2K-50/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-50/2014

Teisminio proceso Nr. 1-06-1-03071-2009-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.18.11;

2.1.15.1.1;

2.1.15.3.1

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 21 d..

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aurelijaus Gutausko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Mindaugui Gyliui,

teismo posėdyje žodinio kasacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorės, atliekančios viršininko funkcijas, Zonės Lapienės kasacinį skundą D. K. baudžiamojoje byloje dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutarties.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu D. K. nuteista pagal BK 223 straipsnio 1 dalį 18 MGL (2340 Lt) dydžio bauda.

Civilinių ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civilinis ieškinys ir Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinys dėl žalos valstybės biudžetui atlyginimo atmesti.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nuosprendis pakeistas jo aprašomosios dalies nustatomojoje dalyje nurodant, kad D. K. į buhalterinę apskaitą įtraukė 123 830 Lt veiklos sąnaudų, kurių nepagrindė apskaitos dokumentais: už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 18 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. įtraukė 106 748 Lt sąnaudų, už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. – 17082 Lt sąnaudų.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Piesliako pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

D. K. nuteista už tai, kad eidama UAB „K. L.“ buhalterės pareigas ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnį būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 18 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. į buhalterinę apskaitą įtraukė 123 830 Lt apskaitos dokumentais nepagristų veiklos sąnaudų, neįtraukė 2141,67 Lt darbo užmokesčio išmokėjimo, taip aplaidžiai tvarkė UAB „K. L.“ buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti bendrovės UAB „K. L.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 ir 2009 metus:

į buhalterinę apskaitą įtraukė 123 830 Lt veiklos sąnaudų, kurių nepagrindė apskaitos dokumentais: už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 18 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. įtraukė 106 748 Lt sąnaudų, už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. – 170 82 Lt sąnaudų;

2008 m. spalio–lapkričio mėnesiais į buhalterinę apskaitą neįtraukė 2141,67 Lt darbo užmokesčio išmokėjimo darbuotojams L. D., A. R. ir D. K.:

- 2008 m. lapkričio mėnesį A. R. išmokėta darbo užmokesčio 952,80 Lt daugiau, negu apskaičiuota darbo užmokesčio apskaitos apskaitos išmokėjimo žiniaraštyje, ir šio išmokėto darbo užmokesčio neįtraukė į buhalterinę apskaitą;

- 2008 m. spalio mėnesį L. D. išmokėta darbo užmokesčio 342,78 Lt daugiau, 2008 lapkričio mėnesį išmokėta darbo užmokesčio 481,09 Lt daugiau, iš viso išmokėta darbo užmokesčio 823,87 Lt daugiau, negu apskaičiuota darbo užmokesčio apskaitos apskaitos išmokėjimo žiniaraščiuose, ir šio išmokėto darbo užmokesčio neįtraukė į buhalterinę apskaitą;

- 2008 m. lapkričio mėnesį D. K. išmokėta darbo užmokesčio 365 Lt daugiau, negu apskaičiuota darbo užmokesčio apskaitos apskaitos išmokėjimo žiniaraštyje, ir šio išmokėto darbo užmokesčio neįtraukė į buhalterinę apskaitą.

Kasaciniu skundu civilinio ieškovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorė, atliekanti viršininko funkcijas, Zonė Lapienė prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartį dėl civilinio ieškinio, o kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

Skunde teigiama, kad byloje buvo netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai pagal BPK 115 straipsnio 3 punktą. Nors D. K. teismas pripažino kalta dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo, tačiau civilinis ieškinys buvo atmestas. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu byloje gali būti pripažintas tiek fizinis, tiek juridinis asmuo. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau–AVMI) – valstybei atstovaujanti institucija dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą, todėl byloje pagrįstai pareiškė civilinį ieškinį pagal BPK 109 straipsnį.

Ieškinys pareikštas dėl padarytos 17 750,04 Lt žalos išieškojimo į valstybės biudžetą. UAB „K. L.“ direktorius G. Č. ir buhalterė D. K. tokią žalą padarė nusikalstamais veiksmais, t. y apgaulingai ir aplaidžiai tvarkydami buhalterinę apskaitą. Kadangi G. Č. nuo teismo pasislėpė, tai jo bylos dalis buvo išskirta į atskirą bylą. Pasak kasatorės, byloje nustatytos visos sąlygos civiliniam ieškiniui nagrinėti, t. y. D. K. atliko neteisėtus veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių, dėl kurių Šiaulių AVMI atsirado žala: į valstybės biudžetą nebuvo apskaičiuoti ir sumokėti pridėtinės vertės ir pelno mokesčiai; kaltinamosios neteisėti veiksmai lėmė dalies įplaukų nepateikimą į valstybės biudžetą ir buvo žalos atsiradimo valstybės finansų sistemai tiesioginė ir pagrindinė priežastis; byloje įrodyta, kad tarp neteisėtų veiksmų ir nusikalstamų veikų padarinių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, todėl D. K. privalo atlyginti padarytą žalą. Be to, byloje nenustatyta, kad D. K. nusikalstamas veikas padarė įmonės naudai, ji jas padarė kaip fizinis asmuo, todėl turi prisiimti nusikalstamos veikos padarinius. Kasaciniame skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo 33 punktu, kuriame nurodyta, kad baudžiamosiose bylose, kuriose kaltininkas yra mokesčių administravimo teisinio santykio subjektas, t. y. mokesčių mokėtojas, ir turtinė žala valstybei buvo padaryta BK 219, 220, 221, 222, 223 straipsniuose įtvirtintomis nusikalstamomis veikomis nesumokėjus mokesčių, tokios žalos atlyginimas išsprendžiamas ne ginčo tvarka, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu. Tais atvejais, kai tokia žala negali būti išieškoma Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, valstybei atstovaujanti institucija turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį. Šiuo atveju mokesčių mokėtojas turėtų būti UAB „K. L.“, bet 2001 m. kovo 9 d. įmonei iškelta bankroto byla, o 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu įmonė likviduojama, todėl turtinė žala negali būti išieškoma Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Kasatorės teigimu, turtinė žala turi būti išieškoma iš D. K., kaip fizinio asmens, dėl kurios neteisėtų veiksmų, aplaidžiai tvarkant UAB „K. L.“ apskaitą, valstybei atsirado turtinė žala.

Civilinio ieškovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorės kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. D. K. nuteista už tai, kad, eidama UAB „K. L.“ buhalterės pareigas ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnį būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 18 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. į buhalterinę apskaitą įtraukė 123 830 Lt apskaitos dokumentais nepagristų veiklos sąnaudų, neįtraukė 2141,67 Lt darbo užmokesčio išmokėjimo, taip aplaidžiai tvarkė UAB „K. L.“ buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti bendrovės UAB „K. L.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 ir 2009 metus:

į buhalterinę apskaitą įtraukė 123 830 Lt veiklos sąnaudų, kurių nepagrindė apskaitos dokumentais: už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 18 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. įtraukė 106 748 Lt sąnaudų, už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. – 17 082 Lt sąnaudų;

2008 m. spalio–lapkričio mėnesiais į buhalterinę apskaitą neįtraukė 2141,67 Lt darbo užmokesčio išmokėjimo darbuotojams L. D., A. R. ir D. K.:

- 2008 m. lapkričio mėnesį A. R. išmokėta darbo užmokesčio 952,80 Lt daugiau, negu apskaičiuota darbo užmokesčio apskaitos apskaitos išmokėjimo žiniaraštyje, ir šio išmokėto darbo užmokesčio neįtraukė į buhalterinę apskaitą;

- 2008 m. spalio mėnesį L. D. išmokėta darbo užmokesčio 342,78 Lt daugiau, 2008 lapkričio mėnesį išmokėta darbo užmokesčio 481,09 Lt daugiau, iš viso išmokėta darbo užmokesčio 823,87 Lt daugiau, negu apskaičiuota darbo užmokesčio apskaitos apskaitos išmokėjimo žiniaraščiuose, ir šio išmokėto darbo užmokesčio neįtraukė į buhalterinę apskaitą;

- 2008 m. lapkričio mėnesį D. K. išmokėta darbo užmokesčio 365 Lt daugiau, negu apskaičiuota darbo užmokesčio apskaitos apskaitos išmokėjimo žiniaraštyje, ir šio išmokėto darbo užmokesčio neįtraukė į buhalterinę apskaitą.

Kaip matyti iš nuosprendžio nustatomosios dalies, D. K. nebuvo kaltinama aplaidžia apskaita padariusi tretiesiems asmenims žalos. Be to, nors BK 223 straipsnio sudėtis yra materiali, baudžiamoji atsakomybė už aplaidžią apskaitą nesiejama su žalos kam nors padarymu. Baudžiamoji atsakomybė kyla, jeigu dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo negalima iš dalies nustatyti bendrovės UAB „K. L.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tai, kad į valstybės biudžetą nebuvo apskaičiuoti ir sumokėti pridėtinės vertės ir pelno mokesčiai, nėra BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymiai. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė už mokesčių nesumokėjimą, deklaracijos nepateikimą ar neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą yra nustatyta BK 219–221 straipsniuose. Tuo tarpu nuteistajai šioje byloje nebuvo pareikštas kaltinimas dėl nusikalstamų veikų, susijusių su mokesčių išvengimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2012).

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 55 „Dėl nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose“ 33 punkte nurodyta, kad baudžiamosiose bylose, kuriose kaltininkas yra mokesčių administravimo teisinio santykio subjektas, t. y. mokesčių mokėtojas, ir turtinė žala valstybei buvo padaryta BK 219, 220, 221, 222 ir 223 straipsniuose numatytomis nusikalstamomis veikomis nesumokėjus mokesčių, tokios žalos atlyginimas išsprendžiamas ne ginčo tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 punkte nurodyta, kad mokesčių mokėtojas – tai asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį. Šiuo konkrečiu atveju mokesčių mokėtojas – UAB „K. L.“ bei jo vadovas, todėl D. K. nėra atsakinga nei už pridėtinės vertės, nei už pelno mokesčių mokėjimą į valstybės biudžetą. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, kaltinamoji D. K., dirbdama UAB „K. L.“ buhaltere, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą buvo atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, už tai, kad į apskaitą būtų įtrauktos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pakeitimu, už tai, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai būtų pagrįsti apskaitos dokumentais, o už mokesčių sumokėjimą į valstybės biudžetą yra atsakingas bendrovės vadovas. Dėl šios priežasties teismas pagrįstai padarė išvadą, kad D. K. nebuvo ir nėra atsakinga už mokesčių mokėjimą į valstybės biudžetą, todėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas patvirtino šią apylinkės teismo išvadą.

Vien ta aplinkybė, kad 2011 m. kovo 9 d. UAB „K. L.“ iškelta bankroto byla, o 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu ši bendrovė likviduojama, negali būti pagrindas daryti išvadai, jog padaryta turtinė žala Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priteistina iš nuteistosios.

Be to, pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nuosprendžiu UAB „K. L.“ direktorius G. Č. nuteistas pagal BK 222 straipsnį. Šioje byloje kasatorius G. Č. pareiškė tokio pat dydžio, t. y. 17 750 Lt, civilinį ieškinį, kurį teismas iš dalies patenkino. Kasatorius, nesutikdamas su teismo sprendimu, turi galimybę skųsti nuosprendį.

Remiantis tuo, kas išdėstyta civilinio ieškovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos kasacinis skundas dėl civilinio ieškinio D. K. netinkamo išsprendimo atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Civilinio ieškovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorės, atliekančios viršininko funkcijas, kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Aurelijus Gutauskas

Dalia Bajerčiūtė

Vytautas Piesliakas