį skyrių išmokėti pareiškėjai dėl Laikinojo įstatymo taikymo 2010 m. sausio 1 d.– 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu negautą senatvės pensijos dalį <...>“. Paminėtame VSDFV sprendime neišreikšta administracinio subjekto pozicija ir valia dėl konkretaus pareiškėjo ir jo keliamo ginčo, o tik pateikta bendro pobūdžio informacija, kuria VSDFV neišreiškė savo pozicijos ginčijamu klausimu, nenagrinėjo pareiškėjos reikalavimo dėl negautos pensijos dalies iš esmės, todėl teismo išvada, kad VSDFV pareiškėjos prašymą išnagrinėjo iš esmės, dėl to nėra kliūčių ginčą nagrinėti teisme, neatitinka faktinių aplinkybių ir yra nepagrįsta. Pareiškėjos reikalavimas dėl 2010 m. sausio 1 d.–2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu negautos senatvės pensijos dalies nebuvo išnagrinėtas iš esmės privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėja siekia jai paskirtos ir, pritaikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nuostatas, kurios 2012 m. rugsėjo 21 d. oficialiai paskelbtu Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, sumažintos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos neišmokėtos dalies už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. išmokėjimo.

Nagrinėjamoje byloje nėra kvestionuojama, kad pareiškėjos nurodytas pensijos sumažinimas vyko atsakovui (VSDFV Vilniaus skyriui), kuris administravo teisinius santykius dėl senatvės pensijos pareiškėjai skyrimo ir mokėjimo, tiesiogiai taikant paminėtas Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurių taikymas buvo nutrauktas nuo 2012 m. sausio 1 d. Taip pat nekvestionuojamas pareiškėjai dėl to neišmokėtos senatvės pensijos dalies apskaičiavimo, kuris yra atsakovo pateiktas pareiškėjai, teisingumas bei aplinkybė, kad taip sumažinta pensija pareiškėjai faktiškai buvo pradėta mokėti nuo 2010 m. sausio mėn.

Iš bylos matyti, kad joje yra nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės:

1) iki 2010 m. sausio 1 d. (dienos, nuo kurios pareiškėjai buvo pradėta mokėti Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu sumažinta senatvės pensija) pareiškėja gaudavo (jai iki gyvos galvos buvo paskirta) 1 203,67 Lt dydžio senatvės pensiją. Ginčo laikotarpiu (nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31) pareiškėjai paskirtos senatvės pensijos dydis kelis kartus didėjo, tačiau ne dėl su Laikinojo įstatymo taikymu sietinų priežasčių;

2) 2013 m. liepos 3 d. pareiškėja padavė atsakovui VSDFV prašymą remiantis paminėtu Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu išmokėti jai pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį neišmokėtą pensijos dalį;

3) šio atsakovo 2013 m. liepos 12 d. raštu (sprendimu), kuris pareiškėjos skundžiamas šioje administracinėje byloje, jai buvo nurodyta, kad ji praleido Pensijų įstatymo (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio nustatytą 3 metų terminą apskųsti sprendimą dėl jai mokėtinos pensijos sumažinimo, dėl to yra atsisakoma nagrinėti šį jos skundą, ir jai pasiūlyta iki 2013 m. liepos 29 d. pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti šį terminą. Šiame VSDFV rašte (sprendime), be kita ko, buvo nurodyta, kad „Vyriausybės pavedimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia Sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų ir dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo, kuriuo bus reglamentuojama valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo bei valstybinių pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, kompensavimo, projektą. Kol kompensavimo tvarka nustatantys teisės aktai nepriimti, VSDF valdybos teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų senatvės pensijų dalies“ (b. l. 39-40).

Kolegija pažymi, kad nagrinėjamo ginčo esmė – pareiškėjos paminėtu laikotarpiu tariamai pažeistos teisės į visą jai paskirtą pensiją gynimo būdo tinkamumas ta prasme, ar pareiškėja, siekdama atgauti pensijos nepriemoką, laikėsi tokio pobūdžio ginčams teisės aktų nustatytos išsprendimo tvarkos. Be to, nagrinėjamai bylai yra aktualus klausimas, ar tokio pobūdžio bylose teismas gali taikyti Konstitucinio Teismo nutarimą atgal, t. y. teisiniams santykiams, kurie buvo reglamentuojami dar nepripažintos prieštaraujančia Konstitucijai teisės normos.

Atsakydama į nurodytus klausimus, kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje (ABTĮ 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Konkrečiai imant, tokios teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, kurioje, be kita ko, yra nurodyta, kad tokio pobūdžio ginčo (ginčo dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu neišmokėtos pensijos dalies priteisimo) teisiniams santykiams yra taikytinos Pensijų įstatymo (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio 1 dalies nuostatos. Šioje dalyje nustatyta VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami VSDFV teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Aptariamoje straipsnio dalyje nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje. Šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena, kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje taip pat nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į VSDFV (kaip tai numatyta aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. 1 d.), o į VSDFV teritorinį skyrių, tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į VSDFV diena. Šioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje taip pat nurodyta, kad tinkamu atsakovu tokio pobūdžio ginčuose turi būti laikomas tam tikras VSDFV teritorinis skyrius, kalbant apie materialųjį bylų nagrinėjimo aspektą, išaiškinta, kad tokio pobūdžio administracinėse bylose teismas privalo paisyti Konstitucijos 110 straipsnio nustatyto imperatyvo netaikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai, ir tais atvejais, kai tokį įstatymą viešojo administravimo subjektas buvo pritaikęs tuomet, kai jis Konstitucinio Teismo dar nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.

Kolegija, taikydama išvardytas teisės aiškinimo taisykles byloje nagrinėjamai situacijai, pažymi, kad paminėtas pareiškėjos VSDFV paduotas 2013 m. liepos 3 d. prašymas pripažintinas skundu Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Paduodama šį skundą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., kai pareiškėjai pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu sumažinta senatvės pensija. Pareiškėja nenurodė atsakovui VSDFV individualaus pobūdžio priežasčių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis, sprendžiant šio termino atnaujinimo klausimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad šis atsakovas (išankstinio tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo institucija) turėjo pagrindą palikti pareiškėjos paduotą skundą nenagrinėtą, kaip tai yra numatyta Taisyklių 20 ir 31 punktuose.

Tačiau, kaip jau buvo pasakyta pirmiau, atsakovas VSDFV paminėtame 2013 m. liepos 12 d. sprendime kartu nurodė, kad VSDFV teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo išmokėti dėl Laikinojo įstatymo taikymo sumažintų senatvės pensijų dalies. Tokiu būdu VSDFV (išankstinio tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo institucijos) dėl ginčo esmės išreikšta pozicija leidžia kolegijai daryti išvadą, kad šis ginčas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje buvo išspręstas (išnagrinėtas), t. y. nagrinėjamu atveju ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra buvo baigta. Tai reiškia, kad aptartas pareiškėjos skundo VSDFV padavimo termino praleidimo faktas, kaip ir tokio praleidimo priežasčių įvertinimo klausimas, prarado savo aktualumą, t. y. nagrinėjamai bylai tapo nereikšmingi. Darydama tokią išvadą, kolegija atsižvelgia į tokios pačios faktinės situacijos įvertinimą ir traktavimą, pateiktą paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014. Kolegija, vadovaudamasi šiuo precedentu, nemato pagrindo nesutikti su tokia išplėstinės teisėjų kolegijos padaryta išvada ir netaikyti jos šioje administracinėje byloje (ABTĮ 13 str.).

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija pripažįsta pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą iš esmės pagrįstu ir teisingu.

Taigi tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė kitų, apeliaciniame skunde nenurodytų, pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (ABTĮ 136 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė