AS-552-626-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-626/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02062-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. A. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, neišmokėtos pensijos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja E. A. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Valdyba) 2014 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. (6.5)I-2325; 2) priteisti ir įpareigoti Valdybos Kauno skyrių išmokėti pareiškėjai neteisėtai sumažintos senatvės pensijos nepriemoką – 20 518,67 Lt.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi atsisakė priimti E. A. skundo dalį, kuria prašoma priteisti ir įpareigoti šmokėti pareiškėjai neteisėtai sumažintos senatvės pensijos nepriemoką – 20 518,67 Lt. Teismas priėmė pareiškėjos skundo dalį, kurioje prašoma panaikinti Valdybos 2014 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. (6.5)I-2325.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnio 1 dalimi, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 ir 4 dalimis, pažymėjo, kad Valdybai iš esmės neišnagrinėjus klausimo dėl teritorinio skyriaus sprendimo mokėti pareiškėjai sumažintą senatvės pensiją, pareiškėjos reikalavimas priteisti pensijos nepriemoką teisme negali būti nagrinėjamas. Teismas nustatė, kad pareiškėja į teismą kreipėsi siekdama, jog būtų priteista laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatų taikymo susidariusi valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoka. Teismas pabrėžė, kad tokiems reikalavimams pareikšti įstatyme nustatyta privaloma ikiteisminė tvarka, t. y. skundą dėl neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo turi išnagrinėti Valdyba.

Teismas nustatė, kad pareiškėja dėl pensijos nepriemokos kreipėsi į Valdybos Kauno skyrių, kuris 2014 m. vasario 24 d. raštu Nr. (1.15)S-12513 persiuntė pareiškėjos prašymą pagal kompetenciją nagrinėti Valdybai. Valdyba, atsakydama į pareiškėjos 2014 m. vasario 20 d. prašymą, 2014 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. (6.5)I-2325 jį nagrinėti atsisakė, nes pareiškėja kreipėsi praleidusi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą trejų metų terminą. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja dėl reikalavimo įpareigoti Valdybos Kauno skyrių išmokėti sumažintą ir neišmokėtą senatvės pensijos dalį nėra pasinaudojusi privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl toks reikalavimas tiesiogiai teismui negali būti reiškiamas ir jį atsisakytina priimti pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

II. Pareiškėja E. A. atskiruoju skundu (b. l. 19-20) prašo pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį, kuria prašoma priteisti ir įpareigoti Valdybos Kauno skyrių išmokėti pareiškėjai neteisėtai sumažintos senatvės pensijos nepriemoką – 20 518,67 Lt, panaikinti ir priimti sprendimą papildyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarties rezoliucinę dalį taip: priimti skundo dalį, kuria prašoma priteisti ir įpareigoti atsakovą Valdybą išmokėti pareiškėjai neteisėtai sumažintos senatvės pensijos nepriemoką – 20 518,67 Lt.

Pareiškėja nurodo, kad būtent Valdybai buvo persiųstas jos 2014 m. vasario 20 d. prašymas išmokėti pagal Laikinojo įstatymo antikonstitucinėmis pripažintas nuostatas sumažintos senatvės pensijos dalį. Į tokį pareiškėjos prašymą atsakovas atsakė 2014 m. kovo 12 d. raštu Nr. (6.5)I-2325, nurodydamas, kad jį nagrinėti atsisako. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Valdybos direktoriaus 2008 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-69 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklėse nenumatyta, jog asmens prašymą būtų galima atsisakyti nagrinėti. Pareiškėjos manymu, tai, kad atsakovas, pažeisdamas teisės akte nustatytą tvarką, atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą, nereiškia, jog ji nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, nes ji neskundė jokių Valdybos teritorinių skyrių ar kitų administravimo įstaigų sprendimų. Pareiškėja daro išvadą, kad ikiteisminė ginčo sprendimo stadija yra baigta. Pareiškėjos manymu, tai patvirtina ir aplinkybė, kad teismas priėmė nagrinėti pareiškėjos skundo dalį, kuria prašoma panaikinti atsakovo sprendimą. Pareiškėja pabrėžia, kad į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ji kreipėsi net du kartus. Pareiškėjos teigimu, tik tos pareiškėjos skundo dalies, kurią teismas priėmė, išnagrinėjimas, nežiūrint koks būtų teismo sprendimas, nei atsakovui, nei pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukeltų.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškina, kad Valdyba nustatė, jog pareiškėja, kreipdamasi 2014 m. vasario 20 d. prašymu dėl nuo 2010 m. sausio 1 d. negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo, praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą Valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo Valdybai 3 metų terminą. Todėl Valdyba, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 31 punktu, atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014 m. vasario 20 d. prašymą ir nurodė, kad jei iki 2013 m. balandžio 7 d. bus pateikti įrodymai, sudarantys pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Atsakovas pažymi, kad Valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjos 2014 m. kovo 17 d. prašymą, nusprendė, jog šiame prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą skyriaus sprendimui mokėti pareiškėjai pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją apskųsti ir nusprendė pareiškėjos prašymų nenagrinėti. Atsakovas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-232/2013, 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 ir daro išvadą, kad teismas teisingai nutarė priimti tik tą pareiškėjos skundo dalį, kuria ji prašo panaikinti Valdybos 2014 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. (6.5)I-2325. Atsakovo manymu, teismas teisingai nustatė, kad Valdybai iš esmės neišnagrinėjus klausimo dėl teritorinio skyriaus sprendimo mokėti pareiškėjai sumažintą senatvės pensiją, pareiškėjos reikalavimas priteisti senatvės pensijos nepriemoką teisme negali būti nagrinėjamas ir, kol teisme neišnagrinėtas Valdybos sprendimo pagrįstumo klausimas, negalima laikyti, kad pareiškėja tinkamai pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir kad procedūra yra baigta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl reikalavimo priteisti ir įpareigoti Valdybos Kauno skyrių išmokėti pareiškėjai neteisėtai sumažintos senatvės pensijos nepriemoką – 20 518,67 Lt, kaip paduotą pareiškėjai nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, apibendrindama ir suvienodindama administracinių teismų praktiką Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo aspektu, 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 konstatavo, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatos suponuoja būtinybę prieš kreipiantis į teismą Valdybos teritorinio skyriaus sprendimus apskųsti Valdybai, kuri pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjusi skundą, priima dėl jo sprendimą iš esmės, t. y. gali skundą patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Tai, kad ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka patvirtino ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 22 d. priimtoje nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014. Šioje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija, be kita ko, pažymėjo ir tai, jog tiek Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio, tiek Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatos aiškiai įtvirtina skundų dėl Valdybos teritorinių skyrių sprendimų pensijų klausimais padavimo tvarką – t. y., skundai turi būti paduodami Valdybai, kaip privalomai ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais turi būti skundžiami Valdybai privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Ginčo iš esmės išsprendimu privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka teismų praktikoje pripažįstamas toks išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas jį išnagrinėjus patenkinamas visas ar iš dalies, arba atmetamas, t. y. kai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija priima sprendimą pagal kompetenciją išnagrinėjusi skundą ir patikrinusi atitinkamo viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pagrįstumą.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja, 2014 m. vasario 20 d. prašymu kreipdamasi į Valdybos Kauno skyriaus 3-ąjį pensijų skyrių, be kita ko, prašydama išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensijos dalį, pradėjo šią procedūrą, tačiau pareiškėjos ir Valdybos ginčas dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo nebuvo peržiūrėtas iš esmės. 2014 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. (6.5)I-2325 Valdyba aiškiai nurodė, kad nenagrinėja jai Valdybos Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus persiųsto nagrinėti pagal kompetenciją Valdybai pateikto skundo dėl neteisėtai sumažintos senatvės pensijos dalies grąžinimo pareiškėjai, šį atsisakymą pagrįsdama Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d.

įsakymu Nr. V-131, 31 punktu. Taigi pareiškėja, siekdama, kad jai būtų išmokėta negauta valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis, naudojosi ginčų išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, tačiau Valdyba nesprendė ginčo dėl pensijos išmokėjimo iš esmės, o apskritai atsisakė nagrinėti skundą dėl praleisto termino. Dėl įvardytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas negali pripažinti, jog pareiškėja ginčo klausimu tinkamai pasinaudojo privaloma išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimą priteisti ir įpareigoti Valdybos Kauno skyrių išmokėti pareiškėjai neteisėtai sumažintos senatvės pensijos nepriemoką – 20 518,67 Lt, kadangi pareiškėja nesilaikė nustatytos išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Kadangi šiuo atveju Valdybos 2014 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. (6.5) I-2325 atsisakyti nagrinėti pareiškėjos skundą dėl praleisto termino, kurį pareiškėja taip pat skundžia, sukelia jai tiesiogines teisines pasekmes, todėl pirmiausia jis turi būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Pripažinus šį sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu, bus galima nagrinėti ginčą dėl neišmokėtos pensijos priteisimo iš esmės, t. y. pareiškėjos reikalavimą išmokėti jai neišmokėtos senatvės pensijos dalį 20 518,67 Lt. Todėl nepagrįstais laikytini pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad skundo dalies, kurią priėmė pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjimas, nežiūrint koks būtų teismo sprendimas, nei atsakovui, nei pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukeltų.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos E. A. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys