AS-476-552/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-476-552/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08102-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. Ž. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2013 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. (1.7)-S-2340-13; 2) įpareigoti Tarnybą priimti teigiamą sprendimą pagal pareiškėjo 2013 m. gegužės 20 d. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino.

Pareiškėjas A. Ž. kreipėsi į teismą su prašymu priteisti su administracinės bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas – 164,04 Lt. Pagrįsdamas savo prašymą paaiškino, kad šias išlaidas sudaro kelionės pas advokatę (vykta du kartus) ir į teismo posėdį. Advokatės darbo vieta yra Kaune, todėl vykstant į susitikimus iš savo gyvenamosios vietos Elektrėnų tekdavo nuvažiuoti 115–120 km. Atvykęs į teisminį ginčo nagrinėjimą nuvažiavo 110–115 km. Pareiškėjo teigimu, į minėtas keliones jis vykdavo automobiliu Chrysler Voyager, patirtas išlaidas patvirtina pateikti dokumentai – automobilio techninio paso nuorašas, mokėjimo už kurą kvitai. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad patyrė 5 000 Lt neturtinės žalos, kuri priteistina iš atsakovo.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą apie išlaidas, susijusias su A. Ž. antrinės teisinės pagalbos teikimu. Pažymėjo, kad su šios pagalbos teikimu susijusios 162,63 Eur išlaidos (advokato užmokestis ir kitos išlaidos) yra priteistinos valstybės naudai.

Atsakovas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateiktame atsiliepime su pareiškėjo A. Ž. prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Tarnyba pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė turėtas kelionės išlaidas pagrindžiančių paskaičiavimų. Atsakovo teigimu, pareiškėjo kelionės į susitikimus su advokate negali būti pripažįstamos būtinomis, nes bendravimas visais bylos klausimais galėjo būti vykdomas paštu, telefonu ar elektroninio ryšio priemonėmis.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 15 d. nutartimi pareiškėjo A. Ž. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-5196-426/2014, tenkino iš dalies ir priteisė A. Ž. iš Tarnybos 38,16 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas priteisė Lietuvos valstybės naudai iš atsakovo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 162,63 Eur už pareiškėjui A. Ž. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 2, 6 dalimis, nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundas buvo patenkintas, todėl jis įgijo teisę į pagrįstų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kadangi A. Ž. gyvenamoji vieta yra Elektrėnuose, teismas pripažino, kad jis patyrė kelionės išlaidas, susijusias su jo dalyvavimu teisminiame ginčo nagrinėjime. Teismo vertinimu, priešingai negu savo atsiliepime nurodo atsakovas, pareiškėjo susitikimai su jį atstovaujančia advokate negali būti laikomi netikslingais. Teismas pareiškėjo patirtas išlaidas, susijusias su kelionėmis į Kauną į susitikimus su jį atstovavusia advokate, nelaikė perteklinėmis. Teismas pažymėjo, kad prašomos priteisti 164,04 Lt kelionės išlaidos pagrįstos mokėjimo už kurą kvitais.

Teismas nurodė, kad atstumas nuo Elektrėnų iki Vilniaus yra lygus 48 km, nuo Elektrėnų iki Kauno – 54 km. Teismas darė išvadą, kad iš viso pareiškėjas, atvykdamas į teismo posėdį, nuvažiavo 96 km, du kartus vykdamas į susitikimus su jį atstovavusia advokate – 216 km (2 x 108 km).

Teismas vadovavosi susisiekimo ministro 1995 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 405 patvirtintos Automobilių kuro normų nustatymo metodikos 1.1 punkto nuostatomis, o taip pat įvertino automobilio Chrysler Voyager, kuriuo buvo vykstama į teismo posėdį bei susitikimus, technines charakteristikas ir pagrįstomis kuro sąnaudomis pripažino 9,32 l / 100 km kuro normą. Atsižvelgęs į kuro pirkimo kvituose nurodytas kuro kainas, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo pagrįstomis kelionės išlaidomis pripažintinos: 41,16 Lt kelionės į teismo posėdį išlaidos; 90,60 Lt kelionės į susitikimus su advokate. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas iš viso patyrė 131,76 Lt kelionės išlaidų.

A. Ž. prašymo priteisti 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti teismas netenkino, nes pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalį, tokio pobūdžio žala nepriskirtina išlaidoms, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsniu, teismas pareiškėjui išaiškino, kad reikalavimas priteisti piniginę kompensaciją neturtinei žalai atlyginti laikytinas savarankišku skundo reikalavimu, kuris gali būti nagrinėjamas administracinio proceso tvarka pareiškėjui pateikus skundą teismui.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjui iš Tarnybos priteistina 38,16 Eur (131,76 Lt) suma kelionės išlaidoms atlyginti.

Teismas vadovavosi ABTĮ 451 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kontoros prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas teismui pateikta 2014 m. lapkričio 26 d. pažyma Nr. TP-7-(2.10-4392, iš kurios matyti, kad už antrinės teisinės pagalbos A. Ž. suteikimą iš atsakovo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos valstybės naudai priteistina 162,63 Eur (561,53 Lt) dydžio suma.

III. Atsakovas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kurioje teismas priteisė Lietuvos valstybės naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 162,63 Eur už A. Ž. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Atsakovas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-288/2009 ir pažymi, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš Tarnybos priteisimas neatitinka bylinėjimosi išlaidų paskirstymo esmės, nes išlaidos priteistos iš valstybės biudžeto į valstybės biudžetą. Tarnyba remiais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS525-8/2010, 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS146-445/2010, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-540-2331/2014.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties dalies, kuria Lietuvos valstybės naudai iš atsakovo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priteista 162,63 Eur už pareiškėjui suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 451 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas priimant sprendimą išnagrinėjus bylą iš esmės, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojanti institucija turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo pateikti teismui prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad antrinę teisinę pagalbą administracinėse ir civilinėse bylose teikiantys advokatai privalo pateikti tarnybai prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo ir šį apskaičiavimą pateikti teismui administracinių ir civilinių bylų nagrinėjimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Byloje nustatyta, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-T-3644-5366 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ A. Ž. nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. (1.7.)-S-2340-13 apskundimo, parengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pirmosios instancijos teisme, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 96). Byloje nėra ginčo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundas buvo tenkintas. Byloje pateikta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. lapkričio 26 d. pažyma Nr. TP-7-(2.10)-4392 (b. l. 108), kurioje nurodoma, jog valstybės naudai priteistina 162,63 Eur suma. Pagal šią pažymą Kauno antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatė pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (b. l. 111). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 15 d. nutartimi Lietuvos valstybės naudai iš atsakovo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priteisė 162,63 Eur už pareiškėjui suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija įgyvendina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos politiką, organizuoja ir atlieka valstybės garantuojamos teisinės pagalbos stebėseną. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų steigėjas ir dalyvis yra Teisingumo ministerija. Tiek Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, tiek Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba yra šios ministerijos valdymo sričiai priskirtos įstaigos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 33 straipsnio 1, 3 dalyse įtvirtinta, kad pirminė ir antrinė teisinė pagalba finansuojama iš valstybės biudžeto. Biudžeto lėšos, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą specialią tikslinę dotaciją savivaldybėms, valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti yra skiriamos Teisingumo ministerijai. Teisingumo ministerija yra biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 patvirtintų Teisingumo ministerijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 4 p.). Šiai ministerijai nustatytos funkcijos apima asignavimų skirstymą ir jų naudojimo užtikrinimą (Nuostatų 8.33 p.). Teisingumo ministerija taip pat teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja ministro valdymo sričiai priskirtų įstaigų buhalterinę apskaitą ir kontroliuoja, kad racionaliai ir taupiai būtų naudojami darbo, materialiniai ir finansiniai ištekliai (Nuostatų 8.34 p.).

Įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl tokiu atveju valstybės naudai priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtos pareiškėjo atstovavimo išlaidos iš ginčą pralaimėjusios šalies. Tačiau nagrinėjamu atveju tiek ginčą pralaimėjusi, tiek laimėjusi šalys, t. y. tiek Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, tiek Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba yra finansuojamos iš valstybės biudžeto. Teisingumo ministerija, kaip valstybės biudžeto asignavimų valdytoja, juos paskirsto šioms valstybės biudžetinėms įstaigoms. Taigi iš esmės atstovavimo išlaidas patyrė valstybė, kuri garantavo nemokamą pareiškėjo atstovavimą byloje, o ginčą pralaimėjusi šalis yra taip pat valstybė, nepagrįstai atmetusi pareiškėjo prašymą teikti jam antrinę teisinę pagalbą byloje dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo. Tokiu būdu nesant šalies, privalančios atlyginti atstovavimo išlaidas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė Lietuvos valstybės naudai iš Tarnybos išlaidas už pareiškėjui suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2009 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-288/2009).

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi nepagrįstai priteisė Lietuvos valstybės naudai iš Tarnybos 162,63 Eur už pareiškėjui suteiktą antrinę teisinę pagalbą, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis keistina, o Tarnybos atskirasis skundas tenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį pakeisti: nutarties dalį, kuria priteista Lietuvos valstybės naudai iš atsakovo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 162,63 Eur už pareiškėjui A. Ž. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, panaikinti ir šios Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kontoros prašymo dalies netenkinti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys