AS-143-334-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS143-334/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00020-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. P. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. P. (toliau – ir pareiškėja) 2013 m. gruodžio 23 d. kreipėsi su skundu į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus (toliau – ir atsakovas, VSDFV Mažeikių skyrius) 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. SKYDS-18 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas J. P.“ ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, VSDFV) 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. (6.5) I-6297 „Dėl teisės į kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas“ dalis dėl neįskaitytų į darbo stažą ypatingomis darbo sąlygomis 1985 m. rugpjūčio 23 d.–1987 m. gruodžio 24 d. ir 1988 m. kovo 24 d.–1992 m. liepos 15 d. laikotarpių, dirbtų Mažeikių naftos produktų tiekimo ir realizavimo bazėje ir Mažeikių kuro tiekimo bazėje, ir įpareigoti atsakovą įskaityti į jos darbo stažą ypatingomis darbo sąlygomis 1985 m. rugpjūčio 23 d.–1987 m. gruodžio 24 d. ir 1988 m. kovo 24 d.–1992 m. liepos 15 d. laikotarpius, dirbtus Mažeikių naftos produktų tiekimo ir realizavimo bazėje ir Mažeikių kuro tiekimo bazėje. Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą skundo padavimo terminą.

Pareiškėja nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu įskaityti į jos darbo stažą ypatingomis darbo sąlygomis laikotarpius nuo 1985 m. rugpjūčio 23 d. iki 1987 m. gruodžio 24 d. ir nuo 1988 m. kovo 24 d. iki 1992 m. liepos 15 d., dirbtus Mažeikių naftos produktų tiekimo ir realizavimo bazėje ir Mažeikių kuro tiekimo bazėje prekių operatore, norėdama gauti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas. Atsakovas 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. SKYDS-18 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas J.

P.“ atsisakė patenkinti prašymą ir nurodė, kad ji paminėtais laikotarpiais nedirbo darbų, įvardytų Sąrašuose (pagal Sąrašo Nr. 2 XXII skyrių „Gręžimas, naftos ir dujų gavyba ir perdirbimas, anglies ir skalūno perdirbimas“ teisę gauti kompensaciją turi prekių operatoriai, dirbę naftos gavyboje ir perdirbime). Manydama, kad SODRAI trūksta įrodymų, jog šiais laikotarpiais ji tikrai dirbo analogiškus darbus, kaip ir prekių operatore akcinėje bendrovėje „ORLEN Lietuva“ (toliau – ir AB „ORLEN Lietuva“) nuo 1992 m. liepos 21 d. iki 2000 m. gruodžio 12 d., už kuriuos jai trečiasis suinteresuotas asmuo nusprendė mokėti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, 2012 m. spalio 30 d. kreipėsi su pareiškimu į Mažeikių rajono apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad ji 1985 m. rugpjūčio 23 d.–1987 m. gruodžio 24 d. ir 1988 m. kovo 24 d.–1992 m. liepos 15 d. laikotarpiais, dirbdama Mažeikių naftos produktų tiekimo ir realizavimo bazėje ir Mažeikių kuro tiekimo bazėje prekių operatore, dirbo tą patį darbą ir tokiomis pat kenksmingomis sąlygomis, kaip ir vėlesniais laikotarpiais nuo 1992 m. liepos 21 d. iki 2000 m. gruodžio 12 d. prekių operatore AB „ORLEN Lietuva“.

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą Nr. 2-3114-832/2011 pagal jos pareiškimą ir nurodė, kad ji turi pakankamai įrodymų, patvirtinančių jos prašomą nustatyti juridinį faktą, todėl toks pareiškimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. 2013 m. rugpjūčio 22 d. padavė trečiajam suinteresuotam asmeniui skundą dėl atsakovo 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. SKYDS-18 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas J. P.“, tačiau 2013 m. spalio 3 d. gavo jo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. (6.5) I-6297 „Dėl teisės į kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas“, kuriuo jos skundas buvo atmestas, nurodant, kad ji Mažeikių naftos produktų tiekimo ir realizavimo bazėje ir Mažeikių kuro tiekimo bazėje prekių operatore 1985 m. rugpjūčio 23 d.–1987 m. gruodžio 24 d. ir 1988 m. kovo 24 d.–1992 m. liepos 15 d. laikotarpiais nedirbo naftos gamyboje ir perdirbime, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė skirti kompensaciją.

Pareiškėja nurodė, kad analogišką skundą, kuriame atsakovu buvo patraukusi dabartinį trečiąjį suinteresuotą asmenį, o trečiuoju suinteresuotu asmeniu – dabartinį atsakovą, 2013 m. spalio 23 d. jau buvo išsiuntusi Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau šis teismas 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-7998-171/2013 atsisakė jį priimti kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai, nes, teismo nuomone, atsakovu turėjo būti SODROS Mažeikių skyrius, o ne centrinė įstaiga, ir išaiškino, kad skundą dėl atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimų gali paduoti Šiaulių apygardos administraciniam teismui.

Skundas su visais priedais buvo grąžintas 2013 m. gruodžio 6 d., todėl kitą darbo dieną jį padavė antrinę teisinę pagalbą teikiančiam advokatui Vidui Peikšteniui, bet jis dėl itin didelio darbo krūvio (kone kas dieną dirbo įvairiuose teismuose, rengė kitus procesinius dokumentus) tik pirmąją savo žiemos atostogų darbo dieną fiziškai galėjo parengti pakartotinį skundą. Pareiškėja taip pat nurodė, kad į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu kreipėsi įstatymo nustatytu terminu, bet šiam teismui atsisakius priimti skundą ir grąžinus jį su visais priedais vėliau nei po mėnesio nuo nutarties priėmimo atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimų apskundimo terminas nutrūko, ir dabar ji priversta prašyti Šiaulių apygardos administracinio teismo jį atnaujinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 str.).

Pareiškėja įsitikinusi, kad terminą pakartotiniam skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, nes jos atstovas apsiriko, manydamas, kad skųsti turi ne SODROS skyriaus, o jos centrinės įstaigos galutinį sprendimą, po to Vilniaus apygardos administracinis teismas dėl ABTĮ 35 straipsnio nuostatos pats negalėjo šio skundo persiųsti nagrinėti Šiaulių apygardos administraciniam teismui, o kai skundas su visais priedais buvo grąžintas ir jį pateikė savo advokatui, pastarasis dėl objektyvių priežasčių negalėjo jo anksčiau parengti.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 17 d. nutartimi nepatenkino pareiškėjos prašymo ir neatnaujino termino skundui paduoti; pareiškėjos atstovo advokato V. Peikštenio pasirašytą skundą atsisakė priimti; nutarčiai įsiteisėjus, skundą ir prie jo esančius dokumentus grąžino pareiškėjai (ABTĮ 34 str., 37 str. 2 d. 8 p., 105 str.).

Teismas, spręsdamas prašymą, vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, 32 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsnio 1 dalimi. Nustatė, kad VSDFV Mažeikių skyrius 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. SKYDS-18 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas J. P.“ atsisakė įskaityti į pareiškėjos darbo stažą ypatingomis darbo sąlygomis laikotarpius nuo 1985 m. rugpjūčio 23 d. iki 1987 m. gruodžio 24 d. ir nuo 1988 m. kovo 24 d. iki 1992 m. liepos 15 d., dirbtus Mažeikių naftos produktų tiekimo ir realizavimo bazėje ir Mažeikių kuro tiekimo bazėje prekių operatore. Pareiškėja 2013 m. rugpjūčio 22 d. padavė skundą VSDFV, kuri 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. (6.5) I-6297 „Dėl teisės į kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas“ pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja nurodė, kad šį sprendimą ji gavo 2013 m. spalio 3 d. Skundas Šiaulių apygardos administraciniam teismui išsiųstas 2013 m. gruodžio 23 d., t. y. praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po skundžiamo sprendimo gavimo.

Teismas pažymėjo, jog svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012, 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-152/2012 ir kt.). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar paminėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nustatė, kad pareiškėja, prašydama atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodė, jog terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi jos atstovas advokatas apsiriko pirminį skundą paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o šiam teismui grąžinus skundą advokatas dėl didelio užimtumo negalėjo laiku parengti skundo Šiaulių apygardos administraciniam teismui.

Teismas taip pat pažymėjo, jog ABTĮ 5 straipsnis kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuoja galimybę kreiptis į teismą, siekiant jas apginti, tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti. Įstatymas įpareigoja asmenį paminėtą savo teisę realizuoti laikantis įstatymo reikalavimų, tarp jų nustatytų kreipimosi teisminės gynybos terminų (ABTĮ 33 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) aktuose ne kartą yra konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimai). Atsisakymas atnaujinti skundo padavimo terminą, kai ištyrus kiekvienai konkrečiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą nustatoma, jog asmuo praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl subjektyvaus pobūdžio priežasčių, negali būti vertinamas kaip teisės į gynybą pažeidimas.

Teismas pabrėžė, kad ABTĮ įtvirtina aiškius skundo padavimo teismui terminus, o tokių terminų atnaujinimas iš esmės siejamas su išskirtinėmis, objektyviomis, nuo skundą paduodančio asmens valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis. Pažymėjo, kad pareiškėjai Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. SP-3248-(7.2921) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. Tai, jog advokatas, būdamas profesionalus teisininkas, skundą padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o po nutarties atsisakyti priimti skundą gavimo (pagal LITEKO duomenis, Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis atsisakyti priimti skundą advokatui V. Peikšteniui buvo išsiųsta 2013 m. lapkričio 5 d.) tik praėjus daugiau nei mėnesiui kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, negali būti pripažįstama svarbiomis priežastimis terminui atnaujinti. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys prieš tai nurodytų argumentų kontekste negali būti pripažintos svarbiomis. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjos sprendžiami atstovavimo klausimai teismų praktikoje paprastai nėra pripažįstami svarbia priežastimi, kuri gali būti pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Laikoma, kad pareiškėjui teisinę pagalbą teikiantis ir atstovaujantis advokatas yra tiesiogiai su juo susijęs asmuo, o jo atlikti veiksmai, vertinant juos trečiųjų asmenų atžvilgiu, laikytini paties pareiškėjo veiksmais. Advokato neatidumas ar nerūpestingumas, vertinant jį trečiųjų asmenų atžvilgiu, taip pat laikytinas paties pareiškėjo neatidumu ar nerūpestingumu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-799/2013).

Teismo nuomone, pareiškėja, įgyvendindama savo procesines teises ir pareigas, buvo nepakankamai rūpestinga ir atidi, pareiškėjos nurodytos termino atnaujinimo priežastys nepripažintinos svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis pareiškėjai įstatymų nustatytu terminu pateikti skundą teismui, dėl to pareiškėjos prašymas netenkintinas ir terminas skundui paduoti neatnaujintinas. Neatnaujinus termino, pareiškėjos skundą atsisakytina priimti vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu.

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartį ir priimti naują nutartį – patenkinti prašymą ir atnaujinti terminą.

Pareiškėja nurodo, kad teismas neįsigilino į prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nurodytas faktines aplinkybes bei įrodymus ir dėl to netinkamai įvertino priežastis, dėl kurių buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas apskųsti SODROS sprendimus. Pažymi, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių: dėl advokato apsirikimo atsakovu pasirenkant ne pradinį, o galutinį sprendimą tuo pačiu klausimu priėmusį juridinį asmenį (esant skirtingai teismų praktikai) bei dėl jo didelio užimtumo savo profesinėje veikloje. Atkreipia dėmesį, kad pirmą kartą skundas buvo paduotas per įstatymo nustatytą 20 dienų terminą. Šio skundo nepriėmęs teismas nutartyje nurodė, kad ginčijamą sprendimą pareiškėja turi teisę pakartotinai apskųsti teismingam teismui. Skundas su priedais grąžintas net po 32 dienų, todėl tik tada atsirado galimybė parengti išsamų pakartotinį skundą su tais pačiais iš teismo gautais priedais ir pateikti Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Būdamas itin užimtas savo profesinėje veikloje ir negaudamas iš valstybės užmokesčio už antrinę teisinę pagalbą net nuo 2013 m. gegužės 20 d., advokatas V. Peikštenis tik pirmąją savo žiemos atostogų darbo dieną fiziškai galėjo parengti pakartotinį skundą, tačiau tai padarė neviršydamas 20 dienų termino. Negalima nepaminėti ir susidėjusios jai nepalankios aplinkybės, kai SODROS Mažeikių skyriaus buveinė yra ne Vilniaus apygardos administracinio teismo veiklos zonoje, nes priešingu atveju ji galėjo tikėtis, kad šis teismas įvykdys ABTĮ 37 straipsnio 4 dalies reikalavimą ir pats pakeis netinkamą atsakovą tinkamu atsakovu bei nesudarys dirbtinių kliūčių garantuotai teisei į teisminę gynybą. Be to, teismas priėmė nutartį trijų teisėjų vardu, nors buvo skelbiama, kad prašymą dėl termino atnaujinimo ne tik nagrinės, bet ir išnagrinėjo vienas teisėjas.

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad terminas buvo praleistas dėl priežasčių, priklausiusių nuo pareiškėjos kaltės ir valios, todėl procesinis terminas buvo praleistas dėl nesvarbių priežasčių, dėl to teismas pagrįstai neatnaujino praleisto termino skundui paduoti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas, įvertinęs byloje esančių reikšmingų aplinkybių visumą, teisingai nustatė, jog objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėja (jos atstovas) negalėjo laiku pateikti skundo Šiaulių apygardos administraciniam teismui, nebuvo, o skundas nebuvo laiku paduotas dėl pareiškėjos atstovo (advokato) neatidumo ir nerūpestingumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja, pasinaudodama išankstine neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. SKYDS-18 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas J. P.“ apskundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, VSDFV 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. (6.5) I-6297 „Dėl teisės į kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas“ sutiko su teritorinio skyriaus sprendimu. VSDFV sprendimas pareiškėjai buvo įteiktas 2013 m. spalio 3 d. ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis numato, jog išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali būti skundžiamas per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Pareiškėja skundą Šiaulių apygardos administraciniam teismui padavė 2013 m. gruodžio 23 d., t. y. praleidusi įstatymo nustatytą terminą.

Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 34 str. 1 d.). Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą.

Pareiškėjos nurodytos priežastys negali būti pripažintos svarbiomis, kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Kaip nustatyta, VSDFV 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendime Nr. (6.5) I-6297 išaiškino pareiškėjai teisę apskųsti priimtus sprendimus per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Tokia nuoroda atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimą individualiame administraciniame akte nurodyti akto apskundimo tvarką ir yra teisinga. Tai leidžia teigti, kad ne į tą administracinį teismą buvo kreiptasi dėl pareiškėjos, atstovaujamos advokato V. Peikštenio, nepakankamo apdairumo, atidumo, kuris šiuo atveju negali būti pateisinamas. Pareiškėjos paminėtoje Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1137-426/2013 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A556-2212/2013) buvo sprendžiamas mokestinis ginčas, kuris priskirtinas išimtinei Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai (Mokesčių administravimo įstatymo 159 str. 4 d.). Visos kitos aplinkybės, kuriomis motyvuojamas prašymas atnaujinti terminą, nebėra reikšmingos. Reikia pažymėti, kad termino atnaujinimo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos, kurią teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.).

Išdėstytų aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja terminą skundui paduoti praleido dėl nesvarbios priežasties, todėl prašymas atnaujinti terminą atmestas pagrįstai (ABTĮ 34 str. 1 d.), o skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Skundžiamą nutartį priėmė trijų teisėjų kolegija, nes būtent teisėjų kolegija Šiaulių apygardos administracinio teismo laikinai einančio teismo pirmininko pareigas teisėjo 2014 m. sausio 7 d. nutartimi buvo sudaryta nagrinėti skundą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad skundžiama Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartis yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. P. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė