AS-461-822/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Legislator headnote
AI generatedAS-461-822/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą per keturiolika kalendorinių dienų nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti skundo trūkumus – pateikti teismui nutarties aprašomojoje dalyje nurodytus reikalavimus atitinkantį patikslintą skundą ir tiek jo priedų nuorašų, kiek byloje bus šalių (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 1 d.).
Full text
Administracinė byla Nr. AS-461-822/2015
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00391-2011-3
Procesinio sprendimo kategorija 63.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. liepos 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas G. K. 2014 m. gruodžio 9 d. teismo posėdyje Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą per keturiolika kalendorinių dienų nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti skundo trūkumus – pateikti teismui nutarties aprašomojoje dalyje nurodytus reikalavimus atitinkantį patikslintą skundą ir tiek jo priedų nuorašų, kiek byloje bus šalių (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 1 d.).
Teismas nustatė, kad pareiškėjas patikslintu skundu teismo prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus 50 000 (penkiasdešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti; įpareigoti atsakovą Šiaulių tardymo izoliatorių užtikrinti pareiškėjo telefoninių pokalbių privatumą, kad jų neklausytų, necenzūruotų ir negalėtų girdėti jo telefoninių pokalbių, neesant ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimo jų klausytis; atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Teismas pažymėjo, jog prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti. Todėl skųsdamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus neveikimą, pareiškėjas įpareigotinas pateikti teismui įrodymus, jog atsakovas atsisakė atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus ir ar pareiškėjas laikėsi ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos pagal Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalį – t. y. Kalėjimų departamento pateiktą atsakymą į pareiškėjo skundą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Pareiškėjas teismui pateikė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau nepateikė prašymą pagrindžiančių įrodymų. Prašyme pareiškėjas prašo teismo išreikalauti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, jog jo sąskaitoje nėra pinigų sumokėti žyminiam mokesčiui, tačiau pareiškėjas teismui nepateikė rašytinių įrodymų, jog Šiaulių tardymo izoliatorius atsisakė pateikti pareiškėjui išrašą apie jo turimas asmenines lėšas, todėl teismas įpareigojo G. K. pateikti rašytinius įrodymus, kiek pareiškėjas per paskutinius tris mėnesius, t. y. nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio, turėjo piniginių lėšų savo sąskaitoje, pateikti išrašą apie turimas asmenines lėšas arba pateikti rašytinius įrodymus, jog Šiaulių tardymo izoliatorius atsisakė pateikti prašomą informaciją.
Pareiškėjas teismui pateikė tik vieną patikslinto skundo egzempliorių, todėl teismas įpareigojo pateikti patikslinto skundo (prašymo) su priedais egzempliorių (kopijų) tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai (atsakovui) ir dar liktų egzempliorius teisme.
II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 13 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui, nustatęs, kad pareiškėjui teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartis pareiškėjui įteikta 2014 m. gruodžio 15 d. ir konstatavęs, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą minėtoje nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalino (ABTĮ 37 str. 1 d.).
III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį (III t., b. l. 65).
Pareiškėjas nurodo, kad teismas atsisakė priimti patikslintą skundą pareiškėjui nepateikus jo kopijos, neatsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas yra suimtas, perkeliamas iš vienos laisvės atėmimo įstaigos į kitą, neturi kopijavimo aparato ir jo padėtis žymiai blogesnė, nei atsakovo. Todėl kopijos nepateikimas yra tik formalumas. Be to, teismas ignoravo kitą patikslinto skundo dalį, kuria prašoma priteisti žalą. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo patikslinto skundo atveju nėra nustatyta ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka pagal Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalį.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius ir trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikę atsiliepimus į pareiškėjo atskirąjį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutarė pareiškėjo patikslintą skundą laikyti nepaduotu, nes jis per nustatytą terminą nepašalino Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnyje yra numatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalys) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyko ar pagrindo, nepateikus reikšmingų dokumentų, teismas paprastai neturi galimybių tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo. Todėl ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per tokį terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, taip teismas suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.
Taigi teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymų dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui. Priimdamas nutartį laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, teismas remiasi anksčiau priimta nutartimi, kurioje įvardyti konkretūs skundo (prašymo) trūkumai ir pareiškėjui nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-118/2012). Neaiškūs ir nekonkretūs skundo reikalavimai daro pareiškėjo kreipimąsi į teismą ydingu. Sprendžiant, ar pateiktas skundas yra pakankamai aiškus, ar reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, reikia atsižvelgti į pareikšto skundo reikalavimo esmę ir skunde nurodytas aplinkybes, kurios yra skundo pagrindas ir kuriomis yra grindžiami skundo reikalavimai.
Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos administraciniame teisme nagrinėjamas pareiškėjo skundas, kuriuo jis prašo priteisti 9 999 Lt neturtinės žalos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjui kalbant telefonu, pareigūnai būna šalia ir klausosi pokalbių. Tai pat pareiškėjas prašo priteisti 9 999 Lt neturtinės žalos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl to, kad tomis dienomis, kai iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato būdavo konvojuojamas į Šiaulių tardymo izoliatorių, negaudavo pietų ir sauso davinio.
2014 m. gruodžio 9 d. patikslintame skunde pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus 50 000 litų neturtinei žalai atlyginti ir įpareigoti atsakovą Šiaulių tardymo izoliatorių užtikrinti pareiškėjo telefoninių pokalbių privatumą, kad jų neklausytų, necenzūruotų ir negalėtų girdėti jo telefoninių pokalbių, neesant ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimo jų klausytis.
Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas patikslinto skundo trūkumais, dėl kurių bylos nagrinėjimas negalimas, laikė tai, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog atsakovas atsisakė atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, ir ar pareiškėjas laikėsi ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos pagal Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, nepateikė patikslinto skundo su priedais egzempliorių (kopijų) tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, todėl 2014 m. gruodžio 11 d. teismo nutartimi įpareigojo pareiškėją juos pašalinti per keturiolika kalendorinių dienų nuo nutarties įteikimo dienos.
2014 m. gruodžio 11 d. nutarties kopija pareiškėjui įteikta 2014 m. gruodžio 15 d. 2014 m. gruodžio 16 d. pareiškėjas teismui išsiuntė prašymą (III t., b. l. 46) atsiųsti jo teismui pateiktą patikslintą skundą ar jo kopiją, kad galėtų įvykdyti teismo nurodymą dėl reikiamo skundo egzempliorių skaičiaus pateikimo. Taip pat prašė, jei teismas atsisakytų priimti patikslinto skundo dalį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, priimti patikslinto skundo dalį dėl žalos atlyginimo. Nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui skundė jo telefoninių pokalbių cenzūravimą, tačiau atsakymų į jo skundus neskundė ir neišsaugojo, todėl prašo juos išreikalauti iš atsakovo.
2014 m. gruodžio 18 d. pareiškėjas pateikė teismui Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2014 m. gruodžio 16 d. pažymą Nr. 17101-2634, kurioje nurodoma, kad pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 16 d. pinigų nebuvo.
2014 m. gruodžio 19 d. teisme pareiškėjas užpildė prašymą dėl patikslinto skundo kopijos pateikimo (III t., b. l. 53), 2014 m. gruodžio 29 d. Šiaulių apygardos administracinio teismo raštu pareiškėjui pranešta, kad pareiškėjas į teismo sąskaitą turi pervesti nustatytą mokestį už kopijų padarymą, gavus mokėjimo patvirtinimą, kopijos bus išsiųstos pareiškėjui (III t., b. l. 56).
Pažymėtina, kad atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tik tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Aplinkybės, kurios gali būti išsiaiškinamos rengiant bylą nagrinėjimui arba nagrinėjant bylą iš esmės nėra pagrindas priimti nutartį trūkumams šalinti. Reikalavimas pateikti įrodymus, susijusius su skundo reikalavimo faktinėmis aplinkybėmis administracinių teismų taip pat gali būti taikomas ribotai, nes pareiškėjo pateiktų įrodymų pakankamumo klausimas svarstytinas nagrinėjant bylą iš esmės bei sprendžiant pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą, o ne skundo priėmimo stadijoje (2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-898/2011).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjo 2014 m. gruodžio 16 d. prašyme pateiktus paaiškinimus, tai, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog atsakovas atsisakė atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus bei nepateikė pakankamo skaičiaus patikslinto skundo su priedais egzempliorių (kopijų), nebuvo pakankamas pagrindas laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu, nagrinėjamu atveju nurodytos aplinkybės nelaikytinos skundo trūkumais, trukdančiais teismui pradėti administracinę bylą.
Įvertinusi pareiškėjo skundo turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundo dalykas yra aiškus – pareiškėjas reikalauja atlyginti neturtinę žalą, jo nuomone, atsiradusią dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmų, ir įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus. Taip pat skunde pareiškėjas išdėstė aplinkybes, jo manymu, patvirtinančias šio skundo reikalavimo pagrįstumą, o gavęs teismo nutartį, kuria nustatytas terminas trūkumams pašalinti pateikė paaiškinimus ir ėmėsi atitinkamų veiksmų. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patikslintą skundą laikė nepaduotu. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėtų iš naujo įvertinti pareiškėjo paaiškinimus ir dokumentus, pateiktus reaguojant į 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį, ir iš naujo spręsti patikslinto skundo reikalavimų priėmimo klausimą, atsižvelgiant į ABTĮ 37 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių visumą, taip pat į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota, pareiškėjas pakankamai operatyviai ėmėsi veiksmų siekdamas pašalinti teismo nustatytus patikslinto skundo trūkumus, aktyviai siekė ginti savo galimai pažeistas teises, teisėjų kolegija vertina, kad teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, nutartyje nepasisakęs dėl pareiškėjo pateiktų paaiškinimų, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą grąžinti Šiaulių apygardos administraciniam teismui spręsti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį ir patikslinto skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Dalia Višinskienė
Skirgailė Žalimienė